Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Berestija ir Palenkė (regionas)
Berestija ir Palenkė (regionas) turi 25 dalykų dažni (Unijapedija): Baltarusija, Bielskas, Brestas (Baltarusija), Danielius Haličietis, Dobrynės ordinas, Drohičinas (Lenkija), Haličo-Voluinės kunigaikštystė, Jotvingiai, Kijevo Rusia, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino vaivadija, Mažoji Lenkija, Mazovija, Mazovijos vaivadija, Palenkės vaivadija, Polesė, Trakų vaivadija, Turovo-Pinsko kunigaikštystė, Vakarinis Bugas, Voluinės kunigaikštystė, Volynėnai, XIII amžius, 1237 m., 1238 m..
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Baltarusija ir Berestija · Baltarusija ir Palenkė (regionas) ·
Bielskas
Biẽlskas (arba Palénkės Biẽlskas) – miestas ir miesto tipo valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Bielsko apskrityje.
Berestija ir Bielskas · Bielskas ir Palenkė (regionas) ·
Brestas (Baltarusija)
Brèstas (arba Brasta, Lietuvos Brasta) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, Muchaveco ir Vakarų Bugo santakoje, netoli sienos su Lenkija.
Berestija ir Brestas (Baltarusija) · Brestas (Baltarusija) ir Palenkė (regionas) ·
Danielius Haličietis
Danielius Haličietis (Danielius iš Haličo arba Danila Romanovičius: Romano sūnus,,; apie 1201 m. – 1264 m.) – Galicijos (Haličo) kunigaikštis, Haličo-Volynės karalius.
Berestija ir Danielius Haličietis · Danielius Haličietis ir Palenkė (regionas) ·
Dobrynės ordinas
Dobrynės ordino riterio skydas Dobrynės ordinas, arba Dobrynės broliai (oficialus lot. ordino pavadinimas greičiausiai buvo Fratres militiae Christi Prussiae – Prūsijos Kristaus kariuomenės broliai) − nuo 1223(?) iki 1238 m.
Berestija ir Dobrynės ordinas · Dobrynės ordinas ir Palenkė (regionas) ·
Drohičinas (Lenkija)
Drohi̇̀činas – miestas rytų Lenkijoje, 40 km į pietvakarius nuo Bielsko, Bugo dešiniajame krante, Drohičino aukštumoje.
Berestija ir Drohičinas (Lenkija) · Drohičinas (Lenkija) ir Palenkė (regionas) ·
Haličo-Voluinės kunigaikštystė
Haličo-Voluinės kunigaikštystė, dar vadinama Galicijos-Vladimiro kunigaikštyste (rusėnų kalba: Галицко-Волинскоє Королѣвство, Regnum Galiciæ et Lodomeriæ) arba Rusios karalyste – egzistavo nuo 1199 m.
Berestija ir Haličo-Voluinės kunigaikštystė · Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Palenkė (regionas) ·
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Berestija ir Jotvingiai · Jotvingiai ir Palenkė (regionas) ·
Kijevo Rusia
Rusia, arba Kijevo Rusia (sen. rusų kalba рѹсьскаѧ землѧ; gudų k. Кіеўская Русь), nuo IX a. II pusės iki XII a. vidurio daugiausia Nevos, Narvos, Volchovo, Dauguvos aukštupio bei vidurupio, Dniepro, Dniestro aukštupio, Volgos aukštupio ir Okos baseinuose egzistavusi r. slavų ankstyvojo feodalizmo valstybė.
Berestija ir Kijevo Rusia · Kijevo Rusia ir Palenkė (regionas) ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Berestija ir Lenkija · Lenkija ir Palenkė (regionas) ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Berestija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Palenkė (regionas) ·
Liublino vaivadija
Liublino vaivadija – vaivadija esanti Lenkijos pietryčiuose.
Berestija ir Liublino vaivadija · Liublino vaivadija ir Palenkė (regionas) ·
Mažoji Lenkija
Mažoji Lenkija – Lenkijos istorinis regionas, esantis dabartinės Lenkijos pietrytinėje dalyje.
Berestija ir Mažoji Lenkija · Mažoji Lenkija ir Palenkė (regionas) ·
Mazovija
Mazovija – geografinė ir istorinė sritis rytų Lenkijoje, kurios istorinė sostinė ir seniausias miestas yra Plockas.
Berestija ir Mazovija · Mazovija ir Palenkė (regionas) ·
Mazovijos vaivadija
Mazovijos vaivadija – didžiausia ir labiausiai apgyvendinta Lenkijos vaivadija, esanti šalies rytinėje dalyje.
Berestija ir Mazovijos vaivadija · Mazovijos vaivadija ir Palenkė (regionas) ·
Palenkės vaivadija
Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.
Berestija ir Palenkės vaivadija · Palenkė (regionas) ir Palenkės vaivadija ·
Polesė
Polesė arba Palesė – gamtinis regionas Rytų Europoje; pietų Baltarusijoje ir šiaurės Ukrainoje (dalinai Rusijoje ir Lenkijoje).
Berestija ir Polesė · Palenkė (regionas) ir Polesė ·
Trakų vaivadija
Trakų vaivadija – nuo 1413 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas.
Berestija ir Trakų vaivadija · Palenkė (regionas) ir Trakų vaivadija ·
Turovo-Pinsko kunigaikštystė
Turovo-Pinsko kunigaikštystė – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII-XIV amžiais dabartinės Baltarusijos pietvakarių teritorijoje.
Berestija ir Turovo-Pinsko kunigaikštystė · Palenkė (regionas) ir Turovo-Pinsko kunigaikštystė ·
Vakarinis Bugas
Upė prie Nuro miesto Lenkijoje Narevo ir Vakarinio Bugo upių santaka Vakarinis Bugas arba Bugas – upė vidurio Europoje, Narevo upės kairysis intakas.
Berestija ir Vakarinis Bugas · Palenkė (regionas) ir Vakarinis Bugas ·
Voluinės kunigaikštystė
Kijevo Rusia 1054-1132 m. Voluinės kunigaikštystė arba Vladimiro kunigaikštystė – kunigaikštystė, egzistavusi nuo X a. iki 1199 m.
Berestija ir Voluinės kunigaikštystė · Palenkė (regionas) ir Voluinės kunigaikštystė ·
Volynėnai
thumb Volynėnai – rytų slavų genčių sąjunga, minima seniausiuose Rusios ir Bavarijos metraščiuose.
Berestija ir Volynėnai · Palenkė (regionas) ir Volynėnai ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Berestija ir XIII amžius · Palenkė (regionas) ir XIII amžius ·
1237 m.
1237 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1237 m. ir Berestija · 1237 m. ir Palenkė (regionas) ·
1238 m.
1238 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Berestija ir Palenkė (regionas) turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Berestija ir Palenkė (regionas) panašumų
Palyginimas tarp Berestija ir Palenkė (regionas)
Berestija yra 58 santykius, o Palenkė (regionas) turi 181. Kaip jie turi bendro 25, Jaccard indeksas yra 10.46% = 25 / (58 + 181).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Berestija ir Palenkė (regionas) santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
