Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Eitkūnai

Indeksas Eitkūnai

Eitkūnai (nuo 1938 m. Eydtkau,, nuo 1946 m. Černyševskojė) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Nesterovo rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Prigorodnojės kaimo gyvenvietės kaimas prie kelio Kybartai – Nesterovas, ant Lieponos upelio kranto.

81 santykiai: Algirdas Matulevičius, Antanas Smetona, Antrasis pasaulinis karas, Apylinkė, Įsrutis (miestas), Balandžio 7, Baptistai, Berlynas, Birželio 25, Birželio 30, Didžioji Prūsijos kolonizacija, Eitkūnų geležinkelio stotis, Gegužės 25, Gumbinės apygarda, Gyvenvietė, Kaliningrado sritis, Karaliaučius, Katalikybė, Kaunas, Kindervietė, Knygnešystė, Kontrabanda, Kybartai, Liepona, Lietuviai, Lietuvių kalba, Lietuvninkai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liuteronybė, Mažoji Lietuva, Maras, Martynas Purvinas, Minskas, Nadruva, Nesterovo rajonas, Pirmasis pasaulinis karas, Plentas (Pakruojis), Prūsijos karalystė, Prigorodnojės kaimo gyvenvietė, Rugsėjo 6, Rusija, Rytų Prūsija, Sinagoga, Sovietinė armija, Spaudos draudimas, Stalupėnai, Stalupėnų apskritis, Tarybų Sąjunga, Trečiasis Reichas, Veimaro respublika, ..., Vilius Pėteraitis, Vokietijos imperija, XIX amžius, XVII amžius, XX amžius, 1539 m., 1709 m., 1711 m., 1818 m., 1830 m., 1831 m., 1837 m., 1860 m., 1863–1864 m. sukilimas, 1864 m., 1871 m., 1904 m., 1914 m., 1918 m., 1922 m., 1933 m., 1938 m., 1940 m., 1944 m., 1945 m., 1946 m., 1947 m., 1961 m., 1997 m., 2008 m., 2010 m.. Išplėsti indeksą (31 daugiau) »

Algirdas Matulevičius

Algirdas Matulevičius (g. 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose) – Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas.

Nauja!!: Eitkūnai ir Algirdas Matulevičius · Žiūrėti daugiau »

Antanas Smetona

Antanas Smetona (1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnyje, Taujėnų valsčius, Vilkmergės apskr. – 1944 m. sausio 9 d. Klyvlende, JAV) – Pirmosios Lietuvos Respublikos politikas, prezidentas.

Nauja!!: Eitkūnai ir Antanas Smetona · Žiūrėti daugiau »

Antrasis pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

Nauja!!: Eitkūnai ir Antrasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »

Apylinkė

Apylinkė (arba kaimiškoji apylinkė, kaimo taryba) – mažiausias TSRS administracinis-teritorinis vienetas, mažiausias teritorinis vienetas šalyje.

Nauja!!: Eitkūnai ir Apylinkė · Žiūrėti daugiau »

Įsrutis (miestas)

Įsrutis (arba Černiachovskas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Įsruties, Priegliaus ištakos Įsros ir Pisos upių santakoje, 86 km į rytus nuo Kaliningrado.

Nauja!!: Eitkūnai ir Įsrutis (miestas) · Žiūrėti daugiau »

Balandžio 7

Balandžio 7 yra 97-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 98-a).

Nauja!!: Eitkūnai ir Balandžio 7 · Žiūrėti daugiau »

Baptistai

Baptistų bažnyčia Baptistai ( – „krikštas, panardinimas“) – krikščioniškųjų bažnyčių grupė, kurių vienas iš pagrindinių išskirtinių bruožų yra tai, kad jie pripažįsta tik tikinčių suaugusiųjų krikštą.

Nauja!!: Eitkūnai ir Baptistai · Žiūrėti daugiau »

Berlynas

Berlynas – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas.

Nauja!!: Eitkūnai ir Berlynas · Žiūrėti daugiau »

Birželio 25

Birželio 25 yra 176-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 177-a).

Nauja!!: Eitkūnai ir Birželio 25 · Žiūrėti daugiau »

Birželio 30

Birželio 30 yra 181-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 182-a).

Nauja!!: Eitkūnai ir Birželio 30 · Žiūrėti daugiau »

Didžioji Prūsijos kolonizacija

Didžioji Prūsijos kolonizacija – XVIII a. Rytų Prūsijos Lietuvos provincijoje vykusi kolonizacija – vokiečių kolonistų apgyvendinimas prūsų ir lietuvininkų žemėse.

Nauja!!: Eitkūnai ir Didžioji Prūsijos kolonizacija · Žiūrėti daugiau »

Eitkūnų geležinkelio stotis

Eitkūnų geležinkelio stotis (arba Černyševskojės geležinkelio stotis) – geležinkelio stotis Rusijoje, Karaliaučiaus srityje, Eitkūnuose (rus. Černyševskojė).

Nauja!!: Eitkūnai ir Eitkūnų geležinkelio stotis · Žiūrėti daugiau »

Gegužės 25

Gegužės 25 yra 145-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 146-a).

Nauja!!: Eitkūnai ir Gegužės 25 · Žiūrėti daugiau »

Gumbinės apygarda

Gumbinės apygarda iki 1905 m. Gumbinės apygardos rūmai Gumbinės apygarda, Gumbinės administracinė sritis – 1818–1871 m.

Nauja!!: Eitkūnai ir Gumbinės apygarda · Žiūrėti daugiau »

Gyvenvietė

Gyvenvietė Gyvenvietė – vieta, kurioje žmonės nuolatos gyvena ilgesnį laiką.

Nauja!!: Eitkūnai ir Gyvenvietė · Žiūrėti daugiau »

Kaliningrado sritis

Kaliningrado sritis arba Karaliaučiaus kraštas – Rusijos federacijos sritis, esanti Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.

Nauja!!: Eitkūnai ir Kaliningrado sritis · Žiūrėti daugiau »

Karaliaučius

Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.

Nauja!!: Eitkūnai ir Karaliaučius · Žiūrėti daugiau »

Katalikybė

Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.

Nauja!!: Eitkūnai ir Katalikybė · Žiūrėti daugiau »

Kaunas

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.

Nauja!!: Eitkūnai ir Kaunas · Žiūrėti daugiau »

Kindervietė

Kindervietė arba Detskojė (nuo 1938 m. birželio 2 d. Kinderhausen, 1945–1946 m., nuo 1946 m.) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Nesterovo rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Prigorodnojės kaimo gyvenvietės kaimas 1 km į pietus nuo Černyševskojės.

Nauja!!: Eitkūnai ir Kindervietė · Žiūrėti daugiau »

Knygnešystė

Knygnešys Vincas Juška Rytprūsiuose organizatorius vysk. Motiejus Valančius Knygnešių sienelė Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytąlietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sienąir platinimu.

Nauja!!: Eitkūnai ir Knygnešystė · Žiūrėti daugiau »

Kontrabanda

Kontrabanda (iš contra 'prieš' + bando 'vyriausybės įsakas') – neteisėtas prekių ir kitų daiktų gabenimas per valstybės sieną.

Nauja!!: Eitkūnai ir Kontrabanda · Žiūrėti daugiau »

Kybartai

Kybartai – miestas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Vilkaviškio, prie pat sienos su Kaliningrado sritimi (siena eina Lieponos upe).

Nauja!!: Eitkūnai ir Kybartai · Žiūrėti daugiau »

Liepona

Liepona – upė Lietuvoje (Vilkaviškio rajonas) ir Rusijoje (Kaliningrado sritis, Nesterovo rajonas); Širvintos kairysis intakas (Šešupės baseinas).

Nauja!!: Eitkūnai ir Liepona · Žiūrėti daugiau »

Lietuviai

Lietuviai – Europos tauta.

Nauja!!: Eitkūnai ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.

Nauja!!: Eitkūnai ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »

Lietuvninkai

Lietuvininkų gyvenamos žemės Rytų Prūsijos žemėlapyje Lietuvininkai – savita etninė grupė, susiformavusi XVI a. ir gyvenusi Rytprūsių provincijos šiaurės rytinėje dalyje – Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės, Tepliavos, Klaipėdos apskrityse.

Nauja!!: Eitkūnai ir Lietuvninkai · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Eitkūnai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Liuteronybė

Martynas Liuteris Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje.

Nauja!!: Eitkūnai ir Liuteronybė · Žiūrėti daugiau »

Mažoji Lietuva

#FF0000 Mažoji Lietuva Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai.

Nauja!!: Eitkūnai ir Mažoji Lietuva · Žiūrėti daugiau »

Maras

Maras – sunki užkrečiama liga, sukeliama Yersinia pestis bakterijų (iki 1967 m. vadinta Pasteurella pestis).

Nauja!!: Eitkūnai ir Maras · Žiūrėti daugiau »

Martynas Purvinas

Martynas Purvinas (g. 1947 m. gruodžio 13 d. Kaune) – Lietuvos architektas, istorikas, etnografas.

Nauja!!: Eitkūnai ir Martynas Purvinas · Žiūrėti daugiau »

Minskas

Mìnskas – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris.

Nauja!!: Eitkūnai ir Minskas · Žiūrėti daugiau »

Nadruva

Prūsų žemės XIII amžiuje Įsruties pilyje) Nadruva (prūs. Nadrāuwa) (vokiečių istoriniuose šaltiniuose Nadrauja, Nadruva, Nadrawta, Nadrowen, Nadrauen) – Mažosios Lietuvos žemė Priegliaus aukštupio upyne su Pisos, Romintos, Geldapės, Angrapės, Auksinės (Augstės), Alnos žemupio, Įsros, Druojos ir Deimenos intakų upėmis bei Šešupės kairiaisiais intakais – Pilkalnio apskrities pietinė dalis, Stalupėnų, Gumbinės, Darkiemio, Galdapės ir Įsruties apskritys bei Labguvos apskrities rytinė dalis.

Nauja!!: Eitkūnai ir Nadruva · Žiūrėti daugiau »

Nesterovo rajonas

Stalupėnai 1906 m. Stalupėnai 1915 m. Nesterovo municipalinis rajonas, 1946–2004 m. Nesterovo rajonas – Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) administracinis vienetas srities pietryčių dalyje.

Nauja!!: Eitkūnai ir Nesterovo rajonas · Žiūrėti daugiau »

Pirmasis pasaulinis karas

Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.

Nauja!!: Eitkūnai ir Pirmasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »

Plentas (Pakruojis)

Plentas – kaimas Pakruojo rajono savivaldybėje, prie kelio, šiauriniame Linkuvos miesto pakraštyje.

Nauja!!: Eitkūnai ir Plentas (Pakruojis) · Žiūrėti daugiau »

Prūsijos karalystė

Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.

Nauja!!: Eitkūnai ir Prūsijos karalystė · Žiūrėti daugiau »

Prigorodnojės kaimo gyvenvietė

Prigorodnojės kaimo gyvenvietė – kaimo gyvenvietė Rusijos Federacijos anklavo Kaliningrado srities Nesterovo rajone.

Nauja!!: Eitkūnai ir Prigorodnojės kaimo gyvenvietė · Žiūrėti daugiau »

Rugsėjo 6

Rugsėjo 6 yra 249-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 250-a).

Nauja!!: Eitkūnai ir Rugsėjo 6 · Žiūrėti daugiau »

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Nauja!!: Eitkūnai ir Rusija · Žiūrėti daugiau »

Rytų Prūsija

Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vienąprovincijąkartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys).

Nauja!!: Eitkūnai ir Rytų Prūsija · Žiūrėti daugiau »

Sinagoga

Pranciškaus Smuglevičiaus piešinys apie 1786 m. Vilkaviškio sinagoga Amsterdamo Esnoga sinagoga Sinagoga ( – susirinkimas) – judėjų maldos namai.

Nauja!!: Eitkūnai ir Sinagoga · Žiūrėti daugiau »

Sovietinė armija

pėstininkų kovos mašinos Plungėje 1991 m. sausio 10 d. Sovietinės armijos kareiviai Afganistane Sovietinė armija (SA) – dalies SSRS ginkluotųjų pajėgų pavadinimas 1946–1991 m.

Nauja!!: Eitkūnai ir Sovietinė armija · Žiūrėti daugiau »

Spaudos draudimas

Lietuviška maldaknygė, atspausdinta kirilica Michailas Muravjovas (sėdi centre) Kalbėti lietuviškai draudžiantis ženklas Michailo Muravjovo 1864 m. birželio 5 d. įsakas LSDP atsišaukimas „Spauda leista“, 1904 m. Konfiskuotų lietuviškų knygų sąrašas Lietuvių spaudos draudimas – po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžios įvestas draudimas europinės imperijos dalies gubernijose spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (įskaitant ir latvių katalikų) leidinius lotyniškomis raidėmis.

Nauja!!: Eitkūnai ir Spaudos draudimas · Žiūrėti daugiau »

Stalupėnai

Stalupėnai (nuo 1938 m. birželio 2 d. Ebenrode; nuo 1946 m. Nesterovas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietryčių dalyje, prie sienos su Lietuvos Respublika, 140 km nuo Kaliningrado.

Nauja!!: Eitkūnai ir Stalupėnai · Žiūrėti daugiau »

Stalupėnų apskritis

Stalupėnų apskritis (nuo 1938 m. Ebenrodės apskritis, Landkreis Ebenrode) – 1818–1871 m.

Nauja!!: Eitkūnai ir Stalupėnų apskritis · Žiūrėti daugiau »

Tarybų Sąjunga

Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.

Nauja!!: Eitkūnai ir Tarybų Sąjunga · Žiūrėti daugiau »

Trečiasis Reichas

Nacistinė Vokietija, 1933–1943 m.

Nauja!!: Eitkūnai ir Trečiasis Reichas · Žiūrėti daugiau »

Veimaro respublika

Veimaro respublikos žemių žemėlapis Reichstago rinkimų rezultatai Veimaro respublika – Vokietijos valstybės neoficialus pavadinimas 1919–1933 m. Veimaro respublikos pavadinimas kilo iš jąįteisinusios Veimaro konstitucijos.

Nauja!!: Eitkūnai ir Veimaro respublika · Žiūrėti daugiau »

Vilius Pėteraitis

Vilius Pėteraitis (1914 m. spalio 18 d. Vaidauguose, dab. Rimkai, Klaipėdos apskr. – 2008 m. kovo 5 d. Monrealyje, Kanada) – lietuvių kalbininkas, lingvistas, žodynininkas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas.

Nauja!!: Eitkūnai ir Vilius Pėteraitis · Žiūrėti daugiau »

Vokietijos imperija

Vokietijos imperija (oficialiai Deutsches Reich), taip pat žinoma kaip Antrasis reichas – valstybė Europoje, gyvavusi nuo Vokietijos suvienijimo 1871 m. iki 1918 m., kai sosto atsisakė imperatorius Vilhelmas II.

Nauja!!: Eitkūnai ir Vokietijos imperija · Žiūrėti daugiau »

XIX amžius

Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Eitkūnai ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »

XVII amžius

Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Eitkūnai ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Eitkūnai ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »

1539 m.

1539 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1539 m. · Žiūrėti daugiau »

1709 m.

1709 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1709 m. · Žiūrėti daugiau »

1711 m.

1711 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1711 m. · Žiūrėti daugiau »

1818 m.

1818 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1818 m. · Žiūrėti daugiau »

1830 m.

1830 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1830 m. · Žiūrėti daugiau »

1831 m.

1831 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1831 m. · Žiūrėti daugiau »

1837 m.

1837 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1837 m. · Žiūrėti daugiau »

1860 m.

1860 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1860 m. · Žiūrėti daugiau »

1863–1864 m. sukilimas

1863–1864 m.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1863–1864 m. sukilimas · Žiūrėti daugiau »

1864 m.

1864 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1864 m. · Žiūrėti daugiau »

1871 m.

1871 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1871 m. · Žiūrėti daugiau »

1904 m.

1904 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1904 m. · Žiūrėti daugiau »

1914 m.

1914 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1914 m. · Žiūrėti daugiau »

1918 m.

1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1918 m. · Žiūrėti daugiau »

1922 m.

1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1922 m. · Žiūrėti daugiau »

1933 m.

1933 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1933 m. · Žiūrėti daugiau »

1938 m.

1938 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1938 m. · Žiūrėti daugiau »

1940 m.

1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1940 m. · Žiūrėti daugiau »

1944 m.

1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1944 m. · Žiūrėti daugiau »

1945 m.

1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1945 m. · Žiūrėti daugiau »

1946 m.

1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1946 m. · Žiūrėti daugiau »

1947 m.

1947 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1947 m. · Žiūrėti daugiau »

1961 m.

1961 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1961 m. · Žiūrėti daugiau »

1997 m.

1997 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 1997 m. · Žiūrėti daugiau »

2008 m.

2008 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 2008 m. · Žiūrėti daugiau »

2010 m.

2010 metai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Eitkūnai ir 2010 m. · Žiūrėti daugiau »

Nukreipimus čia:

Černyševskoje, Černyševskojė.

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »