Bona Sforca ir Vladislovas Vaza

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Bona Sforca ir Vladislovas Vaza

Bona Sforca vs. Vladislovas Vaza

Bona Sforca d’Aragona (1494 m. vasario 2 d. Vidževanas, Milano hercogystė – 1557 m. lapkričio 19 d. Baris, Neapolio karalystė) – Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė (nuo 1518 m.). Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina. Vladislovas Vaza (1595 m. birželio 9 d. Lobzove, prie Krokuvos – 1648 m. gegužės 20 d. Merkinėje) – Lenkijos karalius Vladislovas IV ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas II Vaza (1632–1648 m.). 1610 m. penkiolikmetį Vladislovągrupė Maskvos bojarinų (Septyni bojarinai) buvo išrinkę caru, tačiau Maskvos sosto jis neužėmė, nes tam pasipriešino tėvas, o Rusijoje kilo liaudies sukilimas.

Žygimantas Senasis

Žygimantas Senasis (1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – Jogailaičių dinastijos LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548).

Bona Sforca ir Žygimantas Senasis · Vladislovas Vaza ir Žygimantas Senasis · Žiūrėti daugiau »

Gian Galeazzo Sforza

Džanas Galeacas Sforca (1469 m. birželio 20 d. – 1494 m. spalio 21 d. Pavija) – Milano hercogas nuo 1476 iki 1494 m. Gian Galeazzo Sforza žmona Izabelė Aragonietė.

Bona Sforca ir Gian Galeazzo Sforza · Gian Galeazzo Sforza ir Vladislovas Vaza · Žiūrėti daugiau »

Jonas III

Jonas III (gimė – 1537 m. gruodžio 21 d. Stegerborg (į r. nuo Linšiopingo); mirė – 1592 m. lapkričio 17 d. Stokholmas) – Švedijos karalius (1569–1592).

Bona Sforca ir Jonas III · Jonas III ir Vladislovas Vaza · Žiūrėti daugiau »

Kotryna Jogailaitė

Kotryna Jogailaitė (1526 m. lapkričio 1 d. Krokuvoje – 1583 m. rugsėjo 16 d.) – Suomijos kunigaikštienė (1562–1569 m.), Švedijos karalienė (1552–1569 m.). Jauniausia Zigmanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė.

Bona Sforca ir Kotryna Jogailaitė · Kotryna Jogailaitė ir Vladislovas Vaza · Žiūrėti daugiau »

Lenkijos karalius

Lenkijos karalius – Lenkijos teritorijoje susiformavusių valstybinių vienetų 1025–1320 m.

Bona Sforca ir Lenkijos karalius · Lenkijos karalius ir Vladislovas Vaza · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Bona Sforca ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vladislovas Vaza · Žiūrėti daugiau »