Aukštaitija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Aukštaitija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Aukštaitija vs. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Baltai

Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.

Aukštaitija ir Baltai · Baltai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Baltarusija

Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.

Aukštaitija ir Baltarusija · Baltarusija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Gediminas

Gediminas (Gedeminnus; ~1275–1341 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, pavadintos jo garbei.

Aukštaitija ir Gediminas · Gediminas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Kernavė

Kernavė – miestelis Širvintų rajono savivaldybėje, Neries dešiniajame krante, 18 km į pietvakarius nuo Širvintų, 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus.

Aukštaitija ir Kernavė · Kernavė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lenkų kalba

220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.

Aukštaitija ir Lenkų kalba · Lenkų kalba ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lietuviai

Lietuviai – Europos tauta.

Aukštaitija ir Lietuviai · Lietuviai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos kunigaikštystė

Kernavė, Lietuvos sostinė 1000-1200 metais Lietuvos kunigaikštystė (sen. Vidurio Lietuvos lietuvių tarme *Lētuvās kunigīstē, Ducatus Lituaniae) – aukštaičių arba vad.

Aukštaitija ir Lietuvos kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lietuvos kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Senieji Trakai

Senieji Trakai – kaimas Trakų rajono savivaldybės rytuose, Trakų istoriniame nacionaliniame parke.

Aukštaitija ir Senieji Trakai · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Senieji Trakai · Žiūrėti daugiau »

Vilnius

Vilnius – Lietuvos sostinė.

Aukštaitija ir Vilnius · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Didysis

Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.

Aukštaitija ir Vytautas Didysis · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »

Vytenis

Vytenis (~1260 m. – 1315 arba 1316 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo ~1295 iki 1315 ar 1316 m.), Butvydo sūnus.

Aukštaitija ir Vytenis · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vytenis · Žiūrėti daugiau »

1413 m.

1413 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1413 m. ir Aukštaitija · 1413 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

1569 m.

1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1569 m. ir Aukštaitija · 1569 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »