Panašumai tarp Dobžiniuvka (Monkų apskritis) ir Palenkės vaivadija
Dobžiniuvka (Monkų apskritis) ir Palenkės vaivadija turi 11 dalykų dažni (Unijapedija): Balstogė, Jotvingiai, Lenkija, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Monkų apskritis, Monkos, VIII amžius pr. m. e., XIII amžius, XIV amžius, 1569 m..
Balstogė
Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.
Balstogė ir Dobžiniuvka (Monkų apskritis) · Balstogė ir Palenkės vaivadija ·
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Dobžiniuvka (Monkų apskritis) ir Jotvingiai · Jotvingiai ir Palenkės vaivadija ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Dobžiniuvka (Monkų apskritis) ir Lenkija · Lenkija ir Palenkės vaivadija ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Dobžiniuvka (Monkų apskritis) ir Lietuviai · Lietuviai ir Palenkės vaivadija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Dobžiniuvka (Monkų apskritis) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Palenkės vaivadija ·
Monkų apskritis
Apskrities administracinis suskirstymas Monkų apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje.
Dobžiniuvka (Monkų apskritis) ir Monkų apskritis · Monkų apskritis ir Palenkės vaivadija ·
Monkos
Monkų miesto geležinkelio stotis Monkos – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Monkų valsčiuje, Monkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Dobžiniuvka (Monkų apskritis) ir Monkos · Monkos ir Palenkės vaivadija ·
VIII amžius pr. m. e.
Aštuntasis amžius prieš mūsų erą– šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 800 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 701 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Dobžiniuvka (Monkų apskritis) ir VIII amžius pr. m. e. · Palenkės vaivadija ir VIII amžius pr. m. e. ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Dobžiniuvka (Monkų apskritis) ir XIII amžius · Palenkės vaivadija ir XIII amžius ·
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Dobžiniuvka (Monkų apskritis) ir XIV amžius · Palenkės vaivadija ir XIV amžius ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Dobžiniuvka (Monkų apskritis) · 1569 m. ir Palenkės vaivadija ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Dobžiniuvka (Monkų apskritis) ir Palenkės vaivadija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Dobžiniuvka (Monkų apskritis) ir Palenkės vaivadija panašumų
Palyginimas tarp Dobžiniuvka (Monkų apskritis) ir Palenkės vaivadija
Dobžiniuvka (Monkų apskritis) yra 15 santykius, o Palenkės vaivadija turi 237. Kaip jie turi bendro 11, Jaccard indeksas yra 4.37% = 11 / (15 + 237).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Dobžiniuvka (Monkų apskritis) ir Palenkės vaivadija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: