Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Palenkės vaivadija (1513–1795)
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Palenkės vaivadija (1513–1795) turi 21 dalykų dažni (Unijapedija): Žygimantas Augustas, Brestas (Baltarusija), Bresto vaivadija, Chodkevičiai, Goštautai, Jogaila, Kiškos, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino unija, Mazovija, Radvilos, Rusijos imperija, Sapiegos, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Valakų reforma, Vytautas Didysis, XIV amžius, 1413 m., 1566 m., 1569 m..
Žygimantas Augustas
Žygimantas Augustas (Zigmantas Augustas; 1520 m. rugpjūčio 1 d. Krokuvoje – 1572 m. liepos 7 d. Knišine) – Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548–1572 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.), kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Žygimantas Augustas · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Žygimantas Augustas ·
Brestas (Baltarusija)
Brèstas (arba Brasta, Lietuvos Brasta) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, Muchaveco ir Vakarų Bugo santakoje, netoli sienos su Lenkija.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Brestas (Baltarusija) · Brestas (Baltarusija) ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Bresto vaivadija
Bresto vaivadija (arba Lietuvos Brastos vaivadija) – nuo 1566 m. iki 1569 m. Liublino unijos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1793 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Bresto vaivadija · Bresto vaivadija ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Chodkevičiai
Chodkevičių genealogijaChodkevičių rūmai Vilniuje, dabar Vilniaus paveikslų galerija Krosnis Chodkevičių rūmuose Chodkevičiai (Kadkevičiai, Katkevičiai, Katkai) – Kosciešos, vėliau – Grifo su kalaviju herbo rusėnų kilmės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminė, nuo XVI a. amžiaus vidurio – viena turtingiausių ir įtakingiausių didikų giminių, konkuravusi su Radvilomis.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Chodkevičiai · Chodkevičiai ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Goštautai
Goštautai – lietuvių kilmės LDK didikų giminė, viena įtakingiausių giminių XIV-XVI a., tuo metu besivaržiusi tik su Kęsgailomis ir nuo XV a. pabaigos – su Radvilomis.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Goštautai · Goštautai ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Jogaila · Jogaila ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Kiškos
Kiškos – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos lenkų ir čekų kilmės lietuvių didikų giminė, kilusi iš Palenkės.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Kiškos · Kiškos ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Lietuviai · Lietuviai ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Liublino unija
Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Liublino unija · Liublino unija ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Mazovija
Mazovija – geografinė ir istorinė sritis rytų Lenkijoje, kurios istorinė sostinė ir seniausias miestas yra Plockas.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Mazovija · Mazovija ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Radvilos
Radvilos (lenkiškai paprastai save vadindavo Radziwiłłowie) – LDK didikų giminė, iškilusi XV a. ir išlikusi viena įtakingiausių iki LDK gyvavimo pabaigos XVIII a. pabaigoje.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Radvilos · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Radvilos ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Rusijos imperija · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Rusijos imperija ·
Sapiegos
Didysis Sapiegų herbas (F. Régamey litografija, 1858–1859 m. Sapiegos – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, labiausiai sustiprėjusi XVII amžiuje.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Sapiegos · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Sapiegos ·
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ·
Valakų reforma
Valdų išdėstymo schema: Stora linija parodytos valakų ribos (''sienos''), pusiau stora linija - valakų padalijimas į tris dalis. Užštrichuota teritorija buvo vadinama ''užusieniu''. Vienas namelis vaizduoja valstiečio kiemą(dūmą), keli nameliai - kaimą. Valakų reforma – žemės reforma dalyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (Lietuvoje, Žemaitijoje ir dalyje dabartinės Baltarusijos), vykdyta XVI a. antrojoje pusėje.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Valakų reforma · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Valakų reforma ·
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Vytautas Didysis · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Vytautas Didysis ·
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir XIV amžius · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir XIV amžius ·
1413 m.
1413 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1413 m. ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · 1413 m. ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
1566 m.
1566 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1566 m. ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · 1566 m. ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · 1569 m. ir Palenkės vaivadija (1513–1795) ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Palenkės vaivadija (1513–1795) turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Palenkės vaivadija (1513–1795) panašumų
Palyginimas tarp Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Palenkės vaivadija (1513–1795)
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) yra 123 santykius, o Palenkės vaivadija (1513–1795) turi 90. Kaip jie turi bendro 21, Jaccard indeksas yra 9.86% = 21 / (123 + 90).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Palenkės vaivadija (1513–1795) santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
