Greičiau nei naršyklėje!
209 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Abolcai, Aisčiai, Akmens amžius, Algirdas Sabaliauskas, Alsunga, Antoine Meillet, Antrasis pasaulinis karas, Archaizmas, Archeologija, Arealas, Argentina, Augšžemė, August Schleicher, Aukštaičių tarmė, Australija, Įnagininkas, Žemaičiai (baltų gentis), Žemaičių tarmė, Žemalė, Žiemgalių kalba, Balstogė, Baltai, Baltarusių kalba, Baltarusija, Baltų kalba, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Baltijos finų kalbos, Baltijos jūra, Baltizmas, Būtingė, Bendrinė kalba, Brazilija, Cerkvė, Dainava (baltų žemė), Dauguva, Desna, Dniepras, Dniepro baltai, Dvigarsis, Dvigubas neiginys, Dzūkija, Elbė, Etninė grupė, Finų kalbos, Finizmas, Finougrai, Galindų kalba, ..., Gauja, Georg Nesselmann, Germanų prokalbė, Germanizmas, Gotai, Gramatinis skaičius, Hipotezė, I amžius, III amžius, Ilmėdas, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Islandų kalba, Jara-Šetekšna, Jānis Endzelīns, Jelgava, Jieznas, Jogaila, Jotvingiai, Jotvingių kalba, Jungtinės Amerikos Valstijos, Juodoji jūra, Jurgis Gerulis, Kalavijuočių ordinas, Kalbų šeimos, Kalbotyra, Kaliningrado sritis, Karaliaučius, Kazimieras Būga, Kazimieras Jaunius, Kirtis, Klaipėdos kraštas, Kolonizacija, Konstantinas Sirvydas, Kretinga, Kretingalė, Krikštas, Kuršiai, Kuršių kalba, Kuršininkų tarmė, Latgala, Latgaliai, Latgalių kalba, Latviai, Latvių kalba, Latvija, Leipalingis, Leksika, Lenkų kalba, Lenkija, Lietuva, Lietuviai (rytiniai senlietuviai), Lietuvių kalba, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos krikštas, Liublino unija, Livonija, Lotynų kalba, Lyviai, Lyvių kalba, Martynas Mažvydas, Martyno Mažvydo katekizmas, Mirusi kalba, Mordviai, Nadruviai, Naudininkas, Naujieji amžiai, Nemunas, Odra, Oka, Palanga, Palenkės vaivadija, Pietro Umberto Dini, Pleofonija, Prūsai, Prūsų kalba, Prūsija, Pripetė, Pripetė (upė), Protva, Publijus Kornelijus Tacitas, Punskas, Reinas, Rusai, Rusėnų kalba, Rytų baltai, Rytų galindai, Rytų galindų kalba, Rytų slavai, Sėliai, Sėlių kalba, Sėlpilis, Seinai, Semba, Senovės Roma, Sintaksė, Skaitvardis, Skalviai, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavai, Slavų kalbos, Slavizmas, Suvalkai, Suvalkija, Tarinys, Tėrvetė, Terminologija, Ukraina, V amžius, V amžius pr. m. e., Vakarų baltai, Vandenvardis, VI amžius, VI amžius pr. m. e., Viačeslavas Ivanovas, Vidžemė, VII amžius, VIII amžius, VIII amžius pr. m. e., Vilius Pėteraitis, Vilnius, Virvelinės keramikos kultūra, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vladimiras Toporovas, Vokiečių kalba, Vokiečių ordinas, Vokietija, Volga, Vysla, Vytautas Didysis, Vytautas Mažiulis, XI amžius, XII amžius, XIII amžius, XIV amžius, XIX amžius, XV amžius, XVI amžius, XVII amžius, XVIII amžius, Zarasai, Zigmas Zinkevičius, 1237 m., 1283 m., 1387 m., 1503 m., 1547 m., 1569 m., 1585 m., 1620 m., 1630 m., 1653 m., 1845 m., 2 tūkstantmetis, 2 tūkstantmetis pr. m. e., 3 tūkstantmetis pr. m. e., 988 m.. Išplėsti indeksą (159 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Abiejų Tautų Respublika · Žiūrėti daugiau »
Abolcai
Abòlcai (arba Obòlcai) – agromiestelis šiaurės rytų Baltarusijoje, Vitebsko srities Talačyno rajone.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Abolcai · Žiūrėti daugiau »
Aisčiai
Aisčiai (eisčiai, aistijai, estijai), sąlyginis daugelio į rytus nuo Vyslos žemupio ir Baltijos jūros gyvenusių senovės tautų pavadinimas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Aisčiai · Žiūrėti daugiau »
Akmens amžius
Akmens amžius – ilgas žmonijos priešistorinis laikotarpis, trukęs 2,5 mln.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Akmens amžius · Žiūrėti daugiau »
Algirdas Sabaliauskas
Algirdas Sabaliauskas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Algirdas Sabaliauskas · Žiūrėti daugiau »
Alsunga
Alsunga – gyvenvietė Latvijos vakaruose, istoriniame Kuršo regione, Kuldygos savivaldybėje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Alsunga · Žiūrėti daugiau »
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Antoine Meillet · Žiūrėti daugiau »
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Antrasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »
Archaizmas
Archaizmas (iš – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Archaizmas · Žiūrėti daugiau »
Archeologija
Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Archeologija · Žiūrėti daugiau »
Arealas
Arealas – taksonominės grupės ar kokio nors reiškinio paplitimo sritis.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Arealas · Žiūrėti daugiau »
Argentina
Argentina, oficialiai Argentinos Respublika – valstybė Pietų Amerikos pietuose, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Argentina · Žiūrėti daugiau »
Augšžemė
Augšžemė, Aukštutinis Kuršas – Latvijos istorinė ir etnologinė sritis tarp Dauguvos upės ir Lietuvos, Sėlijos rytinėje dalyje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Augšžemė · Žiūrėti daugiau »
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
Nauja!!: Baltų kalbos ir August Schleicher · Žiūrėti daugiau »
Aukštaičių tarmė
Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė,.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Aukštaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Australija
Australija, oficialiai Australijos Sandrauga – šešta pagal plotąpasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos saląir daug mažesnių aplinkinių salų.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Australija · Žiūrėti daugiau »
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »
Žemaičiai (baltų gentis)
Žemaičiai (sen.) – baltų gentis užėmusi teritorijądabartinėje Lietuvoje maždaug tarp Virvytės ir Jūros upių vakaruose, pietuose Smalininkų ir Kauno apylinkėse siekė Nemuną, rytuose nesiekė Šventosios upės, o šiaurėje jų riba ėjo šiek tiek šiauriau Tryškių, Kuršėnų, per Šiaulių miestą, šiek tiek šiauriau Radviliškio, Šeduvos, Panevėžio.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Žemaičiai (baltų gentis) · Žiūrėti daugiau »
Žemaičių tarmė
Mosėdyje (Skuodo raj.) gamtos objekto – įspėjimas šiukšlintojams (Kauno raj.) Žemaičių tarmė () – lietuvių kalbos tarmė,.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Žemaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Žemalė
Žemalė – kaimas Mažeikių rajono savivaldybėje, už 10 km į vakarus nuo Tirkšlių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Žemalė · Žiūrėti daugiau »
Žiemgalių kalba
Žiemgalių kalba – mirusi rytų baltų kalba, kuria šnekėta Žiemgaloje, dabartinės Pietų Latvijos vidurinėje dalyje (apie Bauskę, Duobelę, Jelgavą) ir Lietuvos šiaurėje (apie Pakruojį, Pasvalį, Joniškį, Žagarę).
Nauja!!: Baltų kalbos ir Žiemgalių kalba · Žiūrėti daugiau »
Balstogė
Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Balstogė · Žiūrėti daugiau »
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltai · Žiūrėti daugiau »
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltarusių kalba · Žiūrėti daugiau »
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltarusija · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalba
Baltų kalba (بلتی, སྦལ་ཏིའི་སྐད་, sbal-ti-skad) – kinų-tibetiečių kalbų šeimos, tibetiečių kalbų pogrupio kalba, vartojama baltų tautybės žmonių, gyvenančių šiaurės Pakistane (Baltistane).
Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltų kalba · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltijos finų kalbos
Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltijos finų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »
Baltizmas
Baltizmas – baltų kalbų žodis, vartojamas kitose (ne baltų) kalbose.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Baltizmas · Žiūrėti daugiau »
Būtingė
Būtingė – gyvenvietė pačioje Palangos miesto savivaldybės šiaurėje, prie sienos su Latvija.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Būtingė · Žiūrėti daugiau »
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Bendrinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Brazilija
Brazilija, oficialiai Brazilijos Federacinė Respublika – valstybė Pietų Amerikoje, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti žemyno valstybė.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Brazilija · Žiūrėti daugiau »
Cerkvė
Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė Cerkvė (iš '(viešpaties) namai') – Rytų apeigų krikščionių – stačiatikių ir unitų – šventykla, kulto namai.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Cerkvė · Žiūrėti daugiau »
Dainava (baltų žemė)
Dainava (dar vadinama Jotva, Sūduva, Poleksija) (prūs. ir jotv. Sūdawa,,,, senąja) – Europos istorinis regionas, kuriame iki XIII a.-XIV a. gyveno baltų gentys: jotvingiai, sūduviai, dainuviai ir poleksėnai.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Dainava (baltų žemė) · Žiūrėti daugiau »
Dauguva
Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Dauguva · Žiūrėti daugiau »
Desna
Desna (ukr. ir) – upė Rusijoje ir Ukrainoje; Dniepro kairysis intakas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Desna · Žiūrėti daugiau »
Dniepras
Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Dniepras · Žiūrėti daugiau »
Dniepro baltai
Dniepro baltai Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Dniepro baltai – išnykusios baltų gentys, gyvenusios daugiausia Dniepro upės baseine.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Dniepro baltai · Žiūrėti daugiau »
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Dvigarsis · Žiūrėti daugiau »
Dvigubas neiginys
Dvigubas neiginys reiškia viename sakinyje vartojamus du neigiamos reikšmės žodžius.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Dvigubas neiginys · Žiūrėti daugiau »
Dzūkija
Dzūkija (Dainava) – etnografinis regionas Pietų Aukštaitijoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Dzūkija · Žiūrėti daugiau »
Elbė
Elbė – upė, prasidedanti šiaurės vakarų Čekijoje, teka per Vokietiją; žiotyse įteka į Šiaurės jūrą.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Elbė · Žiūrėti daugiau »
Etninė grupė
Etninė grupė, etnosas – tai istoriškai susiformavusi žmonių grupė, turinti bendrų kalbos, kultūros, religijos bruožų.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Etninė grupė · Žiūrėti daugiau »
Finų kalbos
Finų kalbos – viena iš dviejų finougrų kalbų atšakų.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Finų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Finizmas
Finizmas – iš finų kalbų perimtas žodis, sintaksės ypatybės ir kt.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Finizmas · Žiūrėti daugiau »
Finougrai
Finougrai – istorinė etninė ir lingvistinė tautų grupė, kalbanti iš Uralo prokalbės kilusiomis finougrų kalbomis.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Finougrai · Žiūrėti daugiau »
Galindų kalba
Galindų kalba – baltų kalbų grupei priklausanti mirusi kalba, iki išnykimo daugiausia naudota galindų.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Galindų kalba · Žiūrėti daugiau »
Gauja
Gauja – upė Latvijoje, vidurupyje ribojasi su Estija.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Gauja · Žiūrėti daugiau »
Georg Nesselmann
Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann (1811 m. vasario 14 d. prie Dansko – 1881 m. sausio 7 d. Karaliaučiuje) – vokiečių filologas, baltistas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Georg Nesselmann · Žiūrėti daugiau »
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Germanizmas
Germanizmas – skolinys iš germanų kalbų.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Germanizmas · Žiūrėti daugiau »
Gotai
Apie subkultūrąskaitykite Gotai (subkultūra) Rožine spalva pažymėta Gotlando sala, žalia tradicinė Götaland žemė, raudonai – Vilenbergo kultūra III a., oranžine – Černiachovo kultūra. Violetine spalva pažymėta Romos imperijos teritorija Gotai (Plinijaus Vyresniojo vadinami Gutones (Guiones), o Tacito Gotones) – viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Gotai · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Nauja!!: Baltų kalbos ir Hipotezė · Žiūrėti daugiau »
I amžius
Pirmasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 100 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir I amžius · Žiūrėti daugiau »
III amžius
Trečiasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir III amžius · Žiūrėti daugiau »
Ilmėdas
120px Ilmėdas – ežeras Lietuvoje, Molėtų rajone, Čiulėnų seniūnijoje, 8,5 km į šiaurės rytus nuo Molėtų, 1,5 km į rytus nuo Toliejų.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Ilmėdas · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Indoeuropiečiai · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Islandų kalba
Islandų kalba – iš germanų prokalbės kilusi indoeuropiečių kalba, priklausanti germanų kalbų grupės šiaurės germanų pogrupiui, kuriam taip pat priklauso danų, švedų, norvegų ir farerų kalbos.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Islandų kalba · Žiūrėti daugiau »
Jara-Šetekšna
Jara-Šetekšna (iki buvusio Jaros ežero vadinama Šetekšna, žemiau ežero – Jara) – upė šiaurės rytų Lietuvoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Jara-Šetekšna · Žiūrėti daugiau »
Jānis Endzelīns
Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Jānis Endzelīns · Žiūrėti daugiau »
Jelgava
Jelgava (iki 1917 m. Mintauja) – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, apie 50 km į pietus nuo Rygos.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Jelgava · Žiūrėti daugiau »
Jieznas
Jieznas – miestas Prienų rajono savivaldybėje, 15 km į rytus nuo Prienų.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Jieznas · Žiūrėti daugiau »
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Jogaila · Žiūrėti daugiau »
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Jotvingiai · Žiūrėti daugiau »
Jotvingių kalba
Jotvingių, arba sūduvių kalba, dainuvių kalba – išnykusi vakarų baltų kalba, kuria kalbėjo Jotvos gyventojai.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Jotvingių kalba · Žiūrėti daugiau »
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Žiūrėti daugiau »
Juodoji jūra
miniatiūra Juodoji jūra – Atlanto baseinui priklausanti vidinė jūra.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Juodoji jūra · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Gerulis
Jurgis Gerulis (1888 m. rugpjūčio 13 d. Jogaudai, Tilžės apskritis – 1945 m. rugpjūčio 9 d. Rygoje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, rektorius, nacių Vokietijos karinės žvalgybos karininkas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Jurgis Gerulis · Žiūrėti daugiau »
Kalavijuočių ordinas
Kalavijuočių ordino kryžius Kalavijuočių ordino antspaudas Kalavijuočių ordino riteris apie 1230 m. Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Kalavijuočių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Kalbų šeimos
Pasaulio kalbos Pasaulio kalbų šeimos Kalbų šeimos ir jų pogrupiai Pasaulio kalbos gali būti skirstomos į kalbų šeimas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Kalbų šeimos · Žiūrėti daugiau »
Kalbotyra
Kalbotyra, arba lingvistika – bendras mokslų, tiriančių natūralias kalbas, pavadinimas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Kaliningrado sritis
Kaliningrado sritis arba Karaliaučiaus kraštas – Rusijos federacijos sritis, esanti Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Kaliningrado sritis · Žiūrėti daugiau »
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Karaliaučius · Žiūrėti daugiau »
Kazimieras Būga
Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Kazimieras Būga · Žiūrėti daugiau »
Kazimieras Jaunius
Kazimieras Jaunius (1848 m. gegužės 18 d. Lembe, dab. Šilalės rajonas – 1908 m. kovo 9 d. Peterburge) – teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Kazimieras Jaunius · Žiūrėti daugiau »
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »
Klaipėdos kraštas
Klaipėdos kraštas – šiaurinėje Mažosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno žemupį bei Baltijos jūrą1919–1939 m. egzistavęs teritorinis vienetas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Klaipėdos kraštas · Žiūrėti daugiau »
Kolonizacija
Kolonizacija – procesas, kurio metu žmonės gausiai keliasi gyventi į kitas teritorijas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Kolonizacija · Žiūrėti daugiau »
Konstantinas Sirvydas
Konstantinas Sirvydas (kai kuriuose šaltiniuose rašoma Širvydas; apie 1579–1631 m. rugpjūčio 23 d.) – vienas lietuviškos raštijos pradininkų, leksikografas, pirmasis stambus lietuvių kalbininkas, kunigas ir vienas žymiausių senųjų rašytojų.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Konstantinas Sirvydas · Žiūrėti daugiau »
Kretinga
Kretinga – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, 11 km į rytus nuo Palangos ir 21 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Kretinga · Žiūrėti daugiau »
Kretingalė
Kretingalė – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybėje, šalia kelio, 7 km į pietvakarius nuo Kretingos, prie Dangės (Akmenos) upės.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Kretingalė · Žiūrėti daugiau »
Krikštas
Krikštas ( – „pasineriu", „esu panardinamas“, „nuskęstu“) – katalikybėje ir stačiatikybėje – svarbiausias iš septynių sakramentų, kuris nuplauna nuodėmes ir įjungia pakrikštytąjį į Bažnyčią.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Krikštas · Žiūrėti daugiau »
Kuršiai
Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Kuršiai · Žiūrėti daugiau »
Kuršių kalba
Kuršių kalba (kuršu valoda) – mirusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta Kurše, vakarinėje Latvijos dalyje (Liepojos, Ventspilio, Talsų, Kuldygos ir kt. vietose) ir Žemaitijos šiaurės vakaruose (Klaipėdos, Skuodo, Kretingos, Telšių ir kt. vietose).
Nauja!!: Baltų kalbos ir Kuršių kalba · Žiūrėti daugiau »
Kuršininkų tarmė
Kuršininkų kalba (kurš. kursisk valuod) – nykstanti latvių kalbos tarmė stipriai paveikta lietuvių kalbos (žemaičių tarmės), vokiečių žemaičių tarmės ir vokiečių kalbos.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Kuršininkų tarmė · Žiūrėti daugiau »
Latgala
Latgala – vienas iš 3 (ar 5) etninės Latvijos etnokultūrinių regionų ir kartu vienas iš 4 Latvijos konstitucija įteisintų Latvijos istorinių etnografinių regionų (dab. Latvijos rytinė dalis; „konstitucinė“ Latgala apima ne visąetnokultūrinę Latgalą, t. y., teritoriją, kurioje kalbama latvių aukštaičių tarme, – šios tarmės arealo vakarinis pakraštys dabar yra priskirtas „konstitucinėms“ Vidžemei ir Žemgalai); „Latgalos“ vardu vadinamas nuo XIX a. pab.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Latgala · Žiūrėti daugiau »
Latgaliai
Latgaliai – baltų gentis, gyvenusi dabartinėje šiaurės rytų Latvijoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Latgaliai · Žiūrėti daugiau »
Latgalių kalba
Latgalių kalba turi dvi reikšmes.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Latgalių kalba · Žiūrėti daugiau »
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Latviai · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Latvija · Žiūrėti daugiau »
Leipalingis
Leipalingis – miestelis Druskininkų savivaldybėje, 11 km į šiaurės vakarus nuo Druskininkų, prie kelių, ir sankryžos.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Leipalingis · Žiūrėti daugiau »
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Leksika · Žiūrėti daugiau »
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Lenkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuviai (rytiniai senlietuviai)
Aukštaičiai arba lietuviai (rytiniai senlietuviai) – sen.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Lietuviai (rytiniai senlietuviai) · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos krikštas
Lietuvos krikštui skirtas pašto ženklas Lietuvos krikštas – procesas, kurio metu senovės lietuvių tikėjimas buvo pakeistas krikščionybe.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Lietuvos krikštas · Žiūrėti daugiau »
Liublino unija
Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Liublino unija · Žiūrėti daugiau »
Livonija
Livonija (vok., šved., dan. Livland, sen.,,, m.) – istorinis regionas dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Livonija · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lyviai
Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Lyviai · Žiūrėti daugiau »
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Lyvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Martynas Mažvydas
Gedimino Jakūbonio skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Kazio Kisieliaus skulptūra Martyno Mažvydo bibliotekoje Katekizmas 1549 m. išleisti Martyno Mažvydo vertimai „Giesmės krikščioniškos“, Pirmoji dalis – 1566 m. Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta Mažvydo Katekizmo – pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms (1997 m.) Martynas Mažvydas Vaitkūnas (apie 1510–1520 m., spėjama, Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ar Gardamo apylinkėse – 1563 m. gegužės 31 d. Ragainėje, Mažoji Lietuva) – XVI a. lietuvių rašytojas, liuteronų dvasininkas, pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – autorius.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Martynas Mažvydas · Žiūrėti daugiau »
Martyno Mažvydo katekizmas
Katekizmas Katekizmas – pirmoji išspausdinta lietuviška knyga.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Martyno Mažvydo katekizmas · Žiūrėti daugiau »
Mirusi kalba
Mirusi kalba – kalba, kuria niekas nebekalba kaip gimtąja.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Mirusi kalba · Žiūrėti daugiau »
Mordviai
Mordviai – Rusijoje gyvenanti tauta, kalbanti viena finougrų kalbų.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Mordviai · Žiūrėti daugiau »
Nadruviai
Prūsų žemės Nadruviai – baltų, prūsų genčių sąjungos gentis, gyvenusi Nadruvoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Nadruviai · Žiūrėti daugiau »
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »
Naujieji amžiai
Naujieji amžiai arba Naujieji laikai – Europos ar Vakarų pasaulio istorijos epocha.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Naujieji amžiai · Žiūrėti daugiau »
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Nemunas · Žiūrėti daugiau »
Odra
Odra arba Oderis (lenk. ir,, sorbų kalba Wodra) – upė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Odra · Žiūrėti daugiau »
Oka
Oka – upė europinėje Rusijos dalyje; didžiausias dešinysis Volgos intakas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Oka · Žiūrėti daugiau »
Palanga
Palanga – miestas Žemaitijoje, prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, klimatinis ir balneologinis kurortas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Palanga · Žiūrėti daugiau »
Palenkės vaivadija
Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Pietro Umberto Dini
Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pjetrasanta, Toskana, Italija) – italų kalbininkas, baltistas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Pietro Umberto Dini · Žiūrėti daugiau »
Pleofonija
Pleofonija (iš 'daug' + φωνή 'garsas'), arba pilnagarsystė, pilnagarsis – viena iš fonetikos ypatybių, skirianti šiuolaikines rytų slavų kalbasИванов В.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Pleofonija · Žiūrėti daugiau »
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Prūsai · Žiūrėti daugiau »
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Pripetė
Pripetė yra.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Pripetė · Žiūrėti daugiau »
Pripetė (upė)
Pripetė – upė Rytų Europoje, Dniepro dešinysis intakas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Pripetė (upė) · Žiūrėti daugiau »
Protva
Protva – upė Rusijoje, Maskvos ir Kalugos srityse, kairysis Okos intakas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Protva · Žiūrėti daugiau »
Publijus Kornelijus Tacitas
Publijus (arba Gajus, Kornelijus Tacitas, 56 m. Umbrijoje – 117 m.) – Romos imperijos rašytojas, istorikas, politinis veikėjas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Publijus Kornelijus Tacitas · Žiūrėti daugiau »
Punskas
A. Mickevičiaus gatvė Lietuvių kultūros namai Užeiga Kovo 11-osios licėjus Buvusioji Punsko sinagoga Punsko kapinių koplyčia Punskas – gyvenvietė Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Punskas · Žiūrėti daugiau »
Reinas
Reinas – upė Vakarų Europoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Reinas · Žiūrėti daugiau »
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Rusai · Žiūrėti daugiau »
Rusėnų kalba
Rusėnų kalba, arba rutėnų kalba (kiti pavadinimai, kurie skiriasi ukrainiečių ir baltarusių filologijoje: рутенский язык, староукраинский язык, южнорусский язык, русинский язык, славянский язык Великого княжества Литовского, канцелярский язык Великого княжества Литовского, старобелорусский литературный язык, белорусское письмо ir kt.) – rytų slavų kalba, buvusi oficiali kanceliarinė kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a.–1696 m. Rusėnų kalba surašyti Lietuvos ir lietuvių kultūros fenomenai – Lietuvos Statutai, Lietuvos Metrika, metraščiai.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Rusėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Rytų baltai
Rytų baltų pogrupiui priklauso šios baltų gentys.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Rytų baltai · Žiūrėti daugiau »
Rytų galindai
thumb Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Rytų galindai – baltų gentis, pagal XI–XII a. rusų rašytinius šaltinius, gyvenusi Protvos upės baseine (į vakarus nuo Maskvos, dabartinės Možaisko apylinkės), tarp viatičių ir krivičių žemių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Rytų galindai · Žiūrėti daugiau »
Rytų galindų kalba
Rytų galindų kalba − iš baltų prokalbės kilusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma, kalbėjo netoli Možaisko, Maskvos apylinkėse, XI a. – XII a. rusų metraščiuose minimi rytų galindai.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Rytų galindų kalba · Žiūrėti daugiau »
Rytų slavai
slavų pasiskirstymo žemėlapis VIII amžiujeRytų slavai – XVI a. rytų slavų genčių pagrindu susiformavo dabartinės keturios rytų slavų tautos – rusai, rusinai, ukrainiečiai, gudai.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Rytų slavai · Žiūrėti daugiau »
Sėliai
Sėliai – baltų gentis, gyvenusi Sėloje, šių dienų Latvijos Sėlijoje, tai yra į pietus nuo Dauguvos upės šalies pietryčiuose ir Rokiškio, Kupiškio savivaldybėse, Biržų savivaldybės rytinėje dalyje, Zarasų savivaldybės šiaurinėje dalyje Lietuvoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Sėliai · Žiūrėti daugiau »
Sėlių kalba
Sėlių kalba – mirusi rytų baltų kalba, kuria iki XV a. kalbėjo sėliai.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Sėlių kalba · Žiūrėti daugiau »
Sėlpilis
Sėlpilis – gyvenvietė Latvijoje, Jekabpilio savivaldybėje, Sėlpilio valsčiuje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Sėlpilis · Žiūrėti daugiau »
Seinai
Seinai̇̃ – miestas ir miestietiškas valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrities ir Seinų valsčiaus centras, prie sienos su Lietuva.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Seinai · Žiūrėti daugiau »
Semba
Prūsų žemės Semba (prūs. Semba) (arba Sema, Sama) – prūsų žemė, esanti pusiasalyje, kurį iš trijų pusių supa vandenys: iš Vakarų – Aistmarės, Baltijos jūra ir Kuršių marios, iš rytų – Deimenos upė (čia ribojasi su Nadruva), o iš pietų – Priegliaus upė (riba su Notanga).
Nauja!!: Baltų kalbos ir Semba · Žiūrėti daugiau »
Senovės Roma
Žaliai pažymėtos graikų apgyvendintos teritorijos, geltonai – etruskų, violetine spalva – kartaginiečių. Rytų Romos imperija Senovės Romos žemėlapis Senovės Roma – senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Senovės Roma · Žiūrėti daugiau »
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Sintaksė · Žiūrėti daugiau »
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »
Skalviai
Skalviai – vakarų baltų gentis, gyvenusi Nemuno, Minijos žemupyje ir prie jų ištakų – Skalvoje, Lamatoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Skalviai · Žiūrėti daugiau »
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Sklandieji priebalsiai · Žiūrėti daugiau »
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »
Slavai
Slavai – tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Slavai · Žiūrėti daugiau »
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Slavizmas
Slavizmas – kalbinė svetimybė, atsiradusi iš slavų kalbų.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Slavizmas · Žiūrėti daugiau »
Suvalkai
Suválkai – miestas ir miestas-apskritis Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, netoli sienos su Lietuva ir Baltarusija.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Suvalkai · Žiūrėti daugiau »
Suvalkija
Suvalkija (Sūduva) – Lietuvos etnografinis regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didžiąjąLietuvos Užnemunės dalį (Marijampolės apskritį - Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, Kauno apskrities Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis).
Nauja!!: Baltų kalbos ir Suvalkija · Žiūrėti daugiau »
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Tarinys · Žiūrėti daugiau »
Tėrvetė
Tėrvetė – gyvenvietė pietvakarių Latvijoje, Žiemgaloje, Duobelės savivaldybėje, 31 km į pietvakarius nuo Jelgavos, 16 km į šiaurės rytus nuo Žagarės.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Tėrvetė · Žiūrėti daugiau »
Terminologija
Terminologija – mokslas, apimantis terminų kūrimo ir tvarkybos teorijąir praktiką.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Terminologija · Žiūrėti daugiau »
Ukraina
Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Ukraina · Žiūrėti daugiau »
V amžius
Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir V amžius · Žiūrėti daugiau »
V amžius pr. m. e.
Penktasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 500 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 401 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir V amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
Vakarų baltai
Vakarų baltų pogrupiui priklauso šios baltų gentys.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Vakarų baltai · Žiūrėti daugiau »
Vandenvardis
Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Vandenvardis · Žiūrėti daugiau »
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir VI amžius · Žiūrėti daugiau »
VI amžius pr. m. e.
Šeštasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 600 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 501 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir VI amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Viačeslavas Ivanovas · Žiūrėti daugiau »
Vidžemė
Vidžemė, taip pat Vidzemė – istorinis-kultūrinis regionas šiaurės centrinėje Latvijos dalyje, šiauriau Dauguvos upės.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Vidžemė · Žiūrėti daugiau »
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir VII amžius · Žiūrėti daugiau »
VIII amžius
Aštuntasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir VIII amžius · Žiūrėti daugiau »
VIII amžius pr. m. e.
Aštuntasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 800 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 701 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir VIII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
Vilius Pėteraitis
Vilius Pėteraitis (1914 m. spalio 18 d. Vaidauguose, dab. Rimkai, Klaipėdos apskr. – 2008 m. kovo 5 d. Monrealyje, Kanada) – lietuvių kalbininkas, lingvistas, žodynininkas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Vilius Pėteraitis · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
Virvelinės keramikos kultūra
Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Virvelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Žiūrėti daugiau »
Vladimiras Toporovas
Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Vladimiras Toporovas · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »
Volga
Volga (mord. Рав,; antikos laikais vadinta Ra, viduramžiais – Itilis) – ilgiausia Europos upė europinėje Rusijos dalyje.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Volga · Žiūrėti daugiau »
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Vysla · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Vytautas Didysis · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Mažiulis
Vytautas Juozapas Mažiulis (1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 2009 m. balandžio 11 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Vytautas Mažiulis · Žiūrėti daugiau »
XI amžius
Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir XI amžius · Žiūrėti daugiau »
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir XII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir XV amžius · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų kalbos ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »
Zarasai
Zarasai – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 49 km į šiaurės rytus nuo Utenos.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Zarasai · Žiūrėti daugiau »
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.
Nauja!!: Baltų kalbos ir Zigmas Zinkevičius · Žiūrėti daugiau »
1237 m.
1237 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir 1237 m. · Žiūrėti daugiau »
1283 m.
1283 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir 1283 m. · Žiūrėti daugiau »
1387 m.
1387 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir 1387 m. · Žiūrėti daugiau »
1503 m.
1503 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir 1503 m. · Žiūrėti daugiau »
1547 m.
1547 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir 1547 m. · Žiūrėti daugiau »
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir 1569 m. · Žiūrėti daugiau »
1585 m.
1585 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir 1585 m. · Žiūrėti daugiau »
1620 m.
1620 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir 1620 m. · Žiūrėti daugiau »
1630 m.
1630 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir 1630 m. · Žiūrėti daugiau »
1653 m.
1653 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir 1653 m. · Žiūrėti daugiau »
1845 m.
1845 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir 1845 m. · Žiūrėti daugiau »
2 tūkstantmetis
Antrasis mūsų eros tūkstantmentis prasidėjo 1001 metais ir baigėsi 2000 metais.
Nauja!!: Baltų kalbos ir 2 tūkstantmetis · Žiūrėti daugiau »
2 tūkstantmetis pr. m. e.
valstybės Trundholmo saulės vežimas, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr.
Nauja!!: Baltų kalbos ir 2 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
3 tūkstantmetis pr. m. e.
Trečiasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 3000-aisiais pr.
Nauja!!: Baltų kalbos ir 3 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
988 m.
988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Baltų kalbos ir 988 m. · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Rytų baltų kalbos, Vakarų baltų kalbos.
