Turinys
126 santykiai: Algimantas Merkevičius (1959), Alkas, Alkas (Kretinga), Alko alkakalnis, Archaeologia Lituana, Šaučikiai, Šaučikiai (Kretinga), Baidotai, Bartuva, Baudžiava, Biblioteka, Dūmas, Dvaralis, Erla, Erlėnų apylinkė, Erlėnų II senosios kapinės, Erlėnų seniūnija, Erlėnų senosios kapinės, Erlėnų senovės žemdirbystės vieta, Erlėnų tvenkinys, Etnografija, Europos Sąjunga, Grafas (titulas), Grūšlaukės dvaras, Grūšlaukės valsčius, Gyvulininkystė, Imbarės apylinkė, Imbarės seniūnija, Jėzus Kristus, Jonas Nepomukas, Julius Kanarskas, Juodupėnai, Juozapas Paulauskas, Juozapas Tiškevičius II, Kadagynai, Kadagynas (Kretinga), Kaimas, Kalniškiai (Imbarė), Kazys Misius, Klaipėdos apskritis, Klėtis, Kolūkis, Koplytėlė, Kretingos apskritis, Kretingos rajono savivaldybė, Kryžius, Kunigas, Laiviai, Laivių piliakalnis, Liepos 16, ... Išplėsti indeksą (76 daugiau) »
Algimantas Merkevičius (1959)
Algimantas Merkevičius (g. 1959 m. vasario 3 d. Kapsuke) – Lietuvos istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras.
Peržiūrėti Erlėnai ir Algimantas Merkevičius (1959)
Alkas
Alku vadinama.
Peržiūrėti Erlėnai ir Alkas
Alkas (Kretinga)
Alkas (arba Alka) – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 2 km į šiaurės vakarus nuo Salantų, 1 km į vakarus nuo kelio, kairiajame Erlos krante, Salantų regioniniame parke.
Peržiūrėti Erlėnai ir Alkas (Kretinga)
Alko alkakalnis
100px Alko alkakalnis, vadinamas Alkos, Aukos, Šventimų kalnu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas –, senas vertybės kodas – M29, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR497) – alkakalnis šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Alko kaime (Imbarės seniūnija), 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Salantų bažnyčios, 1,2 km į vakarus nuo kelio, Erlos kairiajame krante, Salantų regioniniame parke.
Peržiūrėti Erlėnai ir Alko alkakalnis
Archaeologia Lituana
Archaeologia Lituana – Vilniaus universiteto Archeologijos katedros iliustruotas tęstinis leidinys, kasmet po vienątomąleidžiamas nuo 1999 m.
Peržiūrėti Erlėnai ir Archaeologia Lituana
Šaučikiai
Šaučikiais vadinami du kaimai Žemaitijoje.
Peržiūrėti Erlėnai ir Šaučikiai
Šaučikiai (Kretinga)
Šaučikiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurinės rytinėje dalyje, 4 km į šiaurę nuo Salantų, prie kelio ir Erlos upės.
Peržiūrėti Erlėnai ir Šaučikiai (Kretinga)
Baidotai
Baidotai – kaimas pietiniame Skuodo rajono savivaldybės pakraštyje, 5 km į pietvakarius nuo Notėnų ir 6 km į šiaurės rytus nuo Salantų, dešiniajame Salanto krante.
Peržiūrėti Erlėnai ir Baidotai
Bartuva
Bartuva tarp Salantų ir Skuodo Bartuva – upė vakarų Lietuvoje ir Latvijoje.
Peržiūrėti Erlėnai ir Bartuva
Baudžiava
VI-XII a. vergų ar baudžiauninkų kostiumai.Baudžiava – įteisinta feodalo galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keisti šeimininką, keltis gyventi į miestą.
Peržiūrėti Erlėnai ir Baudžiava
Biblioteka
Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Vilniaus universiteto biblioteka ''Stift Melk'' vienuolyno biblioteka (Austrija) Šiuolaikinė biblioteka Čemberyje Biblioteka (- iš biblio- + thēkē – saugykla) – privatus ar visuomeninis knygų rinkinys, arba švietimo įstaiga, renkanti, komplektuojanti, sauganti knygas ir leidžianti jomis naudotis visuomenei.
Peržiūrėti Erlėnai ir Biblioteka
Dūmas
Dūmas – viduramžiais ir vėlesniais laikais – valstiečio ūkis, kaip prievolinis vienetas, taip pat valstiečio gyvenamasis namas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoro, neturėjusio dvaro ir karo prievolę atlikdavusio vien iš savo ūkio, šeimyninis prievolinis vienetas.
Peržiūrėti Erlėnai ir Dūmas
Dvaralis
Dvaralis – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės rytinėje dalyje, prie šiaurinio Salantų pakraščio, prie kelio, kairiajame Erlos krante.
Peržiūrėti Erlėnai ir Dvaralis
Erla
Erla – upė Žemaitijoje, Skuodo ir Kretingos rajonuose, Pajūrio žemumoje, kairysis Bartuvos intakas.
Peržiūrėti Erlėnai ir Erla
Erlėnų apylinkė
Erlėnų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, į šiaurę nuo Salantų, dešiniajame Salanto krante, abipus kelio Skuodas–Plungė.
Peržiūrėti Erlėnai ir Erlėnų apylinkė
Erlėnų II senosios kapinės
Erlėnų antrosios senosios kapinės (arba Kapeliai, Maro kapeliai) – saugotinas kultūros paveldo objektas, neveikiančios kapinės šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, Erlėnuose (Imbarės seniūnija), kairiajame Erlos krante.
Peržiūrėti Erlėnai ir Erlėnų II senosios kapinės
Erlėnų seniūnija
Erlėnų seniūnija – istorinis teritorinis-administracinis vienetas, buvęs Kretingos rajono savivaldybės teritorijos šiaurės rytinėje dalyje, į šiaurę nuo Salantų, Salanto upės dešiniajame krante, prie kelio Skuodas – Plungė.
Peržiūrėti Erlėnai ir Erlėnų seniūnija
Erlėnų senosios kapinės
Erlėnų senosios kapinės, vadinamos Maro kapais, Burbos kapais, Senkapiais (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas -, senas vertybės kodas - L572) – neveikiančios kapinės šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Erlėnuose (Imbarės seniūnija), 0,87 km į rytus nuo kelio (Salanto g.), dešiniajame Pagilbrasčio krante.
Peržiūrėti Erlėnai ir Erlėnų senosios kapinės
Erlėnų senovės žemdirbystės vieta
Erlėnų senovės žemdirbystės vieta (saugotinas kultūros paveldo objektas) – ankstyvosios žemdirbystės laukai šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Erlėnų kaime (Imbarės seniūnija), 1,0 km į šiaurę nuo tilto per Erlos upelį kelyje Salantai-Skuodas, 150 m į vakarus nuo upės ir 10 m į rytus nuo kelio.
Peržiūrėti Erlėnai ir Erlėnų senovės žemdirbystės vieta
Erlėnų tvenkinys
120px Erlėnų tvenkinys – tvenkinys Lietuvoje, Kretingos rajone, 2,5 km į šiaurę nuo Salantų, Erlėnų gyvenvietėje.
Peržiūrėti Erlėnai ir Erlėnų tvenkinys
Etnografija
Rumšiškių etnografinis muziejus po atviru dangumi Etnografija (– tauta + graphō – rašau) – tautų, etninių bendrijų materialinės ir dvasinės kultūros faktų rinkimas, aprašymas, kaupimas.
Peržiūrėti Erlėnai ir Etnografija
Europos Sąjunga
Europos Sąjunga (ES) – dvidešimt septynių Europos valstybių viršnacionalinė sąjunga, ekonominė bei politinė bendrija.
Peržiūrėti Erlėnai ir Europos Sąjunga
Grafas (titulas)
Grafas – kilmingųjų titulas, žymintis rangąžemesnį nei markizo ar markgrafo (arba kunigaikščio, šalyse, kur markizo titulo nėra).
Peržiūrėti Erlėnai ir Grafas (titulas)
Grūšlaukės dvaras
Grūšlaukės dvaras – buvęs dvaras šiaurinėje - šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, į vakarus nuo Salantų, prie kelių ir.
Peržiūrėti Erlėnai ir Grūšlaukės dvaras
Grūšlaukės valsčius
Grūšlaukės valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje.
Peržiūrėti Erlėnai ir Grūšlaukės valsčius
Gyvulininkystė
avys Gyvulininkystė – mokslas, tiriantis naminių gyvulių veisimą, šėrimą, laikymąir priežiūrą, jų organizmo sandarąir funkcijas, produkcijos gamybąir kokybę.
Peržiūrėti Erlėnai ir Gyvulininkystė
Imbarės apylinkė
Imbarės apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje.
Peržiūrėti Erlėnai ir Imbarės apylinkė
Imbarės seniūnija
Imbarės seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos šiaurės rytuose.
Peržiūrėti Erlėnai ir Imbarės seniūnija
Jėzus Kristus
„Jėzus gydo akluosius“. XII amžiaus romėnų mozaika pavaizduota Monrealės katedroje, Sicilijoje. Gerardo van Honthorsto paveiksle XI a. tapytas Jėzaus portretas Jėzus Kristus (Jėzus „Jahvė gelbėja“; Kristus,, – „mesijas“, „pateptasis“; gimė apie 7 ar 4 m.
Peržiūrėti Erlėnai ir Jėzus Kristus
Jonas Nepomukas
Trakuose Šv.
Peržiūrėti Erlėnai ir Jonas Nepomukas
Julius Kanarskas
Julius Kanarskas (g. 1960 m. rugpjūčio 28 d. Šemetiškiuose, Jonavos r.) – Lietuvos archeologas, istorikas, muziejininkas, Kretingos rajono savivaldybės politinis ir visuomenės veikėjas.
Peržiūrėti Erlėnai ir Julius Kanarskas
Juodupėnai
Juodupėnai – kaimas Kretingos rajono savivaldybėje, į vakarus nuo kelio, 4 km į šiaurės vakarus nuo Salantų, Erlos kairiajame krante.
Peržiūrėti Erlėnai ir Juodupėnai
Juozapas Paulauskas
Juozapas Paulauskas (1860 m., Darbėnų apylinkėje, Telšių aps., Kauno gub. – 1945 m. vasario 13 d., Grūšlaukės k., Darbėnų vls., Kretingos aps.) – Lietuvos liaudies meistras, knygnešys.
Peržiūrėti Erlėnai ir Juozapas Paulauskas
Juozapas Tiškevičius II
Sofija ir Juozapas Tiškevičiai, Oto van Bošo nuotr., Frankfurtas prie Maino, 1882–1885 m. Kretingos dvaro rūmai XIX a. Kretingos dvaro rūmai XXI a. Juozapas Tiškevičius (1835 m. lapkričio 8 d. Vilniuje – 1891 m. gegužės 26 d. Kretingoje) – Lietuvos bajoras, didikas, Leliva herbo grafas, Rusijos imperijos karinis veikėjas, dvarininkas-žemvaldys, investuotojas.
Peržiūrėti Erlėnai ir Juozapas Tiškevičius II
Kadagynai
Kadagynais vadinami kaimai.
Peržiūrėti Erlėnai ir Kadagynai
Kadagynas (Kretinga)
Kadagynas – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurinės rytinėje dalyje, 1 km į šiaurę nuo Salantų, prie kelio.
Peržiūrėti Erlėnai ir Kadagynas (Kretinga)
Kaimas
Šuminų kaimas Beržynės kaimas Dirvonėnų kaimas Kaimas – istoriškai susiklostęs teritorinis (Lietuvoje iki 1945 m. ir administracinis bendruomeninis) vienetas su gyvenviete, kuri mažesnė už miestą.
Peržiūrėti Erlėnai ir Kaimas
Kalniškiai (Imbarė)
Kalniškiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės rytiniame pakraštyje, 7 km į šiaurę nuo Salantų, į rytus nuo kelio.
Peržiūrėti Erlėnai ir Kalniškiai (Imbarė)
Kazys Misius
Kazys Misius (g. 1942 m. gruodžio 5 d. Paymėžyje) – Lietuvos inžinierius, kraštotyrininkas.
Peržiūrėti Erlėnai ir Kazys Misius
Klaipėdos apskritis
Klaipėdos apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas Vakarų Lietuvoje, vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios.
Peržiūrėti Erlėnai ir Klaipėdos apskritis
Klėtis
Klėtis – pastatas javams bei drabužių atsargoms laikyti, miegoti.
Peržiūrėti Erlėnai ir Klėtis
Kolūkis
Buvusių kolūkių gyvenviečių sklaida dabartinėje Lietuvos teritorijoje (~2000 gyvenviečių) Kolūkis (arba kolchozas;, santrumpa iš коллективное хозяйство – „kolektyvinis ūkis“) – tarybinė žemės ūkio įmonė, paremta kolektyvinio ūkininkavimo idėja.
Peržiūrėti Erlėnai ir Kolūkis
Koplytėlė
Koplytėlė Koplytėlė kapinėse Koplytėlė Šveicarijoje Koplytėlė – memorialinis statinys.
Peržiūrėti Erlėnai ir Koplytėlė
Kretingos apskritis
Kretingos apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas 1915–1918 m. ir 1919–1950 m. Lietuvos šiaurės vakaruose.
Peržiūrėti Erlėnai ir Kretingos apskritis
Kretingos rajono savivaldybė
Kretingos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje.
Peržiūrėti Erlėnai ir Kretingos rajono savivaldybė
Kryžius
Kryžius – geometrinė figūra, sudaryta iš dviejų statmenai susikertančių atkarpų.
Peržiūrėti Erlėnai ir Kryžius
Kunigas
Kunigas yra katalikų, liuteronų arba stačiatikių bažnyčios dvasininkas.
Peržiūrėti Erlėnai ir Kunigas
Laiviai
Laiviai – kaimas šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės pakraštyje, Imbarės seniūnijoje, į šiaurės rytus nuo Salantų, abipus kelio, Salanto kairiajame krante.
Peržiūrėti Erlėnai ir Laiviai
Laivių piliakalnis
Laivių piliakalnis, vadinamas Pilale (valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas: unikalus kodas -, senas registro kodas - A441P) – piliakalnis šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Laivių kaime (Imbarės seniūnija), Salanto ir Bubino santakoje.
Peržiūrėti Erlėnai ir Laivių piliakalnis
Liepos 16
Liepos 16 yra 197-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 198-a).
Peržiūrėti Erlėnai ir Liepos 16
Lietuvių liaudies architektūra
Lietuvių liaudies architektūra – lietuvių liaudies kultūros sudedamoji dalis, viena iš pasaulio architektūros formų, paplitusi lietuvių valstiečių tarpe.
Peržiūrėti Erlėnai ir Lietuvių liaudies architektūra
Lietuvos etnografijos muziejus
Lietuvos etnografijos muziejus (iki 2023 m. pabaigos Lietuvos liaudies buities muziejus) – muziejus po atviru dangumi, atidarytas 1974 m.
Peržiūrėti Erlėnai ir Lietuvos etnografijos muziejus
Lietuvos kryždirbystė
Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m.
Peržiūrėti Erlėnai ir Lietuvos kryždirbystė
Marija (Jėzaus motina)
Seniausias Marijos su Kristumi atvaizdas II a. Marija Mergelė, pamynusi žaltį Marija (aram.k. מרים) – krikščionių religijoje Jėzaus Kristaus motina.
Peržiūrėti Erlėnai ir Marija (Jėzaus motina)
Mosėdis
Mosėdis – miestelis Skuodo rajono savivaldybėje, prie Bartuvos upės, 11 km į pietus nuo Skuodo ir 11 km į šiaurę nuo Salantų.
Peržiūrėti Erlėnai ir Mosėdis
Neogotika
Veprių bažnyčia (1910 m.), Lietuvos neogotikos stiliaus pavyzdys Neogotika – architektūros ir taikomosios dailės kryptis.
Peržiūrėti Erlėnai ir Neogotika
Nerėpai
Nerėpai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurinės rytiniame pakraštyje, 4 km į šiaurės rytus nuo Salantų, Erlos kairiajame krante.
Peržiūrėti Erlėnai ir Nerėpai
Pagilbrastis
Pagilbrastis – upelis Vakarų Lietuvoje, šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, kairysis Erlos intakas.
Peržiūrėti Erlėnai ir Pagilbrastis
Pajūrio naujienos
miniatiūra Pajūrio naujienos – laikraštis Kretingos rajono, Palangos ir kitiems Lietuvos gyventojams, leidžiamas nuo 1993 m.
Peržiūrėti Erlėnai ir Pajūrio naujienos
Paminklas
Paminklas – materialus objektas, kuriuo siekiama kąnors įamžinti, atminti.
Peržiūrėti Erlėnai ir Paminklas
Pesčiai
Pesčiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės rytinėje dalyje, 2 km nuo į pietvakarius nuo Salantų, prie kelio, dešiniajame Salanto ir kairiajame jo intako Pestupio krante.
Peržiūrėti Erlėnai ir Pesčiai
Pienas
Stiklinė pieno Pienas dažniausiai reiškia žinduolių patelių pieno liaukų gaminamąmaistingąskystį.
Peržiūrėti Erlėnai ir Pienas
Pradinė mokykla
Pradinė mokykla (anksčiau vadinta pradžios mokykla) – pradinį išsilavinimąteikianti bendrojo ugdymo įstaiga.
Peržiūrėti Erlėnai ir Pradinė mokykla
Pylimas (Ignalina)
Pylimas – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 3 km nuo Linkmenų.
Peržiūrėti Erlėnai ir Pylimas (Ignalina)
Rūpintojėlis
Kavarske Vokiškas Rūpintojėlis Rūpintojėlis (smūtkelis) – liaudies meno skulptūra – susirūpinusio Jėzaus Kristaus, sėdinčio, palinkusio, dešine ranka remiančio smakrą, povyza.
Peržiūrėti Erlėnai ir Rūpintojėlis
Rėda Nemickienė
Rėda Nemickienė (g. 1973 m. sausio 14 d. Vyžuonos, Utenos r.) – Lietuvos archeologė.
Peržiūrėti Erlėnai ir Rėda Nemickienė
Riedulys
Rieduliai Moeraki Boulders, Naujoji Zelandija Riedulys – bet koks suapvalintas akmuo, didesnis nei 200 mm skersmens.
Peržiūrėti Erlėnai ir Riedulys
Rumšiškės
Rumšiškės – miestelis Kaišiadorių rajono savivaldybės vakaruose, 20 km į vakarus nuo Kaišiadorių, prie Kauno marių, Kauno marių RP.
Peržiūrėti Erlėnai ir Rumšiškės
Salantai
Salantai – miestas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, abipus Salanto upės (Minijos intako), 31 km į šiaurės rytus nuo Kretingos.
Peržiūrėti Erlėnai ir Salantai
Salantas
Salantas – upė Žemaitijoje; Minijos dešinysis intakas.
Peržiūrėti Erlėnai ir Salantas
Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Salantų Švč.
Peržiūrėti Erlėnai ir Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Salantų rajonas
Salantų rajonas – 1950–1959 m. LTSR administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose.
Peržiūrėti Erlėnai ir Salantų rajonas
Salantų regioninis parkas
Salantų regioninis parkas – regioninis parkas šiaurės vakarų Lietuvoje.
Peržiūrėti Erlėnai ir Salantų regioninis parkas
Salantų valsčius
Salantų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje.
Peržiūrėti Erlėnai ir Salantų valsčius
Skulptūra
Dovydas“ (aut. Mikelandželas, 1501–1504 m.) Skulptūra (– 'skaptuoju').
Peržiūrėti Erlėnai ir Skulptūra
Skuodas
Skuodas – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje, 75 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 2 km į pietus nuo Latvijos sienos.
Peržiūrėti Erlėnai ir Skuodas
Sodyba
Kaimo sodyba Pakruojo dvaro ūkiniai pastatai Sodyba (tarm. sodžius, suoda) – vienoje šeimos žemės valdoje išsidėstęs statinių ir juos supančios priklausomos žemės kompleksas.
Peržiūrėti Erlėnai ir Sodyba
Telšių apskritis
Telšių apskritis – mažiausia pagal plotąiš dešimties Lietuvos apskričių, 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šalies vakarinėje dalyje.
Peržiūrėti Erlėnai ir Telšių apskritis
Troba
Voverių k.) Trobos vidus Troba (žemaitiškai: truoba) – žemaičių gyvenamas namas.
Peržiūrėti Erlėnai ir Troba
Tvartas
Žemaičių tvartas (kūtė). Žemalėnai, 1937 m. Salos II Tvartas – ūkinis pastatas gyvuliams laikyti.
Peržiūrėti Erlėnai ir Tvartas
Vaikų darželis
Žaidžiantys vaikai vaikų darželyje 1961 m. Vokietija. Vaikų darželis – privati arba vieša ikimokyklinio ugdymo įstaiga, paprastai skirta vaikams nuo dviejų iki penkerių ar šešerių metų.
Peržiūrėti Erlėnai ir Vaikų darželis
Valakų reforma
Valdų išdėstymo schema: Stora linija parodytos valakų ribos (''sienos''), pusiau stora linija - valakų padalijimas į tris dalis. Užštrichuota teritorija buvo vadinama ''užusieniu''. Vienas namelis vaizduoja valstiečio kiemą(dūmą), keli nameliai - kaimą.
Peržiūrėti Erlėnai ir Valakų reforma
Vienkiemis
Pavinkšnių k., Kėdainių raj.) Vienkiemis – atskira sodyba su žemės sklypu, įeinanti į kuriąnors gyvenvietę (kaimą, miestelį, viensėdį), bet esanti atokiau nuo kitų jos sodybų.
Peržiūrėti Erlėnai ir Vienkiemis
Vilniaus Išganytojo bažnyčia
Vilniaus Išganytojo bažnyčia, dar žinoma kaip Vilniaus Viešpaties Jėzaus bažnyčia arba Vilniaus Trinitorių bažnyčia – bažnyčia, stovinti Vilniuje, Antakalnyje.
Peržiūrėti Erlėnai ir Vilniaus Išganytojo bažnyčia
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Erlėnai ir XIX amžius
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Erlėnai ir XV amžius
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Erlėnai ir XVI amžius
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Erlėnai ir XVIII amžius
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Erlėnai ir XX amžius
1 tūkstantmetis
Pirmasis mūsų eros tūkstantmentis prasidėjo 1-aisiais mūsų eros metais ir baigėsi 1000-aisiais metais.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1 tūkstantmetis
1511 m.
1511 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1511 m.
1568 m.
1568 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1568 m.
1630 m.
1630 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1630 m.
1750 m.
1750 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1750 m.
1834 m.
1834 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1834 m.
1846 m.
1846 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1846 m.
1859 m.
1859 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių (arba nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį, pagal 12-ka dienų lėtesnį Julijaus kalendorių.).
Peržiūrėti Erlėnai ir 1859 m.
1861 m.
1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1861 m.
1866 m.
1866 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1866 m.
1870 m.
1870 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1870 m.
1894 m.
1894 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1894 m.
1910 m.
1910 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1910 m.
1915 m.
1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1915 m.
1923 m.
1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1923 m.
1934 m.
1934 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1934 m.
1936 m.
1936 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1936 m.
1940 m.
1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1940 m.
1941 m.
1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1941 m.
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1944 m.
1949 m.
1949 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1949 m.
1950 m.
1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1950 m.
1958 m.
1958 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1958 m.
1959 m.
1959 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1959 m.
1961 m.
1961 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1961 m.
1964 m.
1964 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1964 m.
1966 m.
1966 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1966 m.
1973 m.
1973 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1973 m.
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1988 m.
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1991 m.
1994 m.
1994 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1994 m.
1995 m.
1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1995 m.
1999 m.
1999 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 1999 m.
2006 m.
2006 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 2006 m.
2007 m.
2007 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 2007 m.
2009 m.
2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 2009 m.
2011 m.
2011 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Erlėnai ir 2011 m.