Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Dviskaita ir Lietuvių kalba
Dviskaita ir Lietuvių kalba turi 28 dalykų dažni (Unijapedija): Asmuo (gramatika), Šauksmininkas, Įnagininkas, Įvardis, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Bendrinė kalba, Daugiskaita, Galūnė (kalbotyra), Galininkas, Gotų kalba, Gramatinis skaičius, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių prokalbė, Kilmininkas, Kirčiuotė, Naudininkas, Paradigma (kalbotyra), Priegaidė, Sanskritas, Senovės graikų kalba, Simonas Daukantas, Skaitvardis, Tarpukaris, Vardininkas, Veiksmažodis, Vietininkas, XX amžius.
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Asmuo (gramatika) ir Dviskaita · Asmuo (gramatika) ir Lietuvių kalba ·
Šauksmininkas
Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.
Šauksmininkas ir Dviskaita · Šauksmininkas ir Lietuvių kalba ·
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Dviskaita ir Įnagininkas · Lietuvių kalba ir Įnagininkas ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Dviskaita ir Įvardis · Lietuvių kalba ir Įvardis ·
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Baltų kalbos ir Dviskaita · Baltų kalbos ir Lietuvių kalba ·
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Baltų prokalbė ir Dviskaita · Baltų prokalbė ir Lietuvių kalba ·
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Bendrinė kalba ir Dviskaita · Bendrinė kalba ir Lietuvių kalba ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Daugiskaita ir Dviskaita · Daugiskaita ir Lietuvių kalba ·
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Dviskaita ir Galūnė (kalbotyra) · Galūnė (kalbotyra) ir Lietuvių kalba ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Dviskaita ir Galininkas · Galininkas ir Lietuvių kalba ·
Gotų kalba
Gotų kalba – išnykusi rytų germanų kalba, vartota gotų.
Dviskaita ir Gotų kalba · Gotų kalba ir Lietuvių kalba ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Dviskaita ir Gramatinis skaičius · Gramatinis skaičius ir Lietuvių kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Dviskaita ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Lietuvių kalba ·
Indoeuropiečių prokalbė
Indoeuropiečių migracija isbn.
Dviskaita ir Indoeuropiečių prokalbė · Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba ·
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Dviskaita ir Kilmininkas · Kilmininkas ir Lietuvių kalba ·
Kirčiuotė
Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.
Dviskaita ir Kirčiuotė · Kirčiuotė ir Lietuvių kalba ·
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Dviskaita ir Naudininkas · Lietuvių kalba ir Naudininkas ·
Paradigma (kalbotyra)
Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.
Dviskaita ir Paradigma (kalbotyra) · Lietuvių kalba ir Paradigma (kalbotyra) ·
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Dviskaita ir Priegaidė · Lietuvių kalba ir Priegaidė ·
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Dviskaita ir Sanskritas · Lietuvių kalba ir Sanskritas ·
Senovės graikų kalba
Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.
Dviskaita ir Senovės graikų kalba · Lietuvių kalba ir Senovės graikų kalba ·
Simonas Daukantas
S. Daukanto muziejus Papilėje, 2013 m. Simonas Daukantas (1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, dab. Skuodo rajonas – 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje, dab. Akmenės rajonas) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.
Dviskaita ir Simonas Daukantas · Lietuvių kalba ir Simonas Daukantas ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Dviskaita ir Skaitvardis · Lietuvių kalba ir Skaitvardis ·
Tarpukaris
Europa 1929 – 1938 m. Tarpukariu (1918–1939 m.) dabartiniame Vakarų pasaulyje laikomas periodas nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Dviskaita ir Tarpukaris · Lietuvių kalba ir Tarpukaris ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Dviskaita ir Vardininkas · Lietuvių kalba ir Vardininkas ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Dviskaita ir Veiksmažodis · Lietuvių kalba ir Veiksmažodis ·
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Dviskaita ir Vietininkas · Lietuvių kalba ir Vietininkas ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Dviskaita ir Lietuvių kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Dviskaita ir Lietuvių kalba panašumų
Palyginimas tarp Dviskaita ir Lietuvių kalba
Dviskaita yra 51 santykius, o Lietuvių kalba turi 434. Kaip jie turi bendro 28, Jaccard indeksas yra 5.77% = 28 / (51 + 434).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Dviskaita ir Lietuvių kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
