Turinys
111 santykiai: Andrius Sniadeckis, Antonie van Leeuwenhoek, Archėja, Aristotelis, Astrobiologija, Audinys (biologija), Augalai, Žemė, Bakterijos, Bakteriofagas, Bakteriologija, Biochemija, Biofizika, Biogeografija, Biokibernetika, Biologinė įvairovė, Biomechanika, Biotechnologija, Botanika, Carl von Linné, Charles Darwin, Citologija, Dirvožemis, Dumbliai, Eduardas Eichvaldas, Ekologija, Ekosistema, Embriologija, Energija, Entomologija, Eukariotinė ląstelė, Evoliucija, Evoliucinė biologija, Fitocenozė, Fizinė antropologija, Fiziologija, Genetika, Genomas, Genomika, Georg Forster, Grybai, Gyvūnai, Herpetologija, Hipotezė, Histologija, Homeostazė, Ichtiologija, Imuninė sistema, Imunologija, Jūra, ... Išplėsti indeksą (61 daugiau) »
Andrius Sniadeckis
Andrius Sniadeckis (slapyvardis Sotwaros, 1768 m. lapkričio 30 d. Žninas, Kujavijos Pamario vaivadija – 1838 m. gegužės 12 d. Vilnius) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės chemikas, biologas, filosofas, gydytojas; Vilniaus universiteto profesorius.
Peržiūrėti Biologija ir Andrius Sniadeckis
Antonie van Leeuwenhoek
Antonijus Levenhukas (1632 m. spalio 24 d. Delftas, Nyderlandai – 1723 m. rugpjūčio 26 d. – Delftas, Nyderlandai) – olandų prekybininkas ir mokslininkas.
Peržiūrėti Biologija ir Antonie van Leeuwenhoek
Archėja
geizeryje Archėjos (Archaea) – didelė mikroorganizmų grupė, išskirta kaip atskiras domenas.
Peržiūrėti Biologija ir Archėja
Aristotelis
Aristotelis ( .
Peržiūrėti Biologija ir Aristotelis
Astrobiologija
Astrobiologija – mokslas, tiriantis gyvybės visatoje kilmę, evoliuciją, pasiskirstymąir vystymąsi.
Peržiūrėti Biologija ir Astrobiologija
Audinys (biologija)
skydliaukės audiniai (1 -liaukinis audinys, 2 – epitelis, 3 – endotelis Audinys (biologijoje) – evoliuciškai susiformavusi ląstelių ir neląstelinių darinių sistema, kuriai būdinga bendra sandara ir funkcijos.
Peržiūrėti Biologija ir Audinys (biologija)
Augalai
* Metaphyta Whittaker, 1969.
Peržiūrėti Biologija ir Augalai
Žemė
Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.
Peržiūrėti Biologija ir Žemė
Bakterijos
Bakterijos (Bacteria) – prokariotai, bakterijų (Bacteria) domeno organizmų karalystė.
Peržiūrėti Biologija ir Bakterijos
Bakteriofagas
mioviruso struktūra Bakteriofagas (nuo bacteria ir gr. žodžio φάγος – „valgyti“) – pavienis virusas, pažeidžiantis bakterijas ir archėjas.
Peržiūrėti Biologija ir Bakteriofagas
Bakteriologija
Bakteriologija – mokslas, tiriantis bakterijas, jų morfologiją, savybes ir funkcionavimą.
Peržiūrėti Biologija ir Bakteriologija
Biochemija
Biochemija – mokslas, tiriantis gyvuose organizmuose vykstančias chemines reakcijas ir virsmus.
Peržiūrėti Biologija ir Biochemija
Biofizika
Biofizika ('gyvybė, gyvenimas' + 'gamta') – tarpdisciplininis mokslas, biologijos problemas tiriantis fizikos bei chemijos metodais.
Peržiūrėti Biologija ir Biofizika
Biogeografija
Žemės aštuoni biogeografiniai regionai pagal ''Alfred Russel Wallace knygos (1876 metai)'' augalijos regionai Biogeografija – mokslas tiriantis rūšių paplitimo dėsningumus ir procesus lemiančius šiuos dėsningumus.
Peržiūrėti Biologija ir Biogeografija
Biokibernetika
Biokibernetika – mokslas, besiremiantis valdymo teorija bei valdymo mechanizmais organizmuose ir ekosistemose.
Peržiūrėti Biologija ir Biokibernetika
Biologinė įvairovė
Atogrąžų miškų ekosistemos pasižymi didžiausia rūšių įvairove Žemėje. Biologinė įvairovė (arba bioįvairovė) – organizmų rūšių visuma ir įvairovė ekosistemoje ar ekosistemų kompleksuose, taip pat genetinė rūšies vidaus, pačių ekosistemų ir tarprūšinių santykių įvairovė.
Peržiūrėti Biologija ir Biologinė įvairovė
Biomechanika
Puslapis vieno iš pirmųjų darbų biomechanikoje (''De Motu Animalium'', Alfonsas Borelis) Biomechanika (arba biologinė mechanika) – mokslas, naudojantis mechanikos principus, tirti žmogaus ir gyvūnų mechaninį judėjimą.
Peržiūrėti Biologija ir Biomechanika
Biotechnologija
Biotechnologija – bet kuri technologija, susijusi su natūralių biosistemų, gyvų organizmų ar darinių iš jų panaudojimu, pagrįsta manipuliacijomis su DNR už ląstelės ribų, siekiant pagaminti naująproduktąarba jį perdirbti, panaudoti konkrečiam tikslui.
Peržiūrėti Biologija ir Biotechnologija
Botanika
Įvairūs botaniko reikmenys Botanika – biologijos mokslo šaka, tirianti augalų sandarąir formą(augalų anatomija, augalų morfologija), gyvybės reiškinius augaluose (augalų fiziologija), augalų klasifikaciją(augalų sistematika), pasiskirstymąŽemėje (augalų geografija), iškastinius augalus (paleobotanika), augalų ligas (fitopatologija).
Peržiūrėti Biologija ir Botanika
Carl von Linné
Karlas Linėjus (po 1761 m. Carl von Linné, 1707 m. gegužės 23 d. Roshulto k., Švedija – 1778 m. sausio 10 d. Upsala, Švedija) – XVIII amžiaus švedų gamtininkas, mokslinės sistematikos kūrėjas.
Peržiūrėti Biologija ir Carl von Linné
Charles Darwin
Čarlzas Robertas Darvinas (1809 m. vasario 12 d. Šrusberyje – 1882 m. balandžio 19 d. Daune) – anglų gamtininkas, biologas, geologas ir keliautojas, sukūręs evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją(darvinizmas), paklojusiąpamatus evoliucinei biologijai.
Peržiūrėti Biologija ir Charles Darwin
Citologija
Citologija ('ląstelė' + logos 'mokslas') – biologijos sritis apie ląstelę, jos sandarą, veiklą, vystymąsi, dauginimąsi, ląstelių sąveikądaugialąsčiame organizme.
Peržiūrėti Biologija ir Citologija
Dirvožemis
Dirvožemis Suartas laukas Dirvožemis – viršutinis, purus Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršutinėse uolienose (nuogulose), veikiamas vandens, oro, organizmų.
Peržiūrėti Biologija ir Dirvožemis
Dumbliai
Dumbliai – tai gniužuliniai (talominiai) organizmai.
Peržiūrėti Biologija ir Dumbliai
Eduardas Eichvaldas
Eduardas Eichvaldas Eduardas Karolis Eichvaldas (1795 m. Mintaujoje – 1876 m. lapkričio 16 d. Peterburge) – vokiečių kilmės Latvijos ir Lietuvos mokslininkas zoologas, paleontologas, geologas.
Peržiūrėti Biologija ir Eduardas Eichvaldas
Ekologija
Eugenius Warming (1841-1924) – ekologijos, kaip mokslo disciplinos, pradininkas Ekоlogija (graikiškai οίκος – namas, būstas + λόγος – mokslas, žodis) – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveika.
Peržiūrėti Biologija ir Ekologija
Ekosistema
Ekosistema ekologijoje – funkcinė gyvųjų ir negyvųjų aplinkos elementų, kuriuos jungia tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai, sistema.
Peržiūrėti Biologija ir Ekosistema
Embriologija
Embriologija (– embrionas, gemalas, logos – mokslas), biologijos šaka, tirianti gemalo susidarymo ir formavimosi dėsnius.
Peržiūrėti Biologija ir Embriologija
Energija
Energija ( – veiksmas) – skaliarinis fizikinis dydis, objekto arba sistemos savybė, nulemta gamtos.
Peržiūrėti Biologija ir Energija
Entomologija
Vabalų kolekcija Entomologija (iš 'vabzdys' + logos 'mokslas') – zoologijos mokslo sritis, nagrinėjanti vabzdžius.
Peržiūrėti Biologija ir Entomologija
Eukariotinė ląstelė
Eukariotinių organizmų įvairovė Eukariotinė ląstelė ( – tikras, karyon – branduolys) – tai ląstelės, turinčios tikrąbranduolį, kurį nuo citoplazmos atskiria membrana.
Peržiūrėti Biologija ir Eukariotinė ląstelė
Evoliucija
Hominidų morfologiniai panašumai Evoliucija (iš lotyniško žodžio evolutio – „išvyniojimas“, „išsirutuliojimas“, kuris kilęs iš žodžio evolvo – „išvynioju risdamas“, lietuvių kalboje – „raida“) gyvybės mokslų kontekste yra gyvų organizmų bruožų negrįžtami ir tam tikru mastu kryptingi pokyčiai per kartas, apimant ir rūšių atsiradimąir išnykimą.
Peržiūrėti Biologija ir Evoliucija
Evoliucinė biologija
Evoliucinė biologija – populiacijų biologijos šaka, tirianti rūšių kilmę, taip pat jų kaitąlaike, t. y. jų evoliuciją.
Peržiūrėti Biologija ir Evoliucinė biologija
Fitocenozė
Fitocenozė (sen. gr. phyton 'augalas', koinos 'bendras'), dar vadinama augalų bendrija, – ilgainiui dėl sukcesinių procesų susiformavusi ir esant toms pačioms aplinkos sąlygoms atsikartojanti (pastovi) įvairių rūšių augalų visuma tam tikroje teritorijoje.
Peržiūrėti Biologija ir Fitocenozė
Fizinė antropologija
Fizinė antropologija (dar kitaip biologinė antropologija, rečiau evoliucinė antropologija) – antropologijos šaka, tirianti žmonių elgsenąir biologijąevoliuciniame bei kultūriniame kontekste.
Peržiūrėti Biologija ir Fizinė antropologija
Fiziologija
Fiziologija („gamta“ ir λόγος, lógos „mokslas, protas“; gr.: φυσιολογία) – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų fizikines, biochemines ir informacijos perdirbimo funkcijas.
Peržiūrėti Biologija ir Fiziologija
Genetika
DNR - paveldimos informacijos nešėja Genetika ('gimdyti') – biologijos mokslo šaka, tirianti genetinės medžiagos koduojamąinformaciją(pvz., genus), paveldimumo ir kintamumo dėsnius.
Peržiūrėti Biologija ir Genetika
Genomas
Pavaizduotos 46 chromosomos sudaro diploidinį žmogaus vyro genomą. Mitochondrinė chromosoma nepavaizduota. Genomas – organizmo genetinė medžiaga, užkoduota DNR (kai kurių virusų – RNR).
Peržiūrėti Biologija ir Genomas
Genomika
Genomika – biologijos mokslų šaka, tirianti organizmų genomus (organizmo genetinės medžiagos koduojamąinformaciją) ir žinių apie jąpanaudojimąpraktikoje.
Peržiūrėti Biologija ir Genomika
Georg Forster
Georgas Forsteris (pilnas vardas – Johanas Georgas Adomas,; 1754 m. lapkričio 27 d. netoli Dancigo, Abiejų Tautų Respublika – 1794 m. sausio 12 d. Paryžius) – vokiečių gamtininkas, rašytojas, keliautojas, Vilniaus universiteto profesorius, Džeimso Kuko antrosios ekspedicijos aplink pasaulį dalyvis.
Peržiūrėti Biologija ir Georg Forster
Grybai
* Mycota Alexop., 1962 Grybai (Fungi) – atskira eukariotinių organizmų grupė, kurios nariai nėra nei augalai, nei gyvūnai, bet turi ir vienų, ir kitų organizmų požymių.
Peržiūrėti Biologija ir Grybai
Gyvūnai
* Choanoblastaea.
Peržiūrėti Biologija ir Gyvūnai
Herpetologija
250px 250px Herpetologija (gr., herpeton.
Peržiūrėti Biologija ir Herpetologija
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Peržiūrėti Biologija ir Hipotezė
Histologija
Sėklidės prielipo mikropreparatas Histologija ('audinys' + logos 'mokslas') – biologijos sritis, nagrinėjanti daugialąsčių organizmų audinių mikroskopinę sandarą, funkcijas ir jų vystymosi dėsningumus.
Peržiūrėti Biologija ir Histologija
Homeostazė
Homeostazė ('panašus' + στάσις 'būklė') – reiškinys, kai sistema palaiko savo būsenąpastovią.
Peržiūrėti Biologija ir Homeostazė
Ichtiologija
Ichtiologija – zoologijos šaka tyrinėjanti žuvis.
Peržiūrėti Biologija ir Ichtiologija
Imuninė sistema
Skenuojančio elektroninio mikroskopo nuotrauka. Matomas neutrofilas (geltonas), praryjantis juodligės bakteriją(oranžinė). Imuninė sistema – žmogaus ir kitų gyvūnų organų ir audinių sistema, apsauganti organizmąnuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitokių svetimkūnių.
Peržiūrėti Biologija ir Imuninė sistema
Imunologija
Imunologija – biologijos ir medicinos mokslo šaka, tirianti organizmo apsauginių sistemų ir reakcijų sandarą, reagavimą.
Peržiūrėti Biologija ir Imunologija
Jūra
Viduržemio jūra Audra Baltijos jūroje (Nežinomo dailininko paveikslas 1760 m.) Jūra – didelis sūraus vandens telkinys, turintis sąlytį su vandenynu arba didelis sūrus ežeras.
Peržiūrėti Biologija ir Jūra
Jūrų biologija
Jūrų biologija – biologijos sritis tirianti augalus, gyvūnus ir kitągyvybę jūrose.
Peržiūrėti Biologija ir Jūrų biologija
Jean-Baptiste de Lamarck
Žanas Batistas de Lamarkas arba Žanas Batistas Pjeras Antuanas de Monė, ševaljė de Lamarkas (1744 m. rugpjūčio 1 d. – 1829 m. gruodžio 18 d.), žinomas kaip tiesiog Lamarkas – XVIII–XIX a. prancūzų gamtininkas, vienas iš pirmųjų pradėjusių šiuolaikine prasme vartoti sąvoką„biologija“.
Peržiūrėti Biologija ir Jean-Baptiste de Lamarck
Jean-Emmanuel Gilibert
Žanas Emanuelis Žiliberas (1741 m. birželio 21 d. netoli Liono – 1814 m. rugsėjo 2 d. Lionas)) – Vilniaus universiteto Gamtos katedros profesorius, taip pat Vilniaus universiteto botanikos sodo įkūrėjas.
Peržiūrėti Biologija ir Jean-Emmanuel Gilibert
Juozapas Jundzilas
Juozapas Jundzilas (1794 m. sausio 6 d. Gormanai, dab. Gardino sritis – 1877 m. balandžio 5 d. Vilnius, palaidotas Bernardinų kapinėse) – Lietuvos botanikas floristas, Vilniaus universiteto profesorius.
Peržiūrėti Biologija ir Juozapas Jundzilas
Juozapas Strumila
Juozapas Strumila (1774 m. gruodžio 14 d. Kurkliškės, Ukmergės rajonas – 1847 m. liepos 18 d. Vilnius) – žymus lietuvių sodininkas, gėlininkas, bitininkas, advokatas, visuomenės veikėjas, mokslinės sodininkystės pradininkas Lietuvoje.
Peržiūrėti Biologija ir Juozapas Strumila
Jurgis Pabrėža
Paminklas Jurgiui Pabrėžai prieš Kretingos bažnyčiąTėvas Jurgis Ambraziejus (Ambraziejus) Pabrėža (1771 m. sausio 15 d. Večiuose, Skuodo raj. – 1849 m. spalio 30 d. Kretingoje, čia ir palaidotas) – kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX a.
Peržiūrėti Biologija ir Jurgis Pabrėža
Kirmėlė
Žieduotoji kirmėlė – sliekas Kirmėlė – bestuburiams priklausantis bekojis gyvūnas, turintis pailgos formos, minkštąkūną.
Peržiūrėti Biologija ir Kirmėlė
Klasifikacija
Klasifikacija ('grupė, skyrius' + facio 'darau') – įvairiarūšių objektų skirstymas pagal bendrus požymius į santykinai savarankiškas klases, kurios viena kitos atžvilgiu užimtų pastoviąnuolatinę vietą.
Peržiūrėti Biologija ir Klasifikacija
Konstantinas Tyzenhauzas
Konstantinas Tyzenhauzas (1786–1853) – grafas, Livonijos vokiečių kilmės Lietuvos zoologas, daugiausiai nuveikęs ornitologijos srityje.
Peržiūrėti Biologija ir Konstantinas Tyzenhauzas
Kvietys
Kvietys (Triticum) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.
Peržiūrėti Biologija ir Kvietys
Ląstelė
Eukariotų ląstelės pjūvis Ląstelė (– „nedidelė patalpa“) – gyvų organizmų struktūrinis vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis.
Peržiūrėti Biologija ir Ląstelė
Ląstelės teorija
Ląstelės teorija – biologijos mokslo teorija, aprašanti ląstelių, kaip pagrindinių gyvųjų organizmų struktūrinių vienetų, savybes.
Peržiūrėti Biologija ir Ląstelės teorija
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Peržiūrėti Biologija ir Lietuva
Ludwig Heinrich Bojanus
Liudvigas Heinrichas Bojanus (1776 m. liepos 16 d. Elzase, Buksvileryje – 1827 m. balandžio 2 d.) – anatomas ir zoologas, Vilniaus universiteto profesorius.
Peržiūrėti Biologija ir Ludwig Heinrich Bojanus
Maistinės medžiagos
Maistinės medžiagos – su maistu gaunamos natūralios ir sintetinės cheminės medžiagos, aprūpinančios organizmo ląsteles energija.
Peržiūrėti Biologija ir Maistinės medžiagos
Malakologija
Malakologija – zoologijos sritis nagrinėjanti moliuskus.
Peržiūrėti Biologija ir Malakologija
Medicina
Asklepijaus lazda. Kartais naudojama kaip medicinos simbolis Medicina ( 'gydymo menas') – mokslo ir praktikos visuma apie žmogaus ir gyvūnų sveikatą, ligas, jų profilaktikąir gydymą.
Peržiūrėti Biologija ir Medicina
Mesopotamija
Mesopotamija (arba Tarpupis; iš graikų: Μεσοποταμία, senovės persų Miyanrudan – tarpupis, arba aramėjų Beth-Nahrin – dvi upės) – regionas pietvakarių Azijoje tarp Tigro ir Eufrato upių dabartinėje pietryčių Anatolijoje (Turkija), Sirijoje ir Irake.
Peržiūrėti Biologija ir Mesopotamija
Mikologija
Šilbaravykiai Mikologija – mokslas biologijos dalis, susikūręs XIX a. pirmojoje pusėje, tiriantis grybus (įskaitant pelėsius ir mieles), jų genetines bei biochemines savybes, jų panaudojimąmedicinai bei maistui, taip pat nuodingąsias savybes.
Peržiūrėti Biologija ir Mikologija
Mikrobiologija
Mikrobiologija (iš 'mažas'; βίος.
Peržiūrėti Biologija ir Mikrobiologija
Mikroskopas
Įprastinis optinis mikroskopas ir jo pagrindinės dalys. Stereomikroskopas Mikroskopas (iš graikų mikrós: mažas; skopein: stebėti) – optinis prietaisas skirtas stipriai padidinti, plika akim neįžiūrimų objektų (arba jų struktūros detalių), vaizdui gauti.
Peržiūrėti Biologija ir Mikroskopas
Mokslinis metodas
Mokslinis metodas – veiksmų seka, kuri turi būti atlikta norint rasti atsakymąį kokios nors srities mokslinį klausimą(pvz., – „kodėl taip yra?“).
Peržiūrėti Biologija ir Mokslinis metodas
Molekulinė biologija
Molekulinė biologija – mokslas, tiriantis gyvybę molekuliniame lygmenyje (daugiausiai ląstelės biologiją) ir ląstelių bendravimądaugialąsčiame organizme) cheminiais ir molekuliniais principais. Šiuolaikinė molekulinė biologija baigia susilieti su biochemija ir abu terminai naudojami vienas vietoj kito arba kartu.
Peržiūrėti Biologija ir Molekulinė biologija
Moliuskai
* Chitonai.
Peržiūrėti Biologija ir Moliuskai
Morfologija (biologija)
Vyriškos krevetės ''Caprella mutica'' morfologija Morfologija – biologijos šaka, kuri studijuoja organizmų formą, struktūrąir įvairias jų išorines žymes.
Peržiūrėti Biologija ir Morfologija (biologija)
Naminis jautis
Naminis jautis, arba jautis, mot.
Peržiūrėti Biologija ir Naminis jautis
Neurobiologija
Neurono spalvos Neurobiologija – mokslas tiriantis nervų sistemos sandarą, funkcionavimą, genetiką, biochemiją, fiziologijąir patologiją.
Peržiūrėti Biologija ir Neurobiologija
Nuodai
Kaukolės ir sukryžiuotų kaulų simbolis tradiciškai naudojamas nuodingoms medžiagoms žymėti Nuodai – įvairios biologiškai aktyvios medžiagos, galinčios sukelti reikšmingus organizmo funkcijų sutrikimus ar mirtį.
Peržiūrėti Biologija ir Nuodai
Ornitologija
Ornitologijos tyrimų objektas - paukščiai Ornitologija – zoologijos sritis, nagrinėjanti paukščius (Aves) – vienągausiausių stuburinių gyvūnų klasę, turinčiąapie 8000 rūšių.
Peržiūrėti Biologija ir Ornitologija
Paleontologija
Paleontologija – biologijos mokslas, tiriantis geologinės praeities organinį pasaulį.
Peržiūrėti Biologija ir Paleontologija
Parazitizmas
bronzinuką(''Cetonia aurata'') Parazitizmas Parazitizmas – dviejų rūšių organizmų antagonistinė sugyvenimo forma, kai vienas organizmas (parazitas) gyvena ir minta ant kito ar kitame organizme („šeimininke“) ir sukelia jo funkcijų susilpnėjimąar žūtį.
Peržiūrėti Biologija ir Parazitizmas
Parazitologija
Parazitologija – biologijos mokslo sritis, tirianti parazitų gyvybines funkcijas, sugebėjimąmaitintis, daugintis kito organizmo gyvybinėje aplinkoje ir reakcijąį įvairias chemines medžiagas, gamtinius ir fizinius veiksnius, kylančius iš aplinkos.
Peržiūrėti Biologija ir Parazitologija
Paukščiai
Paukščiai (Aves) – specializuota aukštesniųjų stuburinių klasė.
Peržiūrėti Biologija ir Paukščiai
Prokariotinė ląstelė
Tipiška prokariotinė ląstelė Prokariotinė ląstelė (prokariotų ląstelė) – (graik. pro – prieš, karyon – branduolys) – tai ląstelės, neturinčios tikro branduolio, kurio vietoje yra nukleoidas.
Peržiūrėti Biologija ir Prokariotinė ląstelė
Protistai
Protistai (Protista) – eukariotų karalystė, nepriskiriamų gyvūnams, augalams ar grybams.
Peržiūrėti Biologija ir Protistai
Razi
Ar Razi (Zakariā-ye Rāzi; 865 m. rugpjūčio 26 d. Rėjuje – 925 m. Rėjuje) buvo persų alchemikas ir chemikas, gydytojas, filosofas ir mokslininkas, plačiai laikomas poliamtu.
Peržiūrėti Biologija ir Razi
Ropliai
Ropliai (Reptilia) – stuburinių gyvūnų klasė.
Peržiūrėti Biologija ir Ropliai
Senovės Egiptas
Senovės Egiptas – valstybė, egzistavusi dabartinio Egipto teritorijoje (Nilo upės slėnyje) iki islamo įsigalėjimo VII–VIII a. Ji siejama su savita senovės civilizacija, klestėjusia šioje teritorijoje nuo III tūkst. pr. m. e. Egiptas savo galios klestėjimo amžių pasiekė Naujosios karalystės laikotarpiu, kuomet valdė didžiąjąNubijos dalį bei didelę Artimųjų Rytų teritorijos dalį.
Peržiūrėti Biologija ir Senovės Egiptas
Spermatozoidas
kiaušialąstę spermatozoidas. Spermatozoidas (– sėkla, zoon – gyva būtybė) – tai vyriška lytinė ląstelė, gameta.
Peržiūrėti Biologija ir Spermatozoidas
Stanislovas Batys Gorskis
Stanislovas Batys Gorskis (1802 m. gegužės 6 d. Dvarecas, Bresto sritis, Baltarusija – 1864 m. gegužės 3 d. Paliesius, Švenčionių apskritis) – Lietuvos botanikas, farmakognostas, entomologas.
Peržiūrėti Biologija ir Stanislovas Batys Gorskis
Stanislovas Bonifacas Jundzilas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės provincijos augalų aprašymas (lenk.), 1791 m. Stanislovas Bonifacas Jundzilas (1761 m. gegužės 6 d. Jasionyse, dab. Gardino sritis, Varanavo rajonas – 1847 m. balandžio 27 d. Vilniuje. Palaidotas Bernardinų kapinėse) – Lietuvos mokslininkas filosofas, publicistas, botanikas, geologas.
Peržiūrėti Biologija ir Stanislovas Bonifacas Jundzilas
Struktūrinė biologija
Struktūrinė biologija - molekulinės biologijos, biochemijos ir biofizikos šaka, tirianti makromolekulių, ypač baltymų ir nukleorūgščių, struktūrą.
Peržiūrėti Biologija ir Struktūrinė biologija
Sveikata
Sveikata – gyvojo organizmo būsena, kai jis pats ir visi jo organai pilnai atlieka savo funkcijas, nesant negalių, ligų ar organizmo funkcijų sutrikimų.
Peržiūrėti Biologija ir Sveikata
Taksonomija
Taksonomija – biologijos šaka, kurios pagrindinis uždavinys yra sukurti sistemiškągyvųjų organizmų klasifikaciją.
Peržiūrėti Biologija ir Taksonomija
Teriologija
Teriologija (žvėris -logija; dar vadinama mamaliologija, mamologija, mastologija) – zoologijos šaka, tirianti žinduolius.
Peržiūrėti Biologija ir Teriologija
Toksikologija
Toksikologija – medicinos šaka, tirianti nuodus, jų ypatybes, nuodų ir gyvų organizmų tarpusavio sąveiką.
Peržiūrėti Biologija ir Toksikologija
Vabzdžiai
Vabzdžiai (Insecta) – nariuotakojų tipo klasė.
Peržiūrėti Biologija ir Vabzdžiai
Valgomasis briedžiukas
Valgomasis briedžiukas (Morchella esculenta) – briedžiukų (Morchella) genties grybų rūšis.
Peržiūrėti Biologija ir Valgomasis briedžiukas
Varliagyviai
Varliagyviai, arba amfibijos (Amphibia) – stuburinių gyvūnų klasė.
Peržiūrėti Biologija ir Varliagyviai
Veterinarija
Šuns gydymas Veterinarija () – mokslo ir praktinės veiklos sritis, apimanti gyvūnų laikymą, pervežimą, naudojimą, priežiūrą, apsaugą, ligų diagnostikąir gydymą, pašarų gamybą, perdirbimą, veterinarinių vaistų ir veterinarinės paskirties biocidų gamybą, paskirstymąir naudojimą.
Peržiūrėti Biologija ir Veterinarija
Viduramžiai
Karkasonas – viduramžių miestas ir vynuogynas Viduramžiai – istorinė Europos istorijos epocha, datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų.
Peržiūrėti Biologija ir Viduramžiai
Viduramžių islamo šalių mokslas
Al-Idrisio pasaulio žemėlapis Viduramžių islamo šalių mokslu, islamo mokslu arba arabų mokslu vadinamas mokslas praktikuotas islamo pasaulyje islamo aukso amžiuje (apie 750-1258 m.). Šiuo metu į arabų kalba buvo verčiami Indijos, Irano ir ypač graikų mokslo darbai.
Peržiūrėti Biologija ir Viduramžių islamo šalių mokslas
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Peržiūrėti Biologija ir Vilniaus universitetas
Virusas
Gripo viruso dauginimasis Virusas – neląstelinės sandaros infekcinis patogenas, negalintis augti ir daugintis už šeimininko ląstelės ribų.
Peržiūrėti Biologija ir Virusas
Virusologija
Bakteriofagai puola bakterijąVirusologija – mokslas apie virusus ir į juos panašius ligų sukėlėjus.
Peržiūrėti Biologija ir Virusologija
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Peržiūrėti Biologija ir Visuotinė lietuvių enciklopedija
Voragyviai
Voragyviai (Arachnida) – nariuotakojų (Arthropoda) tipo gyvūnų klasė.
Peržiūrėti Biologija ir Voragyviai
Vystymosi biologija
„Vaisius įsčiose“, Leonardas da Vinčis, apie 1510–1512. Prenatalinis (embrioninis) vystymasis yra viena pagrindinių vystymosi biologijos temų. Vystymosi biologija – biologijos šaka, tirianti organizmų vystymosi ir augimo procesus.
Peržiūrėti Biologija ir Vystymosi biologija
Zoologija
Zoologija (– gyvūnas, logos – mokslas) – biologijos šaka, tirianti gyvūnus.
Peržiūrėti Biologija ir Zoologija
1781 m.
1781 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Biologija ir 1781 m.
1802 m.
1802 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Biologija ir 1802 m.
Taip pat žinomas kaip Biologas.