Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Difrakcija ir Fizika

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Difrakcija ir Fizika

Difrakcija vs. Fizika

Difrakcija Difrakcija (nuo lot. „diffringere“, „skaidyti į dalis“, „sklaidyti“) – bet koks nuokrypis nuo bangų tiesaeigio sklidimo, nepaaiškinamas bangos atspindžiu arba lūžiu. Fizikos reiškinių įvairovė Fizika ((physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).

Panašumai tarp Difrakcija ir Fizika

Difrakcija ir Fizika turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Akustika, Banga, Kvantinė mechanika, Maksvelo lygtys, Mėnulis, Neutronas, Optika, Planko konstanta, Rentgeno spinduliai, Saulė.

Akustika

Dirbtinis bekryptis garso šaltinis Akustika – tarpdisciplininis mokslas, kuris tiria mechaninių bangų sklidimądujose, skysčiuose ir kietuose kūnuose, įskaitant vibraciją, garsą, ultragarsąir infragarsą.

Akustika ir Difrakcija · Akustika ir Fizika · Žiūrėti daugiau »

Banga

Skersinė stovinti banga Bangos vandens paviršiuje Banga – erdvėje ir laike sklindantis trikdys, pernešantis energiją(pvz., šviesos arba garso pavidalu) iš vieno taško į kitą.

Banga ir Difrakcija · Banga ir Fizika · Žiūrėti daugiau »

Kvantinė mechanika

Kvantinė mechanika (kartais vadinama kvantine fizika) – fizikos teorija, atsiradusi XX a. pradžioje.

Difrakcija ir Kvantinė mechanika · Fizika ir Kvantinė mechanika · Žiūrėti daugiau »

Maksvelo lygtys

Maksvelo lygtys – keturios lygtys, kurios aprašo elektrinį ir magnetinį laukus ir jų sąveikąsu materija.

Difrakcija ir Maksvelo lygtys · Fizika ir Maksvelo lygtys · Žiūrėti daugiau »

Mėnulis

Mėnulis – vienintelis Žemės gamtinis palydovas ir artimiausias jai kosminis kūnas.

Difrakcija ir Mėnulis · Fizika ir Mėnulis · Žiūrėti daugiau »

Neutronas

Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.

Difrakcija ir Neutronas · Fizika ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »

Optika

Lentelė su įvairiais optiniais prietaisais Optika – fizikos mokslo šaka, tirianti šviesos elgesį ir savybes, taip pat šviesos sąveikąsu materija.

Difrakcija ir Optika · Fizika ir Optika · Žiūrėti daugiau »

Planko konstanta

Planko konstanta – veiksmo kvantas, mažiausias leistinas veikimo kiekis fizinėje visatoje.

Difrakcija ir Planko konstanta · Fizika ir Planko konstanta · Žiūrėti daugiau »

Rentgeno spinduliai

'''K''' – katodas (spinduliuoja elektronus, įelektrintas neigiamai) '''A''' – anodas (įelektrintas teigiamai) '''X''' – rentgeno geju spinduliuotė '''Uh''' – katodo kaitinimo įtampa '''Ua''' – greitinančioji įtampa Rentgeno nuotrauką. Vilhelmas Rentgenas, 1895 metais atrado Rentgeno spindulius. Rentgeno spinduliai – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis yra 10–0,01 nm, dažnis nuo 30 iki 30 000 PHz (1 P Hz.

Difrakcija ir Rentgeno spinduliai · Fizika ir Rentgeno spinduliai · Žiūrėti daugiau »

Saulė

Saulė (simbolis: ☉) – artimiausia Žemei pagrindinės sekos geltonoji nykštukė žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas.

Difrakcija ir Saulė · Fizika ir Saulė · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Difrakcija ir Fizika

Difrakcija yra 48 santykius, o Fizika turi 195. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 4.12% = 10 / (48 + 195).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Difrakcija ir Fizika santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: