Greičiau nei naršyklėje!
50 santykiai: Algirdas Matulevičius, Andrioniškio kapinės, Anykščių Jono Biliūno gimnazija, Anykščių rajono savivaldybė, Arklio muziejus, Šienraistis, Čikaga, Balandžio 9, Eugenija Butėnienė, Gečionys, Klaipėda, Kovo 6, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos Metrika, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Mažosios Lietuvos enciklopedija, Radvilos, Rudžionys (Anykščiai), Sapiegos, Tarybų Sąjunga, Vilniaus universitetas, Vilnius, Vosgėliai, Vytautas Bogušis, 1323 m., 1708 m., 1863–1864 m. sukilimas, 1894 m., 1900 m., 1926 m., 1932 m., 1933 m., 1934 m., 1938 m., 1941 m., 1946 m., 1952 m., 1954 m., 1956 m., 1957 m., 1962 m., 1964 m., 1971 m., 1978 m., 1987 m., 1990 m., 1991 m., 1999 m., 2011 m..
Algirdas Matulevičius
Algirdas Matulevičius (g. 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose) – Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Algirdas Matulevičius · Žiūrėti daugiau »
Andrioniškio kapinės
Andrioniškio kapinės – civilinės kapinės, veikiančios Anykščių rajone, Andrioniškio miestelyje.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Andrioniškio kapinės · Žiūrėti daugiau »
Anykščių Jono Biliūno gimnazija
Anykščių Jono Biliūno gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Anykščiuose, Liudiškių g. 49, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Anykščių Jono Biliūno gimnazija · Žiūrėti daugiau »
Anykščių rajono savivaldybė
Anykščių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Anykščių rajono savivaldybė · Žiūrėti daugiau »
Arklio muziejus
Arklio muziejus Mediniai žirgai netoli muziejaus Jono Biliūno gimtojo namo Arklio muziejus – vienintelis Baltijos šalyse muziejus, esantis Niūronių kaime, Anykščių rajone, apie 6,5 km į šiaurę nuo Anykščių, prie kelio.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Arklio muziejus · Žiūrėti daugiau »
Šienraistis
Šienraistis – kaimas Anykščių rajono savivaldybėje, 9 km nuo Anykščių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Šienraistis · Žiūrėti daugiau »
Čikaga
Čikaga – trečiasis pagal dydį JAV miestas, esantis šiaurės rytų Ilinojaus valstijoje.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Čikaga · Žiūrėti daugiau »
Balandžio 9
Balandžio 9 yra 99-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 100-a).
Nauja!!: Domas Butėnas ir Balandžio 9 · Žiūrėti daugiau »
Eugenija Butėnienė
Eugenija Butėnienė-Gintautaitė (1927 m. lapkričio 19 d. Abeliai, Rokiškio valsčius – 1997 m. spalio 8 d. Vilnius) – Lietuvos archeologė.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Eugenija Butėnienė · Žiūrėti daugiau »
Gečionys
Gečionys – kaimas Anykščių rajono savivaldybėje.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Gečionys · Žiūrėti daugiau »
Klaipėda
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Klaipėda · Žiūrėti daugiau »
Kovo 6
Kovo 6 yra 65-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 66-a).
Nauja!!: Domas Butėnas ir Kovo 6 · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Metrika
Lietuvos Metrika Lietuvos Metrika – XIV a. pab. – XVIII a. pab.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Lietuvos Metrika · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos valstybės istorijos archyvas
2023 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas, LVIA – Lietuvos įstaiga, sauganti Lietuvos valstybės dokumentinį paveldąnuo XIV a. pabaigos iki 1918 m.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Lietuvos valstybės istorijos archyvas · Žiūrėti daugiau »
Mažosios Lietuvos enciklopedija
Mažosios Lietuvos enciklopedija (sant. MLE) – Mažosios Lietuvos fondo (Kanada-JAV) ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto (Vilnius) enciklopedinis leidinys apie MažąjąLietuvą.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Mažosios Lietuvos enciklopedija · Žiūrėti daugiau »
Radvilos
Radvilos (lenkiškai paprastai save vadindavo Radziwiłłowie) – LDK didikų giminė, iškilusi XV a. ir išlikusi viena įtakingiausių iki LDK gyvavimo pabaigos XVIII a. pabaigoje.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Radvilos · Žiūrėti daugiau »
Rudžionys (Anykščiai)
Rudžionys – kaimas Anykščių rajono savivaldybėje, 7 km į rytus nuo Troškūnų, prie kelio.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Rudžionys (Anykščiai) · Žiūrėti daugiau »
Sapiegos
Didysis Sapiegų herbas (F. Régamey litografija, 1858–1859 m. Sapiegos – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, labiausiai sustiprėjusi XVII amžiuje.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Sapiegos · Žiūrėti daugiau »
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Tarybų Sąjunga · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »
Vosgėliai
Vosgėliai – taip vadinamos šios Lietuvos gyvenvietės.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Vosgėliai · Žiūrėti daugiau »
Vytautas Bogušis
Vytautas Bogušis (g. 1959 m. sausio 2 d. Puvočių kaime Varėnos raj.) – Lietuvos pasipriešinimo tarybiniam okupaciniam režimui ir politinis veikėjas.
Nauja!!: Domas Butėnas ir Vytautas Bogušis · Žiūrėti daugiau »
1323 m.
1323 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1323 m. · Žiūrėti daugiau »
1708 m.
1708 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1708 m. · Žiūrėti daugiau »
1863–1864 m. sukilimas
1863–1864 m.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1863–1864 m. sukilimas · Žiūrėti daugiau »
1894 m.
1894 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1894 m. · Žiūrėti daugiau »
1900 m.
1900 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1900 m. · Žiūrėti daugiau »
1926 m.
1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1926 m. · Žiūrėti daugiau »
1932 m.
1932 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1932 m. · Žiūrėti daugiau »
1933 m.
1933 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1933 m. · Žiūrėti daugiau »
1934 m.
1934 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1934 m. · Žiūrėti daugiau »
1938 m.
1938 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1938 m. · Žiūrėti daugiau »
1941 m.
1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1941 m. · Žiūrėti daugiau »
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1946 m. · Žiūrėti daugiau »
1952 m.
1952 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1952 m. · Žiūrėti daugiau »
1954 m.
1954 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1954 m. · Žiūrėti daugiau »
1956 m.
1956 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1956 m. · Žiūrėti daugiau »
1957 m.
1957 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1957 m. · Žiūrėti daugiau »
1962 m.
1962 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1962 m. · Žiūrėti daugiau »
1964 m.
1964 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1964 m. · Žiūrėti daugiau »
1971 m.
1971 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1971 m. · Žiūrėti daugiau »
1978 m.
1978 m. (tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt aštuntieji metai) buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1978 m. · Žiūrėti daugiau »
1987 m.
1987 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1987 m. · Žiūrėti daugiau »
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1990 m. · Žiūrėti daugiau »
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1991 m. · Žiūrėti daugiau »
1999 m.
1999 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 1999 m. · Žiūrėti daugiau »
2011 m.
2011 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Domas Butėnas ir 2011 m. · Žiūrėti daugiau »
