Turinys
180 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Aitvaras, Algirdas Julius Greimas, Algis, Andajus, Angelas, Archeologija, Atėnė, Atlanto vandenynas, Aušrinė, Austėja, Azija, Šeimos dievas, Šiaurės jūra, Šventaragis, Šventpaukštinis, Žemėpatis, Žemyna, Žvorūna, Baltai, Baltų mitologija, Baltų religija, Bangpūtys, Blužnis, Brolis, Bubilas, Chtoninės dievybės, Daina, Dakai, Diana, Dievas, Dievas (baltai), Dievybė, Dirvolika, Diviriksas, Estai, Eufemizmas, Europa, Europidai, Falsifikacija, Faunas, Feodalizmas, Finougrai, Folkloras, Gabija, Galija, Ganiklis, Gediminas, Genijus, Germanai, ... Išplėsti indeksą (130 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Abiejų Tautų Respublika
Aitvaras
Kiniškas aitvaras Aitvaras – lengvas, nuo žemės virve valdomas skraidantis aparatas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Aitvaras
Algirdas Julius Greimas
url.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Algirdas Julius Greimas
Algis
Algis lietuvių mitologijoje pagal J. Laciskį J. Lasickis, Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus, Vilnius: Vaga, 1969 – aukščiausiųjų dievų pasiuntinys (angelus est summorum deorum), susijęs su dievų valios perdavimu žmonėms Zigmas Zinkevičius Lietuvių tautos kilmė Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Algis
Andajus
Andajus (ar Andajas) – senovės lietuvių mitologijos dievas, minimas ankstyvuosiuose šaltiniuose.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Andajus
Angelas
Jokūbo grumtynės su Angelu (Gustave Doré paveikslas, 1855) Angelas (ángelos – „pasiuntinys“, „žinianešys“, „būrėjas“) – žydų mitologijoje ir krikščionių religijoje pusiau dieviškos būtybės.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Angelas
Archeologija
Archeologija ('senovės mokslas', iš 'senas' + λόγος 'mokslas') – mokslas, tiriantis senovinių ir priešistorinių laikų žmonių materialinės kultūros paveldąbei hominidų fosilijas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Archeologija
Atėnė
Atėnė (gr. Ἀθηνᾶ arba Ἀθήνη, dar žinoma kaip Paladė Atėnė) graikų mitologijoje – išminties, strategijos ir karo deivė.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Atėnė
Atlanto vandenynas
Atlanto vandenynas Šiaurės Atlanto pakrantė (Norvegijos jūra) Vandenyno pakrantė Portugalijoje Atlanto vandenynas – antras pagal dydį vandenynas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Atlanto vandenynas
Aušrinė
Aušrinė (Aušros deivė, Dangaus deivė, Rytmetėlė, Rytmetinė žvaigždė) lietuvių mitologijoje – Aušrinės žvaigždės (Veneros) deivė, kuri buvo laikoma nepaprasto grožio mergele.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Aušrinė
Austėja
Austėja lietuvių mitologijoje – spėjama bičių deivė, šeimos gausintoja, ištekančių ir nėščių moterų globėja.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Austėja
Azija
Azija – didžiausia pasaulio dalis (~33 % viso Žemės paviršiaus be Antarktidos), čia gyvena apie 60 % pasaulio gyventojų.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Azija
Šeimos dievas
Šeimos dievas - senovės lietuvių šeimos dievas, kurį mini M. StrijkovskisŠeimos dievas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Šeimos dievas
Šiaurės jūra
Šiaurės jūra – šelfinė jūra prie Europos, Atlanto vandenyno dalis.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Šiaurės jūra
Šventaragis
Šventaragis – lietuvių mitologinis kunigaikštis, Utenio sūnus, po mirties sudegintas Neries ir Vilnios santakoje (Šventaragio slėnyje).
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Šventaragis
Šventpaukštinis
Šventpaukštinis - senovės lietuvių paukščių dievas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Šventpaukštinis
Žemėpatis
Žemėpatis (Žemėpati, Žemininkas, Žemopatis, Žemeliūkštis, Žemynas, Žemynėlis) – žemės, derliaus ir ūkio ir namų dievasMitologijos enciklopedija, 2 Tomas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Žemėpatis
Žemyna
Žemyna (Žemė, Žemelė, Žemynėlė, Žemynėlyna) – žemės, duodančios vaisius, ir viso, kas gyva, deivė, suteikianti žemei vaisingumą.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Žemyna
Žvorūna
Žvėrinė (Žvorūna, Žvorūnė) – lietuvių medžioklės, žvėrių deivė.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Žvorūna
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Baltai
Baltų mitologija
Čia pateikiama senovės baltų mitologinių vaizdinių sistema.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Baltų mitologija
Baltų religija
Baltiškas Saulės kryžius Baltų religija vadinama baltų tautų ikikrikščioniškų pagoniškų tikėjimų ir kultų visuma.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Baltų religija
Bangpūtys
Bangpūtys (dar atstatomas kaip Bangputis, Bangputys) – vakarų lietuvių ir senųjų prūsų jūros dievas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Bangpūtys
Blužnis
Blužnis – limfinės ir kraujotakos sistemų dalis.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Blužnis
Brolis
Brólis – kiekvienas sūnus kitiems tų pačių tėvų vaikams.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Brolis
Bubilas
Bubilas arba Babilas – lietuvių medaus ir bičių dievas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Bubilas
Chtoninės dievybės
Chtoninės dievybės – požemio dievybių ir dvasių grupė.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Chtoninės dievybės
Daina
Daina muzikoje vadinamas santykinai trumpas vokalinės muzikos kūrinys, kurį gali lydėti muzikos instrumentų akompanimentas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Daina
Dakai
Dakijos karalystė Burebistos laikais 82 pr. m. e. Dakai – Antikos indoeuropiečių tauta, gyvenusi Dakijoje (maždaug dabartinės Rumunijos teritorijoje).
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Dakai
Diana
Diana Luvre Romėnų mitologijoje Diana – medžioklės ir augmenijos deivė, gimdyvių globėja, mėnulio įsikūnijimas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Diana
Dievas
Luvre Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas, dievai yra bene svarbiausi mitologinių sistemų veikėjai.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Dievas
Dievas (baltai)
Dievas – senovės lietuvių, prūsų, latvių aukščiausiasis dieviškumas, pasaulio sutvėrėjas, dangaus dievas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Dievas (baltai)
Dievybė
Dievybė – aksiominė supernatūrali būtybė ar abstrakcija, turinti ypatingų galių, šventa, sakrali, verta garbinimo ir didelės žmonių pagarbos.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Dievybė
Dirvolika
Dirvolika („likęs dirvoje“?, orig. Dirvolira) – lietuvių javų dievybė, kuri minima 1605 m.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Dirvolika
Diviriksas
Diviriksas (ar Diveriksas) – eufemistinis Perkūno vardas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Diviriksas
Estai
Estai – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Estai
Eufemizmas
Eufemizmas ( – švelnesnis pasakymas) – žodis ar žodžių grupė, etikos sumetimais vartojami vietoj žodžių, kuriuos eufemizmo vartotojas laiko nemaloniais, nepadoriais, įžeidžiančiais, bauginančiais ar atskleidžiančiais paslaptį.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Eufemizmas
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Europa
Europidai
Europidai, europeoidai, ( – Caucasian race) – senais laikais Europoje, Šiaurės Afrikoje ir dalyje Azijos (Artimieji ir Viduriniai Rytai, Vidurinė Azija, Indija, Šiaurės Amerika, Pietų Amerika gyvenusi rasė, dabar paplitusi visame pasaulyje ir sudaranti apie 2/3 Žemės gyventojų.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Europidai
Falsifikacija
Žodis falsifikacija reiškia.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Falsifikacija
Faunas
"Vienos faunas" Romėnų mitologijoje Faunas – graikų Pano atitikmuo, viena iš seniausių romėnų dievybių.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Faunas
Feodalizmas
Feodalizmas, feodalinė santvarka – viduramžių ir naujųjų amžių pradžios visuomeninė santvarka, susiklosčiusi, žlugus Vakarų Romos imperijai, V–VIII amžiuje.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Feodalizmas
Finougrai
Finougrai – istorinė etninė ir lingvistinė tautų grupė, kalbanti iš Uralo prokalbės kilusiomis finougrų kalbomis.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Finougrai
Folkloras
Latvių senovinio folkloro grupė „Vilki“ Lenkų apeiginio folkloro grupė „Percival“ Apie žurnaląskaitykite straipsnyje „Būdas“ (anksčiau „Liaudies kultūra“) Folkloras (iš – tauta, liaudis ir lore – žodinė tradicija, paveldas) – tautos žodinės tradicijos visuma.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Folkloras
Gabija
Gabijà (Gabėta, Ugnija, Ugninė, Peleno deivė, Pelengabija, Matergabija, Gabjauja?) – lietuvių ugnies deivė.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Gabija
Galija
Galija – romėniškas senovės Europos istorinė srities, ribojamos Pirėnų, Rubikono ir Magros upių, Alpių kalnų ir Reino, pavadinimas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Galija
Ganiklis
Ganiklis – lietuvių ganyklų ir piemenų dievasGaniklis.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Ganiklis
Gediminas
Gediminas (Gedeminnus; ~1275–1341 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, pavadintos jo garbei.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Gediminas
Genijus
Genijus (– „įgimti gabumai“.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Genijus
Germanai
Takoskyra tarp vakarų ir šiaurės germanų Europoje Germanai – istorinė indoeuropiečių genčių grupė, kilusi iš šiaurės Europos ir atpažįstama pagal germanų kalbų, kilusių iš bendros germanų kalbos ikiromėniniame geležies amžiuje, vartojimą.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Germanai
Germanija
Germanija – senovinis Europos regionas, egzistavęs I mūsų eros tūkstantmetyje Europos šiaurinėje dalyje.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Germanija
Gintaras Beresnevičius
Gintaras Beresnevičius (1961 m. liepos 7 d. Kaune – 2006 m. rugpjūčio 6 d. Vilniuje) – lietuvių religijotyrininkas, etnologas, prozininkas, publicistas, eseistas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Gintaras Beresnevičius
Gotai
Apie subkultūrąskaitykite Gotai (subkultūra) Rožine spalva pažymėta Gotlando sala, žalia tradicinė Götaland žemė, raudonai – Vilenbergo kultūra III a., oranžine – Černiachovo kultūra. Violetine spalva pažymėta Romos imperijos teritorija Gotai (Plinijaus Vyresniojo vadinami Gutones (Guiones), o Tacito Gotones) – viena didžiausių ir stipriausių rytų germanų genčių.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Gotai
Graikų mitologija
Graikų mitologija sudaryta iš daugybės pasakojimų apie graikų dievus ir didvyrius.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Graikų mitologija
Gulbių dievas
Gulbių dievas senovės lietuvių mitologijoje - kiekvienąžmogų saugantis dievas, dvasia.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Gulbių dievas
Hebrajai
Hebrajai – semitų gentys, iš kurių susiformavo Izraelio tauta.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Hebrajai
Hermis
Hermis graikų mitologijoje – Olimpo dievas, Dzeuso ir Atlanto dukters Majos sūnus, senovės graikų gyvulininkystės dievas, piemenų ir kaimenių globėjas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Hermis
Indai
Žymūs indai Indai – dabartinės Indijos Respublikos gyventojai.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Indai
Indija
Indija, oficialiai Indijos Respublika – valstybė Pietų Azijoje, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių (JT vertinimu, 2023 m. tapo pirma) ir septinta pagal plotą.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Indija
Indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Indoeuropiečiai
Iranėnai
Iranėnai – bendros kilmės tautos, kalbančios indoeuropiečių kalbų šeimos indoiranėnų kalbų grupės iranėnų pogrupio kalbomis.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Iranėnai
Jėzuitai
Jėzaus draugija (sutrumpintai SJ), žinomi kaip jėzuitai – Romos katalikų vienuolių ordinas, 1540 m. Ignaco Lojolos ir jo sekėjų įkurtas Romoje.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Jėzuitai
Jonas Lasickis
Jonas Lasickis (1534 m. Lasicė, Brohuvo valsčius, Mazovijos vaivadija – 1599 m. Zaslavlis ar 1602 m. Vilnius ?) – lenkų bajoras, radikaliosios reformacijos veikėjas, aktyvus kovotojas su katalikybe.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Jonas Lasickis
Juodoji jūra
miniatiūra Juodoji jūra – Atlanto baseinui priklausanti vidinė jūra.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Juodoji jūra
Kalbotyra
Kalbotyra, arba lingvistika – bendras mokslų, tiriančių natūralias kalbas, pavadinimas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Kalbotyra
Karys
Šiuolaikinis Šveicarijos kariuomenės karys su Sturmgewehr 90 Karys – pilietis, atliekantis tikrąjąkaro tarnybą.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Karys
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Katalikybė
Kaukas
Kaukas lietuvių mitologijoje – mitinė būtybė, laikomas vaisingumo, derliaus, turtų dvasia.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Kaukas
Kauriraris
Kauriraris – lietuvių karo ir karo žirgų dievybė.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Kauriraris
Kazimieras Būga
Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Kazimieras Būga
Kelio dievas
Kelio dievas (Kelių dievas, Keliukis) lietuvių mitologijoje - kelio dievas, kurį mini M. Strijkovskis ir T. Narbutas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Kelio dievas
Keltai
135px Keltais (galatai) vadinama Vidurio Europos ankstyvojo geležies amžiaus kultūrų grupė (maždaug 500–50/1 m. pr. m. e.), kuriai būdinga panaši materialinė kultūra ir susijusios kalbos.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Keltai
Kijevo Rusia
Rusia, arba Kijevo Rusia (sen. rusų kalba рѹсьскаѧ землѧ; gudų k. Кіеўская Русь), nuo IX a. II pusės iki XII a. vidurio daugiausia Nevos, Narvos, Volchovo, Dauguvos aukštupio bei vidurupio, Dniepro, Dniestro aukštupio, Volgos aukštupio ir Okos baseinuose egzistavusi r.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Kijevo Rusia
Kirmėlė
Žieduotoji kirmėlė – sliekas Kirmėlė – bestuburiams priklausantis bekojis gyvūnas, turintis pailgos formos, minkštąkūną.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Kirmėlė
Kovas
Kovas – trečiasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Kovas
Krūminė
Krūminė – javų ir žemdirbystės deivė, Nijolės motina.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Krūminė
Krikštas
Krikštas ( – „pasineriu", „esu panardinamas“, „nuskęstu“) – katalikybėje ir stačiatikybėje – svarbiausias iš septynių sakramentų, kuris nuplauna nuodėmes ir įjungia pakrikštytąjį į Bažnyčią.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Krikštas
Kronas
Kronas Kronas („raguotas“) graikų mitologijoje – vienas iš titanų (dažnai painiojamas su Chronu, laiko personifikacija).
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Kronas
Kronika
Nežinomas Lietuvos miestas. (Paveikslas 1493 m. Niurnbergo kronikoje). Kronika – viduramžių istoriografijos kūrinių rūšis.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Kronika
Kultas
Kultas gali reikšti.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Kultas
Lada
Lada – slavų mitologinė harmonijos, meilės ir grožio deivė.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Lada
Laima
Laima (arba Laimė) – lietuvių ir latvių moteriška mitinė būtybė, likimo bei sėkmės deivė.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Laima
Langobardai
Langobardai, lombardai – viena iš germanų genčių, kilusi iš Šiaurės Europos, kuri apsigyveno Dunojaus slėniuose, o iš čia įsiveržė į Bizantijos valdomąItalijąvadovaujant Alboinui.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Langobardai
Latvių mitologija
Latvių mitologija apima įvairias latvių legendas, pasakas, sakmes ir mitus, žinomus iš įvairių rašytinių ir tautosakos šaltinių Latvijoje.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Latvių mitologija
Lauksargis
Lauksargis senovės lietuvių mitologijoje – lauko dievas, dirbamų laukų ir gyvulių globėjas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Lauksargis
Laumė
Raganų kalno Laumė – viena seniausių lietuvių dangaus ir žemės deivių, Perkūno sutuoktinė (tačiau Perkūno žmona buvo Žemyna), nublokšta į Žemę.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Laumė
Legenda
Legenda (lotynų, legenda, „tai, kas skaitytina“) – ir folkloro, ir literatūros (epikos) žanras.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Legenda
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Lietuva
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Lietuviai
Lietuvonis
Lietuvonis (Lytuvonis) senovės lietuvių mitologijoje – dievas, teikiantis lietų.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Lietuvonis
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos nacionalinis muziejus
LNM kompleksas: senasis ir naujasis Arsenalai, Gedimino pilies bokštas Naujasis arsenalas (2023) Naujasis arsenalas (2021) Lietuvos nacionalinis muziejus – didžiausias, vienas seniausių Lietuvos kultūros paveldo muziejų.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Lietuvos nacionalinis muziejus
Lyviai
Lyviai, arba lybiai (sen. rus. либь) – Latvijos teritorijoje, prie Rygos įlankos gyvenanti beveik išmirusi finougrų tauta.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Lyviai
Marija Gimbutienė
Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (Marija Gimbutas, merg. Birutė Marija Alseikaitė, 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje – 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele; 1994 m. gegužės 8 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras bei suformulavusi Kurganų hipotezę.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Marija Gimbutienė
Matas Pretorijus
Matas Pretorijus (g. ~1635 m. manoma Klaipėdoje – m. 1704 m. Veiherove) – vienas žymiausių Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorikų, etnografų, mitologų.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Matas Pretorijus
Mėnesis
Mėnulio fazių kaita Mėnesis (Mėnulio dievas, Mėnuo, Mėnesys, Mėnesėlis) – nakties šviesos dievas, laikmečio valdytojas karys, kunigaikštis, augalijos augimo skatintojas, pagal jį buvo sudarytas kalendorius.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Mėnesis
Medeina
Medeina – lietuvių miško deivė.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Medeina
Medis
Medis – tai dažniausiai didelis daugiametis, lapus metantis ar visžalis sumedėjęs augalas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Medis
Milda
Kazimežo Alchimovičiaus paveikslas Milda – tariama baltų meilės, laisvės ir piršlybų deivė, sukurta Teodoro Narbuto (1784–1864).
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Milda
Mindaugas
Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Mindaugas
Mitas
''Prometėjas'' (1868 m., aut. Gustave Moreau) Mitas ( 'pasakojimas, padavimas') − kolektyvinis liaudies vaizduotės kūrinys, kuriame per konkrečius personažus (kultūrinis herojus, triksteris) ir dievybes (antropomorfinės, polimorfinės) apibendrintai atspindima tikrovė.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Mitas
Mitologija
graikų mitologijos veikėjų.Mitologija – mokslas, tiriantis mitų kilmę, esmę, reikšmę kultūrai.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Mitologija
Mitologijos enciklopedija
Mitologijos enciklopedija – dvitomis enciklopedinis mitologijos leidinys lietuvių kalba, verstas iš latvių kalbos.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Mitologijos enciklopedija
Motiejus Strijkovskis
Motiejus Strijkovskis (g. apie 1547 m. sausio 12 d. – m. apie 1593 m.) – mozūrų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorikas, rašytojas ir poetas, pagarsėjęs savo kūriniu „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“ (1582 m.).
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Motiejus Strijkovskis
Naminė bitė
Bitė, arba naminė bitė (Apis mellifera) – bitinių (Apoidea) antšeimio vabzdys.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Naminė bitė
Norbertas Vėlius
Norbertas Vėlius (1938 m. sausio 1 d. Gulbėse, Šilalės raj. – 1996 m. birželio 23 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinės) – lietuvių etnografas ir religijotyrininkas, dirbo VDU.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Norbertas Vėlius
Nunadievis
Nunadievis (Nanadievis, Nonadievis, Numadievis) – pirmasis lietuvių dievasMitologijos enciklopedija, 2 Tomas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Nunadievis
Pabaltijys
Pabaltijo regiono valstybės Pabaltijys – Europos sritis, geografinis regionas, kurį dabar užima Baltijos valstybės.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Pabaltijys
Pagirnis
Pagirnis (pagriniai) – lietuvių mitologijoje namų dievas (dievai), tikriausiai žalčiaiPagirnis.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Pagirnis
Pagonybė
Pagonys – monoteistinių judaizmo, krikščionybės ir islamo religijų atstovų naudojamas terminas, apibūdinantis neabraominių (ypač, ikikrikščioniškųjų ir ikislaminių) religijų atstovus.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Pagonybė
Panas (mitologija)
Panas graikų mitologijoje – piemenų ir jų bandų dievas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Panas (mitologija)
Panteonas
Panteonas ('visadievė ') – simbolinė dievų visuma politeistinėse religijose.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Panteonas
Pasaka
Gustavo Dorė „Raudonkepuraitės“ pasakos iliustracija „Raudonkepuraitė kartu su vilku“. Pasaka – pasakojamasis fantastinis kūrinys priskiriamas tautosakos žanrui.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Pasaka
Patrimpas
Patrimpas (Potrimpas) – senovės prūsų upių ir šaltinių, derlingumo, vaisingumo, javų, karo sėkmės dievas, greičiausiai garbintas XVI a.Patrimpas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Patrimpas
Perkūnas
Perkūnas (Dievaitis, Dundusėlis, Dundulis, Dudutis, Danguvinis, Poškutis, Akmeninis, Kalvis, Bruzdulis, Dūdų Senis, Karalius Perkūnėlis, Šarkutis) – senovės lietuvių ir baltų mitologijos dievas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Perkūnas
Persefonė
PersefonėPersefonė – Dzeuso ir Demetros duktė, pavasarį pražystančios gamtos, sezono kaitų deivė.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Persefonė
Pikulas
Pikulas arba Pikuolis (Pocols, Pecols, Picullus, Pykullas), paprastai tapatinamas su Patulu (Patollo, Patollum, Patolli, Patolen) – senovės prūsų dievas, pirmasis prūsų Romuvos trejybėje.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Pikulas
Pilkoji varna
Pilkoji varna (Corvus cornix) – varninių (Corvidae) šeimos, varnų (Corvus) genties paukščių rūšis.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Pilkoji varna
Požeminis pasaulis
Požeminis pasaulis – įvairiose religijose ir mitologijoje esanti pasaulėvaizdžio dalis, dažniausiai esanti po žeme, apatinėje pasaulio plano dalyje.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Požeminis pasaulis
Politeizmas
Politeizmas ( – gausus + – Dievas) – religijos atmaina, kurioje tikima į daug dievų, atliekančių skirtingas funkcijas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Politeizmas
Poseidonas
Poseidonas graikų mitologijoje – vyriausias jūrų dievas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Poseidonas
Praamžius
Praamžius – vėlyvasis aukščiausiojo dievo vardas, tikriausiai literatūrinės kilmės.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Praamžius
Pragaras
Malonumų sodas) Pragaras – kančios ir skausmo vieta, į kuriąpo mirties turinčios patekti nusidėjėlių sielos.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Pragaras
Prakorimas
Prakorimas (Prakūrimas) – Aukščiausiojo lietuvių dievo vardas, gali būti, kad eufemistinisPrakorimas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Prakorimas
Pranė Dundulienė
Pranė Dundulienė-Stukėnaitė (1910 m. vasario 12 d. Pilypai, Švenčionių apskr. – 1991 m. vasario 27 d. Vilnius) – Lietuvos etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Pranė Dundulienė
Prūsų mitologija
Prūsų mitologija – prūsų mitologinių vaizdinių sistema.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Prūsų mitologija
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Prūsija
Puškaitis
Puškaitis – vienas iš žemdirbystės dievų, siejamas su prabundančia pavasario gamta, žydėjimu (puškėjimu).
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Puškaitis
Ragana
Hansas Baldungas Grynas. „Raganos“. Medžio raižinys, 1508 m. Ragana – moteriška pasakų ir sakmių būtybė, turinti stebuklingų galių.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Ragana
Rūgutis
Rūgutis (dar Ragutis, Raugupatis, Raugų Žemėpatis) – spėjamas senovės lietuvių raugo, rūgimo (ypač alaus) dievasRūgutis.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Rūgutis
Romantizmas
Romantizmas – XVIII a. pab.–XIX a. I pusės Europos meno, filosofijos ir literatūros kryptis.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Romantizmas
Romėnų mitologija
Romėnų mitologija – tradicinių pasakojimų, susijusių su Senovės Romos legendine kilme bei religine sistema, visuma, išreikšta romėnų literatūroje ir vaizduojamąjame mene.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Romėnų mitologija
Romovė
XVII a. Romovės piešinys pagal Grunau aprašymąRomovė – legendinė prūsų religinė šventovė, pagrindinio žynio – krivių krivaičio – buveinė.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Romovė
Romuva
„Romuva“ (kitaip Senovės baltų religinė bendrija) – XX a. įkurta ir daugiausia Lietuvoje veikianti neopagoniškoji religinė bendrija.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Romuva
Rytas
Rytas Saulėtekis virš jūros Rytas – paros laikotarpis, einantis po nakties, auštant naujai dienai.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Rytas
Sakmė
Sakmė – pasakojamosios tautosakos mažos apimties fantastinis kūrinys, kuriame aiškinama pasaulio ir gamtos reiškinių kilmė, vaizduojamas žmogaus susidūrimas su mitinėmis būtybėmis.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Sakmė
Samiai
Samiai (Sámi) arba lapiai – Skandinavijos vietiniai gyventojai, turintys savo unikaliąkultūrą.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Samiai
Saulė (mitologija)
Gintaro skridinys, neolitas, 3096-2885 pr.m.e, Lietuva. Spėjama, vaizduoja Saulę. Apeiginė saulė, XX a. pr. Palūšė, Ignalinos rajonas Lietuvoje įvairius koplytstulpius, paminklus puošia senovinis Saulės simbolis Saulė (latviškai Saule) deivė lietuvių ir latvių mitologijose.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Saulė (mitologija)
Semiotika
Semiotika, struktūrinė semantika – moderniosios kalbotyros (lingvistikos) sritis, tirianti ženklų struktūras, naudojamas įvairiose ženklų sistemose – kalboje, tekstuose, architektūroje, muzikoje ir t. t. Semiotika dažnai nagrinėjama, kaip išvystyta semantikos rūšis, tirianti ne tik žodžių, bet ir kompleksų prasmes ir reikšmes.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Semiotika
Senovės lietuvių religija
Šiame straipsnyje aprašoma XIII–XIV amžiaus senoji lietuvių religija, jos istorija, panteonas, kultas, pagrindinės apeigos, šventės ir koncepcijos.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Senovės lietuvių religija
Senovės Roma
Žaliai pažymėtos graikų apgyvendintos teritorijos, geltonai – etruskų, violetine spalva – kartaginiečių. Rytų Romos imperija Senovės Romos žemėlapis Senovės Roma – senovės civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusios Apeninų pusiasalyje X amžiuje pr.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Senovės Roma
Simonas Grunau
Simonas Grunau (Grūnavas, apie 1470 m. Tolkemita, dab. Tolkmickas, Varmijos Mozūrų vaivadija – apie 1531 m.) – vokiečių kronikininkas, „Prūsijos kronika“ autorius.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Simonas Grunau
Skandinavai
Skandinavai – šiaurės Europos tautos.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Skandinavai
Skandinavų mitologija
Skandinavų mitologija – ikikrikščioniškų skandinavų tikėjimų visuma.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Skandinavų mitologija
Skitai
Skitai – senovės iranėnų tauta, kalbanti indoeuropiečių kalba, gyvenusi Ponto stepėje (tuo metu vadinta Skitija).
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Skitai
Slavai
Slavai – tautų, kalbančių slavų kalbomis, grupė.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Slavai
Slavų mitologija
Slavų mitologija - senoji slavų mitologija ir religija vystėsi 3000 metų.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Slavų mitologija
Sovijus
Sovijus – Jono Malalos kronikos „Chronografija“ slaviškoje redakcijoje (1261 m.) aptiktoje legendoje minimas baltų religijos personažas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Sovijus
Suomiai
Baltijos suomiai (iliustracija knygoje The Races of Europe, D. Appelton and Company, New York 1899) Suomiai (suom. suomalaiset) – tauta, gyvenanti daugiausiai Suomijoje ir kalbanti suomių kalba. Kas yra suomiai, apibrėžiama įvairiai. Visais atvejais suomiais vadinami suomiškai kalbantys Suomijos gyventojai.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Suomiai
Sutvaras
Sutvaras – senovės lietuvių mitologijoje buvo galvijų bandos dievas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Sutvaras
Tėvas
Tėvas su vaiku Tėvas – vyras santykyje su savo vaikais, vienas iš tėvų (kitas – motina).
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Tėvas
Teliavelis
Teliavelis – lietuvių dievas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Teliavelis
Teodoras Narbutas
Aušros vartai – iliustracija iš ''Pomniki do dziejów litewskich'' Teodoras Narbutas (1784 m. lapkričio 8 d. Šiauriuose prie Gardino – 1864 m. lapkričio 27 d. Vilniuje) – lenkų-lietuvių istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, inžinierius architektas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Teodoras Narbutas
Tradicija
Tradicija ( – perdavimas, pasakojimas) – istoriškai susidarančių ir įsitvirtinančių etninės grupės kultūros formų perdavimas iš kartos į kartą.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Tradicija
Trakija
Trakija – Europos regionas Balkanų pusiasalio rytinėje dalyje.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Trakija
Triksteris
Jaunasis Krišna, vagiantis sviestą. Vagiliavimas, rajumas, gašlumas, žaismingumas yra būdingi triksterio bruožai Triksteris (Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė. „“, Tautosakos darbai, XXXVI, 2008 m., 143–153 psl. internetinis trolis. Triksteriai yra dažni literatūros, kino, teatro kūrinių herojai (pvz., Karlsonas, Pepė Ilgakojinė, Heklberis Finas, Šveikas, Baronas Miunhauzenas, Ostapas Benderis).
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Triksteris
Upinis
Upinis – senovės lietuvių upių dievas.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Upinis
Vaižgantas (dievas)
Vaižgantas (Waizganthos) – senovės lietuvių linų dievybė, kurios šaukėsi merginos dėl gero linų derliaus.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Vaižgantas (dievas)
Vardas
Vardas – asmenvardis, skirtas identifikuoti asmeniui tarp kitų grupės narių, dažniausiai – šeimos narių, kurie paprastai turi pavardę, t. y., bendrąšeimos vardą.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Vardas
Vėjopatis
Vėjopatis – jūrų dievas, dausų valdovas (yra ant aukšto kalno, tarp dviejų upių).
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Vėjopatis
Veliona
Veliona – spėjama senovės lietuvių amžinybės, mirties, vėlių deivė.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Veliona
Velnias
Velnių muziejuje, Kaune. Velnias – blogio personifikacija, savaip interpretuotina skirtingose kultūrose bei religijose.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Velnias
Venera (planeta)
Venera (sen. lietuvių pavadinimai: Aušrinė, Vakarinė) – antroji pagal atstumąnuo Saulės planeta (tarp Merkurijaus ir Žemės).
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Venera (planeta)
Viduramžiai
Karkasonas – viduramžių miestas ir vynuogynas Viduramžiai – istorinė Europos istorijos epocha, datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Viduramžiai
VIII amžius
Aštuntasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 800 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir VIII amžius
Virvelinės keramikos kultūra
Virvelinės keramikos kultūra, arba laivinių kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Virvelinės keramikos kultūra
Vladimiras Toporovas
Vladimiras Toporovas (1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir Vladimiras Toporovas
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir XIII amžius
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir XIV amžius
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir XIX amžius
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir XVI amžius
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir XVIII amžius
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir XX amžius
XXIII amžius pr. m. e.
Stela su Akado imperatoriaus Naramsino atvaizdu Egipto faraono Pepio II piramidė Dvidešimt trečiasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 2300 m.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir XXIII amžius pr. m. e.
1615 m.
1615 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir 1615 m.
1835 m.
1835 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir 1835 m.
1841 m.
1841 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir 1841 m.
4 tūkstantmetis pr. m. e.
Ketvirtasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 4000-aisiais pr.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir 4 tūkstantmetis pr. m. e.
8 (skaičius)
8 (aštuoni, aštuonetas) – skaitmuo, aštuonių objektų skaičių atvaizduojantis simbolis.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir 8 (skaičius)
9 (skaičius)
9 (devyni, devynetas) – skaitmuo, devynių objektų skaičių atvaizduojantis simbolis.
Peržiūrėti Lietuvių mitologija ir 9 (skaičius)
Taip pat žinomas kaip Butė, Kovas (mitologija), Lietuvių dievai, Lietuvių dievybės, Praurimė.