Turinys
266 santykiai: Absoliutinė monarchija, Afrika (Romos provincija), Aleksijus I Komninas, Alemanai, Andronikas I Komninas, Andronikas II Paleologas, Anglai, Antika, Antroji Bulgarijos imperija, Apaštalų rūmai, Arabai, Arabų kalba, Arabijos dykuma, Aramėjų kalba, Arijonizmas, Arkadijus, Armėnai, Armėnų kalba, Armėnija, Asparuchas, Astronomija, Atėnai, Atila, Augustas, Autokratija, Avarai, Šiaurės Makedonija, Štaufenai, Šventoji Romos imperija, Balandžio 13, Balandžio 2, Balandžio 28, Balkanai, Barbarų biuras, Bazilijus I Makedonietis, Bazilijus II Bulgarmušis, Bela III, Belisarijus, Bitinija, Bizantijos karinės jūrų pajėgos, Bosforo sąsiauris, Bretonai, Britanija (Romos provincija), Bulgarai, Bulgarija, Burgundai, Chazarai, Chosrovas I, Chosrovas II, Civilinės teisės sąvadas, ... Išplėsti indeksą (216 daugiau) »
- Afrikos istorinės valstybės
- Artimųjų Rytų istorinės valstybės
- Balkanų istorinės valstybės
Absoliutinė monarchija
Violetinė spalva – absoliutinės monarchijos Absoliutinė monarchija ( – 'visiškas') – monarchijos variantas, kai monarchas valdo visiškai nekontroliuojamas ir nepatariamas luominio susirinkimo arba parlamento.
Peržiūrėti Bizantija ir Absoliutinė monarchija
Afrika (Romos provincija)
Afrika buvo Romos provincija.
Peržiūrėti Bizantija ir Afrika (Romos provincija)
Aleksijus I Komninas
Aleksejaus ir Komnino Bizantija Aleksijus I Komninas (Alexios I Komnenos, 1048 m. – 1118 m. rugpjūčio 15 d.) – 1081–1118 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Aleksijus I Komninas
Alemanai
Alemanai – germanų genčių sąjunga, gyvavusi aplink Maino upę (dab. Vokietija).
Peržiūrėti Bizantija ir Alemanai
Andronikas I Komninas
Androniko I Komnino nužudymas Andronikas I Komninas (Andronikos I Komnēnos, apie 1122 m. Konstantinopolis – 1185 m. rugsėjo 12 d. ten pat) – 1183–1185 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Andronikas I Komninas
Andronikas II Paleologas
250px Andronikas II Paleologas (1259 m. kovo 25 d. Nikėja – 1332 m. vasario 13 d. Konstantinopolis) – 1282–1328 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Andronikas II Paleologas
Anglai
Anglai – tauta, susiformavusi dabartinės Anglijos teritorijoje, kalbanti anglų kalba.
Peržiūrėti Bizantija ir Anglai
Antika
Antika (Kai kurie istorikai antikos pabaiga laiko Platono akademijos Atėnuose uždarymą529 m. Antikos terminąXVIII a. pasiūlė vokiečių scholastas Kristopas Keleris. Senovės graikų kultūra kartu su kai kuriomis senovės Artimųjų Rytų įtakomis buvo Europos meno, filosofijos, visuomenės ir švietimo pagrindas iki pat Romos imperijos laikotarpio.
Peržiūrėti Bizantija ir Antika
Antroji Bulgarijos imperija
Antroji Bulgarijos imperija – viduramžių Bulgarijos valstybė, gyvavusi 1185–1396 m. Pirmosios Bulgarijos imperijos įpėdinė, pasiekusi didžiausiągalybę valdant carams Kalojanui ir Ivanui Asenui II.
Peržiūrėti Bizantija ir Antroji Bulgarijos imperija
Apaštalų rūmai
Šv. Petro aikštė vedanti į Apaštalų rūmus Apaštalų rūmai yra oficiali popiežiaus rezidencija Vatikano mieste.
Peržiūrėti Bizantija ir Apaštalų rūmai
Arabai
Arabai – Vidurio Azijos ir Šiaurės Afrikos tautų grupė, plačiąja prasme – visi kalbantieji arabiškai, siaurąja – Arabijos pusiasalio gyventojai.
Peržiūrėti Bizantija ir Arabai
Arabų kalba
Arabų kalba (.
Peržiūrėti Bizantija ir Arabų kalba
Arabijos dykuma
Arabijos dykuma – tuščia dykuma Vakarų Azijoje, užimanti beveik visąArabijos pusiasalį.
Peržiūrėti Bizantija ir Arabijos dykuma
Aramėjų kalba
Aramėjų kalba – senovės kalba, priklausiusi semitų kalbų grupei; ja kalbėjo aramėjai, gyvenę Mesopotamijoje ir Sirijoje.
Peržiūrėti Bizantija ir Aramėjų kalba
Arijonizmas
Arijonizmas – krikščionybės srovė, atsiradusi IV amžiuje.
Peržiūrėti Bizantija ir Arijonizmas
Arkadijus
250px Flavijus Arkadijus (gr. Ἀρκάδιος; 377/378 m. – 408 m. gegužės 1 d.) buvo Rytų Romos imperatorius nuo 395 m. iki mirties.
Peržiūrėti Bizantija ir Arkadijus
Armėnai
Armėnų diaspora pasaulyje Urartu valstybė 743 m. Armėnų emigracija iš tėvynės Armėnai (hai) – Azijos tauta, kalbanti armėnų kalba, kuri sudaro atskirąindoeuropiečių kalbų šaką.
Peržiūrėti Bizantija ir Armėnai
Armėnų kalba
Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirągrupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).
Peržiūrėti Bizantija ir Armėnų kalba
Armėnija
Armėnija, oficialiai Armėnijos Respublika – valstybė Vakarų Azijoje, Pietų Kaukaze.
Peržiūrėti Bizantija ir Armėnija
Asparuchas
Asparuchas arba Isperichas, Isporas (~641–701 m.) – tiurkų genties bolgarų chanas, pirmosios Bulgarijos imperijos įkūrėjas ir jos chanas (681–701 m.).
Peržiūrėti Bizantija ir Asparuchas
Astronomija
Šiaurės Amerikos ūkas Astronomija – mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimąir aiškinimą.
Peržiūrėti Bizantija ir Astronomija
Atėnai
Atėnai (tarti: Afina) – Graikijos sostinė ir didžiausias šalies miestas.
Peržiūrėti Bizantija ir Atėnai
Atila
Atila (apie 406–453) buvo paskutinis ir galingiausias hunų karalius, vienas iš galingiausių barbarų valdovų, kada nors puolusių Romos imperiją.
Peržiūrėti Bizantija ir Atila
Augustas
Romos imperija Augusto valdymo metais Gajus Julijus Cezaris Oktavianas Augustas (tikrasis vardas Gajus Oktavijus Turinas (CAIVS·OCTAVIVS·THVRINVS), 63 m. pr. m. e. rugsėjo 23 d. Romoje ar Veletryje – 14 m. e. m. rugpjūčio 19) – pirmasis Romos imperatorius, valdęs nuo 27 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Augustas
Autokratija
Autokratija – valdymo forma, kai valstybę valdo vienas, niekieno nekontroliuojamas asmuo (autokratas), turintis absoliučiąir neribotąvaldžią.
Peržiūrėti Bizantija ir Autokratija
Avarai
Avarai – Vidurinės Azijos, Vakarų Sibiro, Prieuralės ir Pavolgio klajoklių genčių sąjunga.
Peržiūrėti Bizantija ir Avarai
Šiaurės Makedonija
Šiaurės Makedonija, oficialiai Šiaurės Makedonijos Respublika – valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalio vidurinėje dalyje.
Peržiūrėti Bizantija ir Šiaurės Makedonija
Štaufenai
Hohenštaufenai, 1905 m. atvirukas Hohenštaufenų herbas Štaufenai arba Hohenštaufenai – vokiečių kunigaikščių, nuo 1079 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Štaufenai
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija – viduramžiais ir naujaisiais laikais Vakarų bei Vidurio Europoje gyvavęs valstybinis junginys.
Peržiūrėti Bizantija ir Šventoji Romos imperija
Balandžio 13
Balandžio 13 yra 103-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 104-a).
Peržiūrėti Bizantija ir Balandžio 13
Balandžio 2
Balandžio 2 yra 92-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 93-oji).
Peržiūrėti Bizantija ir Balandžio 2
Balandžio 28
Balandžio 28 yra 118-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 119-a).
Peržiūrėti Bizantija ir Balandžio 28
Balkanai
Politinis žemėlapis 2005 m. – Balkanų šalys pažymėtos žaliai Balkanai arba Balkanų pusiasalis – pusiasalis Europos pietuose, rytinėje dalyje.
Peržiūrėti Bizantija ir Balkanai
Barbarų biuras
Barbarų biuras – Rytų Romos arba Bizantijos imperijos vyriausybės padalinys.
Peržiūrėti Bizantija ir Barbarų biuras
Bazilijus I Makedonietis
Bazilijus I Makedonietis ir jo sūnus Leonas VI Išminčius Bazilijus I Makedonietis (Basileios I o Makedhon,, apie 812 m. Adrianopolis, Makedonija – 886 m. rugpjūčio 29 d.) – 867–886 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Bazilijus I Makedonietis
Bazilijus II Bulgarmušis
Bazilijus II ir Konstantinas VIII Bizantija 1025 m. Bazilijus II Bulgarmušis (Basileios II Boulgaroktonos, apie 958 m. – 1025 m. gruodžio 15 d.) – 976–1025 m. Bizantijos imperatorius.
Peržiūrėti Bizantija ir Bazilijus II Bulgarmušis
Bela III
Bela III (1148 m. – 1196 m. balandžio 23 d.) – Arpadų dinastijos Vengrijos karalius, valdęs nuo 1172 m. iki savo mirties.
Peržiūrėti Bizantija ir Bela III
Belisarijus
San Vitale bažnyčios Ravenoje mozaika, skirta paminėti Italijos atgavimui, kurį atliko paties Belisarijaus vadovaujama Bizantijos armija. Flavijus Belisarijus (Belizarijus,, 505 m. ? – 565 m.) – žymiausias Bizantijos karvedys ir vienas iš labiausiai pripažintų karo vadų žmonijos istorijoje.
Peržiūrėti Bizantija ir Belisarijus
Bitinija
Bitinija buvo istorinė sritis, karalystė ir Romos provincija šiaurės vakarų Mažojoje Azijoje, besiribojanti su Propontu, Paflagonija, trakų Bosforu ir Euksine (Juodoji jūra).
Peržiūrėti Bizantija ir Bitinija
Bizantijos karinės jūrų pajėgos
Bizantijos karinės jūrų pajėgos buvo Bizantijos imperijos, dar vadinamos Rytų Roma, karo laivynas.
Peržiūrėti Bizantija ir Bizantijos karinės jūrų pajėgos
Bosforo sąsiauris
Bosforo sąsiaurio palydovinė nuotrauka Bosforo sąsiaurio vaizdas, kuriame matosi Sultono Mehmeto tiltas Bosforo sąsiauris (arba tiesiog Bosforas) – sąsiauris Stambule, Turkijoje, jungiantis Juodąjąir Marmuro jūras ir skiriantis Europąir Aziją.
Peržiūrėti Bizantija ir Bosforo sąsiauris
Bretonai
Bretonai (bretonų k. Brezhoned) – viena iš šiuolaikinių keltų tautų, gyvenanti daugiausia šiaurės vakarų Prancūzijos Bretanės regione.
Peržiūrėti Bizantija ir Bretonai
Britanija (Romos provincija)
Romos Britanija – Senovės Romos valdomas regionas Didžiosios Britanijos saloje nuo 43 m. pr. m. e. iki 410 m. Romėnų Britanijos užkariavimas prasidėjo 43 m. pr. m. e., kuriam vadovavo Aulus Plautijus.
Peržiūrėti Bizantija ir Britanija (Romos provincija)
Bulgarai
Bulgarai (bulg. българи) – pietų slavų tauta, gyvenanti daugiausia Bulgarijoje ir kalbanti bulgarų kalba.
Peržiūrėti Bizantija ir Bulgarai
Bulgarija
Bulgarija, oficialiai Bulgarijos Respublika – valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalio rytuose.
Peržiūrėti Bizantija ir Bulgarija
Burgundai
Burgundai – rytų germanų gentis, kuri tikriausiai iš Skandinavijos pusiasalio emigravo į Bornholmo salą, kuri senovės skandinaviškai vadinosi Burgundarholmr („Burgundų sala“) ir iš ten į Europos žemyną.
Peržiūrėti Bizantija ir Burgundai
Chazarai
Chazarai (vardas siejamas su tiurkų kalbų žodžiu, reiškiančiu „keliauti“) – tiurkų klajoklių tauta, nuo IV a. antrosios pusės gyvenusi Vidurinėje Azijoje, stepėse tarp Volgos žemupio ir Kaukazo (manoma, atkeliavo iš Azijos paskui hunus, kalbėjo tiurkams bulgarams gimininga chazarų kalba).
Peržiūrėti Bizantija ir Chazarai
Chosrovas I
Chosrovas I arba Chosrovas Anuširvanas ( – „Chosrovas Nemirtingoji Siela“; 496–579 m.) – Sasanidų dinastijai priklausęs Persijos karalius (531–579 m.). Gimė Ardestane, buvo trečiasis karaliaus Kavado I sūnus.
Peržiūrėti Bizantija ir Chosrovas I
Chosrovas II
Chosrovas II arba Chosrovas Parvizas ( – „Chosrovas Pergalingasis“; ~570–628 m.) – Sasanidų dinastijai priklausęs Persijos karalius, valdęs 591–628 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Chosrovas II
Civilinės teisės sąvadas
CORPUS IURIS CIVILIS ROMANI. Institucijos ir Digestai. Išleido ''Gothofredus'', 1583 m. Pirmosios dalies (Institucijos-Digestai) viršelis. 1889 m., Barselona Civilinės teisės sąvadas (CIC) – teisės sąvadas, kurtas 528–534 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Civilinės teisės sąvadas
Dalmatija
Šis straipsnis – apie istorinį Kroatijos regioną.
Peržiūrėti Bizantija ir Dalmatija
Damaskas
Damaskas (arba ash Sham) – miestas pietvakarių Sirijoje, šalies sostinė ir antrasis pagal dydį miestas (po Alepo).
Peržiūrėti Bizantija ir Damaskas
Dinastija
Dinastija („valdžia, viešpatavimas") – tos pačios giminės monarchų, vienas iš kito paveldinčių sostą, seka.
Peržiūrėti Bizantija ir Dinastija
Diokletianas
Romos imperija valdant Diokletianui – skirstymas į tetrarchų teritorijas ir diecezijas Gajus Aurelijus Valerijus Diokletianas (244 m. gruodžio 22 d. – 311 m. gruodžio 3 d.) buvo Romos imperatorius 284-305 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Diokletianas
Dožas
Venecijos respublikos dožas Leonardas Loredanas, 1501 m. (Džovanis Belinis) Dožas – iki gyvos galvos aristokratų renkamas Venecijos, Genujos ir kitų istorinių Italijos respublikų valdovas.
Peržiūrėti Bizantija ir Dožas
Dumjatas
Dumjatas arba Damieta – miestas šiaurės Egipte, Nilo deltoje, Viduržemio jūros pakrantėje, prie Nilo atšakos Damietos žiočių.
Peržiūrėti Bizantija ir Dumjatas
Dunojus
Dunojus (bulg.) – upė Europoje, antroji pagal ilgį po Volgos.
Peržiūrėti Bizantija ir Dunojus
Egiptas
Egiptas, oficialiai Egipto Arabų Respublika – valstybė šiaurės rytų Afrikoje ir pietvakarių Azijos Sinajaus pusiasalyje.
Peržiūrėti Bizantija ir Egiptas
Ekonomika
Ekonomika ('namas', 'ūkis' + 'dėsnis') – socialinis mokslas, tiriantis individų elgsenąesant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai darantį įtakąprodukcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui.
Peržiūrėti Bizantija ir Ekonomika
Emyras
Bucharos emiras Mohammed Alim Khan, 1911 Emyras – arabų ir kai kurių tiurkų naudotas ir naudojamas kilmingųjų titulas ir pareigos.
Peržiūrėti Bizantija ir Emyras
Eufratas
Tigro ir Eufrato baseinas Eufratas – upė Artimuosiuose Rytuose, kartu su Tigru apibrėžianti Mesopotamijos teritoriją.
Peržiūrėti Bizantija ir Eufratas
Eunuchas
Eunuchas ( – guolio saugotojas) – kastruotas vyras.
Peržiūrėti Bizantija ir Eunuchas
Feodalizmas
Feodalizmas, feodalinė santvarka – viduramžių ir naujųjų amžių pradžios visuomeninė santvarka, susiklosčiusi, žlugus Vakarų Romos imperijai, V–VIII amžiuje.
Peržiūrėti Bizantija ir Feodalizmas
Frankai
Frankų ekpansija Frankai buvo viena iš keleto vakarų germanų genčių federacijų.
Peržiūrėti Bizantija ir Frankai
Freska
Pompėjos freska Sandras Botičelis. Joana su Venera ir gracijomis. 1486-1490 m. Mikelandželas. Nukryžiavimas Mikelandželas. Siksto koplyčia Rafaelis. Freska Vatikano rūmuose. 1508 m. Aloizas Gaibleris. Veldeno bažnyčia. 1784 m. Vilniaus arkikatedros kriptos freska Freska (– šviežias) – sienų tapybos technika ir kūrinys, sukurtas freskos technika.
Peržiūrėti Bizantija ir Freska
Galija
Galija – romėniškas senovės Europos istorinė srities, ribojamos Pirėnų, Rubikono ir Magros upių, Alpių kalnų ir Reino, pavadinimas.
Peržiūrėti Bizantija ir Galija
Gegužės 29
Gegužės 29 yra 149-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 150-a).
Peržiūrėti Bizantija ir Gegužės 29
Germanai
Takoskyra tarp vakarų ir šiaurės germanų Europoje Germanai – istorinė indoeuropiečių genčių grupė, kilusi iš šiaurės Europos ir atpažįstama pagal germanų kalbų, kilusių iš bendros germanų kalbos ikiromėniniame geležies amžiuje, vartojimą.
Peržiūrėti Bizantija ir Germanai
Gotai
Apie subkultūrąskaitykite Gotai (subkultūra) Rožine spalva pažymėta Gotlando sala, žalia tradicinė Götaland žemė, raudonai – Vilenbergo kultūra III a., oranžine – Černiachovo kultūra. Violetine spalva pažymėta Romos imperijos teritorija Gotai (Plinijaus Vyresniojo vadinami Gutones (Guiones), o Tacito Gotones) – viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių.
Peržiūrėti Bizantija ir Gotai
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Peržiūrėti Bizantija ir Graikų kalba
Gruodžio 17
Gruodžio 17 d. yra 351-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 352-oji).
Peržiūrėti Bizantija ir Gruodžio 17
Gruzija
Sakartvelas arba Gruzija, (Sakartvelo) – valstybė Pietų Kaukaze, rytinėje Juodosios jūros pakrantėje.
Peržiūrėti Bizantija ir Gruzija
Gruzinai
Gruzinai (.
Peržiūrėti Bizantija ir Gruzinai
Gruzinų kalba
Gruzinų kalba (kitaip kartvelų kalba) – Pietų Kaukazo kalbų grupei priklausanti kalba, kuria daugiausia kalbama Gruzijoje (apie 3,9 milijono kalbančiųjų).
Peržiūrėti Bizantija ir Gruzinų kalba
Heraklėjas
Bizantijos imperija 526-600 metais Heraklėjas (Hērakleios,, apie 575 m. Kapadokija – 641 m. vasario 11 d. Konstantinopolis) – 610–641 m. Bizantijos imperatorius.
Peržiūrėti Bizantija ir Heraklėjas
Honorijus
Honorijus (Flavius Honorius, 384 – 423 m. rugpjūčio 27 d. Ravenoje) – Romos imperatoriaus Teodosijaus I ir jo žmonos Galos sūnus, 395 m. tėvo paskirtas Vakarų Romos imperijos imperatoriumi.
Peržiūrėti Bizantija ir Honorijus
I Nikėjos susirinkimas
Ikona, vaizduojanti Nikėjos I susirinkimo dalyvius, laikančius Nikėjos tikėjimo išpažinimąNikėjos I susirinkimas – pirmasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, įvykęs 325 m.
Peržiūrėti Bizantija ir I Nikėjos susirinkimas
II Nikėjos susirinkimas
XVII a. ikona, vaizduojanti Nikėjos II susirinkimąNikėjos II susirinkimas – septintasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, įvykęs 787 m.
Peržiūrėti Bizantija ir II Nikėjos susirinkimas
Ikona
Andrejaus Rubliovo tapyta ikona Ikona (tar. eikon 'atvaizdas') – sakralinis paveikslas, atsiradęs bizantiškos kultūros aplinkoje, vaizduojantis šventus asmenis, scenas iš jų gyvenimo, biblines ar liturgines simbolines scenas.
Peržiūrėti Bizantija ir Ikona
Imperatorius Fokas
Romos forume. Fokas (Phōkas,, g. apie 547 m. Trakija – 610 m. spalio 5 d. Konstantinopolis) – 602–610 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Imperatorius Fokas
Imperatorius Konstantinas IV
Konstantinas IV (648 m. – 685 m. rugsėjo mėn.) – 668–685 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Imperatorius Konstantinas IV
Imperatorius Leonas I Didysis
Leonas I Didysis (dar žinomas kaip Magnus Thrax – Leonas Trakietis, apie 400 m. Trakija – 474 m. vasario 3 d.) – Rytų Romos imperatorius 457-474 m. Leono dinastijos pradininkas.
Peržiūrėti Bizantija ir Imperatorius Leonas I Didysis
Infliacija
Pasaulinis infliacijos lygis (2019 m.) Infliacija (– išpūtimas) – bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia.
Peržiūrėti Bizantija ir Infliacija
Inocentas III
Inocentas III (tikrasis vardas Giovanni Lotario dei Conti di Segni, 1160 m. ar 1161 m. Gavinjanas – 1216 m. liepos 16 d. Perudža, 1891 m. palaikai perkelti į Laterano katedrą) – kanonistas teoretikas, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1198 m. sausio 8 d. iki mirties.
Peržiūrėti Bizantija ir Inocentas III
Irakas
Irakas, oficialiai Irako Respublika ( ) – valstybė Vakarų Azijoje.
Peržiūrėti Bizantija ir Irakas
Islamas
Islamas (– „paklusnumas “) – abraominė, monoteistinė religija, antra pagal dydį pasaulyje.
Peržiūrėti Bizantija ir Islamas
Istoriografija
Istoriografija (– tirti + γραφειν – rašyti) siaurąja prasme yra istorijos tyrimų, skirtų vienai temai ar istorinei epochai, visuma (pvz., Kryžiaus žygių istoriografija), arba istorinių darbų, siejamų bendros ideologijos, kalbos ar teritorijos, visuma (pvz., marksistinė, anglakalbė ar prancūzų istoriografija).
Peržiūrėti Bizantija ir Istoriografija
Ivanas III
Ivanas III Vasilevičius (1440 m. sausio 22 d. – 1505 m. spalio 27 d.) – Maskvos didysis kunigaikštis (nuo 1462 m.). Titulavosi Rusios didžiuoju kunigaikščiu. Vasilijaus II ir Marijos iš Barovsko sūnus.
Peržiūrėti Bizantija ir Ivanas III
Ivanas Rūstusis
Ivanas Vasiljevičius (pramintas Ivanu Rūsčiuoju (Žiauriuoju), vėliau Ivanu: Ioanu IV; 1530 m. rugpjūčio 25 d. Kolomenskojės k. – 1584 m. kovo 18 d. Maskvoje) – Maskvos didysis kunigaikštis ir pirmasis Rusijos caras (nuo 1547 m.) valdęs 1533 m. – 1584 m. (išskyrus 1575–1576 m., kai nominaliai caru buvo Simeonas Bekbulatovičius).
Peržiūrėti Bizantija ir Ivanas Rūstusis
Izaokas I Komninas
Izaokas I Komninas (apie 1005 m. – 1061 m. Konstantinopolis) – 1057–1059 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Izaokas I Komninas
Izaokas II Angelas
Izaokas II Angelas (apie 1135 m. – 1204 m. sausio mėn. Konstantinopolis) – 1185–1195 ir 1203–1204 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Izaokas II Angelas
Jarmuko mūšis
Jarmuko mūšis yra 636 m. rugpjūtį įvykęs susirėmimas tarp arabų musulmonų ir bizantiečių (tuomet vadinti romėnais) krikščionių pajėgų prie Jarmuko upės (prie dab. Jordanijos ir Sirijos sienos).
Peržiūrėti Bizantija ir Jarmuko mūšis
Jėzus Kristus
„Jėzus gydo akluosius“. XII amžiaus romėnų mozaika pavaizduota Monrealės katedroje, Sicilijoje. Gerardo van Honthorsto paveiksle XI a. tapytas Jėzaus portretas Jėzus Kristus (Jėzus „Jahvė gelbėja“; Kristus,, – „mesijas“, „pateptasis“; gimė apie 7 ar 4 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Jėzus Kristus
Jeruzalė
Jeruzalė – senas Artimųjų Rytų miestas, labai svarbus krikščionims, žydams ir musulmonams.
Peržiūrėti Bizantija ir Jeruzalė
Jeruzalės karalystė
Jeruzalės karalystė – krikščionių karalystė Levante, įkurta 1099 m., po Pirmojo kryžiaus žygio.
Peržiūrėti Bizantija ir Jeruzalės karalystė
Jonas I Cimiskis
Jonas I Cimiskis (925 m. – 976 m. sausio 10 d. Konstantinopolis) – 969–976 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Jonas I Cimiskis
Jonas II Komninas
Aleksijaus ir Jono Komninų Bizantija Jonas II Komninas (1087 m. rugsėjo 13 d. Konstantinopolis – 1143 m. balandžio 8 d. Kilikija) – 1118–1143 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Jonas II Komninas
Juodoji jūra
miniatiūra Juodoji jūra – Atlanto baseinui priklausanti vidinė jūra.
Peržiūrėti Bizantija ir Juodoji jūra
Justinianas I
Justinianas (taip pat Justinianas I ir Justinianas I Didysis; lot.: Flavius Petrus Sabbatius Justinianus, graik.: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; 482 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Justinianas I
Justinianas II
Justinianas II (Justinianas II Nupjautanosis,, apie 669 m. Konstantinopolis – 711 m. gruodžio mėn. Mažoji Azija) – 685–695 ir 705–711 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Justinianas II
Karolis Didysis
Karolis Didysis (747 m. balandžio 2 d. – 814 m. sausio 28 d. Achene) – frankų karalius nuo 768 m. (pietinės dalies nuo 771 m.), langobardų karalius nuo 774 m., Bavarijos hercogas nuo 788 m., Vakarų imperatorius nuo 800 m. Vyriausiasis Pipino Trumpojo ir Bertrados iš Laono sūnus.
Peržiūrėti Bizantija ir Karolis Didysis
Kartagina
Kartagina (iš finikiečių Qart-ḥadaš – „Naujasis miestas“; dabar Kartažas – finikiečių įkurtas miestas-valstybė Šiaurės Afrikoje (dabartiniame Tunise), vėliau tapęs Viduržemio jūros prekybos centru. Senovės Kartaginos valstybės sostinė.
Peržiūrėti Bizantija ir Kartagina
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Peržiūrėti Bizantija ir Katalikybė
Katanija
Katanija – miestas Italijoje, antras pagal dydį Sicilijos miestas po Palermo ir Katanijos provincijos sostinė.
Peržiūrėti Bizantija ir Katanija
Kerkyra
Kerkyros padėtis Graikijoje Kerkyros sala Kerkyra – Graikijos sala Jonijos jūroje.
Peržiūrėti Bizantija ir Kerkyra
Kijevo Rusia
Rusia, arba Kijevo Rusia (sen. rusų kalba рѹсьскаѧ землѧ; gudų k. Кіеўская Русь), nuo IX a. II pusės iki XII a. vidurio daugiausia Nevos, Narvos, Volchovo, Dauguvos aukštupio bei vidurupio, Dniepro, Dniestro aukštupio, Volgos aukštupio ir Okos baseinuose egzistavusi r.
Peržiūrėti Bizantija ir Kijevo Rusia
Kilikija
Kilikija (asir. Khilikku) – istorinė sritis (senovės ir viduramžių karalystė, taip pat Hetitų imperijos, Romos ir kt. valstybių provincija) Mažosios Azijos pietryčiuose; vakaruose ribojasi su Pamfilija, šiaurėje – su Kapadokija.
Peržiūrėti Bizantija ir Kilikija
Kinų kalba
Kinų kalba (汉语/漢語, 华语/華語, arba 中文; Pinyin: Hànyǔ, Huáyǔ, arba Zhōngwén) – izoliacinė toninė kalba, priklausanti kinų-tibetiečių kalboms.
Peržiūrėti Bizantija ir Kinų kalba
Kipras
Kipras ( ), oficialiai Kipro Respublika ( ) − valstybė ir sala Viduržemio jūros rytuose, esanti į pietus nuo Turkijos, į vakarus nuo Sirijos, į šiaurės vakarus nuo Libano, Izraelio ir Gazos ruožo (Palestina), į šiaurę nuo Egipto ir į pietryčius nuo Graikijos.
Peržiūrėti Bizantija ir Kipras
Komninų dinastija
Bizantijos ir Trapezunto imperijos 1265 m. Komninų dinastija, Komninai – 1081–1185 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Komninų dinastija
Konstantinas I
Konstantinas I arba Konstantinas Didysis (Flavius Valerius Aurelius Constantinus; 272 m. vasario 27 d. Naise – 337 m. gegužės 22 d.) – Romos imperijos imperatorius.
Peržiūrėti Bizantija ir Konstantinas I
Konstantinas V Kopronimas
Konstantinas V Kopronimas (718 m. Konstantinopolis – 775 m. rugsėjo 14 d. Strongilonas, dab. Bulgarija) – 741–775 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Konstantinas V Kopronimas
Konstantinas VII Purpurinis
Konstantinas VII Purpurinis ( – Konstantinos Porphyrogennetos, 905 m. rugsėjo mėn. Konstantinopolis – 959 m. lapkričio 9 d. ten pat) – 913–959 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Konstantinas VII Purpurinis
Konstantinas XI
Konstantinas XI Paleologas Dragasis (1405 m. vasario 8 d. – 1453 m. gegužės 29 d. Konstantinopolis) – paskutinis Bizantijos imperijos imperatorius, žuvęs osmanams užėmus Konstantinopolį.
Peržiūrėti Bizantija ir Konstantinas XI
Konstantinopolio žlugimas
Konstantinopolio žlugimas įvyko 1453 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Konstantinopolio žlugimas
Koptų kalba
Akmuo su koptų inskripcijomis Koptų kalba − semitų-chamitų šeimos kalba, senosios egiptiečių kalbos paskutinė stadija.
Peržiūrėti Bizantija ir Koptų kalba
Korintas
Korintas – miestas Graikijoje, 78 km į vakarus nuo Atėnų, prie Korinto kanalo, kuris jungia Egėjo ir Jonijos jūras.
Peržiūrėti Bizantija ir Korintas
Kosovo mūšis
Kosovo mūšis arba Amzelfeldo mūšis (serb. Boj na Kosovu) įvyko 1389 m. birželio 28 d. dabartinio Prištinos miesto apylinkėse.
Peržiūrėti Bizantija ir Kosovo mūšis
Kreta
Kreta – didžiausia Graikijos sala ir penktoji pagal dydį Viduržemio jūroje, taip pat yra arčiausiai Afrikos žemyno esanti Viduržemio jūros sala.
Peržiūrėti Bizantija ir Kreta
Krikščionybė
Jeruzalės senamiesčio krikščionių kvartale Krikščionybė – monoteistinė religija, grindžiama Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mokymu, perteiktais Naujajame Testamente.
Peržiūrėti Bizantija ir Krikščionybė
Kroatija
Kroatija, oficialiai Kroatijos Respublika – valstybė Pietryčių Europoje.
Peržiūrėti Bizantija ir Kroatija
Ktesifonas
Ktesifonas buvo vienas didžiausių senovės Persijos miestų.
Peržiūrėti Bizantija ir Ktesifonas
Langobardai
Langobardai, lombardai – viena iš germanų genčių, kilusi iš Šiaurės Europos, kuri apsigyveno Dunojaus slėniuose, o iš čia įsiveržė į Bizantijos valdomąItalijąvadovaujant Alboinui.
Peržiūrėti Bizantija ir Langobardai
Lapkričio 27
Lapkričio 27 yra 331-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 332-a).
Peržiūrėti Bizantija ir Lapkričio 27
Larisa
Larisa – miestas Tesalijoje (Graikija); nomo centras.
Peržiūrėti Bizantija ir Larisa
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Peržiūrėti Bizantija ir Lenkija
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Peržiūrėti Bizantija ir Lietuva
Lotynų imperija
Lotynų imperija – feodalinė valstybė, gyvavusi 1204–1261 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Lotynų imperija
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Peržiūrėti Bizantija ir Lotynų kalba
Luvras
Padėtis miesto plane Luvras arba Luvro muziejus – buvę Prancūzijos karalių rūmai Paryžiaus centre tarp dešiniojo Senos kranto ir Rue de Rivoli.
Peržiūrėti Bizantija ir Luvras
Mažoji Azija
Mažoji Azija (žalia) Turkijos topografinis žemėlapis. Jos azijinė dalis sudaro AnatolijąMažoji Azija, arba Anatolija – pusiasalis Azijos žemyno vakaruose, tarp Juodosios jūros ir Viduržemio jūros, į rytus nuo Bosforo sąsiaurio ir Egėjo jūros.
Peržiūrėti Bizantija ir Mažoji Azija
Madona (menas)
Bizantietiškas menas, „''Madona su šventaisias''“, ikona, Šv. Kotrynos vienuolynas, VII a. Renesanso menas, Fra Filippo Lippi. „''Madona su Kūdikiu''“, XV a. Madona (nuo sen. italų ma donna, liet. „mano ponia“) − Mergelės Marijos vaizdinys krikščioniškajame mene, kuriame ji užima centrinę vietą.
Peržiūrėti Bizantija ir Madona (menas)
Manicheizmas
Manio gimimas. XIII–XIV a. kinų piešinys ant šilko Manicheizmas – griežtai dualistinis religinis judėjimas, gyvavęs III–XIII a. ir savyje jungęs krikščionybės, gnosticizmo, budizmo, zoroastrizmo ir kitų religijų bruožus.
Peržiūrėti Bizantija ir Manicheizmas
Manuilas I Komninas
Manuilas I Komninas (1118 m. lapkričio 28 d. Konstantinopolis – 1180 m. rugsėjo 24 d. Konstantinopolis) – 1143–1180 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Manuilas I Komninas
Markas Aurelijus
Markas Aurelijus Antoninas (lot. Marcus Aurelius Antoninus; 121 m. balandžio 26 d. Romoje – 180 m. kovo 17 d. Vindobonoje, dab. Viena) – Romos imperatorius 161–180 m., karvedys ir garsus stoikų filosofas.
Peržiūrėti Bizantija ir Markas Aurelijus
Markianas
Flavijus Markianas (392 m. – 457 m. sausio 27 d.Theodorus Lector, 367. Theophanes AM 5949 gives April 30.) buvo Rytų Romos imperatorius 450-457 m. Jam valdant Rytų Romos imperija atsigavo ekonomiškai, buvo apsaugota nuo išorės priešų.
Peržiūrėti Bizantija ir Markianas
Mečetė
Stambule, Turkijoje Mečetė ( – ‘nusilenkimo vieta’) – musulmonų maldos namai.
Peržiūrėti Bizantija ir Mečetė
Medicina
Asklepijaus lazda. Kartais naudojama kaip medicinos simbolis Medicina ( 'gydymo menas') – mokslo ir praktikos visuma apie žmogaus ir gyvūnų sveikatą, ligas, jų profilaktikąir gydymą.
Peržiūrėti Bizantija ir Medicina
Mehmedas II
250px Mehmedas II (1432 m. kovo 30 d. Edirnėje – 1481 m. gegužės 3 d.) – Osmanų imperijos sultonas nuo 1444 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Mehmedas II
Mesina
Mesina – Italijos uostamiestis Sicilijoje, provincijos centras.
Peržiūrėti Bizantija ir Mesina
Mesopotamija
Mesopotamija (arba Tarpupis; iš graikų: Μεσοποταμία, senovės persų Miyanrudan – tarpupis, arba aramėjų Beth-Nahrin – dvi upės) – regionas pietvakarių Azijoje tarp Tigro ir Eufrato upių dabartinėje pietryčių Anatolijoje (Turkija), Sirijoje ir Irake.
Peržiūrėti Bizantija ir Mesopotamija
Metafizika
Metafizika ('po; už' ir phýsis 'gamta') – filosofijos šaka, nagrinėjanti pirminius būties principus.
Peržiūrėti Bizantija ir Metafizika
Mezija
Mezija – senovės kraštas ir Romos provincija Pietryčių Europoje, tarp Dunojaus žemupio ir Balkanų (Trakijos).
Peržiūrėti Bizantija ir Mezija
Mikalojus I Didysis
Mikalojus I Didysis (apie 820 m. Roma – 867 m. lapkričio 13 d. ten pat) – 105-asis Romos popiežius (858 m.). Nuo 1883 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Mikalojus I Didysis
Mistra
Mistra arba Mistras – gyvenvietė ir archeologinė vietovė pietų Graikijoje, Peloponeso pusiasalio pietuose, Lakonijoje, Taigeto kalno papėdėje, netoli Spartos.
Peržiūrėti Bizantija ir Mistra
Mozaika
XII a. mozaika Mozaika (iš – pašvęsta mūzoms) – tai piešinys ar paveikslas, kai vaizdas kuriamas iš įvairių medžiagų (keramikos, akmens, metalo, medžio) panašios formos ir tekstūros gabaliukų.
Peržiūrėti Bizantija ir Mozaika
Mykolas VIII Paleologas
Mykolas VIII Komninas Paleologas (Michael VIII Dukas Komnenos Palaiologos, apie 1224 m. Nikėja – 1282 m. gruodžio 11 d. Trakija) – Nikėjos imperatorius 1259–1261 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Mykolas VIII Paleologas
Neapolis
Neapolis (neapol. Napule) – miestas ir uostas pietinėje Italijoje, šalia Vezuvijaus ugnikalnio, prie Neapolio įlankos Tirėnų jūroje.
Peržiūrėti Bizantija ir Neapolis
Normanai
Normanų užkariavimo teritorija pažymėta raudonai Normãnai – etninė grupė, X a. susiformavusi Šiaurės Prancūzijoje vikingų užkariautojams maišantis su vietiniais frankais ir galais.
Peržiūrėti Bizantija ir Normanai
Odoakras
Teritorija Odoakro valdymo metais Odoakras (435–493 m. vasario 2 d.) – germanų federacijos generolas, kuris 476 m. rugsėjo 4 dienąnuvertė RomuląAugustulą– paskutinįjį Vakarų Romos imperatorių.
Peržiūrėti Bizantija ir Odoakras
Osmanas I
Osmanas I (gimė – 1258 m.; mirė – 1326 m.) – Osmanų dinastijos ir Osmanų imperijos, pavadintos jo vardu, įkūrėjas.
Peržiūrėti Bizantija ir Osmanas I
Osmanų imperija
Osmanų imperija arba Otomanų imperija (arba Osmanlı Devleti) − daugiatautė turkų valdoma valstybė, egzistavusi 1299−1923 m. Europoje dar vadinama Turkijos imperija arba tiesiog Turkija.
Peržiūrėti Bizantija ir Osmanų imperija
Ostgotai
Europa 526 metais Ostgotai – viena iš germanų genčių, rytinė gotų šaka.
Peržiūrėti Bizantija ir Ostgotai
Paleologų dinastija
Paleologų dinastija (gr: Παλαιολόγος, dgs. Παλαιολόγοι) – Bizantijos graikų kilminga šeima ir Bizantijos imperatorių dinastija.
Peržiūrėti Bizantija ir Paleologų dinastija
Palermas
Palermas – Italijos miestas ant Viduržemio jūros kranto šiaurvakarinėje Sicilijos dalyje, Sicilijos autonominės srities ir Palermo provincijos sostinė.
Peržiūrėti Bizantija ir Palermas
Paryžius
Paryžius – Prancūzijos sostinė, Il de Franso administracinio regiono centras.
Peržiūrėti Bizantija ir Paryžius
Pečenegai
Pečenegai (Bisseni – Vengrijos dokumentuose) – pusiau klajoklių tiurkų genčių sąjunga iš Centrinės Azijos stepių.
Peržiūrėti Bizantija ir Pečenegai
Platonas
Platonas (Platonas yra pravardė, reiškia „platus, plačiapetis“, tikrasis vardas – Aristoklas, 422-347 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, gyvenęs Atėnuose.
Peržiūrėti Bizantija ir Platonas
Platono akademija
Platono akademija – filosofijos mokykla, kuriąįkūrė Platonas 387 m. pr.
Peržiūrėti Bizantija ir Platono akademija
Prekyba
Prekyba – bendrąja prasme, savanoriški prekių ir/ar paslaugų mainai tarp kelių ar daugiau objektų (prekybininkų).
Peržiūrėti Bizantija ir Prekyba
Ravena
Ravena – miestas Emilijoje-Romanijoje (šiaurės Italija), prie Adrijos jūros; provincijos centras.
Peržiūrėti Bizantija ir Ravena
Regentas
Regentas (iš 'valdantis') – asmuo, kuris atlieka valstybės vadovo funkcijas, kol oficialusis jos monarchas yra nepilnametis, sunkiai serga ar yra išvykęs.
Peržiūrėti Bizantija ir Regentas
Renesansas
Florencija – Renesanso gimtinė. Renesansas (– ‘atgimimas’) – Europos istorijos laikotarpis (nuo XIV iki XVII amžiaus), laikomas perėjimu iš Viduramžių į Naujųjų laikų istoriją.
Peržiūrėti Bizantija ir Renesansas
Roma
Roma – Italijos sostinė (nuo 1870 m.) ir didžiausias miestas, esantis šalies centrinėje dalyje prie Tibro upės.
Peržiūrėti Bizantija ir Roma
Romos imperija
Romos imperija – Senovės Romos valstybė po 27 m. pr. m. e., kai Gajui Oktavianui Senatas suteikė Augusto (Augustus – garbusis) titulą.
Peržiūrėti Bizantija ir Romos imperija
Romos provincijos
Senovės Romoje provincija (dgs. provinciae) – pagrindinis ir iki tetrarchijos (apie 296 m.) didžiausias Romos respublikos, o vėliau - imperijos valdų administracinis ir teritorinis vienetas už Italijos ribų.
Peržiūrėti Bizantija ir Romos provincijos
Romulas Augustulas
Romulas Augustulas (Romulus Augustulus – tikr. Momilas, 461 ar 463 m. – m. po 476 m.) – paskutinis Vakarų Romos imperijos imperatorius (475 m. spalio 31 d. – 476 m. rugsėjo 4 d.).
Peržiūrėti Bizantija ir Romulas Augustulas
Rugsėjo 3
Rugsėjo 3 yra 246-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 247-a).
Peržiūrėti Bizantija ir Rugsėjo 3
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Peržiūrėti Bizantija ir Rusijos imperija
Rusijos revoliucija
Rusijos revoliucija vadinami du vienas po kito sekę įvykiai Rusijos istorijoje.
Peržiūrėti Bizantija ir Rusijos revoliucija
Saksai
Lenktas irminsulas iš reljefo Eksternšteine. Saksai buvo germanų genčių konfederacija.
Peržiūrėti Bizantija ir Saksai
Salonikai
Salonikai – miestas pietinėje Graikijos Makedonijoje, prie Egėjo jūros; Salonikų nomo centras.
Peržiūrėti Bizantija ir Salonikai
San Vitale bazilika
San Vitale bazilika Bazilikos planas San Vitale bazilika (Šv. Vitalijaus bazilika) − VI a. bažnyčia Ravenos mieste Italijoje.
Peržiūrėti Bizantija ir San Vitale bazilika
Sasanidų imperija
Sasanidų imperija ar Sasanidų dinastija (persų kalba: ساسانیان) – trečioji Irano ir antroji Persijos valdovų dinastija, valdžiusi nuo 226 ar 227 iki 651 ar 652 m., Artimuosiuose ir Viduriniuosiuose Rytuose.
Peržiūrėti Bizantija ir Sasanidų imperija
Sekta
Sekta (– mokykla, mokymas, – seku) – kontroversiškas terminas, taikomas tam tikro pobūdžio religinėms organizacijoms arba grupėms vadinti.
Peržiūrėti Bizantija ir Sekta
Seldžiukai
Seldžiukai, arba Seldžiukidai – tiurkų kilmės Irano valdovų dinastija, kilusi iš Turano.
Peržiūrėti Bizantija ir Seldžiukai
Senovės Roma
Žaliai pažymėtos graikų apgyvendintos teritorijos, geltonai – etruskų, violetine spalva – kartaginiečių. Rytų Romos imperija Senovės Romos žemėlapis Senovės Roma – senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr.
Peržiūrėti Bizantija ir Senovės Roma
Serbija
Serbija, oficialiai Serbijos Respublika – Balkanų respublika centrinėje ir pietryčių Europoje.
Peržiūrėti Bizantija ir Serbija
Sicilija
Sicilija – autonominis Italijos regionas ir didžiausia sala Viduržemio jūroje.
Peržiūrėti Bizantija ir Sicilija
Sirakūzai
Senovės graikų teatras Sirakūzuose Sirakūzai – Italijos miestas rytinėje Sicilijos pakrantėje; provincijos centras.
Peržiūrėti Bizantija ir Sirakūzai
Slavai
Slavai – tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.
Peržiūrėti Bizantija ir Slavai
Sofijos soboras
Sofijos soboras (− Hagia Sophia) − buvusi Konstantinopolio stačiatikių patriarcho bazilika, vėliau − mečetė ir muziejus Stambule (Turkija).
Peržiūrėti Bizantija ir Sofijos soboras
Solidas
Avito tremisis (''tremissis'') – vieno trečdalio solido vertės moneta (~456 m.). Solidas ('tvirtas; patikimas; grynas') – Senovės Romoje ir Bizantijoje kaldinta auksinė moneta.
Peržiūrėti Bizantija ir Solidas
Stačiatikybė
Ortodoksinė krikščionybė, stačiatikybė ( – tikratikystė) – krikščionių ortodoksų Bažnyčios mokymo visuma, antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis.
Peržiūrėti Bizantija ir Stačiatikybė
Stambulas
Stambulas () – didžiausias Turkijos miestas, esantis šiaurės vakarinėje šalies dalyje, abipus Bosforo sąsiaurio, jam pereinant į Marmuro jūrą.
Peržiūrėti Bizantija ir Stambulas
Svebai
Svebai – senovės germanų tauta/genčių grupė, mūsų eros pradžioje gyvenusi prie Baltijos jūros, tarp Vyslos/Elbės ir Reino, o vėliau migravusi iki dabartinės Galisijos ir Portugalijos teritorijos.
Peržiūrėti Bizantija ir Svebai
Taormina
Taormina – miestas Italijoje, Sicilijoje, Mesinos provincijoje.
Peržiūrėti Bizantija ir Taormina
Teisė
teisingumo deivė Teisė – teisingumo nustatymo ir užtikrinimo priemonės.
Peržiūrėti Bizantija ir Teisė
Teodorikas Didysis
Teritorija Teodoriko valdymo metais Teodorikas Didysis (apie 454 m. Panonijoje – 526 m. rugpjūčio 30 d. Ravenoje) – ostgotų karalius.
Peržiūrėti Bizantija ir Teodorikas Didysis
Teodosijus I Didysis
Teodosijus I Didysis (Imperator Caesar Flavius Theodosius Augustus, 347 m. sausio 11 d. – 395 m. sausio 17 d.) – 379–395 m. Romos imperijos imperatorius.
Peržiūrėti Bizantija ir Teodosijus I Didysis
Teodosijus II
Teodosijus II (lot. Flavius Theodosius Junior, 401 m. balandžio 10 d. – 450 m. liepos 28 d.), vadinamas Teodosijumi Jaunesniuoju ar Teodosijumi Kaligrafu, buvo Bizantijos imperatoriumi 408–450 m. Jis labiausiai žinomas dėl Teodosijaus teisės kodekso ir Teodosijaus sienų Konstantinopolyje.
Peržiūrėti Bizantija ir Teodosijus II
Tesalija
Tesalija – istorinis Graikijos regionas, egzistavęs senovėje ir viduramžiais.
Peržiūrėti Bizantija ir Tesalija
Tetrarchija
Šv. Morkaus bazilikoje Žemėlapis rodantis tetrarchų valdytas teritorijas po tetrarchijos įkūrimo Tetrarchija – senovės Graikijos ir Romos valdymo sistema, įvesta imperatoriaus Diokletiano.
Peržiūrėti Bizantija ir Tetrarchija
Trakija
Trakija – Europos regionas Balkanų pusiasalio rytinėje dalyje.
Peržiūrėti Bizantija ir Trakija
Trapezundo imperija
Trapezundo autokratija arba Trapezunto kunigaikštystė – graikų valstybė Anatolijos Juodosios jūros pakrantėje, egzistavusi nuo 1204 m. balandžio iki 1461 m. rugpjūčio 15 d. Nusilpus Bizantijos imperijos rytinių provincijų kontrolei ir kryžiuočiams Ketvirtojo Kryžiaus žygio metu užėmus Konstantinopolį, Trapezundo autokratija užėmė Romos laikų priklausiusiąPonto provinciją.
Peržiūrėti Bizantija ir Trapezundo imperija
Tunisas
Tunisas, oficialiai Tuniso Respublika – valstybė Šiaurės Afrikoje, prie Viduržemio jūros.
Peržiūrėti Bizantija ir Tunisas
Turkai
Turkai (turkiškai: Türkler) – tauta, turinti turkų kultūrąir šnekanti turkų kalba.
Peržiūrėti Bizantija ir Turkai
Urbonas II
XIV a. iliustracija, vaizduojanti UrbonąII, skelbiantį kryžiaus žygį Urbonas II (Otonas Lažrietis; 1042 m. Lagery, Prancūzija – 1099 m. liepos 29 d. Romoje) – popiežius.
Peržiūrėti Bizantija ir Urbonas II
Vandalai
Didysis tautų kraustymasis Romos imperijos teritorijoje. Mėlynai pažymėtas vandalų judėjimas Vandalai – gimininga gotams rytų germanų gentis, V a. per Didįjį Tautų kraustymąsi įsiveržusi į Romos imperijąir sukūrusi valstybę Šiaurės Afrikoje.
Peržiūrėti Bizantija ir Vandalai
Variagai
Variagų prekybos keliai Variagai – vikingai, IX-X a. keliavę po Rytų Europą(dabartinę Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją).
Peržiūrėti Bizantija ir Variagai
Varis
Varinės spalvos elementas Varis (cuprum; Cu) – periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas.
Peržiūrėti Bizantija ir Varis
Vatikanas
Vatikanas, oficialiai Vatikano Miesto Valstybė – miestas-valstybė, anklavas Italijos sostinės Romos vakarinėje dalyje, ant Vatikano kalvos, popiežiaus rezidencija.
Peržiūrėti Bizantija ir Vatikanas
Venecija
Venecija – miestas šiaurės rytų Italijoje, Venecijos įlankos (Adrijos jūra) sudarytoje lagūnoje, išsidėstęs salelėse.
Peržiūrėti Bizantija ir Venecija
Vengrijos karalystė
Vengrijos karalystė buvo daugiatautė valstybė Vidurio Europoje, gyvavusi 1000–1918 m.
Peržiūrėti Bizantija ir Vengrijos karalystė
Vestgotai
Vestgotai arba Vizigotai – viena iš dviejų gotų genčių šakų (kita ostgotai).
Peržiūrėti Bizantija ir Vestgotai
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Bizantija ir VI amžius
Viduržemio jūra
Viduržemio jūra – vidinė, tarpžemyninė Atlanto vandenyno jūra tarp Europos, Afrikos ir Azijos žemynų.
Peržiūrėti Bizantija ir Viduržemio jūra
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Bizantija ir VII amžius
VIII amžius
Aštuntasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 800 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Bizantija ir VIII amžius
Visuotinis Bažnyčios susirinkimas
Visuotinis Bažnyčios susirinkimas arba ekumeninis susirinkimas – visos Bažnyčios vyskupų susirinkimas su tikslu aptarti Bažnyčios mokymo ir disciplinos klausimus ir priimti sprendimus pagal Apaštalų darbuose aprašyto Jeruzalės susirinkimo pavyzdį.
Peržiūrėti Bizantija ir Visuotinis Bažnyčios susirinkimas
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Bizantija ir XIX amžius
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Bizantija ir XX amžius
XXI amžius
Dvidešimt pirmas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 2001 metų sausio 1 dienąir pasibaigsiantis 2100 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Bizantija ir XXI amžius
1018 m.
1018 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1018 m.
1025 m.
1025 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1025 m.
1057 m.
1057 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1057 m.
1059 m.
1059 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1059 m.
1065 m.
1065 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1065 m.
1067 m.
1067 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1067 m.
1068 m.
1068 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1068 m.
1071 m.
1071 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1071 m.
1081 m.
1081 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1081 m.
1091 m.
1091 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1091 m.
1095 m.
1095 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1095 m.
1108 m.
1108 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1108 m.
1118 m.
1118 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1118 m.
1130 m.
1130 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1130 m.
1142 m.
1142 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1142 m.
1143 m.
1143 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1143 m.
1155 m.
1155 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1155 m.
1167 m.
1167 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1167 m.
1168 m.
1168 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1168 m.
1176 m.
1176 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1176 m.
1182 m.
1182 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1182 m.
1185 m.
1185 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1185 m.
1186 m.
1186 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1186 m.
1198 m.
1198 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1198 m.
1202 m.
1202 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1202 m.
1203 m.
1203 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1203 m.
1204 m.
1204 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1204 m.
1242 m.
1242 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1242 m.
1243 m.
1243 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1243 m.
1261 m.
1261 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1261 m.
1354 m.
1354 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1354 m.
1453 m.
1453 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1453 m.
1460 m.
1460 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1460 m.
1461 m.
1461 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1461 m.
1465 m.
1465 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1465 m.
1503 m.
1503 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 1503 m.
518 m.
518 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 518 m.
527 m.
527 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 527 m.
529 m.
529 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 529 m.
532 m.
532 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 532 m.
533 m.
533 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 533 m.
535 m.
535 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 535 m.
540 m.
540 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 540 m.
546 m.
546 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 546 m.
548 m.
548 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 548 m.
549 m.
549 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 549 m.
551 m.
551 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 551 m.
552 m.
552 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 552 m.
555 m.
555 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 555 m.
559 m.
559 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 559 m.
561 m.
561 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 561 m.
582 m.
582 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 582 m.
602 m.
602 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Bizantija ir 602 m.
Taip pat žiūrėkite
Afrikos istorinės valstybės
- Adamavos emyratas
- Ajubidai
- Anglų-Egipto Sudanas
- Anžuanas
- Ardra
- Baolis
- Barotselandas
- Biafra
- Bizantija
- Britų Togolandas
- Dagbonas
- Dar al-Kutis
- Darfūras
- Denankė
- Denkira
- Hveda
- Ifraniai
- Ispanijos Gvinėja
- Jungtinė Arabų Respublika
- Karagvės karalystė
- Kazembė
- Kitaros imperija
- Kvararafa
- Loango karalystė
- Maravis
- Matabelelandas
- Merilando Respublika
- Mohelis
- Monomotapa
- Mtvakazis
- Ndongo
- Ngojo karalystė
- Osmanų imperija
- Pietvakarių Afrika
- Pietų Afrikos Sąjunga
- Pietų Rodezija
- Prancūzijos Marokas
- Prancūzijos Pusiaujo Afrika
- Prancūzijos Vakarų Afrika
- Rifo respublika
- Rodezijos Respublika
- Romos imperija
- Romos respublika
- Rustamidai
- Siera Leonės kolonija ir protektoratas
- Vakarų Romos imperija
- Vitu
- Zimbabvė Rodezija
Artimųjų Rytų istorinės valstybės
- Adeno Protektoratas
- Ajubidai
- Alavitų valstybė
- Alepo valstybė
- Asirijos imperija
- Atropatena
- Bizantija
- Didysis Libanas
- Džabal al-Druzas
- Edesos grafystė
- Elymaidė
- Fatimidų kalifatas
- Galatija
- Hatajaus valstybė
- Hidžazo karalystė
- Jemeno Arabų Respublika
- Jemeno Liaudies Respublika
- Jeruzalės karalystė
- Kalba (JAE)
- Kara Kojunlu
- Katabanas
- Mahabado Respublika
- Mitanija
- Osmanų imperija
- Palestinos mandatas
- Paršua
- Pietų Arabijos Federacija
- Pietų Arabijos Protektoratas
- Senovės Hadramautas
- Trapezundo imperija
Balkanų istorinės valstybės
- Antroji Bulgarijos imperija
- Austrija-Vengrija
- Austrijos imperija
- Bizantija
- Bosnijos banatas
- Duklia
- Jugoslavija
- Juodkalnijos karalystė
- Kroatijos ir Slavonijos karalystė
- Kroatijos karalystė
- Laisvoji Fjumės valstybė
- Lotynų imperija
- Mezija
- Moravijos Serbija
- Muzakų kunigaikštystė
- Nepriklausoma Kroatijos valstybė
- Osmanų imperija
- Pirmoji Bulgarijos imperija
- Rumunijos Socialistinė Respublika
- Rumunijos karalystė
- Serbija ir Juodkalnija
- Serbijos despotija
- Serbijos imperija
- Serbijos karalystė
- Sirmijos karalystė
- Travunija
Taip pat žinomas kaip Bizantijos imperija, Rytų Roma, Rytų Romos imperija.
, Dalmatija, Damaskas, Dinastija, Diokletianas, Dožas, Dumjatas, Dunojus, Egiptas, Ekonomika, Emyras, Eufratas, Eunuchas, Feodalizmas, Frankai, Freska, Galija, Gegužės 29, Germanai, Gotai, Graikų kalba, Gruodžio 17, Gruzija, Gruzinai, Gruzinų kalba, Heraklėjas, Honorijus, I Nikėjos susirinkimas, II Nikėjos susirinkimas, Ikona, Imperatorius Fokas, Imperatorius Konstantinas IV, Imperatorius Leonas I Didysis, Infliacija, Inocentas III, Irakas, Islamas, Istoriografija, Ivanas III, Ivanas Rūstusis, Izaokas I Komninas, Izaokas II Angelas, Jarmuko mūšis, Jėzus Kristus, Jeruzalė, Jeruzalės karalystė, Jonas I Cimiskis, Jonas II Komninas, Juodoji jūra, Justinianas I, Justinianas II, Karolis Didysis, Kartagina, Katalikybė, Katanija, Kerkyra, Kijevo Rusia, Kilikija, Kinų kalba, Kipras, Komninų dinastija, Konstantinas I, Konstantinas V Kopronimas, Konstantinas VII Purpurinis, Konstantinas XI, Konstantinopolio žlugimas, Koptų kalba, Korintas, Kosovo mūšis, Kreta, Krikščionybė, Kroatija, Ktesifonas, Langobardai, Lapkričio 27, Larisa, Lenkija, Lietuva, Lotynų imperija, Lotynų kalba, Luvras, Mažoji Azija, Madona (menas), Manicheizmas, Manuilas I Komninas, Markas Aurelijus, Markianas, Mečetė, Medicina, Mehmedas II, Mesina, Mesopotamija, Metafizika, Mezija, Mikalojus I Didysis, Mistra, Mozaika, Mykolas VIII Paleologas, Neapolis, Normanai, Odoakras, Osmanas I, Osmanų imperija, Ostgotai, Paleologų dinastija, Palermas, Paryžius, Pečenegai, Platonas, Platono akademija, Prekyba, Ravena, Regentas, Renesansas, Roma, Romos imperija, Romos provincijos, Romulas Augustulas, Rugsėjo 3, Rusijos imperija, Rusijos revoliucija, Saksai, Salonikai, San Vitale bazilika, Sasanidų imperija, Sekta, Seldžiukai, Senovės Roma, Serbija, Sicilija, Sirakūzai, Slavai, Sofijos soboras, Solidas, Stačiatikybė, Stambulas, Svebai, Taormina, Teisė, Teodorikas Didysis, Teodosijus I Didysis, Teodosijus II, Tesalija, Tetrarchija, Trakija, Trapezundo imperija, Tunisas, Turkai, Urbonas II, Vandalai, Variagai, Varis, Vatikanas, Venecija, Vengrijos karalystė, Vestgotai, VI amžius, Viduržemio jūra, VII amžius, VIII amžius, Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, XIX amžius, XX amžius, XXI amžius, 1018 m., 1025 m., 1057 m., 1059 m., 1065 m., 1067 m., 1068 m., 1071 m., 1081 m., 1091 m., 1095 m., 1108 m., 1118 m., 1130 m., 1142 m., 1143 m., 1155 m., 1167 m., 1168 m., 1176 m., 1182 m., 1185 m., 1186 m., 1198 m., 1202 m., 1203 m., 1204 m., 1242 m., 1243 m., 1261 m., 1354 m., 1453 m., 1460 m., 1461 m., 1465 m., 1503 m., 518 m., 527 m., 529 m., 532 m., 533 m., 535 m., 540 m., 546 m., 548 m., 549 m., 551 m., 552 m., 555 m., 559 m., 561 m., 582 m., 602 m..