Turinys
346 santykiai: Abliatyvas, Adesyvas, Akūtas, Akcentologija, Akis, Albanų kalba, Aleksas Stanislovas Girdenis, Algirdas Sabaliauskas (1929), Aliatyvas, Alofonas, Aloyzas Vidugiris, Andrew Sihler, Anglų kalba, Antis, Antoine Meillet, Antropologija, Aoristas, Archaizmas, Archeologija, Archeologinė kultūra, Asimiliacija (sociologija), Asmuo (gramatika), August Leskien, August Schleicher, Aukštaičių tarmė, Auksas, Avestos kalba, Avis, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Ševelucha, Įnagininkas, Įvardis, Žūklė, Žemdirbystė, Žodžių daryba, Čekai, Čekija, Ąžuolas, Balsis, Baltai, Baltarusių kalba, Baltarusija, Baltų kalbos, Baltų-slavų kalbos, Baltijos finų kalbos, Baltijos jūra, Baltistica, Baltistika, Baltizmas, ... Išplėsti indeksą (296 daugiau) »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Abliatyvas
Adesyvas
Adesyvas ('pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Adesyvas
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Akūtas
Akcentologija
Akcentologija (– kirtis + – mokslas) – kalbotyros sritis, apimanti kurios nors kalbos kirčio, priegaidės, kirčiavimo sistemos ir jos vystymosi tyrimus.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Akcentologija
Akis
Vabzdžių facetinės akys Akis – gyvūnų jutimo organas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Akis
Albanų kalba
Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Albanų kalba
Aleksas Stanislovas Girdenis
Aleksas Stanislovas Girdenis (1937 m. spalio 19 d. Tryškiuose – 2011 m. rugsėjo 16 d.) – Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Aleksas Stanislovas Girdenis
Algirdas Sabaliauskas (1929)
Algirdas Sabaliauskas (1929 m. liepos 26 d. Marijampolėje – 2016 m. balandžio 17 d. Vilniuje) – lietuvių kalbininkas, vertėjas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Algirdas Sabaliauskas (1929)
Aliatyvas
Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Aliatyvas
Alofonas
Alofonas ('kitas' ir 'garsas') – fonemos tarimo būdas, jos variantas, nulemtas tam tikros fonetinės aplinkos.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Alofonas
Aloyzas Vidugiris
Aloyzas Vidugiris (1928 m. gruodžio 25 d. – 2016 m. kovo 5 d.) – Lietuvos kalbininkas, dialektologas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Aloyzas Vidugiris
Andrew Sihler
Endriu Litltonas Sileris (g. 1941 m. vasario 25 d. Siatlas, JAV) – amerikiečių kalbininkas, lyginamosios indoeuropeistikos specialistas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Andrew Sihler
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Anglų kalba
Antis
Antis () – bendras įvairių antinių (Anatidae) šeimos vandens paukščių pavadinimas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Antis
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Antoine Meillet
Antropologija
Antropologija (.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Antropologija
Aoristas
Aoristas (iš 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Aoristas
Archaizmas
Archaizmas (iš – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Archaizmas
Archeologija
Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Archeologija
Archeologinė kultūra
Archeologinė kultūra – tam tikros teritorijos ir laikotarpio vienarūšių archeologinių radinių, statinių, ritualų (laidojimo papročių) kompleksas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Archeologinė kultūra
Asimiliacija (sociologija)
Asimiliacija – sociologijoje procesas, kurio metu mažuma perima daugumos vertybes, elgesio normas, kalbąir daugumos yra „absorbuojama“.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Asimiliacija (sociologija)
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Asmuo (gramatika)
August Leskien
Augustas Leskynas (1840 m. liepos 8 d. Kylis – 1916 m. rugsėjo 20 d. Leipcigas) – vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir August Leskien
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir August Schleicher
Aukštaičių tarmė
Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė,.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Aukštaičių tarmė
Auksas
Auksas Lietuvos banko 10 litų auksinė moneta, išleista 1999 m. pagal programą„Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija“ Auksas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Au, eilės numeris 79, taurusis metalas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Auksas
Avestos kalba
Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Avestos kalba
Avis
Avis arba naminė avis – porakanopių būrio, dykaraginių (Bovidae) šeimos naminis gyvūnas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Avis
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Šaknis (kalbotyra)
Šauksmininkas
Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Šauksmininkas
Ševelucha
Ševelucha, Ščavelycha, buvę pavadinimai Ruda, Šandra – upė Ukrainoje, Kijevo ir Čerkasų srityse, kairysis Rosavos intakas (Dniepro baseinas).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Ševelucha
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Įnagininkas
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Įvardis
Žūklė
Indijos krantų Klaipėdos žvejys Žūklė – žuvų gaudymas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Žūklė
Žemdirbystė
Žemdirbys Žemdirbystė – viena iš agronomijos sričių, vienas seniausių žmonijos verslų.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Žemdirbystė
Žodžių daryba
Žodžių darybos struktūra Žodžių daryba – kalbotyros šaka, kurios objektąsudaro turimų ir naujų žodžių darymo morfologiniai būdai ir priemonės.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Žodžių daryba
Čekai
Čekai – Europos tauta, pagrindiniai Čekijos gyventojai.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Čekai
Čekija
Čekija, oficialiai Čekijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Čekija
Ąžuolas
Ąžuolas (Quercus) – bukinių (Fagaceae) šeimos medžių, rečiau krūmų gentis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Ąžuolas
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Balsis
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Baltai
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Baltarusių kalba
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Baltarusija
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Baltų kalbos
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos
Baltijos finų kalbos
Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Baltijos finų kalbos
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Baltijos jūra
Baltistica
Baltistica – baltistikos mokslo darbų žurnalas, leidžiamas Vilniuje nuo 1965 m.; leidžia Vilniaus universitetas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Baltistica
Baltistika
Baltistika – daugiašakė mokslo šaka, apimanti baltų tautų kalbų ir kultūros (istorijos, literatūros, folkloro, mitologijos) lyginamuosius tyrimus.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Baltistika
Baltizmas
Baltizmas – baltų kalbų žodis, vartojamas kitose (ne baltų) kalbose.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Baltizmas
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Būdvardis
Būtasis laikas
Būtasis laikas, arba preteritas – gramatinis laikas, kurio pagrindinė funkcija yra nurodyti veiksmąpraeityje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Būtasis laikas
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Bendratis
Beržas
Beržas (Betula) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Beržas
Bernard Comrie
Bernardas Komris (1947 m. gegužės 23 d. Sanderlandas, Jungtinė Karalystė) – Amerikoje gyvenantis britų kilmės kalbininkas, ilgai dirbęs Vokietijoje; vienas iš svarbiausių ir įžymiausių šiuolaikinių tipologų, poliglotas, laisvai kalbantis daugybe Europos ir kitų kraštų kalbų.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Bernard Comrie
Biblija
Gutenbergo Biblija Biblija (– „knygos“) – krikščionių šventasis raštas, jų taip pat vadinamas Dievo Žodžiu arba Šventuoju Raštu, įvairių autorių raštų rinkinys, religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas, sudarantis žydų tikėjimo pagrindą.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Biblija
Bitininkystė
Aviliai Bitininkystė – bičių laikymas medui, vaškui ir kitiems produktams (bičių duonai, pieneliui, nuodams, pikiui) gauti, žemės ūkio augalams apdulkinti.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Bitininkystė
Brūkšniuotosios keramikos kultūra
Brūkšniuotosios keramikos kultūra – susiformavusi vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigoje, ankstyvojo geležies amžiaus bei romėniškojo laikotarpio pradžios (III a.) archeologinė kultūra.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Brūkšniuotosios keramikos kultūra
Bukas
Bukas (Fagus) – bukinių (Fagaceae) šeimos lapus metančių medžių gentis, papilitusi Europoje, Tolimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Amerikoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Bukas
Christian Schweigaard Stang
Kristianas Šveigoras Stangas (1900 m. kovo 15 d. Kristianija, Švedijos–Norvegijos unija –1977 m. liepos 2 d. Kirkenesas, Norvegija) – norvegų kalbininkas, baltistas ir slavistas, Oslo universitete nuo 1938 m.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Christian Schweigaard Stang
Cirkumfleksas
Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Cirkumfleksas
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Daiktavardis
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Dalyvis (gramatika)
Danai
Danai (danskere) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia danų kalba.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Danai
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Daugiskaita
Dauguva
Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Dauguva
Degutas
Degutas Gailiškėje, Kelmės rajonas Degutas – kietojo kuro (akmens anglių, durpių, skalūnų, medienos) sausosios distiliacijos produktų kondensatas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Degutas
Deminutyvas
Deminutyvas – su priesaga sudarytas išvestinis žodis, turintis mažybinę, malonybinę reikšmę.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Deminutyvas
Derva
vandens. Tokį klampumąiliustruoja dervos lašo eksperimentas. Derva – bendrinis tam tikrų gamtinių arba sintetinių stambiamolekulių medžiagų pavadinimas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Derva
Didžiosios Lenkijos vaivadija
Didžiosios Lenkijos vaivadija yra vakarinėje Lenkijos dalyje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Didžiosios Lenkijos vaivadija
Didysis tautų kraustymasis
pasaulio 820 m. žemėlapis. Didysis tautų kraustymasis – IV-VII amžiais vykęs barbarų genčių veržimasis į Romos imperijąbei su tuo susiję socialiniai, politiniai ir etniniai pokyčiai Europoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Didysis tautų kraustymasis
Diena
Diena. balandžio 2 13:00 val. sausio mėn. Diena – šviesusis paros metas, laikotarpis nuo saulės krašto pasirodymo virš horizonto (saulėtekio) iki visiško nusileidimo už horizonto (saulėlydžio).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Diena
Dievas
Luvre Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas, dievai yra bene svarbiausi mitologinių sistemų veikėjai.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Dievas
Dievukalnas
Dievukalnas, arba Lielvardės Dievukalnas – piliakalnis Lielvardės valsčiuje, Uogrės savivaldybėje, Vidžemėje, Latvijoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Dievukalnas
Dniepras
Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Dniepras
Dniepro baltai
Dniepro baltai Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Dniepro baltai – išnykusios baltų gentys, gyvenusios daugiausia Dniepro upės baseine.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Dniepro baltai
Dniepro-Dauguvos kultūra
Dniepro-Dauguvos kultūra – ankstyvojo geležies amžiaus (nuo VIII a.–VII a. pr. m. e. iki IV a.) archeologinė kultūra, paplitusi dabartinės Baltarusijos teritorijoje prie Dniepro ir Dauguvos aukštupių bei vidurupių.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Dniepro-Dauguvos kultūra
Dulokaimio-Kovrovo kultūra
Varpinių kapų kultūra Dulokaimio–Kovrovo kultūra, arba Sembos–Notangos kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, priklausiusi vakarų baltams.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Dulokaimio-Kovrovo kultūra
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Dvigarsis
Dviskaita
Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Dviskaita
Elbė
Elbė – upė, prasidedanti šiaurės vakarų Čekijoje, teka per Vokietiją; žiotyse įteka į Šiaurės jūrą.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Elbė
Endzelyno dėsnis
Endzelyno dėsnis – lietuvių ir latvių kalbų priegaidžių santykį nusakanti atitikmenų sistema, nustatyta latvių kalbininko J. Endzelyno.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Endzelyno dėsnis
Ernst Fraenkel
Ernstas Frenkelis (Ernst Fraenkel; g 1881 m. spalio 16 d. Berlyne – m. 1957 m. spalio 2 d. Hamburge) – žydų kilmės Vokietijos kalbininkas, žymus lituanistas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Ernst Fraenkel
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Etimologija
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Europa
Europinis upinis ungurys
* Muraena anguilla Linnaeus, 1758.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Europinis upinis ungurys
Ferdinand de Saussure
Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų kalbininkas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Ferdinand de Saussure
Filipas Fortunatovas
Filipo Fortunatovo kapas Filipas Fortunatovas (1848 m. sausio 2 d. Vologda – 1914 m. rugsėjo 20 d. Kosalma prie Petrozavodsko) – rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Filipas Fortunatovas
Finougrai
Finougrai – istorinė etninė ir lingvistinė tautų grupė, kalbanti iš Uralo prokalbės kilusiomis finougrų kalbomis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Finougrai
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Fleksinė kalba
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Fonetika
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Fonologija
Frederik Kortlandt
Frederikas Hermanas Anri (Fricas) Kortlandtas (1946 m. birželio 19 d. Utrechtas, Nyderlandai) – Leideno universiteto aprašomosios ir lyginamosios kalbotyros profesorius.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Frederik Kortlandt
Galūnė
Galūnė – gyvūnų kūno (liemens, galvos ir pan.) porinės ataugos, paprastai tiesiogiai judinamos raumenų (kartais – hidrauliškai, skysčio slėgio).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Galūnė
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Galūnė (kalbotyra)
Galindai
Baltų genčių teritorija 12-ame amžiuje Galindų vardu paprastai įvardijami tik vadinamieji vakarų galindai (viena iš 9 prūsų kilčių, archeologų siejama su V–VI a. susiformavusia Olštyno kultūrine grupe).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Galindai
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Galininkas
Gebenė
Gebenė (Hedera) – aralijinių (Araliaceae) šeimos sumedėjusių lianų gentis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Gebenė
Geminacija
Geminacija, arba dvigubinimas ('dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Geminacija
Georg Nesselmann
Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann (1811 m. vasario 14 d. prie Dansko – 1881 m. sausio 7 d. Karaliaučiuje) – vokiečių filologas, baltistas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Georg Nesselmann
Germanai
Takoskyra tarp vakarų ir šiaurės germanų Europoje Germanai – istorinė indoeuropiečių genčių grupė, kilusi iš šiaurės Europos ir atpažįstama pagal germanų kalbų, kilusių iš bendros germanų kalbos ikiromėniniame geležies amžiuje, vartojimą.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Germanai
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Germanų kalbos
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Germanų prokalbė
Glotalinis sprogstamasis priebalsis
Glotalinis sprogstamasis priebalsis – daugybėje kalbų sutinkamas duslusis priebalsis, tarptautinėje fonetinėje abėcėlėje žymimas ženklu, o perrašoje dažniausiai išreiškiamas ženklu ’.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Glotalinis sprogstamasis priebalsis
Glotalizacija
Glotalizacija – artikuliavimo būdas, kuomet kalbos garsai realizuojami visiškai arba iš dalies uždarant balsaskylę (balso plyšį).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Glotalizacija
Glotochronologija
Glotochronologija (iš 'kalba', χρóνος 'laikas' ir λόγος 'žodis', 'mokymas') − hipotetinis lyginamosios kalbotyros metodas, kuriuo siekiama nustatyti galimąsusijusių kalbų atsiskyrimo laiką, remiantis hipoteze, kad bazinis kalbos žodynas kinta maždaug tolygiu greičiu.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Glotochronologija
Gotai
Apie subkultūrąskaitykite Gotai (subkultūra) Rožine spalva pažymėta Gotlando sala, žalia tradicinė Götaland žemė, raudonai – Vilenbergo kultūra III a., oranžine – Černiachovo kultūra. Violetine spalva pažymėta Romos imperijos teritorija Gotai (Plinijaus Vyresniojo vadinami Gutones (Guiones), o Tacito Gotones) – viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Gotai
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Graikų kalba
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Gramatinė giminė
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Gramatinis laikas
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Gramatinis skaičius
Greville G. Corbett
Grevilas G. Korbetas (1947 m. gruodžio 23 d., Jungtinė Karalystė) – britų kalbininkas, kalbų tipologijos ir slavų kalbų specialistas, autoritetingų darbų apie giminę, skaičių, derinimąpasaulio kalbose autorius.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Greville G. Corbett
Guido Michelini
Gvidas Mikelinis (1951 m. liepos 2 d. Parmoje – 2020 m. lapkričio 25 d. ten pat) – italų kalbininkas, nuo 2007 m.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Guido Michelini
Guobos
Guoba (Ulmus) – guobinių (Ulmaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso medžiai, kasmet numetantys lapus.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Guobos
Gyvulininkystė
avys Gyvulininkystė – mokslas, tiriantis naminių gyvulių veisimą, šėrimą, laikymąir priežiūrą, jų organizmo sandarąir funkcijas, produkcijos gamybąir kokybę.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Gyvulininkystė
Haplologija
Haplologija (gr. ἁπλοῦς 'paprastas, nesudėtingas; grynas' + λόγος 'žodis, kalba') – kalbos reiškinys, kai išnyksta vienas iš dviejų vienodų ar fonetiškai panašių skiemenų.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Haplologija
Hetitų kalba
Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kuriąvartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Hetitų kalba
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Hipotezė
Hirto dėsnis
Hirto dėsnis (Hirto – Illič-Svityčiaus dėsnis) – baltų ir slavų kalbose galiojantis fonetinis dėsnis, 1895 m. atrastas Vokietijos kalbininko H. Hirto.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Hirto dėsnis
Homeras
Homero biustas Homeras – pirmasis senovės graikų ir Europos poetas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Homeras
Iliatyvas
Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Iliatyvas
Imperfektas
Imperfektas ( 'netobulas, nebaigtas') – daugybėje kalbų vartojamas veiksmažodžio laikas, reiškiantis nebaigtinį arba ilgai trunkantį būtąjį laiką.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Imperfektas
Indoeuropeistika
Indoeuropeistika – tarpdisciplininė ir kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti senovės indoeuropiečius – jų prokalbę, proreligiję, protėvynę, plėtrą.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Indoeuropeistika
Indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Indoeuropiečiai
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė
Indoiranėnų kalbos
Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Indoiranėnų kalbos
Inesyvas
Inesyvas (iš 'būti viduje') − linksnis, vidaus esamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas arba veiksmas yra viduje to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., miške.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Inesyvas
Iranėnų kalbos
Iranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Iranėnų kalbos
Istorinė gramatika
Istorinė gramatika – disciplina, nagrinėjanti vienos kalbos gramatinės sandaros raidąlyginant tos kalbos įvairių laikotarpių duomenis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Istorinė gramatika
Italikų kalbos
Italikų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kentuminių kalbų grupė.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Italikų kalbos
J. P. Mallory
Džeimsas Patrikas Meloris (James Patrick Mallory; g. 1945 m.) – JAV ir Šiaurės Airijos archeologas, indoeuropeistas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir J. P. Mallory
Jan Michał Rozwadowski
Janas Michalas Rozvadovskis (1867 m. gruodžio 7 d. Čarnoje, netoli Tarnuvo – 1935 m. kovo 13 d. Varšuvoje) – lenkų kalbininkas, indoeuropiečių kalbų profesorius, dirbęs Krokuvoje, Jogailos universitete.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Jan Michał Rozwadowski
Jānis Endzelīns
Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Jānis Endzelīns
Jerzy Kuryłowicz
Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Jerzy Kuryłowicz
Jonas Bretkūnas
Jonas Bretkūnas (1536 m. Bambliuose, netoli Bartų Romuvos – 1602 m. spalio 1 d. Karaliaučiuje) – vienas lietuvių raštijos pradininkų, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas, istorikas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Jonas Bretkūnas
Jonas Kazlauskas (1930)
Jonas Kazlauskas (1930 m. rugpjūčio 1 d. Matiešionyse, Nemajūnų valsčius – po 1970 m. spalio 8 d.) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių XX a. baltistų, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Jonas Kazlauskas (1930)
Jonina Lipskienė
Jonina Lipskienė (g. 1926 m. rugsėjo 1 d. Spirakiuose, Joniškio valsčius) – Lietuvos kalbininkė.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Jonina Lipskienė
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Jotvingiai
Jungtinė Karalystė
Jungtinės Karalystės šalys Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, trumpiau Jungtinė Karalystė, (JK) arba Didžioji Britanija – valstybė Šiaurės Vakarų Europoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Jungtinė Karalystė
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Jungtinės Amerikos Valstijos
Jusyvas
Jusyvas (geidžiamoji nuosaka) – nuosaka, kuria reiškiamas netiesioginis raginimas (liepimas, prašymas), skirtas trečiajam asmeniui.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Jusyvas
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kaityba (kalbotyra)
Kalbų sąjunga
Kalbų sąjunga – kalbų grupė, kuri dėl geografinio artumo ir kalbų kontaktų pasižymi bendrais bruožais.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kalbų sąjunga
Kalbinis sluoksnis
Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kalbinis sluoksnis
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kamienas (kalbotyra)
Kazimieras Būga
Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kazimieras Būga
Kazimieras Jaunius
Kazimieras Jaunius (1848 m. gegužės 18 d. Lembe, dab. Šilalės rajonas – 1908 m. kovo 9 d. Peterburge) – teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kazimieras Jaunius
Keltų kalbos
Keltų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kalbos, kilusios iš bendros keltų prokalbės.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Keltų kalbos
Kiaulė
Kiaulė, naminė kiaulė (Sus scrofa domesticus) yra kiaulinių (Suidae) šeimos visaėdis žinduolis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kiaulė
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kilmininkas
Kirčiuotė
Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kirčiuotė
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kirtis
Klevas
180px Cukrinis klevas (''Acer saccharum'') Klevas (Acer) – sapindinių (Sapindaceae) šeimos, kaštoninių (Hippocastanoideae) pošeimio augalų gentis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Klevas
Klitikai
Klitikai – bekirčiai žodžiai (pavyzdžiui, įvardžiai arba dalelytės), gramatiškai savarankiški, bet fonologiškai priklausomi.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Klitikai
Kompensacinis pailgėjimas
Kompensacinis pailgėjimas – fonologijos ir istorinės kalbotyros reiškinys, kuomet pailgėja balsis, jei po jo einantis to paties skiemens priebalsis arba balsis nusilpsta, išnyksta.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kompensacinis pailgėjimas
Konjunktyvas
Konjuntyvas, arba subjunktyvas (arba modus subjunctivus), – keletas ypatingų nuosakos formų, būdingų daugumai indoeuropiečių kalbų.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Konjunktyvas
Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)
Kosevas (1938–1945 m. Rechenberg) – kaimas Mrongovo valsčiuje, Mrongovo apskrityje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)
Kukmedis
Kukmedis (Taxus) – pušainių (Pinopsida) klasės kukmedinių (Taxaceae) šeimos augalų gentis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kukmedis
Kuršiai
Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kuršiai
Kurganų hipotezė
Vidurinio Stogo kultūra). Tamsiai oranžine spalva pažymėta teritorija, indoeuropiečių apgyvendinta apie 2500 m. pr. m. e., oranžine spalva – teritorija, apgyvendinta apie 1000 m. pr. m. e. Kurganų kultūra Kurganų hipotezė (arba „teorija“, „modelis“) – vienas iš indoeuropiečių kilmės aiškinimų, pagal kurį Ponto stepėje archeologinės kurganų kultūros (sąvoka apimanti duobinių kapų kultūrąir jos pirmtakes) žmonės greičiausiai kalbėjo indoeuropiečių prokalbe.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kurganų hipotezė
Kvietys
Kvietys (Triticum) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kvietys
Kyjivas
Kyjivas, arba Kijevas – Ukrainos sostinė.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Kyjivas
Laringalų teorija
Laringalų teorija – indoeuropeistikos teorija, teigianti, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojama keletas sąlygiškai laringalais vadinamų priebalsinių garsų.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Laringalų teorija
Latgalių kalba
Latgalių kalba turi dvi reikšmes.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Latgalių kalba
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Latvių kalba
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Latvija
Leksema
Leksema ( ' žodis, posakis') kalbotyroje – žodis kaip abstraktus morfologinės analizės vienetas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Leksema
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Leksika
Leksikologija
Leksikologija (gr. leksikos „priklausantis žodžiui“ + logos „mokslas“) – kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną(leksiką).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Leksikologija
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Lenkai
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Lenkija
Leskyno dėsnis
Leskyno dėsnis – lietuvių kalboje besireiškiantis akcentologinis dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko A. Leskyno vardu.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Leskyno dėsnis
Letas Palmaitis
Mykolas Letas Palmaitis, slapyvardis Mikelis Klusis (g. 1944 m. gegužės 14 d. Leningrade) – filologas orientalistas ir baltistas, baltų kalbų istorinės gramatikos bei baltų prokalbės, kartvelų (gruzinų, svanų) kalbų, semitų (hebrajų, aramėjų, arabų) filologijos tyrinėtojas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Letas Palmaitis
Lielvardė
Lielvardė – miestas centrinėje Latvijoje, Uogrės savivaldybėje, Dauguvos dešiniajame krante.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Lielvardė
Liepa
Liepa – septintasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Liepa
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba
Lietuvių kalbos tarmės
Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis Lietuvių kalbos tarmės yra skirstomos iš esmės pagal dvi koncepcijas (klasifikacijas): Antano Baranausko (vėliau išplėtota Zigmo Zinkevičiaus) ir Kazimiero Jauniaus (vėliau išplėtota Antano Salio).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Lietuvių kalbos tarmės
Lietuvių raštų kalba
Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Lietuvių raštų kalba
Linas
Linas (Linum) – lininių (Linacaea) šeimos gentis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Linas
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Linksnis
Litas
100 litų banknoto pavyzdys (1928 m.). Jubiliejinė 10 litų moneta, skirta Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui Litas (Lt) – oficiali Lietuvos valiuta nuo 1922 m.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Litas
Lobženica
Lobženica – miestas Lenkijoje, priklauso Didžiosios Lenkijos vaivadijai, Pilos valsčiui.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Lobženica
Lokiniai
Lokiniai, arba meškiniai (Ursidae) – plėšriųjų žinduolių būrio šeima.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Lokiniai
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Lotynų kalba
Luotas
Luotų kopijos Platelių dvaro svirne X a. slavų luotas Luotas – iš vientiso medžio kamieno išskobtas laivelis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Luotas
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra
Malyškos (Vileika)
Malyškos – kaimas Vileikos rajone, Minsko srityje, Baltarusijoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Malyškos (Vileika)
Marija Gimbutienė
Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (Marija Gimbutas, merg. Birutė Marija Alseikaitė, 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje – 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele; 1994 m. gegužės 8 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras bei suformulavusi Kurganų hipotezę.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Marija Gimbutienė
Maskva
Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Maskva
Medus
Medus Medus – saldus, tąsus skystis, bičių gaminamas iš žieduose esančio nektaro.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Medus
Metalai
Galis Metalai – cheminių elementų grupė, pasižyminti tuo, kad metalų jonai yra jungiami metalinių jungčių.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Metalai
Miškinė kiaunė
Miškinė kiaunė (Martes martes) – kiauninių šeimos plėšrusis žinduolis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Miškinė kiaunė
Michailas Lomonosovas
Michailas Vasiljevičius Lomonosovas (rus. Михаи́л Васи́льевич Ломоно́сов; 1711 m. lapkričio 19 Mišaninskaja k. – 1765 m. balandžio 15 d. Sankt Peterburge) – rusų poetas, chemikas, rusų kalbos reformatorius – mokslininkas universalas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Michailas Lomonosovas
Miguel Villanueva Svensson
Migelis Karlas Viljanueva Svensonas (g. 1973 m. Marbeljoje, Ispanijoje), p. 307 – ispanų kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentas, daktaras.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Miguel Villanueva Svensson
Milogrado kultūra
Geležies amžiaus kultūros:Tamsi žalia spalva – Šiaurės grupėTamsi raudona spalva – Jastorfo kultūraGeltona spalva – Harpštedto–Nynburgo kultūraOranžinė spalva – Keltų grupėŠviesiai žalia – Pamario kultūraSalotinė spalva – Namelio formos urnų kultūraVioletinė spalva – Vakarų baltų pilkapių kultūraŠviesiai raudona spalva – Rytų baltų miško juostos kultūraTurkio spalva – Milogrado kultūraJuoda spalva – Estijų grupė Milogrado kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, VII – III a.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Milogrado kultūra
Modalumas (kalbotyra)
Modalumas (Lietuvių kalboje modalumas reiškiamas gramatinėmis, leksinėmis ir intonacinėmis priemonėmis. Gramatinėms priemonėms priskiriamos tam tikros veiksmažodžio formos: tariamoji ar netiesioginė nuosaka (pvz., Jis būtų geras mokytojas; Sakė, jis esąs išvažiavęs), esamojo laiko dalyviai su priešdėliu be- (pvz., Girdžiu, tėvas beatvažiuojąs), reikiamybės dalyviai (pvz., Šiuo atveju aptartinos visos galimybės).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Modalumas (kalbotyra)
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Morfema
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Morfologija (kalbotyra)
Naminė ožka
Naminė ožka (Capra aegagrus hircus) – dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis, domestikuotas bezoarinio ožio (Capra aegagrus) porūšis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Naminė ožka
Naminė višta
Naminė višta arba višta (Gallus gallus domesticus)) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio naminis paukštis, domestikuota iš bankivinių vištų (Gallus gallus). Višta (patelė) su viščiukais Naminių vištų kiaušiniai.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Naminė višta
Naminis arklys
Kanopa Naminis arklys, arklys arba žirgas – arklinių (Equidae) šeimos porūšis, kuris kilęs iš tarpanų ir Prževalskio arklių.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Naminis arklys
Naminis jautis
Naminis jautis, arba jautis, mot.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Naminis jautis
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Naudininkas
Nemuno žemupio kapinynų kultūra
Varpinių kapų kultūra Nemuno žemupio kapinynų kultūra – geležies amžiaus ir viduramžių baltų archeologinė kultūra, II–VII a. gyvavusi dabartinėje šiaurės vakarų Lietuvoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Nemuno žemupio kapinynų kultūra
Niemineno dėsnis
Niemineno dėsnis – suomių kalbininko Eino Niemineno 1922 m.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Niemineno dėsnis
Norvegai
Norvegai – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia norvegų kalba.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Norvegai
Notangai
Notangai (prūs. notangi) – viena iš vienuolikos prūsų grupių, gyvenusi Notangoje, kurios didžioji dalis dabar yra Rusijos eksklave Kaliningrado srityje (iki 1945 m. tai buvo Vokietijai priklausiusi Rytų Prūsija).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Notangai
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Nuosaka
Obelis
Obelis (Malus) – sėklavaisinis augalas – vaismedis, erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio augalų gentis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Obelis
Odra
Odra arba Oderis (lenk. ir,, sorbų kalba Wodra) – upė Vidurio Europoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Odra
Oka
Oka – upė europinėje Rusijos dalyje; didžiausias dešinysis Volgos intakas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Oka
Olštyno kultūra
Varpinių kapų kultūra Olštyno kultūra – archeologinė kultūra, priklausiusi vakarų baltų kultūrų grupei.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Olštyno kultūra
Olegas Trubačiovas
Olegas Trubačiovas (1930 m. spalio 23 d. Stalingradas, Rusijos TFSR – 2002 m. kovo 9 d. Maskva, Rusija) – tarybinis ir rusų kalbininkas slavistas, slavų kalbų etimologijos ir slavų onomastikos tyrėjas; lyginamosios – istorinės kalbotyros specialistas, leksikografas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Olegas Trubačiovas
Onomastika
Onomastika (– „vardas“) – lingvistikos šaka, kurios tyrimo objektas yra tikriniai vardai.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Onomastika
Optatyvas
Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Optatyvas
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Pažyminys
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Palatalizacija
Pamario kultūra
Pamario kultūra, dar vadinama Pomeranijos kultūra arba Veidinių urnų kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Pamario kultūra
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Papildinys
Paprastoji vinkšna
Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties medžių rūšis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Paprastoji vinkšna
Paprastoji voverė
Paprastoji voverė, arba voverė (Sciurus vulgaris) – voverinių (Sciuridae) šeimos graužikas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Paprastoji voverė
Paradigma (kalbotyra)
Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Paradigma (kalbotyra)
Pasargė
Paslenka – upė šiaurinėje Lenkijoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Pasargė
Paul Garde
Polis Gardas (1926 m. gruodžio 18 d. Avinjonas, Prancūzija – 2021 m. liepos 27 d. Provanso Eksas, Prancūzija) – Provanso universiteto profesorius emeritas, žymus prancūzų slavistas, akademikas, prisidėjęs prie ištisos rusistų kartos rengimo.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Paul Garde
Pēteris Vanags
Pėteris Vanagas (g. 1962 m. rugsėjo 13 d. Rygoje, Latvijoje) – latvių kalbininkas, Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos katedros profesorius (1999), Stokholmo universiteto baltų kalbų profesorius (2006).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Pēteris Vanags
Pederseno dėsnis
Pederseno dėsnis, arba ruki taisyklė, – fonetinis dėsnis, kurį slavų kalboms nepriklausomai vienas nuo kito 1894 m.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Pederseno dėsnis
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Perfektas
Pietro Umberto Dini
Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pjetrasanta, Toskana, Italija) – italų kalbininkas, baltistas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Pietro Umberto Dini
Pleofonija
Pleofonija (iš 'daug' + φωνή 'garsas'), arba pilnagarsystė, pilnagarsis – viena iš fonetikos ypatybių, skirianti šiuolaikines rytų slavų kalbasИванов В.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Pleofonija
Plienas
Plieninis trosas. Plieno tiltas. Plienas – geležies ir anglies lydinys kuriame yra iki 2 % anglies su 0,3–1,8 % mangano, 0,15–1,1 % silicio, iki 0,06 % sieros ir iki 0,07 % fosforo priemaišų.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Plienas
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Pliuskvamperfektas
Polinksnis
Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Polinksnis
Ponto stepė
Ponto stepė Ponto stepė arba Ponto-Kaspijos stepė – didelės bemiškės teritorijos Europos rytiniame pakraštyje, tarp šiaurinio Juodosios jūros kranto vakaruose ir Kaspijos jūros bei Uralo kalnų rytuose.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Ponto stepė
Prabaltai
Prabaltai, protobaltai – terminas, kuriuo įvardijami ankstyvieji baltai, ankstyvoji baltų prokalbės fazė.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Prabaltai
Praha
Lietuvių gatvė Prahoje Praha – Čekijos sostinė ir didžiausias miestas; Vidurio Čekijos krašto administracinis centras, miestas taip pat turi atskiro administracinio vieneto statusą.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Praha
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Prūsai
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Prūsų kalba
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Priešdėlis
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Priebalsis
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Priegaidė
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Prielinksnis
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Priesaga
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Prieveiksmis
Pripetė (upė)
Pripetė – upė Rytų Europoje, Dniepro dešinysis intakas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Pripetė (upė)
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Prokalbė
Protėvynė
Protėvynė – hipotetinė geografinė vieta, iš kurios kilusi kokia nors kalbinė grupė.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Protėvynė
Rasmus Rask
Rasmusas Kristianas Raskas (1787–1832) – XIX a. Danijos kalbininkas ir orientalistas, vienas iš indoeuropeistikos ir lyginamosios kalbotyros pradininkų.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Rasmus Rask
Rūšis (gramatinė)
Rūšis kalbotyroje – veiksmažodžio gramatinė kategorija, leidžianti per veiksmažodžio argumentų sintaksinio vaidmens priešinimąkeisti tų argumentų pragmatinį rangą.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Rūšis (gramatinė)
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Redukcija (kalbotyra)
Reikiamybės dalyvis
Reikiamybės dalyvis – lietuvių kalbos veiksmažodinių būdvardžių forma, sudaroma iš bendraties kamieno su priesaga -tin- ir galūnėmis -as (vyriškoji giminė), -a (moteriškoji giminė), -a (bevardė giminė).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Reikiamybės dalyvis
Rick Derksen
Rikas Derksenas (1964 m.) – Leideno universiteto olandas kalbininkas, indoeuropeistas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Rick Derksen
Riugenas
Riugenas iš kosmoso Riugenas – sala Baltijos jūroje, didžiausia Vokietijoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Riugenas
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Rusai
Rytų aukštaičių patarmė
Rytų aukštaičių patarmė (etnografiškai vadintina aukštaičių tarme) – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama rytiniame šios tarmės areale.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Rytų aukštaičių patarmė
Rytų galindai
thumb Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Rytų galindai – baltų gentis, pagal XI–XII a. rusų rašytinius šaltinius, gyvenusi Protvos upės baseine (į vakarus nuo Maskvos, dabartinės Možaisko apylinkės), tarp viatičių ir krivičių žemių.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Rytų galindai
Rytų galindų kalba
Rytų galindų kalba − iš baltų prokalbės kilusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma, kalbėjo netoli Možaisko, Maskvos apylinkėse, XI a. – XII a. rusų metraščiuose minimi rytų galindai.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Rytų galindų kalba
Saksonija
Saksonija, oficialiai Laisvoji Saksonijos valstybė – federacinė žemė Vokietijos rytuose.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Saksonija
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Sanskritas
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Satemizacija
Saulius Ambrazas
Saulius Ambrazas (1957 m. lapkričio 5 d. Kaune – 2010 m. rugpjūčio 30 d.) – Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Saulius Ambrazas
Sūduvių kultūra
Varpinių kapų kultūra Suvalkų apylinkėse. Sūduvių kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, susiformavusi II–III a. riboje ir trukusi iki VIII a. Ši kultūra buvo paplitusi šiaurės rytų Lenkijoje, pietvakarių Lietuvoje ir šiaurės vakarų Baltarusijoje, vystėsi vakarų baltų ir Velbarko kultūrų ploto dalyse.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Sūduvių kultūra
Sėjamasis žirnis
Sėjamasis žirnis (Pisum sativum) – pupinių (Fabaceae) šeimos žirnių (Pisum) genties augalų rūšis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Sėjamasis žirnis
Sėkla
Linų sėklos Sėkla sudaryta iš gemalo, maisto medžiagų sandėlio jaunam daigui maitintis ir iš luobelės.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Sėkla
Seimas (upė)
Seimas – upė Rusijoje ir Ukrainoje, kairysis Desnos intakas (Dniepro baseinas).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Seimas (upė)
Semantika
Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Semantika
Sembai
thumbSembai - viena iš prūsų grupių, gyvenusi Sembos pusiasalyje (šiauriau dabartinio Kaliningrado).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Sembai
Senovės graikų kalba
Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Senovės graikų kalba
Sergejus Starostinas
Sergejus Starostinas (1953 m. kovo 24 d. Maskva, Tarybų Rusija – 2005 m. rugsėjo 30 d. Maskva, Rusija) – rusų istorinės-lyginamosios kalbotyros ir filologijos specialistas, bene žinomiausias dėl hipotetinių prokalbių rekonstrukcijos, įskaitant prieštaringai vertinamąAltajaus kalbų teoriją, Dene-Kaukazo kalbų hipotezės sudarymąir jo teikiamas dar ankstesnes borėjų kalbas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Sergejus Starostinas
Sidabras
Sidabras – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ag, eilės numeris 47, taurusis metalas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Sidabras
Siekinys
Siekinys, arba supinas, supynas – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Siekinys
Simas Karaliūnas
Simas Karaliūnas (1936 m. sausio 20 d. Vaineikiuose, Joniškio valsčius – 2015 m. lapkričio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Simas Karaliūnas
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Sintaksė
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Skaitvardis
Skiemuo
Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Skiemuo
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Sklandieji priebalsiai
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Skolinys
Slavai
Slavai – tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Slavai
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Slavų kalbos
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Slavų prokalbė
Sosiūro-Fortunatovo dėsnis
Sosiūro-Fortunatovo dėsnis – fonetinis dėsnis, kurį, nepriklausomai vienas nuo kito, atrado F. Fortunatovas (1895 m.) ir F. de Sosiūras (1896 m.). Jis galioja slavų ir baltų (konkrečiai – lietuvių) kalbose.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis
Stumbras
Stumbras (Bison bonasus) – jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis žinduolis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Stumbras
Supletyvizmas
Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Supletyvizmas
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Tarinys
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Tarmė
Tarmių tęstinumas
Romanų kalbos Europoje. Vakarų romanų kalbos istoriškai sudaro nenutrūkstamątarmių tąsą. Rytuose ruda spalva pažymėtos nuo jų atsiskyrusios rytų romanų kalbos. Tarmių tęstinumas, arba tarmių kontinuumas ('besitęsiantis'), tarmių grupių tąsa – kalbotyros terminas, vartojamas įvardinti visumai tarmių, tam tikroje teritorijoje sudarančių nenutrūkstamą, minimaliais skirtumais pasižyminčiątarmių tąsą, seką.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Tarmių tęstinumas
Tšcineco kultūra
Tšcìneco kultūra (pagal Lenkijos kaimąTrzciniec) – bronzos amžiaus archeologinė kultūra (XIX a. pr. m. e. – XI a. pr. m. e.). Ankstyvajame bronzos amžiuje į pietus ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos jau buvo susiformavusios Rytų ir Vakarų Tšcineco, Komarovo ir Sosnicos kultūros, kitaip Tšcineco kultūrinė bendrija.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Tšcineco kultūra
Tumianai
Tumianai – kaimas Barčevo valsčiuje, Olštyno srityje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, šiaurės Lenkijoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Tumianai
Uosis
Uosis (Fraxinus) – alyvmedinių (Oleaceae) šeimos augalų gentis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Uosis
Urna
Pelenų urna Dekoratyvinės urnos Balsavimo urna, XVIII a. Urna – apvalus ar kitokios formos, dažniausiai pailgas indas su uždara ertme viršuje, panašus į vazą.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Urna
Vaškas
Bičių koriai Vaškas – augalijos ir gyvūnijos pasaulyje paplitusi medžiaga, sudaryta iš sočiųjų rūgščių ir alkoholių.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vaškas
Vakernagelio dėsnis
Vakernagelio dėsnis – Šveicarijos kalbininko Jakobo Vakernagelio suformuluota taisyklė, nustatanti indoeuropiečių prokalbės bekirčių žodžių padėtį.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vakernagelio dėsnis
Valdis Zeps
Valdis Juris Zepas (1932 m. gegužės 29 d. Daugpilis, Latvija – 1996 m. liepos 26 d. Ryga, Latvija) – Amerikos latvių išeivijos kalbininkas, profesorius, rašytojas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Valdis Zeps
Vandenvardis
Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vandenvardis
Vanduo
Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vanduo
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vardažodis
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vardininkas
Varis
Varinės spalvos elementas Varis (cuprum; Cu) – periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Varis
Varpinių kapų kultūra
Varpinių kapų kultūra Varpinių kapų kultūra, arba gaubtinės keramikos kultūra, p. 15 – archeologinė kultūra, gyvavusi geležies amžiuje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Varpinių kapų kultūra
Václav Blažek
Vaclavas Blažekas (1959 m. balandžio 23 d. Sokolovas, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, lyginamosios-istorinės kalbotyros specialistas, Masaryko universiteto (Brno, Čekija) profesorius, taip pat dėsto Vakarų Čekijos universitete Pilzene.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Václav Blažek
Vedų kalba
XIX a. Rigvedos rankraštis vedų kalba Vedų kalba arba Vedų sanskritas – indoarijų kalba, laikoma klasikinio sanskrito pirmtake bei viena ankstyviausių indoiranėnų prokalbės atšakų.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vedų kalba
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Veikslas
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Veiksmažodis
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Veiksnys
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir VI amžius
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vietininkas
Vietovardis
Vietovardis (arba toponimas; nuo – „vieta“, ὄνομα – „vardas“) – tikrinis bet kokio geografinio objekto (vietovės) pavadinimas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vietovardis
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir VII amžius
VIII amžius pr. m. e.
Aštuntasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 800 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 701 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir VIII amžius pr. m. e.
Viktoras Martynovas
Viktoras Martynovas (1924 m. sausio 25 d. Odesa, Ukraina – 2013 m. sausio 25 d. Minskas, Baltarusija) – baltarusių kalbininkas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Viktoras Martynovas
Vileikos rajonas
Vileikos rajonas – antro lygmens Baltarusijos administracinis vienetas, esantis šiaurinėje Minsko srities dalyje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vileikos rajonas
Vinterio dėsnis
Vinterio dėsnis – baltų ir slavų kalbų fonetikos ypatybė, kurios dėsningumus 1978 m. savo straipsnyje aprašė vokiečių kalbininkas Verneris Vinteris.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vinterio dėsnis
Virvelinės keramikos kultūra
Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Virvelinės keramikos kultūra
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Visuotinė lietuvių enciklopedija
Vittore Pisani
Vitorė Pizanis (1899 m. vasario 23 d. Roma, Italijos karalystė – 1990 m. gruodžio 22 d. Komas, Italija) – italų kalbininkas, indoeuropeistas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vittore Pisani
Vladimiras Toporovas
Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vladimiras Toporovas
Vladislavas Ilič Svityčius
Vladislavas Ilič Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologijąir ginčytinąnostratinę teoriją.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vladislavas Ilič Svityčius
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vokiečiai
Vokiečių aukštaičių tarmė
Badeno-Viurtembergo žemėje („Mes mokame viską, išskyrus bendrinę vokiečių kalbą“) Vokiečių aukštaičių tarmė (kalba) (iš 'aukštas' + 'vokiečių k.') – vakarų germanų kalboms priklausanti tarmė.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vokiečių aukštaičių tarmė
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vokiečių kalba
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vokiečių ordinas
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vysla
Vytautas Ambrazas
Vytautas Ambrazas (1930 m. kovo 25 d. Kaune – 2018 m. vasario 23 d. Vilniuje) – Lietuvos filologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vytautas Ambrazas
Vytautas Kardelis
Vytautas Kardelis (g. 1971 m. rugsėjo 22 d. Linkmenyse, Ignalinos rajonas) – lietuvių lingvistas, daktaras (1999), docentas (2006), profesorius (2010).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vytautas Kardelis
Vytautas Mažiulis
Vytautas Juozapas Mažiulis (1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 2009 m. balandžio 11 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vytautas Mažiulis
Vytautas Rinkevičius (1981)
Vytautas Rinkevičius (g. 1981 m. Vilniuje, Lietuvos TSR) – lietuvių kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros docentas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Vytautas Rinkevičius (1981)
William Riegel Schmalstieg
Viljamas Rygelis Šmòlstygas (1929 m. spalio 3 d. Sejeris, Pensilvanija, JAV ― 2021 m. sausio 22 d. Lankasteris, Pensilvanija, JAV) – JAV kalbininkas, baltistas, slavistas, indoeuropeistas, vertėjas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir William Riegel Schmalstieg
Wojciech Smoczyński
Voiciechas Slavomiras Smočynskis (g. 1945 m. kovo 12 d. Glovno kaime prie Lovičiaus, Lenkijoje) – Lenkijos baltistas ir slavistas, lyginamosios indoeuropeistikos mokslininkas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Wojciech Smoczyński
Wolfgang P. Schmid
Volfgangas Paulas Šmidas (1929 m. spalio 25 d. Berlynas, Vokietija – 2010 m. spalio 22 d. Frydlandas, Vokietija) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas, Mainco mokslo ir literatūros akademijos akademikas (1966), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (1994), Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys (1994).
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Wolfgang P. Schmid
Wolfram Euler
Volframas Oileris (1950 m. gegužės 5 d.) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Wolfram Euler
X amžius pr. m. e.
Dešimtasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1000 m.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir X amžius pr. m. e.
XI amžius
Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir XI amžius
XI amžius pr. m. e.
XI a. pr. m. e. bronzinis kiniškas indas XII–XI a. Mišo (''Michaux'') akmuo su įrašais akadų kalba Vienuoliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1100 m.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir XI amžius pr. m. e.
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir XII amžius
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir XIX amžius
XIX amžius pr. m. e.
XIX a. pr. m. e. faraono Senusreto II piramidė El Lahune Kanešo Devynioliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1900 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 1801 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir XIX amžius pr. m. e.
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir XVIII amžius
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir XX amžius
YouTube
„YouTube“ – „Google“ bendrovės socialinis tinklas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir YouTube
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir Zigmas Zinkevičius
1 tūkstantmetis pr. m. e.
negyvenami plotai Pirmasis tūkstantmentis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 1000-ųjų m. pr. m. e. iki 1-ųjų m. pr. m. e. V a. pr. m. e. graikų keramika, vaizduojanti graiko ir perso dvikovąSkaičiuojama, kad per šį tūkstantmetį žmonijos populiacija padvigubėjo nuo ~100 mln.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir 1 tūkstantmetis pr. m. e.
1879 m.
1879 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir 1879 m.
1962 m.
1962 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir 1962 m.
2 tūkstantmetis pr. m. e.
valstybės Trundholmo saulės vežimas, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir 2 tūkstantmetis pr. m. e.
3 tūkstantmetis pr. m. e.
Trečiasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 3000-aisiais pr.
Peržiūrėti Baltų prokalbė ir 3 tūkstantmetis pr. m. e.
Taip pat žinomas kaip Prabaltų kalba.
, Būdvardis, Būtasis laikas, Bendratis, Beržas, Bernard Comrie, Biblija, Bitininkystė, Brūkšniuotosios keramikos kultūra, Bukas, Christian Schweigaard Stang, Cirkumfleksas, Daiktavardis, Dalyvis (gramatika), Danai, Daugiskaita, Dauguva, Degutas, Deminutyvas, Derva, Didžiosios Lenkijos vaivadija, Didysis tautų kraustymasis, Diena, Dievas, Dievukalnas, Dniepras, Dniepro baltai, Dniepro-Dauguvos kultūra, Dulokaimio-Kovrovo kultūra, Dvigarsis, Dviskaita, Elbė, Endzelyno dėsnis, Ernst Fraenkel, Etimologija, Europa, Europinis upinis ungurys, Ferdinand de Saussure, Filipas Fortunatovas, Finougrai, Fleksinė kalba, Fonetika, Fonologija, Frederik Kortlandt, Galūnė, Galūnė (kalbotyra), Galindai, Galininkas, Gebenė, Geminacija, Georg Nesselmann, Germanai, Germanų kalbos, Germanų prokalbė, Glotalinis sprogstamasis priebalsis, Glotalizacija, Glotochronologija, Gotai, Graikų kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Greville G. Corbett, Guido Michelini, Guobos, Gyvulininkystė, Haplologija, Hetitų kalba, Hipotezė, Hirto dėsnis, Homeras, Iliatyvas, Imperfektas, Indoeuropeistika, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Indoiranėnų kalbos, Inesyvas, Iranėnų kalbos, Istorinė gramatika, Italikų kalbos, J. P. Mallory, Jan Michał Rozwadowski, Jānis Endzelīns, Jerzy Kuryłowicz, Jonas Bretkūnas, Jonas Kazlauskas (1930), Jonina Lipskienė, Jotvingiai, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jusyvas, Kaityba (kalbotyra), Kalbų sąjunga, Kalbinis sluoksnis, Kamienas (kalbotyra), Kazimieras Būga, Kazimieras Jaunius, Keltų kalbos, Kiaulė, Kilmininkas, Kirčiuotė, Kirtis, Klevas, Klitikai, Kompensacinis pailgėjimas, Konjunktyvas, Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija), Kukmedis, Kuršiai, Kurganų hipotezė, Kvietys, Kyjivas, Laringalų teorija, Latgalių kalba, Latvių kalba, Latvija, Leksema, Leksika, Leksikologija, Lenkai, Lenkija, Leskyno dėsnis, Letas Palmaitis, Lielvardė, Liepa, Lietuvių kalba, Lietuvių kalbos tarmės, Lietuvių raštų kalba, Linas, Linksnis, Litas, Lobženica, Lokiniai, Lotynų kalba, Luotas, Lyginamoji kalbotyra, Malyškos (Vileika), Marija Gimbutienė, Maskva, Medus, Metalai, Miškinė kiaunė, Michailas Lomonosovas, Miguel Villanueva Svensson, Milogrado kultūra, Modalumas (kalbotyra), Morfema, Morfologija (kalbotyra), Naminė ožka, Naminė višta, Naminis arklys, Naminis jautis, Naudininkas, Nemuno žemupio kapinynų kultūra, Niemineno dėsnis, Norvegai, Notangai, Nuosaka, Obelis, Odra, Oka, Olštyno kultūra, Olegas Trubačiovas, Onomastika, Optatyvas, Pažyminys, Palatalizacija, Pamario kultūra, Papildinys, Paprastoji vinkšna, Paprastoji voverė, Paradigma (kalbotyra), Pasargė, Paul Garde, Pēteris Vanags, Pederseno dėsnis, Perfektas, Pietro Umberto Dini, Pleofonija, Plienas, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Ponto stepė, Prabaltai, Praha, Prūsai, Prūsų kalba, Priešdėlis, Priebalsis, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Pripetė (upė), Prokalbė, Protėvynė, Rasmus Rask, Rūšis (gramatinė), Redukcija (kalbotyra), Reikiamybės dalyvis, Rick Derksen, Riugenas, Rusai, Rytų aukštaičių patarmė, Rytų galindai, Rytų galindų kalba, Saksonija, Sanskritas, Satemizacija, Saulius Ambrazas, Sūduvių kultūra, Sėjamasis žirnis, Sėkla, Seimas (upė), Semantika, Sembai, Senovės graikų kalba, Sergejus Starostinas, Sidabras, Siekinys, Simas Karaliūnas, Sintaksė, Skaitvardis, Skiemuo, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavai, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Sosiūro-Fortunatovo dėsnis, Stumbras, Supletyvizmas, Tarinys, Tarmė, Tarmių tęstinumas, Tšcineco kultūra, Tumianai, Uosis, Urna, Vaškas, Vakernagelio dėsnis, Valdis Zeps, Vandenvardis, Vanduo, Vardažodis, Vardininkas, Varis, Varpinių kapų kultūra, Václav Blažek, Vedų kalba, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, VI amžius, Viačeslavas Ivanovas, Vietininkas, Vietovardis, VII amžius, VIII amžius pr. m. e., Viktoras Martynovas, Vileikos rajonas, Vinterio dėsnis, Virvelinės keramikos kultūra, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vittore Pisani, Vladimiras Toporovas, Vladislavas Ilič Svityčius, Vokiečiai, Vokiečių aukštaičių tarmė, Vokiečių kalba, Vokiečių ordinas, Vysla, Vytautas Ambrazas, Vytautas Kardelis, Vytautas Mažiulis, Vytautas Rinkevičius (1981), William Riegel Schmalstieg, Wojciech Smoczyński, Wolfgang P. Schmid, Wolfram Euler, X amžius pr. m. e., XI amžius, XI amžius pr. m. e., XII amžius, XIX amžius, XIX amžius pr. m. e., XVIII amžius, XX amžius, YouTube, Zigmas Zinkevičius, 1 tūkstantmetis pr. m. e., 1879 m., 1962 m., 2 tūkstantmetis pr. m. e., 3 tūkstantmetis pr. m. e..