Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Baltų kalbos ir Palenkės vaivadija

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Baltų kalbos ir Palenkės vaivadija

Baltų kalbos vs. Palenkės vaivadija

Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės. Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.

Panašumai tarp Baltų kalbos ir Palenkės vaivadija

Baltų kalbos ir Palenkės vaivadija turi 20 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Balstogė, Baltarusija, Dainava (baltų žemė), Jotvingiai, Lenkija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino unija, Nemunas, Rusai, Rytų slavai, Seinai, Suvalkai, Suvalkija, VIII amžius pr. m. e., XIII amžius, XIV amžius, XV amžius, 1569 m..

Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Abiejų Tautų Respublika ir Baltų kalbos · Abiejų Tautų Respublika ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Balstogė

Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.

Balstogė ir Baltų kalbos · Balstogė ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Baltarusija

Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.

Baltarusija ir Baltų kalbos · Baltarusija ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Dainava (baltų žemė)

Dainava (dar vadinama Jotva, Sūduva, Poleksija) (prūs. ir jotv. Sūdawa,,,, senąja) – Europos istorinis regionas, kuriame iki XIII a.-XIV a. gyveno baltų gentys: jotvingiai, sūduviai, dainuviai ir poleksėnai.

Baltų kalbos ir Dainava (baltų žemė) · Dainava (baltų žemė) ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Jotvingiai

Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.

Baltų kalbos ir Jotvingiai · Jotvingiai ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Baltų kalbos ir Lenkija · Lenkija ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Baltų kalbos ir Lietuva · Lietuva ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Baltų kalbos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Liublino unija

Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.

Baltų kalbos ir Liublino unija · Liublino unija ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Nemunas

Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.

Baltų kalbos ir Nemunas · Nemunas ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Rusai

Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.

Baltų kalbos ir Rusai · Palenkės vaivadija ir Rusai · Žiūrėti daugiau »

Rytų slavai

slavų pasiskirstymo žemėlapis VIII amžiujeRytų slavai – XVI a. rytų slavų genčių pagrindu susiformavo dabartinės keturios rytų slavų tautos – rusai, rusinai, ukrainiečiai, gudai.

Baltų kalbos ir Rytų slavai · Palenkės vaivadija ir Rytų slavai · Žiūrėti daugiau »

Seinai

Seinai̇̃ – miestas ir miestietiškas valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrities ir Seinų valsčiaus centras, prie sienos su Lietuva.

Baltų kalbos ir Seinai · Palenkės vaivadija ir Seinai · Žiūrėti daugiau »

Suvalkai

Suválkai – miestas ir miestas-apskritis Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, netoli sienos su Lietuva ir Baltarusija.

Baltų kalbos ir Suvalkai · Palenkės vaivadija ir Suvalkai · Žiūrėti daugiau »

Suvalkija

Suvalkija (Sūduva) – Lietuvos etnografinis regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didžiąjąLietuvos Užnemunės dalį (Marijampolės apskritį - Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, Kauno apskrities Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis).

Baltų kalbos ir Suvalkija · Palenkės vaivadija ir Suvalkija · Žiūrėti daugiau »

VIII amžius pr. m. e.

Aštuntasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 800 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 701 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.

Baltų kalbos ir VIII amžius pr. m. e. · Palenkės vaivadija ir VIII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »

XIII amžius

Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.

Baltų kalbos ir XIII amžius · Palenkės vaivadija ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XIV amžius

Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.

Baltų kalbos ir XIV amžius · Palenkės vaivadija ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »

XV amžius

Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.

Baltų kalbos ir XV amžius · Palenkės vaivadija ir XV amžius · Žiūrėti daugiau »

1569 m.

1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1569 m. ir Baltų kalbos · 1569 m. ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Baltų kalbos ir Palenkės vaivadija

Baltų kalbos yra 209 santykius, o Palenkės vaivadija turi 237. Kaip jie turi bendro 20, Jaccard indeksas yra 4.48% = 20 / (209 + 237).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Baltų kalbos ir Palenkės vaivadija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »