Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Baltarusija ir Vytautas Didysis

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Baltarusija ir Vytautas Didysis

Baltarusija vs. Vytautas Didysis

Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje. Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.

Panašumai tarp Baltarusija ir Vytautas Didysis

Baltarusija ir Vytautas Didysis turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Antrasis pasaulinis karas, Brestas (Baltarusija), Gardinas, Juodoji jūra, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos kunigaikštystė, Pirmasis pasaulinis karas, Rusėnai, Smolensko kunigaikštystė, Stačiatikybė.

Antrasis pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

Antrasis pasaulinis karas ir Baltarusija · Antrasis pasaulinis karas ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »

Brestas (Baltarusija)

Brèstas (arba Brasta, Lietuvos Brasta) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, Muchaveco ir Vakarų Bugo santakoje, netoli sienos su Lenkija.

Baltarusija ir Brestas (Baltarusija) · Brestas (Baltarusija) ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »

Gardinas

Gar̃dinas – miestas vakarų Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, prie Nemuno upės.

Baltarusija ir Gardinas · Gardinas ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »

Juodoji jūra

miniatiūra Juodoji jūra – Atlanto baseinui priklausanti vidinė jūra.

Baltarusija ir Juodoji jūra · Juodoji jūra ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Baltarusija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos kunigaikštystė

Kernavė, Lietuvos sostinė 1000-1200 metais Lietuvos kunigaikštystė (sen. Vidurio Lietuvos lietuvių tarme *Lētuvās kunigīstē, Ducatus Lituaniae) – aukštaičių arba vad.

Baltarusija ir Lietuvos kunigaikštystė · Lietuvos kunigaikštystė ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »

Pirmasis pasaulinis karas

Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.

Baltarusija ir Pirmasis pasaulinis karas · Pirmasis pasaulinis karas ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »

Rusėnai

Rusėnų arealas (lenkiškas žemėlapis, 1927 m.) Rusėnai tautiniais rūbais 1860 m. Rusėnai iš įvairių sričių Chelmo rusėnai 1861 m. Rusėnai, rytų slavų etnosas (nepainioti su LDK teritorijoje gyvavusia „politine rusėnų tauta“), davęs pradžiądabartinėms baltarusių (gudų) ir iš dalies rusų bei ukrainiečių etninėms tautoms.

Baltarusija ir Rusėnai · Rusėnai ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »

Smolensko kunigaikštystė

Smolensko kunigaikštystė (baltarusių kalba: Смаленскае княства) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XI–XVI amžiais dabartinės Rusijos Smolensko srityje, ir gretimose teritorijose Kalugos, Tverės ir Mogiliovo srityse (pastaroji – Baltarusijos rytinėje teritorijoje).

Baltarusija ir Smolensko kunigaikštystė · Smolensko kunigaikštystė ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »

Stačiatikybė

Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.

Baltarusija ir Stačiatikybė · Stačiatikybė ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Baltarusija ir Vytautas Didysis

Baltarusija yra 183 santykius, o Vytautas Didysis turi 102. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 3.51% = 10 / (183 + 102).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltarusija ir Vytautas Didysis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: