346 santykiai: Abliatyvas, Adesyvas, Akūtas, Akcentologija, Akis, Albanų kalba, Aleksas Stanislovas Girdenis, Algirdas Sabaliauskas (1929), Aliatyvas, Alofonas, Aloyzas Vidugiris, Andrew Sihler, Anglų kalba, Antis, Antoine Meillet, Antropologija, Aoristas, Archaizmas, Archeologija, Archeologinė kultūra, Asimiliacija (sociologija), Asmuo (gramatika), August Leskien, August Schleicher, Aukštaičių tarmė, Auksas, Avestos kalba, Avis, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Ševelucha, Įnagininkas, Įvardis, Žūklė, Žemdirbystė, Žodžių daryba, Čekai, Čekija, Ąžuolas, Balsis, Baltai, Baltarusių kalba, Baltarusija, Baltų kalbos, Baltų-slavų kalbos, Baltijos finų kalbos, Baltijos jūra, Baltistica, Baltistika, Baltizmas, ..., Būdvardis, Būtasis laikas, Bendratis, Beržas, Bernard Comrie, Biblija, Bitininkystė, Brūkšniuotosios keramikos kultūra, Bukas, Christian Schweigaard Stang, Cirkumfleksas, Daiktavardis, Dalyvis (gramatika), Danai, Daugiskaita, Dauguva, Degutas, Deminutyvas, Derva, Didžiosios Lenkijos vaivadija, Didysis tautų kraustymasis, Diena, Dievas, Dievukalnas, Dniepras, Dniepro baltai, Dniepro-Dauguvos kultūra, Dulokaimio-Kovrovo kultūra, Dvigarsis, Dviskaita, Elbė, Endzelyno dėsnis, Ernst Fraenkel, Etimologija, Europa, Europinis upinis ungurys, Ferdinand de Saussure, Filipas Fortunatovas, Finougrai, Fleksinė kalba, Fonetika, Fonologija, Frederik Kortlandt, Galūnė, Galūnė (kalbotyra), Galindai, Galininkas, Gebenė, Geminacija, Georg Nesselmann, Germanai, Germanų kalbos, Germanų prokalbė, Glotalinis sprogstamasis priebalsis, Glotalizacija, Glotochronologija, Gotai, Graikų kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Greville G. Corbett, Guido Michelini, Guobos, Gyvulininkystė, Haplologija, Hetitų kalba, Hipotezė, Hirto dėsnis, Homeras, Iliatyvas, Imperfektas, Indoeuropeistika, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Indoiranėnų kalbos, Inesyvas, Iranėnų kalbos, Istorinė gramatika, Italikų kalbos, J. P. Mallory, Jan Michał Rozwadowski, Jānis Endzelīns, Jerzy Kuryłowicz, Jonas Bretkūnas, Jonas Kazlauskas (1930), Jonina Lipskienė, Jotvingiai, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jusyvas, Kaityba (kalbotyra), Kalbų sąjunga, Kalbinis sluoksnis, Kamienas (kalbotyra), Kazimieras Būga, Kazimieras Jaunius, Keltų kalbos, Kiaulė, Kilmininkas, Kirčiuotė, Kirtis, Klevas, Klitikai, Kompensacinis pailgėjimas, Konjunktyvas, Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija), Kukmedis, Kuršiai, Kurganų hipotezė, Kvietys, Kyjivas, Laringalų teorija, Latgalių kalba, Latvių kalba, Latvija, Leksema, Leksika, Leksikologija, Lenkai, Lenkija, Leskyno dėsnis, Letas Palmaitis, Lielvardė, Liepa, Lietuvių kalba, Lietuvių kalbos tarmės, Lietuvių raštų kalba, Linas, Linksnis, Litas, Lobženica, Lokiniai, Lotynų kalba, Luotas, Lyginamoji kalbotyra, Malyškos (Vileika), Marija Gimbutienė, Maskva, Medus, Metalai, Miškinė kiaunė, Michailas Lomonosovas, Miguel Villanueva Svensson, Milogrado kultūra, Modalumas (kalbotyra), Morfema, Morfologija (kalbotyra), Naminė ožka, Naminė višta, Naminis arklys, Naminis jautis, Naudininkas, Nemuno žemupio kapinynų kultūra, Niemineno dėsnis, Norvegai, Notangai, Nuosaka, Obelis, Odra, Oka, Olštyno kultūra, Olegas Trubačiovas, Onomastika, Optatyvas, Pažyminys, Palatalizacija, Pamario kultūra, Papildinys, Paprastoji vinkšna, Paprastoji voverė, Paradigma (kalbotyra), Pasargė, Paul Garde, Pēteris Vanags, Pederseno dėsnis, Perfektas, Pietro Umberto Dini, Pleofonija, Plienas, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Ponto stepė, Prabaltai, Praha, Prūsai, Prūsų kalba, Priešdėlis, Priebalsis, Priegaidė, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Pripetė (upė), Prokalbė, Protėvynė, Rasmus Rask, Rūšis (gramatinė), Redukcija (kalbotyra), Reikiamybės dalyvis, Rick Derksen, Riugenas, Rusai, Rytų aukštaičių patarmė, Rytų galindai, Rytų galindų kalba, Saksonija, Sanskritas, Satemizacija, Saulius Ambrazas, Sūduvių kultūra, Sėjamasis žirnis, Sėkla, Seimas (upė), Semantika, Sembai, Senovės graikų kalba, Sergejus Starostinas, Sidabras, Siekinys, Simas Karaliūnas, Sintaksė, Skaitvardis, Skiemuo, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavai, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Sosiūro-Fortunatovo dėsnis, Stumbras, Supletyvizmas, Tarinys, Tarmė, Tarmių tęstinumas, Tšcineco kultūra, Tumianai, Uosis, Urna, Vaškas, Vakernagelio dėsnis, Valdis Zeps, Vandenvardis, Vanduo, Vardažodis, Vardininkas, Varis, Varpinių kapų kultūra, Václav Blažek, Vedų kalba, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, VI amžius, Viačeslavas Ivanovas, Vietininkas, Vietovardis, VII amžius, VIII amžius pr. m. e., Viktoras Martynovas, Vileikos rajonas, Vinterio dėsnis, Virvelinės keramikos kultūra, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vittore Pisani, Vladimiras Toporovas, Vladislavas Ilič Svityčius, Vokiečiai, Vokiečių aukštaičių tarmė, Vokiečių kalba, Vokiečių ordinas, Vysla, Vytautas Ambrazas, Vytautas Kardelis, Vytautas Mažiulis, Vytautas Rinkevičius (1981), William Riegel Schmalstieg, Wojciech Smoczyński, Wolfgang P. Schmid, Wolfram Euler, X amžius pr. m. e., XI amžius, XI amžius pr. m. e., XII amžius, XIX amžius, XIX amžius pr. m. e., XVIII amžius, XX amžius, YouTube, Zigmas Zinkevičius, 1 tūkstantmetis pr. m. e., 1879 m., 1962 m., 2 tūkstantmetis pr. m. e., 3 tūkstantmetis pr. m. e.. Išplėsti indeksą (296 daugiau) »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Adesyvas
Adesyvas ('pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Adesyvas · Žiūrėti daugiau »
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Akūtas · Žiūrėti daugiau »
Akcentologija
Akcentologija (– kirtis + – mokslas) – kalbotyros sritis, apimanti kurios nors kalbos kirčio, priegaidės, kirčiavimo sistemos ir jos vystymosi tyrimus.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Akcentologija · Žiūrėti daugiau »
Akis
Vabzdžių facetinės akys Akis – gyvūnų jutimo organas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Akis · Žiūrėti daugiau »
Albanų kalba
Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Albanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Aleksas Stanislovas Girdenis
Aleksas Stanislovas Girdenis (1937 m. spalio 19 d. Tryškiuose – 2011 m. rugsėjo 16 d.) – Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Aleksas Stanislovas Girdenis · Žiūrėti daugiau »
Algirdas Sabaliauskas (1929)
Algirdas Sabaliauskas (1929 m. liepos 26 d. Marijampolėje – 2016 m. balandžio 17 d. Vilniuje) – lietuvių kalbininkas, vertėjas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Algirdas Sabaliauskas (1929) · Žiūrėti daugiau »
Aliatyvas
Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Aliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Alofonas
Alofonas ('kitas' ir 'garsas') – fonemos tarimo būdas, jos variantas, nulemtas tam tikros fonetinės aplinkos.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Alofonas · Žiūrėti daugiau »
Aloyzas Vidugiris
Aloyzas Vidugiris (1928 m. gruodžio 25 d. – 2016 m. kovo 5 d.) – Lietuvos kalbininkas, dialektologas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Aloyzas Vidugiris · Žiūrėti daugiau »
Andrew Sihler
Endriu Litltonas Sileris (g. 1941 m. vasario 25 d. Siatlas, JAV) – amerikiečių kalbininkas, lyginamosios indoeuropeistikos specialistas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Andrew Sihler · Žiūrėti daugiau »
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »
Antis
Antis () – bendras įvairių antinių (Anatidae) šeimos vandens paukščių pavadinimas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Antis · Žiūrėti daugiau »
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Antoine Meillet · Žiūrėti daugiau »
Antropologija
Antropologija (.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Antropologija · Žiūrėti daugiau »
Aoristas
Aoristas (iš 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Aoristas · Žiūrėti daugiau »
Archaizmas
Archaizmas (iš – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Archaizmas · Žiūrėti daugiau »
Archeologija
Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Archeologija · Žiūrėti daugiau »
Archeologinė kultūra
Archeologinė kultūra – tam tikros teritorijos ir laikotarpio vienarūšių archeologinių radinių, statinių, ritualų (laidojimo papročių) kompleksas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Archeologinė kultūra · Žiūrėti daugiau »
Asimiliacija (sociologija)
Asimiliacija – sociologijoje procesas, kurio metu mažuma perima daugumos vertybes, elgesio normas, kalbąir daugumos yra „absorbuojama“.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Asimiliacija (sociologija) · Žiūrėti daugiau »
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Asmuo (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
August Leskien
Augustas Leskynas (1840 m. liepos 8 d. Kylis – 1916 m. rugsėjo 20 d. Leipcigas) – vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir August Leskien · Žiūrėti daugiau »
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir August Schleicher · Žiūrėti daugiau »
Aukštaičių tarmė
Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė,.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Aukštaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Auksas
Auksas Lietuvos banko 10 litų auksinė moneta, išleista 1999 m. pagal programą„Mažiausios aukso monetos pasaulyje. Aukso istorija“ Auksas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Au, eilės numeris 79, taurusis metalas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Auksas · Žiūrėti daugiau »
Avestos kalba
Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Avestos kalba · Žiūrėti daugiau »
Avis
Avis arba naminė avis – porakanopių būrio, dykaraginių (Bovidae) šeimos naminis gyvūnas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Avis · Žiūrėti daugiau »
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Šaknis (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Šauksmininkas
Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Šauksmininkas · Žiūrėti daugiau »
Ševelucha
Ševelucha, Ščavelycha, buvę pavadinimai Ruda, Šandra – upė Ukrainoje, Kijevo ir Čerkasų srityse, kairysis Rosavos intakas (Dniepro baseinas).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Ševelucha · Žiūrėti daugiau »
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »
Žūklė
Indijos krantų Klaipėdos žvejys Žūklė – žuvų gaudymas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Žūklė · Žiūrėti daugiau »
Žemdirbystė
Žemdirbys Žemdirbystė – viena iš agronomijos sričių, vienas seniausių žmonijos verslų.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Žemdirbystė · Žiūrėti daugiau »
Žodžių daryba
Žodžių darybos struktūra Žodžių daryba – kalbotyros šaka, kurios objektąsudaro turimų ir naujų žodžių darymo morfologiniai būdai ir priemonės.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Žodžių daryba · Žiūrėti daugiau »
Čekai
Čekai – Europos tauta, pagrindiniai Čekijos gyventojai.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Čekai · Žiūrėti daugiau »
Čekija
Čekija, oficialiai Čekijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Čekija · Žiūrėti daugiau »
Ąžuolas
Ąžuolas (Quercus) – bukinių (Fagaceae) šeimos medžių, rečiau krūmų gentis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Ąžuolas · Žiūrėti daugiau »
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Balsis · Žiūrėti daugiau »
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltai · Žiūrėti daugiau »
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltarusių kalba · Žiūrėti daugiau »
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltarusija · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltijos finų kalbos
Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltijos finų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »
Baltistica
Baltistica – baltistikos mokslo darbų žurnalas, leidžiamas Vilniuje nuo 1965 m.; leidžia Vilniaus universitetas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltistica · Žiūrėti daugiau »
Baltistika
Baltistika – daugiašakė mokslo šaka, apimanti baltų tautų kalbų ir kultūros (istorijos, literatūros, folkloro, mitologijos) lyginamuosius tyrimus.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltistika · Žiūrėti daugiau »
Baltizmas
Baltizmas – baltų kalbų žodis, vartojamas kitose (ne baltų) kalbose.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Baltizmas · Žiūrėti daugiau »
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »
Būtasis laikas
Būtasis laikas, arba preteritas – gramatinis laikas, kurio pagrindinė funkcija yra nurodyti veiksmąpraeityje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Būtasis laikas · Žiūrėti daugiau »
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Bendratis · Žiūrėti daugiau »
Beržas
Beržas (Betula) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Beržas · Žiūrėti daugiau »
Bernard Comrie
Bernardas Komris (1947 m. gegužės 23 d. Sanderlandas, Jungtinė Karalystė) – Amerikoje gyvenantis britų kilmės kalbininkas, ilgai dirbęs Vokietijoje; vienas iš svarbiausių ir įžymiausių šiuolaikinių tipologų, poliglotas, laisvai kalbantis daugybe Europos ir kitų kraštų kalbų.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Bernard Comrie · Žiūrėti daugiau »
Biblija
Gutenbergo Biblija Biblija (– „knygos“) – krikščionių šventasis raštas, jų taip pat vadinamas Dievo Žodžiu arba Šventuoju Raštu, įvairių autorių raštų rinkinys, religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas, sudarantis žydų tikėjimo pagrindą.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Biblija · Žiūrėti daugiau »
Bitininkystė
Aviliai Bitininkystė – bičių laikymas medui, vaškui ir kitiems produktams (bičių duonai, pieneliui, nuodams, pikiui) gauti, žemės ūkio augalams apdulkinti.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Bitininkystė · Žiūrėti daugiau »
Brūkšniuotosios keramikos kultūra
Brūkšniuotosios keramikos kultūra – susiformavusi vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigoje, ankstyvojo geležies amžiaus bei romėniškojo laikotarpio pradžios (III a.) archeologinė kultūra.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Brūkšniuotosios keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »
Bukas
Bukas (Fagus) – bukinių (Fagaceae) šeimos lapus metančių medžių gentis, papilitusi Europoje, Tolimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Amerikoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Bukas · Žiūrėti daugiau »
Christian Schweigaard Stang
Kristianas Šveigoras Stangas (1900 m. kovo 15 d. Kristianija, Švedijos–Norvegijos unija –1977 m. liepos 2 d. Kirkenesas, Norvegija) – norvegų kalbininkas, baltistas ir slavistas, Oslo universitete nuo 1938 m.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Christian Schweigaard Stang · Žiūrėti daugiau »
Cirkumfleksas
Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Cirkumfleksas · Žiūrėti daugiau »
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dalyvis (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Danai
Danai (danskere) – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia danų kalba.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Danai · Žiūrėti daugiau »
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »
Dauguva
Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dauguva · Žiūrėti daugiau »
Degutas
Degutas Gailiškėje, Kelmės rajonas Degutas – kietojo kuro (akmens anglių, durpių, skalūnų, medienos) sausosios distiliacijos produktų kondensatas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Degutas · Žiūrėti daugiau »
Deminutyvas
Deminutyvas – su priesaga sudarytas išvestinis žodis, turintis mažybinę, malonybinę reikšmę.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Deminutyvas · Žiūrėti daugiau »
Derva
vandens. Tokį klampumąiliustruoja dervos lašo eksperimentas. Derva – bendrinis tam tikrų gamtinių arba sintetinių stambiamolekulių medžiagų pavadinimas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Derva · Žiūrėti daugiau »
Didžiosios Lenkijos vaivadija
Didžiosios Lenkijos vaivadija yra vakarinėje Lenkijos dalyje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Didžiosios Lenkijos vaivadija · Žiūrėti daugiau »
Didysis tautų kraustymasis
pasaulio 820 m. žemėlapis. Didysis tautų kraustymasis – IV-VII amžiais vykęs barbarų genčių veržimasis į Romos imperijąbei su tuo susiję socialiniai, politiniai ir etniniai pokyčiai Europoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Didysis tautų kraustymasis · Žiūrėti daugiau »
Diena
Diena. balandžio 2 13:00 val. sausio mėn. Diena – šviesusis paros metas, laikotarpis nuo saulės krašto pasirodymo virš horizonto (saulėtekio) iki visiško nusileidimo už horizonto (saulėlydžio).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Diena · Žiūrėti daugiau »
Dievas
Luvre Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas, dievai yra bene svarbiausi mitologinių sistemų veikėjai.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dievas · Žiūrėti daugiau »
Dievukalnas
Dievukalnas, arba Lielvardės Dievukalnas – piliakalnis Lielvardės valsčiuje, Uogrės savivaldybėje, Vidžemėje, Latvijoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dievukalnas · Žiūrėti daugiau »
Dniepras
Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dniepras · Žiūrėti daugiau »
Dniepro baltai
Dniepro baltai Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Dniepro baltai – išnykusios baltų gentys, gyvenusios daugiausia Dniepro upės baseine.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dniepro baltai · Žiūrėti daugiau »
Dniepro-Dauguvos kultūra
Dniepro-Dauguvos kultūra – ankstyvojo geležies amžiaus (nuo VIII a.–VII a. pr. m. e. iki IV a.) archeologinė kultūra, paplitusi dabartinės Baltarusijos teritorijoje prie Dniepro ir Dauguvos aukštupių bei vidurupių.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dniepro-Dauguvos kultūra · Žiūrėti daugiau »
Dulokaimio-Kovrovo kultūra
Varpinių kapų kultūra Dulokaimio–Kovrovo kultūra, arba Sembos–Notangos kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, priklausiusi vakarų baltams.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dulokaimio-Kovrovo kultūra · Žiūrėti daugiau »
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dvigarsis · Žiūrėti daugiau »
Dviskaita
Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Dviskaita · Žiūrėti daugiau »
Elbė
Elbė – upė, prasidedanti šiaurės vakarų Čekijoje, teka per Vokietiją; žiotyse įteka į Šiaurės jūrą.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Elbė · Žiūrėti daugiau »
Endzelyno dėsnis
Endzelyno dėsnis – lietuvių ir latvių kalbų priegaidžių santykį nusakanti atitikmenų sistema, nustatyta latvių kalbininko J. Endzelyno.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Endzelyno dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Ernst Fraenkel
Ernstas Frenkelis (Ernst Fraenkel; g 1881 m. spalio 16 d. Berlyne – m. 1957 m. spalio 2 d. Hamburge) – žydų kilmės Vokietijos kalbininkas, žymus lituanistas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Ernst Fraenkel · Žiūrėti daugiau »
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Etimologija · Žiūrėti daugiau »
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Europa · Žiūrėti daugiau »
Europinis upinis ungurys
* Muraena anguilla Linnaeus, 1758.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Europinis upinis ungurys · Žiūrėti daugiau »
Ferdinand de Saussure
Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų kalbininkas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Ferdinand de Saussure · Žiūrėti daugiau »
Filipas Fortunatovas
Filipo Fortunatovo kapas Filipas Fortunatovas (1848 m. sausio 2 d. Vologda – 1914 m. rugsėjo 20 d. Kosalma prie Petrozavodsko) – rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Filipas Fortunatovas · Žiūrėti daugiau »
Finougrai
Finougrai – istorinė etninė ir lingvistinė tautų grupė, kalbanti iš Uralo prokalbės kilusiomis finougrų kalbomis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Finougrai · Žiūrėti daugiau »
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Fleksinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Fonologija · Žiūrėti daugiau »
Frederik Kortlandt
Frederikas Hermanas Anri (Fricas) Kortlandtas (1946 m. birželio 19 d. Utrechtas, Nyderlandai) – Leideno universiteto aprašomosios ir lyginamosios kalbotyros profesorius.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Frederik Kortlandt · Žiūrėti daugiau »
Galūnė
Galūnė – gyvūnų kūno (liemens, galvos ir pan.) porinės ataugos, paprastai tiesiogiai judinamos raumenų (kartais – hidrauliškai, skysčio slėgio).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Galūnė · Žiūrėti daugiau »
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Galindai
Baltų genčių teritorija 12-ame amžiuje Galindų vardu paprastai įvardijami tik vadinamieji vakarų galindai (viena iš 9 prūsų kilčių, archeologų siejama su V–VI a. susiformavusia Olštyno kultūrine grupe).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Galindai · Žiūrėti daugiau »
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »
Gebenė
Gebenė (Hedera) – aralijinių (Araliaceae) šeimos sumedėjusių lianų gentis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gebenė · Žiūrėti daugiau »
Geminacija
Geminacija, arba dvigubinimas ('dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Geminacija · Žiūrėti daugiau »
Georg Nesselmann
Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann (1811 m. vasario 14 d. prie Dansko – 1881 m. sausio 7 d. Karaliaučiuje) – vokiečių filologas, baltistas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Georg Nesselmann · Žiūrėti daugiau »
Germanai
Takoskyra tarp vakarų ir šiaurės germanų Europoje Germanai – istorinė indoeuropiečių genčių grupė, kilusi iš šiaurės Europos ir atpažįstama pagal germanų kalbų, kilusių iš bendros germanų kalbos ikiromėniniame geležies amžiuje, vartojimą.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Germanai · Žiūrėti daugiau »
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Glotalinis sprogstamasis priebalsis
Glotalinis sprogstamasis priebalsis – daugybėje kalbų sutinkamas duslusis priebalsis, tarptautinėje fonetinėje abėcėlėje žymimas ženklu, o perrašoje dažniausiai išreiškiamas ženklu ’.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Glotalinis sprogstamasis priebalsis · Žiūrėti daugiau »
Glotalizacija
Glotalizacija – artikuliavimo būdas, kuomet kalbos garsai realizuojami visiškai arba iš dalies uždarant balsaskylę (balso plyšį).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Glotalizacija · Žiūrėti daugiau »
Glotochronologija
Glotochronologija (iš 'kalba', χρóνος 'laikas' ir λόγος 'žodis', 'mokymas') − hipotetinis lyginamosios kalbotyros metodas, kuriuo siekiama nustatyti galimąsusijusių kalbų atsiskyrimo laiką, remiantis hipoteze, kad bazinis kalbos žodynas kinta maždaug tolygiu greičiu.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Glotochronologija · Žiūrėti daugiau »
Gotai
Apie subkultūrąskaitykite Gotai (subkultūra) Rožine spalva pažymėta Gotlando sala, žalia tradicinė Götaland žemė, raudonai – Vilenbergo kultūra III a., oranžine – Černiachovo kultūra. Violetine spalva pažymėta Romos imperijos teritorija Gotai (Plinijaus Vyresniojo vadinami Gutones (Guiones), o Tacito Gotones) – viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gotai · Žiūrėti daugiau »
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gramatinė giminė · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gramatinis laikas · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »
Greville G. Corbett
Grevilas G. Korbetas (1947 m. gruodžio 23 d., Jungtinė Karalystė) – britų kalbininkas, kalbų tipologijos ir slavų kalbų specialistas, autoritetingų darbų apie giminę, skaičių, derinimąpasaulio kalbose autorius.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Greville G. Corbett · Žiūrėti daugiau »
Guido Michelini
Gvidas Mikelinis (1951 m. liepos 2 d. Parmoje – 2020 m. lapkričio 25 d. ten pat) – italų kalbininkas, nuo 2007 m.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Guido Michelini · Žiūrėti daugiau »
Guobos
Guoba (Ulmus) – guobinių (Ulmaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso medžiai, kasmet numetantys lapus.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Guobos · Žiūrėti daugiau »
Gyvulininkystė
avys Gyvulininkystė – mokslas, tiriantis naminių gyvulių veisimą, šėrimą, laikymąir priežiūrą, jų organizmo sandarąir funkcijas, produkcijos gamybąir kokybę.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Gyvulininkystė · Žiūrėti daugiau »
Haplologija
Haplologija (gr. ἁπλοῦς 'paprastas, nesudėtingas; grynas' + λόγος 'žodis, kalba') – kalbos reiškinys, kai išnyksta vienas iš dviejų vienodų ar fonetiškai panašių skiemenų.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Haplologija · Žiūrėti daugiau »
Hetitų kalba
Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kuriąvartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Hetitų kalba · Žiūrėti daugiau »
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Hipotezė · Žiūrėti daugiau »
Hirto dėsnis
Hirto dėsnis (Hirto – Illič-Svityčiaus dėsnis) – baltų ir slavų kalbose galiojantis fonetinis dėsnis, 1895 m. atrastas Vokietijos kalbininko H. Hirto.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Hirto dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Homeras
Homero biustas Homeras – pirmasis senovės graikų ir Europos poetas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Homeras · Žiūrėti daugiau »
Iliatyvas
Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Iliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Imperfektas
Imperfektas ( 'netobulas, nebaigtas') – daugybėje kalbų vartojamas veiksmažodžio laikas, reiškiantis nebaigtinį arba ilgai trunkantį būtąjį laiką.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Imperfektas · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropeistika
Indoeuropeistika – tarpdisciplininė ir kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti senovės indoeuropiečius – jų prokalbę, proreligiję, protėvynę, plėtrą.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Indoeuropeistika · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Indoeuropiečiai · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Indoeuropiečių prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Indoiranėnų kalbos
Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Indoiranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Inesyvas
Inesyvas (iš 'būti viduje') − linksnis, vidaus esamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas arba veiksmas yra viduje to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz., miške.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Inesyvas · Žiūrėti daugiau »
Iranėnų kalbos
Iranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Iranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Istorinė gramatika
Istorinė gramatika – disciplina, nagrinėjanti vienos kalbos gramatinės sandaros raidąlyginant tos kalbos įvairių laikotarpių duomenis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Istorinė gramatika · Žiūrėti daugiau »
Italikų kalbos
Italikų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kentuminių kalbų grupė.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Italikų kalbos · Žiūrėti daugiau »
J. P. Mallory
Džeimsas Patrikas Meloris (James Patrick Mallory; g. 1945 m.) – JAV ir Šiaurės Airijos archeologas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir J. P. Mallory · Žiūrėti daugiau »
Jan Michał Rozwadowski
Janas Michalas Rozvadovskis (1867 m. gruodžio 7 d. Čarnoje, netoli Tarnuvo – 1935 m. kovo 13 d. Varšuvoje) – lenkų kalbininkas, indoeuropiečių kalbų profesorius, dirbęs Krokuvoje, Jogailos universitete.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jan Michał Rozwadowski · Žiūrėti daugiau »
Jānis Endzelīns
Janis Endzelynas (1873 m. vasario 22 d. Mičkėnų ūkyje, Kaugurų valsčiuje, dab. Valmieros rajone – 1961 m. liepos 1 d. Kuoknesėje, palaidotas Rygoje, Rainio kapinėse) – latvių kalbininkas, vienas žymiausių baltistų, žymiai prisidėjęs prie baltų prokalbės klausimų.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jānis Endzelīns · Žiūrėti daugiau »
Jerzy Kuryłowicz
Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jerzy Kuryłowicz · Žiūrėti daugiau »
Jonas Bretkūnas
Jonas Bretkūnas (1536 m. Bambliuose, netoli Bartų Romuvos – 1602 m. spalio 1 d. Karaliaučiuje) – vienas lietuvių raštijos pradininkų, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas, istorikas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jonas Bretkūnas · Žiūrėti daugiau »
Jonas Kazlauskas (1930)
Jonas Kazlauskas (1930 m. rugpjūčio 1 d. Matiešionyse, Nemajūnų valsčius – po 1970 m. spalio 8 d.) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių XX a. baltistų, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jonas Kazlauskas (1930) · Žiūrėti daugiau »
Jonina Lipskienė
Jonina Lipskienė (g. 1926 m. rugsėjo 1 d. Spirakiuose, Joniškio valsčius) – Lietuvos kalbininkė.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jonina Lipskienė · Žiūrėti daugiau »
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jotvingiai · Žiūrėti daugiau »
Jungtinė Karalystė
Jungtinės Karalystės šalys Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, trumpiau Jungtinė Karalystė, (JK) arba Didžioji Britanija – valstybė Šiaurės Vakarų Europoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jungtinė Karalystė · Žiūrėti daugiau »
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Žiūrėti daugiau »
Jusyvas
Jusyvas (geidžiamoji nuosaka) – nuosaka, kuria reiškiamas netiesioginis raginimas (liepimas, prašymas), skirtas trečiajam asmeniui.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Jusyvas · Žiūrėti daugiau »
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kaityba (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Kalbų sąjunga
Kalbų sąjunga – kalbų grupė, kuri dėl geografinio artumo ir kalbų kontaktų pasižymi bendrais bruožais.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kalbų sąjunga · Žiūrėti daugiau »
Kalbinis sluoksnis
Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kalbinis sluoksnis · Žiūrėti daugiau »
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kamienas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Kazimieras Būga
Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kazimieras Būga · Žiūrėti daugiau »
Kazimieras Jaunius
Kazimieras Jaunius (1848 m. gegužės 18 d. Lembe, dab. Šilalės rajonas – 1908 m. kovo 9 d. Peterburge) – teologas, lietuvių kalbos tyrinėtojas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kazimieras Jaunius · Žiūrėti daugiau »
Keltų kalbos
Keltų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kalbos, kilusios iš bendros keltų prokalbės.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Kiaulė
Kiaulė, naminė kiaulė (Sus scrofa domesticus) yra kiaulinių (Suidae) šeimos visaėdis žinduolis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kiaulė · Žiūrėti daugiau »
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »
Kirčiuotė
Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kirčiuotė · Žiūrėti daugiau »
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »
Klevas
180px Cukrinis klevas (''Acer saccharum'') Klevas (Acer) – sapindinių (Sapindaceae) šeimos, kaštoninių (Hippocastanoideae) pošeimio augalų gentis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Klevas · Žiūrėti daugiau »
Klitikai
Klitikai – bekirčiai žodžiai (pavyzdžiui, įvardžiai arba dalelytės), gramatiškai savarankiški, bet fonologiškai priklausomi.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Klitikai · Žiūrėti daugiau »
Kompensacinis pailgėjimas
Kompensacinis pailgėjimas – fonologijos ir istorinės kalbotyros reiškinys, kuomet pailgėja balsis, jei po jo einantis to paties skiemens priebalsis arba balsis nusilpsta, išnyksta.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kompensacinis pailgėjimas · Žiūrėti daugiau »
Konjunktyvas
Konjuntyvas, arba subjunktyvas (arba modus subjunctivus), – keletas ypatingų nuosakos formų, būdingų daugumai indoeuropiečių kalbų.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Konjunktyvas · Žiūrėti daugiau »
Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija)
Kosevas (1938–1945 m. Rechenberg) – kaimas Mrongovo valsčiuje, Mrongovo apskrityje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kosevas (Varmijos Mozūrų vaivadija) · Žiūrėti daugiau »
Kukmedis
Kukmedis (Taxus) – pušainių (Pinopsida) klasės kukmedinių (Taxaceae) šeimos augalų gentis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kukmedis · Žiūrėti daugiau »
Kuršiai
Kuršiai (latv. kurši), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, dab.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kuršiai · Žiūrėti daugiau »
Kurganų hipotezė
Vidurinio Stogo kultūra). Tamsiai oranžine spalva pažymėta teritorija, indoeuropiečių apgyvendinta apie 2500 m. pr. m. e., oranžine spalva – teritorija, apgyvendinta apie 1000 m. pr. m. e. Kurganų kultūra Kurganų hipotezė (arba „teorija“, „modelis“) – vienas iš indoeuropiečių kilmės aiškinimų, pagal kurį Ponto stepėje archeologinės kurganų kultūros (sąvoka apimanti duobinių kapų kultūrąir jos pirmtakes) žmonės greičiausiai kalbėjo indoeuropiečių prokalbe.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kurganų hipotezė · Žiūrėti daugiau »
Kvietys
Kvietys (Triticum) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kvietys · Žiūrėti daugiau »
Kyjivas
Kyjivas, arba Kijevas – Ukrainos sostinė.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Kyjivas · Žiūrėti daugiau »
Laringalų teorija
Laringalų teorija – indoeuropeistikos teorija, teigianti, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojama keletas sąlygiškai laringalais vadinamų priebalsinių garsų.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Laringalų teorija · Žiūrėti daugiau »
Latgalių kalba
Latgalių kalba turi dvi reikšmes.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Latgalių kalba · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Latvija · Žiūrėti daugiau »
Leksema
Leksema ( ' žodis, posakis') kalbotyroje – žodis kaip abstraktus morfologinės analizės vienetas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Leksema · Žiūrėti daugiau »
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Leksika · Žiūrėti daugiau »
Leksikologija
Leksikologija (gr. leksikos „priklausantis žodžiui“ + logos „mokslas“) – kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną(leksiką).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Leksikologija · Žiūrėti daugiau »
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lenkai · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Leskyno dėsnis
Leskyno dėsnis – lietuvių kalboje besireiškiantis akcentologinis dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko A. Leskyno vardu.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Leskyno dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Letas Palmaitis
Mykolas Letas Palmaitis, slapyvardis Mikelis Klusis (g. 1944 m. gegužės 14 d. Leningrade) – filologas orientalistas ir baltistas, baltų kalbų istorinės gramatikos bei baltų prokalbės, kartvelų (gruzinų, svanų) kalbų, semitų (hebrajų, aramėjų, arabų) filologijos tyrinėtojas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Letas Palmaitis · Žiūrėti daugiau »
Lielvardė
Lielvardė – miestas centrinėje Latvijoje, Uogrės savivaldybėje, Dauguvos dešiniajame krante.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lielvardė · Žiūrėti daugiau »
Liepa
Liepa – septintasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Liepa · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalbos tarmės
Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis Lietuvių kalbos tarmės yra skirstomos iš esmės pagal dvi koncepcijas (klasifikacijas): Antano Baranausko (vėliau išplėtota Zigmo Zinkevičiaus) ir Kazimiero Jauniaus (vėliau išplėtota Antano Salio).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lietuvių kalbos tarmės · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių raštų kalba
Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lietuvių raštų kalba · Žiūrėti daugiau »
Linas
Linas (Linum) – lininių (Linacaea) šeimos gentis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Linas · Žiūrėti daugiau »
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »
Litas
100 litų banknoto pavyzdys (1928 m.). Jubiliejinė 10 litų moneta, skirta Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui Litas (Lt) – oficiali Lietuvos valiuta nuo 1922 m.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Litas · Žiūrėti daugiau »
Lobženica
Lobženica – miestas Lenkijoje, priklauso Didžiosios Lenkijos vaivadijai, Pilos valsčiui.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lobženica · Žiūrėti daugiau »
Lokiniai
Lokiniai, arba meškiniai (Ursidae) – plėšriųjų žinduolių būrio šeima.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lokiniai · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Luotas
Luotų kopijos Platelių dvaro svirne X a. slavų luotas Luotas – iš vientiso medžio kamieno išskobtas laivelis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Luotas · Žiūrėti daugiau »
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Malyškos (Vileika)
Malyškos – kaimas Vileikos rajone, Minsko srityje, Baltarusijoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Malyškos (Vileika) · Žiūrėti daugiau »
Marija Gimbutienė
Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (Marija Gimbutas, merg. Birutė Marija Alseikaitė, 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje – 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele; 1994 m. gegužės 8 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras bei suformulavusi Kurganų hipotezę.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Marija Gimbutienė · Žiūrėti daugiau »
Maskva
Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Maskva · Žiūrėti daugiau »
Medus
Medus Medus – saldus, tąsus skystis, bičių gaminamas iš žieduose esančio nektaro.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Medus · Žiūrėti daugiau »
Metalai
Galis Metalai – cheminių elementų grupė, pasižyminti tuo, kad metalų jonai yra jungiami metalinių jungčių.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Metalai · Žiūrėti daugiau »
Miškinė kiaunė
Miškinė kiaunė (Martes martes) – kiauninių šeimos plėšrusis žinduolis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Miškinė kiaunė · Žiūrėti daugiau »
Michailas Lomonosovas
Michailas Vasiljevičius Lomonosovas (rus. Михаи́л Васи́льевич Ломоно́сов; 1711 m. lapkričio 19 Mišaninskaja k. – 1765 m. balandžio 15 d. Sankt Peterburge) – rusų poetas, chemikas, rusų kalbos reformatorius – mokslininkas universalas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Michailas Lomonosovas · Žiūrėti daugiau »
Miguel Villanueva Svensson
Migelis Karlas Viljanueva Svensonas (g. 1973 m. Marbeljoje, Ispanijoje), p. 307 – ispanų kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentas, daktaras.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Miguel Villanueva Svensson · Žiūrėti daugiau »
Milogrado kultūra
Geležies amžiaus kultūros:Tamsi žalia spalva – Šiaurės grupėTamsi raudona spalva – Jastorfo kultūraGeltona spalva – Harpštedto–Nynburgo kultūraOranžinė spalva – Keltų grupėŠviesiai žalia – Pamario kultūraSalotinė spalva – Namelio formos urnų kultūraVioletinė spalva – Vakarų baltų pilkapių kultūraŠviesiai raudona spalva – Rytų baltų miško juostos kultūraTurkio spalva – Milogrado kultūraJuoda spalva – Estijų grupė Milogrado kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, VII – III a. pr. m. e. gyvavusi Pietų ir Vidurio Baltarusijos ir Šiaurės Ukrainos teritorijoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Milogrado kultūra · Žiūrėti daugiau »
Modalumas (kalbotyra)
Modalumas (Lietuvių kalboje modalumas reiškiamas gramatinėmis, leksinėmis ir intonacinėmis priemonėmis. Gramatinėms priemonėms priskiriamos tam tikros veiksmažodžio formos: tariamoji ar netiesioginė nuosaka (pvz., Jis būtų geras mokytojas; Sakė, jis esąs išvažiavęs), esamojo laiko dalyviai su priešdėliu be- (pvz., Girdžiu, tėvas beatvažiuojąs), reikiamybės dalyviai (pvz., Šiuo atveju aptartinos visos galimybės). Leksinės modalumo raiškos priemonės yra modaliniai žodžiai – žodžiai, padedantys atskleisti pasakymo savybes (atrodo, panašu, galbūt ir kt.).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Modalumas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Morfema · Žiūrėti daugiau »
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Morfologija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Naminė ožka
Naminė ožka (Capra aegagrus hircus) – dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis, domestikuotas bezoarinio ožio (Capra aegagrus) porūšis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Naminė ožka · Žiūrėti daugiau »
Naminė višta
Naminė višta arba višta (Gallus gallus domesticus)) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio naminis paukštis, domestikuota iš bankivinių vištų (Gallus gallus). Višta (patelė) su viščiukais Naminių vištų kiaušiniai.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Naminė višta · Žiūrėti daugiau »
Naminis arklys
Kanopa Naminis arklys, arklys arba žirgas – arklinių (Equidae) šeimos porūšis, kuris kilęs iš tarpanų ir Prževalskio arklių.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Naminis arklys · Žiūrėti daugiau »
Naminis jautis
Naminis jautis, arba jautis, mot.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Naminis jautis · Žiūrėti daugiau »
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »
Nemuno žemupio kapinynų kultūra
Varpinių kapų kultūra Nemuno žemupio kapinynų kultūra – geležies amžiaus ir viduramžių baltų archeologinė kultūra, II–VII a. gyvavusi dabartinėje šiaurės vakarų Lietuvoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Nemuno žemupio kapinynų kultūra · Žiūrėti daugiau »
Niemineno dėsnis
Niemineno dėsnis – suomių kalbininko Eino Niemineno 1922 m.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Niemineno dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Norvegai
Norvegai – Europos tauta, kalbanti skandinavų kalbų grupei priklausančia norvegų kalba.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Norvegai · Žiūrėti daugiau »
Notangai
Notangai (prūs. notangi) – viena iš vienuolikos prūsų grupių, gyvenusi Notangoje, kurios didžioji dalis dabar yra Rusijos eksklave Kaliningrado srityje (iki 1945 m. tai buvo Vokietijai priklausiusi Rytų Prūsija).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Notangai · Žiūrėti daugiau »
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »
Obelis
Obelis (Malus) – sėklavaisinis augalas – vaismedis, erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio augalų gentis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Obelis · Žiūrėti daugiau »
Odra
Odra arba Oderis (lenk. ir,, sorbų kalba Wodra) – upė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Odra · Žiūrėti daugiau »
Oka
Oka – upė europinėje Rusijos dalyje; didžiausias dešinysis Volgos intakas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Oka · Žiūrėti daugiau »
Olštyno kultūra
Varpinių kapų kultūra Olštyno kultūra – archeologinė kultūra, priklausiusi vakarų baltų kultūrų grupei.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Olštyno kultūra · Žiūrėti daugiau »
Olegas Trubačiovas
Olegas Trubačiovas (1930 m. spalio 23 d. Stalingradas, Rusijos TFSR – 2002 m. kovo 9 d. Maskva, Rusija) – tarybinis ir rusų kalbininkas slavistas, slavų kalbų etimologijos ir slavų onomastikos tyrėjas; lyginamosios – istorinės kalbotyros specialistas, leksikografas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Olegas Trubačiovas · Žiūrėti daugiau »
Onomastika
Onomastika (– „vardas“) – lingvistikos šaka, kurios tyrimo objektas yra tikriniai vardai.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Onomastika · Žiūrėti daugiau »
Optatyvas
Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Optatyvas · Žiūrėti daugiau »
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pažyminys · Žiūrėti daugiau »
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Palatalizacija · Žiūrėti daugiau »
Pamario kultūra
Pamario kultūra, dar vadinama Pomeranijos kultūra arba Veidinių urnų kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pamario kultūra · Žiūrėti daugiau »
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Papildinys · Žiūrėti daugiau »
Paprastoji vinkšna
Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties medžių rūšis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Paprastoji vinkšna · Žiūrėti daugiau »
Paprastoji voverė
Paprastoji voverė, arba voverė (Sciurus vulgaris) – voverinių (Sciuridae) šeimos graužikas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Paprastoji voverė · Žiūrėti daugiau »
Paradigma (kalbotyra)
Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Paradigma (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Pasargė
Paslenka – upė šiaurinėje Lenkijoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pasargė · Žiūrėti daugiau »
Paul Garde
Polis Gardas (1926 m. gruodžio 18 d. Avinjonas, Prancūzija – 2021 m. liepos 27 d. Provanso Eksas, Prancūzija) – Provanso universiteto profesorius emeritas, žymus prancūzų slavistas, akademikas, prisidėjęs prie ištisos rusistų kartos rengimo.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Paul Garde · Žiūrėti daugiau »
Pēteris Vanags
Pėteris Vanagas (g. 1962 m. rugsėjo 13 d. Rygoje, Latvijoje) – latvių kalbininkas, Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos katedros profesorius (1999), Stokholmo universiteto baltų kalbų profesorius (2006).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pēteris Vanags · Žiūrėti daugiau »
Pederseno dėsnis
Pederseno dėsnis, arba ruki taisyklė, – fonetinis dėsnis, kurį slavų kalboms nepriklausomai vienas nuo kito 1894 m.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pederseno dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Perfektas · Žiūrėti daugiau »
Pietro Umberto Dini
Pjetras Umbertas Dinis (g. 1960 m. lapkričio 5 d. Pjetrasanta, Toskana, Italija) – italų kalbininkas, baltistas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pietro Umberto Dini · Žiūrėti daugiau »
Pleofonija
Pleofonija (iš 'daug' + φωνή 'garsas'), arba pilnagarsystė, pilnagarsis – viena iš fonetikos ypatybių, skirianti šiuolaikines rytų slavų kalbasИванов В.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pleofonija · Žiūrėti daugiau »
Plienas
Plieninis trosas. Plieno tiltas. Plienas – geležies ir anglies lydinys kuriame yra iki 2 % anglies su 0,3–1,8 % mangano, 0,15–1,1 % silicio, iki 0,06 % sieros ir iki 0,07 % fosforo priemaišų.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Plienas · Žiūrėti daugiau »
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pliuskvamperfektas · Žiūrėti daugiau »
Polinksnis
Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Polinksnis · Žiūrėti daugiau »
Ponto stepė
Ponto stepė Ponto stepė arba Ponto-Kaspijos stepė – didelės bemiškės teritorijos Europos rytiniame pakraštyje, tarp šiaurinio Juodosios jūros kranto vakaruose ir Kaspijos jūros bei Uralo kalnų rytuose.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Ponto stepė · Žiūrėti daugiau »
Prabaltai
Prabaltai, protobaltai – terminas, kuriuo įvardijami ankstyvieji baltai, ankstyvoji baltų prokalbės fazė.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prabaltai · Žiūrėti daugiau »
Praha
Lietuvių gatvė Prahoje Praha – Čekijos sostinė ir didžiausias miestas; Vidurio Čekijos krašto administracinis centras, miestas taip pat turi atskiro administracinio vieneto statusą.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Praha · Žiūrėti daugiau »
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prūsai · Žiūrėti daugiau »
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prūsų kalba · Žiūrėti daugiau »
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prielinksnis · Žiūrėti daugiau »
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prieveiksmis · Žiūrėti daugiau »
Pripetė (upė)
Pripetė – upė Rytų Europoje, Dniepro dešinysis intakas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Pripetė (upė) · Žiūrėti daugiau »
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Protėvynė
Protėvynė – hipotetinė geografinė vieta, iš kurios kilusi kokia nors kalbinė grupė.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Protėvynė · Žiūrėti daugiau »
Rasmus Rask
Rasmusas Kristianas Raskas (1787–1832) – XIX a. Danijos kalbininkas ir orientalistas, vienas iš indoeuropeistikos ir lyginamosios kalbotyros pradininkų.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Rasmus Rask · Žiūrėti daugiau »
Rūšis (gramatinė)
Rūšis kalbotyroje – veiksmažodžio gramatinė kategorija, leidžianti per veiksmažodžio argumentų sintaksinio vaidmens priešinimąkeisti tų argumentų pragmatinį rangą.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Rūšis (gramatinė) · Žiūrėti daugiau »
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Redukcija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Reikiamybės dalyvis
Reikiamybės dalyvis – lietuvių kalbos veiksmažodinių būdvardžių forma, sudaroma iš bendraties kamieno su priesaga -tin- ir galūnėmis -as (vyriškoji giminė), -a (moteriškoji giminė), -a (bevardė giminė).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Reikiamybės dalyvis · Žiūrėti daugiau »
Rick Derksen
Rikas Derksenas (1964 m.) – Leideno universiteto olandas kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Rick Derksen · Žiūrėti daugiau »
Riugenas
Riugenas iš kosmoso Riugenas – sala Baltijos jūroje, didžiausia Vokietijoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Riugenas · Žiūrėti daugiau »
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Rusai · Žiūrėti daugiau »
Rytų aukštaičių patarmė
Rytų aukštaičių patarmė (etnografiškai vadintina aukštaičių tarme) – lietuvių kalbos aukštaičių tarmės patarmė, vartojama rytiniame šios tarmės areale.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Rytų aukštaičių patarmė · Žiūrėti daugiau »
Rytų galindai
thumb Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Rytų galindai – baltų gentis, pagal XI–XII a. rusų rašytinius šaltinius, gyvenusi Protvos upės baseine (į vakarus nuo Maskvos, dabartinės Možaisko apylinkės), tarp viatičių ir krivičių žemių.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Rytų galindai · Žiūrėti daugiau »
Rytų galindų kalba
Rytų galindų kalba − iš baltų prokalbės kilusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma, kalbėjo netoli Možaisko, Maskvos apylinkėse, XI a. – XII a. rusų metraščiuose minimi rytų galindai.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Rytų galindų kalba · Žiūrėti daugiau »
Saksonija
Saksonija, oficialiai Laisvoji Saksonijos valstybė – federacinė žemė Vokietijos rytuose.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Saksonija · Žiūrėti daugiau »
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Satemizacija · Žiūrėti daugiau »
Saulius Ambrazas
Saulius Ambrazas (1957 m. lapkričio 5 d. Kaune – 2010 m. rugpjūčio 30 d.) – Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Saulius Ambrazas · Žiūrėti daugiau »
Sūduvių kultūra
Varpinių kapų kultūra Suvalkų apylinkėse. Sūduvių kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, susiformavusi II–III a. riboje ir trukusi iki VIII a. Ši kultūra buvo paplitusi šiaurės rytų Lenkijoje, pietvakarių Lietuvoje ir šiaurės vakarų Baltarusijoje, vystėsi vakarų baltų ir Velbarko kultūrų ploto dalyse.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sūduvių kultūra · Žiūrėti daugiau »
Sėjamasis žirnis
Sėjamasis žirnis (Pisum sativum) – pupinių (Fabaceae) šeimos žirnių (Pisum) genties augalų rūšis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sėjamasis žirnis · Žiūrėti daugiau »
Sėkla
Linų sėklos Sėkla sudaryta iš gemalo, maisto medžiagų sandėlio jaunam daigui maitintis ir iš luobelės.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sėkla · Žiūrėti daugiau »
Seimas (upė)
Seimas – upė Rusijoje ir Ukrainoje, kairysis Desnos intakas (Dniepro baseinas).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Seimas (upė) · Žiūrėti daugiau »
Semantika
Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Semantika · Žiūrėti daugiau »
Sembai
thumbSembai - viena iš prūsų grupių, gyvenusi Sembos pusiasalyje (šiauriau dabartinio Kaliningrado).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sembai · Žiūrėti daugiau »
Senovės graikų kalba
Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Senovės graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Sergejus Starostinas
Sergejus Starostinas (1953 m. kovo 24 d. Maskva, Tarybų Rusija – 2005 m. rugsėjo 30 d. Maskva, Rusija) – rusų istorinės-lyginamosios kalbotyros ir filologijos specialistas, bene žinomiausias dėl hipotetinių prokalbių rekonstrukcijos, įskaitant prieštaringai vertinamąAltajaus kalbų teoriją, Dene-Kaukazo kalbų hipotezės sudarymąir jo teikiamas dar ankstesnes borėjų kalbas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sergejus Starostinas · Žiūrėti daugiau »
Sidabras
Sidabras – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ag, eilės numeris 47, taurusis metalas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sidabras · Žiūrėti daugiau »
Siekinys
Siekinys, arba supinas, supynas – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Siekinys · Žiūrėti daugiau »
Simas Karaliūnas
Simas Karaliūnas (1936 m. sausio 20 d. Vaineikiuose, Joniškio valsčius – 2015 m. lapkričio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Simas Karaliūnas · Žiūrėti daugiau »
Sintaksė
Žodžių junginių gramatinių ryšių schema Sintaksė – gramatikos dalis, nagrinėjanti sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sintaksė · Žiūrėti daugiau »
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »
Skiemuo
Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindąsudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Skiemuo · Žiūrėti daugiau »
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sklandieji priebalsiai · Žiūrėti daugiau »
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »
Slavai
Slavai – tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Slavai · Žiūrėti daugiau »
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Slavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Sosiūro-Fortunatovo dėsnis
Sosiūro-Fortunatovo dėsnis – fonetinis dėsnis, kurį, nepriklausomai vienas nuo kito, atrado F. Fortunatovas (1895 m.) ir F. de Sosiūras (1896 m.). Jis galioja slavų ir baltų (konkrečiai – lietuvių) kalbose.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Sosiūro-Fortunatovo dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Stumbras
Stumbras (Bison bonasus) – jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis žinduolis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Stumbras · Žiūrėti daugiau »
Supletyvizmas
Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Supletyvizmas · Žiūrėti daugiau »
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Tarinys · Žiūrėti daugiau »
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »
Tarmių tęstinumas
Romanų kalbos Europoje. Vakarų romanų kalbos istoriškai sudaro nenutrūkstamątarmių tąsą. Rytuose ruda spalva pažymėtos nuo jų atsiskyrusios rytų romanų kalbos. Tarmių tęstinumas, arba tarmių kontinuumas ('besitęsiantis'), tarmių grupių tąsa – kalbotyros terminas, vartojamas įvardinti visumai tarmių, tam tikroje teritorijoje sudarančių nenutrūkstamą, minimaliais skirtumais pasižyminčiątarmių tąsą, seką.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Tarmių tęstinumas · Žiūrėti daugiau »
Tšcineco kultūra
Tšcìneco kultūra (pagal Lenkijos kaimąTrzciniec) – bronzos amžiaus archeologinė kultūra (XIX a. pr. m. e. – XI a. pr. m. e.). Ankstyvajame bronzos amžiuje į pietus ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos jau buvo susiformavusios Rytų ir Vakarų Tšcineco, Komarovo ir Sosnicos kultūros, kitaip Tšcineco kultūrinė bendrija.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Tšcineco kultūra · Žiūrėti daugiau »
Tumianai
Tumianai – kaimas Barčevo valsčiuje, Olštyno srityje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, šiaurės Lenkijoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Tumianai · Žiūrėti daugiau »
Uosis
Uosis (Fraxinus) – alyvmedinių (Oleaceae) šeimos augalų gentis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Uosis · Žiūrėti daugiau »
Urna
Pelenų urna Dekoratyvinės urnos Balsavimo urna, XVIII a. Urna – apvalus ar kitokios formos, dažniausiai pailgas indas su uždara ertme viršuje, panašus į vazą.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Urna · Žiūrėti daugiau »
Vaškas
Bičių koriai Vaškas – augalijos ir gyvūnijos pasaulyje paplitusi medžiaga, sudaryta iš sočiųjų rūgščių ir alkoholių.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vaškas · Žiūrėti daugiau »
Vakernagelio dėsnis
Vakernagelio dėsnis – Šveicarijos kalbininko Jakobo Vakernagelio suformuluota taisyklė, nustatanti indoeuropiečių prokalbės bekirčių žodžių padėtį.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vakernagelio dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Valdis Zeps
Valdis Juris Zepas (1932 m. gegužės 29 d. Daugpilis, Latvija – 1996 m. liepos 26 d. Ryga, Latvija) – Amerikos latvių išeivijos kalbininkas, profesorius, rašytojas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Valdis Zeps · Žiūrėti daugiau »
Vandenvardis
Vandenvardis Vandenvardis arba hidronimas (jų visuma – hidronimija) – tikrinis bet kokio vandens telkinio (upės, ežero, jūros, tvenkinio, įlankos, brastos, upokšnio, griovio, pelkės ir kt.) pavadinimas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vandenvardis · Žiūrėti daugiau »
Vanduo
Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vanduo · Žiūrėti daugiau »
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vardažodis · Žiūrėti daugiau »
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »
Varis
Varinės spalvos elementas Varis (cuprum; Cu) – periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Varis · Žiūrėti daugiau »
Varpinių kapų kultūra
Varpinių kapų kultūra Varpinių kapų kultūra, arba gaubtinės keramikos kultūra, p. 15 – archeologinė kultūra, gyvavusi geležies amžiuje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Varpinių kapų kultūra · Žiūrėti daugiau »
Václav Blažek
Vaclavas Blažekas (1959 m. balandžio 23 d. Sokolovas, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, lyginamosios-istorinės kalbotyros specialistas, Masaryko universiteto (Brno, Čekija) profesorius, taip pat dėsto Vakarų Čekijos universitete Pilzene.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Václav Blažek · Žiūrėti daugiau »
Vedų kalba
XIX a. Rigvedos rankraštis vedų kalba Vedų kalba arba Vedų sanskritas – indoarijų kalba, laikoma klasikinio sanskrito pirmtake bei viena ankstyviausių indoiranėnų prokalbės atšakų.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vedų kalba · Žiūrėti daugiau »
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Veikslas · Žiūrėti daugiau »
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Veiksnys · Žiūrėti daugiau »
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir VI amžius · Žiūrėti daugiau »
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas · Žiūrėti daugiau »
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »
Vietovardis
Vietovardis (arba toponimas; nuo – „vieta“, ὄνομα – „vardas“) – tikrinis bet kokio geografinio objekto (vietovės) pavadinimas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vietovardis · Žiūrėti daugiau »
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir VII amžius · Žiūrėti daugiau »
VIII amžius pr. m. e.
Aštuntasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 800 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 701 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir VIII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
Viktoras Martynovas
Viktoras Martynovas (1924 m. sausio 25 d. Odesa, Ukraina – 2013 m. sausio 25 d. Minskas, Baltarusija) – baltarusių kalbininkas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Viktoras Martynovas · Žiūrėti daugiau »
Vileikos rajonas
Vileikos rajonas – antro lygmens Baltarusijos administracinis vienetas, esantis šiaurinėje Minsko srities dalyje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vileikos rajonas · Žiūrėti daugiau »
Vinterio dėsnis
Vinterio dėsnis – baltų ir slavų kalbų fonetikos ypatybė, kurios dėsningumus 1978 m. savo straipsnyje aprašė vokiečių kalbininkas Verneris Vinteris.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vinterio dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Virvelinės keramikos kultūra
Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Virvelinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Žiūrėti daugiau »
Vittore Pisani
Vitorė Pizanis (1899 m. vasario 23 d. Roma, Italijos karalystė – 1990 m. gruodžio 22 d. Komas, Italija) – italų kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vittore Pisani · Žiūrėti daugiau »
Vladimiras Toporovas
Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vladimiras Toporovas · Žiūrėti daugiau »
Vladislavas Ilič Svityčius
Vladislavas Ilič Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologijąir ginčytinąnostratinę teoriją.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vladislavas Ilič Svityčius · Žiūrėti daugiau »
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vokiečiai · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių aukštaičių tarmė
Badeno-Viurtembergo žemėje („Mes mokame viską, išskyrus bendrinę vokiečių kalbą“) Vokiečių aukštaičių tarmė (kalba) (iš 'aukštas' + 'vokiečių k.') – vakarų germanų kalboms priklausanti tarmė.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vokiečių aukštaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vysla · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Ambrazas
Vytautas Ambrazas (1930 m. kovo 25 d. Kaune – 2018 m. vasario 23 d. Vilniuje) – Lietuvos filologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vytautas Ambrazas · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Kardelis
Vytautas Kardelis (g. 1971 m. rugsėjo 22 d. Linkmenyse, Ignalinos rajonas) – lietuvių lingvistas, daktaras (1999), docentas (2006), profesorius (2010).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vytautas Kardelis · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Mažiulis
Vytautas Juozapas Mažiulis (1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 2009 m. balandžio 11 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vytautas Mažiulis · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Rinkevičius (1981)
Vytautas Rinkevičius (g. 1981 m. Vilniuje, Lietuvos TSR) – lietuvių kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros docentas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Vytautas Rinkevičius (1981) · Žiūrėti daugiau »
William Riegel Schmalstieg
Viljamas Rygelis Šmòlstygas (1929 m. spalio 3 d. Sejeris, Pensilvanija, JAV ― 2021 m. sausio 22 d. Lankasteris, Pensilvanija, JAV) – JAV kalbininkas, baltistas, slavistas, indoeuropeistas, vertėjas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir William Riegel Schmalstieg · Žiūrėti daugiau »
Wojciech Smoczyński
Voiciechas Slavomiras Smočynskis (g. 1945 m. kovo 12 d. Glovno kaime prie Lovičiaus, Lenkijoje) – Lenkijos baltistas ir slavistas, lyginamosios indoeuropeistikos mokslininkas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Wojciech Smoczyński · Žiūrėti daugiau »
Wolfgang P. Schmid
Volfgangas Paulas Šmidas (1929 m. spalio 25 d. Berlynas, Vokietija – 2010 m. spalio 22 d. Frydlandas, Vokietija) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas, Mainco mokslo ir literatūros akademijos akademikas (1966), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (1994), Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys (1994).
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Wolfgang P. Schmid · Žiūrėti daugiau »
Wolfram Euler
Volframas Oileris (1950 m. gegužės 5 d.) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Wolfram Euler · Žiūrėti daugiau »
X amžius pr. m. e.
Dešimtasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1000 m.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir X amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
XI amžius
Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir XI amžius · Žiūrėti daugiau »
XI amžius pr. m. e.
XI a. pr. m. e. bronzinis kiniškas indas XII–XI a. Mišo (''Michaux'') akmuo su įrašais akadų kalba Vienuoliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1100 m.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir XI amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir XII amžius · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius pr. m. e.
XIX a. pr. m. e. faraono Senusreto II piramidė El Lahune Kanešo Devynioliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1900 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 1801 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir XIX amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »
YouTube
„YouTube“ – „Google“ bendrovės socialinis tinklas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir YouTube · Žiūrėti daugiau »
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir Zigmas Zinkevičius · Žiūrėti daugiau »
1 tūkstantmetis pr. m. e.
negyvenami plotai Pirmasis tūkstantmentis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 1000-ųjų m. pr. m. e. iki 1-ųjų m. pr. m. e. V a. pr. m. e. graikų keramika, vaizduojanti graiko ir perso dvikovąSkaičiuojama, kad per šį tūkstantmetį žmonijos populiacija padvigubėjo nuo ~100 mln.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir 1 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
1879 m.
1879 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir 1879 m. · Žiūrėti daugiau »
1962 m.
1962 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir 1962 m. · Žiūrėti daugiau »
2 tūkstantmetis pr. m. e.
valstybės Trundholmo saulės vežimas, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir 2 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
3 tūkstantmetis pr. m. e.
Trečiasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 3000-aisiais pr.
Nauja!!: Baltų prokalbė ir 3 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »