Panašumai tarp Biržai ir Liepos 1
Biržai ir Liepos 1 turi 31 dalykų dažni (Unijapedija): Švedija, Kauno gubernija, Latviai, Lenkija, Lietuva, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, 1520 m., 1804 m., 1861 m., 1908 m., 1916 m., 1921 m., 1923 m., 1924 m., 1928 m., 1930 m., 1931 m., 1932 m., 1934 m., 1941 m., 1944 m., 1946 m., 1952 m., 1953 m., 1976 m., 1988 m., 1990 m., 1995 m., 1997 m., ..., 2001 m.. Išplėsti indeksą (1 daugiau) »
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Švedija ir Biržai · Švedija ir Liepos 1 ·
Kauno gubernija
Kauno gubernija – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas 1843–1915 m. Centras – Kaunas.
Biržai ir Kauno gubernija · Kauno gubernija ir Liepos 1 ·
Latviai
Latviai – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba.
Biržai ir Latviai · Latviai ir Liepos 1 ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Biržai ir Lenkija · Lenkija ir Liepos 1 ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Biržai ir Lietuva · Liepos 1 ir Lietuva ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Biržai ir Lietuviai · Liepos 1 ir Lietuviai ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Biržai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Liepos 1 ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
1520 m.
1520 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1520 m. ir Biržai · 1520 m. ir Liepos 1 ·
1804 m.
1804 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1804 m. ir Biržai · 1804 m. ir Liepos 1 ·
1861 m.
1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1861 m. ir Biržai · 1861 m. ir Liepos 1 ·
1908 m.
1908 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1908 m. ir Biržai · 1908 m. ir Liepos 1 ·
1916 m.
1916 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1916 m. ir Biržai · 1916 m. ir Liepos 1 ·
1921 m.
1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1921 m. ir Biržai · 1921 m. ir Liepos 1 ·
1923 m.
1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1923 m. ir Biržai · 1923 m. ir Liepos 1 ·
1924 m.
1924 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1924 m. ir Biržai · 1924 m. ir Liepos 1 ·
1928 m.
1928 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1928 m. ir Biržai · 1928 m. ir Liepos 1 ·
1930 m.
1930 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1930 m. ir Biržai · 1930 m. ir Liepos 1 ·
1931 m.
1931 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1931 m. ir Biržai · 1931 m. ir Liepos 1 ·
1932 m.
1932 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1932 m. ir Biržai · 1932 m. ir Liepos 1 ·
1934 m.
1934 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1934 m. ir Biržai · 1934 m. ir Liepos 1 ·
1941 m.
1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1941 m. ir Biržai · 1941 m. ir Liepos 1 ·
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1944 m. ir Biržai · 1944 m. ir Liepos 1 ·
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1946 m. ir Biržai · 1946 m. ir Liepos 1 ·
1952 m.
1952 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1952 m. ir Biržai · 1952 m. ir Liepos 1 ·
1953 m.
1953 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1953 m. ir Biržai · 1953 m. ir Liepos 1 ·
1976 m.
1976 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1976 m. ir Biržai · 1976 m. ir Liepos 1 ·
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1988 m. ir Biržai · 1988 m. ir Liepos 1 ·
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1990 m. ir Biržai · 1990 m. ir Liepos 1 ·
1995 m.
1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1995 m. ir Biržai · 1995 m. ir Liepos 1 ·
1997 m.
1997 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1997 m. ir Biržai · 1997 m. ir Liepos 1 ·
2001 m.
2001 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Biržai ir Liepos 1 turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Biržai ir Liepos 1 panašumų
Palyginimas tarp Biržai ir Liepos 1
Biržai yra 250 santykius, o Liepos 1 turi 303. Kaip jie turi bendro 31, Jaccard indeksas yra 5.61% = 31 / (250 + 303).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Biržai ir Liepos 1 santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: