Branduolinė fizika ir Fizika

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Branduolinė fizika ir Fizika

Branduolinė fizika vs. Fizika

Branduolinė fizika yra fizikos šaka, kuri tiria atomų branduolių savybes ir sąveikas. Fizikos reiškinių įvairovė Fizika ((physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).

Antoine Henri Becquerel

Fotografinė plokštelė, kuri buvo apšvitinta urano druskų spinduliuotės Antuanas Anri Bekerelis (1852 m. gruodžio 15 d. – 1908 m. rugpjūčio 25 d.) – prancūzų fizikas, vienas iš radioaktyvumo atradėjų, Nobelio premijos laureatas.

Antoine Henri Becquerel ir Branduolinė fizika · Antoine Henri Becquerel ir Fizika · Žiūrėti daugiau »

Ernest Rutherford

Ernestas Rezerfordas (1871 m. rugpjūčio 30 d. Braitvoteris, N. Zelandija – 1937 m. spalio 17 d. Kembridžas, Anglija) – fizikas, vienas iš branduolinės fizikos pradininkų, Nobelio chemijos premijos laureatas.

Branduolinė fizika ir Ernest Rutherford · Ernest Rutherford ir Fizika · Žiūrėti daugiau »

Neutronas

Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.

Branduolinė fizika ir Neutronas · Fizika ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »

Radioaktyvumas

250x250px Radioaktyvumas arba radioaktyvusis skilimas – spontaniškas nestabilių kurio nors cheminio elemento izotopų virsmas kito elemento izotopais, išspinduliuojant elementarias daleles arba branduolius.

Branduolinė fizika ir Radioaktyvumas · Fizika ir Radioaktyvumas · Žiūrėti daugiau »