Greičiau nei naršyklėje!
195 santykiai: Absoliučiai juodas kūnas, Akustika, Albert Einstein, Antika, Antoine Henri Becquerel, Antrasis pasaulinis karas, Archajinis laikotarpis, Archimedas, Aristotelis, Astrofizika, Astronomija, Atomas, Atomo branduolys, Aukštatemperatūris superlaidininkas, Šiluma, Šiluminis variklis, Šredingerio lygtis, Šviesos greitis, Žemė, Banga, Banginė funkcija, Bendroji reliatyvumo teorija, Biofizika, Biologija, Bolcmano konstanta, Branduolinė fizika, Branduolinis ginklas, CBS, CERN, Chaoso teorija, Chemija, Dalelių fizika, Dalelių greitintuvas, Demokritas Abderietis, Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas, Didysis sprogimas, Dvynių paradoksas, Elektra, Elektrinis laukas, Elektromagnetinė indukcija, Elektromagnetinė sąveika, Elektromagnetinė spinduliuotė, Elektromagnetinis laukas, Elektronas, Elektronika, Elektronvoltas, Elektros krūvis, Elektros srovė, Elektrostatika, Elementarioji dalelė, ..., Energija, Energijos tvermės dėsnis, Enrico Fermi, Entalpija, Entropija, Erdvė, Erdvėlaikis, Ernest Rutherford, Erwin Schrödinger, Filosofija, Fizikos Olimpas, Fotoefektas, Fundamentalioji sąveika, Galaktika, Galia (fizika), Galilėjus, Gamta, Gamtos mokslas, Geologija, Georg Ohm, Grandininė branduolinė reakcija, Gravitacija, Gravitacinės bangos, Greitis, Hamiltonianas (kvantinė mechanika), Harmoninis osciliatorius, Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis, Hidrostatika, Higso bozonas, Idealiosios dujos, Indo slėnio civilizacija, Inercijos momentas, Isaac Newton, James Clerk Maxwell, James Prescott Joule, Jėga, Jėgos momentas, John Dalton, Jonas Šliūpas, Joseph John Thomson, Joseph Louis Lagrange, Judėjimas, Judesio kiekio momentas, Judesio kiekis, Jungtinės Amerikos Valstijos, Juozapas Mickevičius, Juozas Adomaitis-Šernas, Kampinis dažnis, Kampinis pagreitis, Kaunas, Kauno technologijos universitetas, Kelias, Kintamoji elektros srovė, Klasikinė mechanika, Kopėčių paradoksas, Kosmologija, Kristalinė gardelė, Kvantas, Kvantinė chemija, Kvantinė chromodinamika, Kvantinė elektrodinamika, Kvantinė gravitacija, Kvantinė lauko teorija, Kvantinė mechanika, Kvantinis kompiuteris, Laikas, Leukipas, Lietuvos mokinių fizikos olimpiada, Lithuanian Journal of Physics, M teorija, Magnetinė skvarba, Magnetinis laukas, Magnetizmas, Maksvelo lygtys, Manhatano projektas, Marie Curie, Masė, Matematika, Matematinė fizika, Materija (fizika), Max Planck, Mėnulis, Mechanika, Mechaninis darbas, Michael Faraday, Mokslinis metodas, Molekulinė fizika, Neurofizika, Neutrinas, Neutronas, Niels Bohr, Nikola Tesla, Niutono dėsniai, Niutono gravitacijos dėsnis, Omo dėsnis, Operatoriai kvantinėje mechanikoje, Optika, Pagreitis, Paul Dirac, Paulio draudimo principas, Petras Vileišis, Pierre Curie, Planko konstanta, Poslinkis, Protonas, Psichofizika, Puslaidininkis, Radioaktyvumas, Radiologija, Reliatyvumo teorija, Rentgeno spinduliai, Richard Feynman, Robert Boyle, Saulė, Senovės Egiptas, Specialioji reliatyvumo teorija, Standartinis modelis, Statistinė mechanika, Sukinys, Superlaidumas, Supernova, Supersimetrija, Talis Miletietis, Tamsioji medžiaga, Temperatūra, Teorija, Termodinamika, Termodinamikos dėsniai, Termodinaminis procesas, Tikimybė, Tomas Žebrauskas, Tvermės dėsnis, Vidinė energija, Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Vincas Čepinskis, Visata, Vokietija, Vytauto Didžiojo universitetas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Werner Heisenberg, Wilhelm Conrad Röntgen, 1901 m., 1926 m.. Išplėsti indeksą (145 daugiau) »
Absoliučiai juodas kūnas
Įvairių temperatūrų absoliučiai juodo kūno spinduliavimo priklausomybė nuo bangos ilgio Absoliučiai juodas kūnas – fizikinė abstrakcija, reiškianti kūną, kuris sugeria visas į jį krentančias elektromagnetines bangas bei bangų neatspindi.
Nauja!!: Fizika ir Absoliučiai juodas kūnas · Žiūrėti daugiau »
Akustika
Dirbtinis bekryptis garso šaltinis Akustika – tarpdisciplininis mokslas, kuris tiria mechaninių bangų sklidimądujose, skysčiuose ir kietuose kūnuose, įskaitant vibraciją, garsą, ultragarsąir infragarsą.
Nauja!!: Fizika ir Akustika · Žiūrėti daugiau »
Albert Einstein
Albertas Einšteinas (1879 m. kovo 14 d. Ulme, Vokietijoje – 1955 m. balandžio 18 d. Prinstone, JAV) – Vokietijos ir Jungtinių Valstijų fizikas, suformulavęs specialiąjąreliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąjąreliatyvumo teoriją.
Nauja!!: Fizika ir Albert Einstein · Žiūrėti daugiau »
Antika
Antika (Kai kurie istorikai antikos pabaiga laiko Platono akademijos Atėnuose uždarymą529 m. Antikos terminąXVIII a. pasiūlė vokiečių scholastas Kristopas Keleris. Senovės graikų kultūra kartu su kai kuriomis senovės Artimųjų Rytų įtakomis buvo Europos meno, filosofijos, visuomenės ir švietimo pagrindas iki pat Romos imperijos laikotarpio. Romėnai šiąkultūrąišsaugojo, mėgdžiojo ir skleidė Europoje, kol patys galėjo su ja konkuruoti, o klasikinis pasaulis ėmė kalbėti ne tik graikiškai, bet ir lotyniškai. Šis graikų-romėnų kultūros pamatas turėjo didžiulę įtakąšiuolaikinio pasaulio kalbai, politikai, teisei, švietimo sistemoms, filosofijai, mokslui, karybai, poezijai, istoriografijai, etikai, retorikai, menui ir architektūrai. Išlikę klasikinės kultūros fragmentai lėmė XIV a. prasidėjusį atgimimą, kuris vėliau imtas vadinti Renesansu, o XVIII ir XIX a. vyko įvairūs neoklasicizmo atgimimai.
Nauja!!: Fizika ir Antika · Žiūrėti daugiau »
Antoine Henri Becquerel
Fotografinė plokštelė, kuri buvo apšvitinta urano druskų spinduliuotės Antuanas Anri Bekerelis (1852 m. gruodžio 15 d. – 1908 m. rugpjūčio 25 d.) – prancūzų fizikas, vienas iš radioaktyvumo atradėjų, Nobelio premijos laureatas.
Nauja!!: Fizika ir Antoine Henri Becquerel · Žiūrėti daugiau »
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Nauja!!: Fizika ir Antrasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »
Archajinis laikotarpis
Archajinis laikotarpis – senovės Graikijos civilizacijos laikotarpis, gyvavęs VIII a. pr.
Nauja!!: Fizika ir Archajinis laikotarpis · Žiūrėti daugiau »
Archimedas
Archimedas (Sirakūzuose, apie 287 m. pr. m. e. – 212 m. pr. m. e.) – graikų matematikas, fizikas, išradėjas – inžinierius ir astronomas.
Nauja!!: Fizika ir Archimedas · Žiūrėti daugiau »
Aristotelis
Aristotelis ( .
Nauja!!: Fizika ir Aristotelis · Žiūrėti daugiau »
Astrofizika
Visatos plėtimasis Astrofizika – astronomijos šaka, tirianti kosminių kūnų (planetų ir jų palydovų, Saulės, žvaigždžių, Galaktikos, kitų galaktikų) ir kosminės erdvės (tarpplanetinės, tarpžvaigždinės ir tarpgalaktinės) medžiagos sandarą, fizinę ir cheminę sudėtį ir fizikines savybes, kosminių kūnų atmosferas, kosminės erdvės fizikinius laukus, Visatos evoliuciją.
Nauja!!: Fizika ir Astrofizika · Žiūrėti daugiau »
Astronomija
Šiaurės Amerikos ūkas Astronomija – mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimąir aiškinimą.
Nauja!!: Fizika ir Astronomija · Žiūrėti daugiau »
Atomas
Atomo schema Atomas (– ‘nedalus’) – mažiausia elektriškai neutrali ir chemiškai nedali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes.
Nauja!!: Fizika ir Atomas · Žiūrėti daugiau »
Atomo branduolys
kvantinę mechaniką. Iš tiesų kiekvienas nukleonas turi keletąpadėčių vienų metu. Atomo branduolys – tankus regionas atomo centre, sudarytas iš protonų ir neutronų.
Nauja!!: Fizika ir Atomo branduolys · Žiūrėti daugiau »
Aukštatemperatūris superlaidininkas
Aukštatemperatūris superlaidininkas BSCCO-2223 (fone esančias dvi juosteles skiria 1 mm tarpas). Aukštatemperatūriai superlaidininkai – superlaidžių medžiagų grupė, kurių pagrindinis struktūrinis bruožas yra vario oksido plokštuma.
Nauja!!: Fizika ir Aukštatemperatūris superlaidininkas · Žiūrėti daugiau »
Šiluma
Saulė ir Žemė yra šiluminio proceso pavyzdys. Dalis Saulės šiluminio spinduliavimo pasiekia ir šildo Žemės planetą. Lyginant su Saule, Žemė turi daug mažesnę temperatūrąir todėl siunčia daug mažiau šiluminio spinduliavimo atgal į Saulę. Šiluma – energijos perdavimo forma.
Nauja!!: Fizika ir Šiluma · Žiūrėti daugiau »
Šiluminis variklis
Šiluminis variklis – energijos rūšies keitimo įtaisas, variklis, dujų termo-mechaninę plėtimosi energijąverčiantis į mechaninę − sukimo momentą.
Nauja!!: Fizika ir Šiluminis variklis · Žiūrėti daugiau »
Šredingerio lygtis
Šredingerio lygtis – lygtis, aprašanti nereliatyvistinės kvantinės sistemos evoliucijąlaiko atžvilgiu.
Nauja!!: Fizika ir Šredingerio lygtis · Žiūrėti daugiau »
Šviesos greitis
Saulės šviesa užtrunka apie 8 minutes ir 17 sekundžių, kol nukeliauja atstumąnuo Saulės iki Žemės. Šviesos greitis (žinomas kaip Einšteino konstanta) – atstumas, kurį šviesa nukeliauja per vienetinį laiką.
Nauja!!: Fizika ir Šviesos greitis · Žiūrėti daugiau »
Žemė
Žemė (🜨; Žemės rutulys, Pasaulis) – Saulės sistemos planeta.
Nauja!!: Fizika ir Žemė · Žiūrėti daugiau »
Banga
Skersinė stovinti banga Bangos vandens paviršiuje Banga – erdvėje ir laike sklindantis trikdys, pernešantis energiją(pvz., šviesos arba garso pavidalu) iš vieno taško į kitą.
Nauja!!: Fizika ir Banga · Žiūrėti daugiau »
Banginė funkcija
Banginė funkcija – pagrindinis dydis visiškai aprašantis dalelės judėjimąkvantinėje mechanikoje.
Nauja!!: Fizika ir Banginė funkcija · Žiūrėti daugiau »
Bendroji reliatyvumo teorija
Bendroji reliatyvumo teorija – Alberto Einšteino sukurta erdvės, laiko ir gravitacijos teorija, kuri parodo, kad gravitacinis laukas yra susijęs su erdvėlaikio kreivumu, o masė ir energija yra erdvėlaikio kreivumo priežastys.
Nauja!!: Fizika ir Bendroji reliatyvumo teorija · Žiūrėti daugiau »
Biofizika
Biofizika ('gyvybė, gyvenimas' + 'gamta') – tarpdisciplininis mokslas, biologijos problemas tiriantis fizikos bei chemijos metodais.
Nauja!!: Fizika ir Biofizika · Žiūrėti daugiau »
Biologija
naminiai jaučiai (''Bos taurus'') Augalai (Planta) – kviečiai (''Triticum'') Grybai (Fungi) – valgomasis briedžiukas (''Morchella esculenta'') Dumbliai Stramenopila/Chromista - ''Fucus serratus'' Bakterijos (Bacteria) – ''Gemmatimonas aurantiaca'' (-.
Nauja!!: Fizika ir Biologija · Žiūrėti daugiau »
Bolcmano konstanta
Bolcmano konstanta (k arba kB) – fizikinė konstanta, susiejanti temperatūrąir energiją.
Nauja!!: Fizika ir Bolcmano konstanta · Žiūrėti daugiau »
Branduolinė fizika
Branduolinė fizika yra fizikos šaka, kuri tiria atomų branduolių savybes ir sąveikas.
Nauja!!: Fizika ir Branduolinė fizika · Žiūrėti daugiau »
Branduolinis ginklas
Nagasakio numesta atominė bomba „Dručkis“ Branduolinis ginklas (dar vadinamas atominiu ginklu) – ginklas, naudojantis branduolių dalijimosi (grandininės branduolinės reakcijos) arba branduolių sintezės energijąir turintis milžiniškągriaunamąjągaliąlyginant su įprastiniais sprogmenimis.
Nauja!!: Fizika ir Branduolinis ginklas · Žiūrėti daugiau »
CBS
CBS (buvusio korporacijos pavadinimo Columbia Broadcasting System abreviatūra) – JAV radijo ir televizijos tinklas su būstine Niujorke.
Nauja!!: Fizika ir CBS · Žiūrėti daugiau »
CERN
CERN vaizdas šalia sienos tarp Prancūzijos ir Šveicarijos Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija, trumpai vadinama CERN (akronimas CERN kilęs nuo pranc. Conseil européen pour la recherche nucléaire, 1952 m. suburtos laikinos tarybos, skirtos įsteigti organizaciją) – tarpvyriausybinė organizacija, valdanti didžiausiąpasaulyje dalelių fizikos laboratoriją.
Nauja!!: Fizika ir CERN · Žiūrėti daugiau »
Chaoso teorija
Chaoso teorija – matematikos sritis, tirianti labai jautrių pradinėms sąlygoms dinaminių sistemų elgseną.
Nauja!!: Fizika ir Chaoso teorija · Žiūrėti daugiau »
Chemija
Chemikalai buteliukuose Helio atomas Chemija ( – skystis) – mokslas, tiriantis cheminius elementus bei jų sudaromų vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūrą, savybes ir kitimus, vykstančius cheminių reakcijų metu.
Nauja!!: Fizika ir Chemija · Žiūrėti daugiau »
Dalelių fizika
Dalelių fizika – fizikos sritis, kuri nagrinėja gamtą, sudarytąiš dalelių, kurios sudaro medžiagąir spinduliuotę.
Nauja!!: Fizika ir Dalelių fizika · Žiūrėti daugiau »
Dalelių greitintuvas
Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo tunelis Dalelių greitintuvas – įrenginys, kuris elektrinio ir (arba) magnetinio lauko pagalba greitina elektrinį krūvį turinčias daleles, suteikdamas joms dideles energijas.
Nauja!!: Fizika ir Dalelių greitintuvas · Žiūrėti daugiau »
Demokritas Abderietis
Demokritas Abderietis (Demokritos Abderites; apie 460 m. pr. m. e. Abderoje, Trakija – apie 370 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, materialistas, vienas atomizmo kūrėjų, Leukipo mokinys (išplėtojęs Leukipo atomų mokslą).
Nauja!!: Fizika ir Demokritas Abderietis · Žiūrėti daugiau »
Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas
Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas. Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas – dalelių greitintuvas CERN laboratorijoje, netoli Ženevos, Šveicarijoje, didžiausias dalelių greitintuvas pasaulyje, oficialiai atidarytas 2008 m. spalio 21 d. Pirmas protonų pluoštas į žiedąįleistas 2008 m. rugsėjo 10 d., o pirmieji susidūrimai nukelti į 2009 m. rudenį.
Nauja!!: Fizika ir Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas · Žiūrėti daugiau »
Didysis sprogimas
Visatos kūrimasis iš Didžiojo sprogimo Didysis sprogimas – sąvoka, Didžiojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo momentą.
Nauja!!: Fizika ir Didysis sprogimas · Žiūrėti daugiau »
Dvynių paradoksas
„Dvynių paradoksas“ pirmąkartąbuvo paminėtas 1911 metais Paulo Langevino sugalvotame mintiniame specialiosios reliatyvumo teorijos uždavinyje: vienas iš dviejų dvynių iškeliauja į ilgąkosminę kelionę su raketa, kuri skrieja greičiu, artimu šviesos greičiui.
Nauja!!: Fizika ir Dvynių paradoksas · Žiūrėti daugiau »
Elektra
Žaibas – elektros iškrova Elektra – visuma reiškinių, sąlygojama elektros krūvio ir jo judėjimo.
Nauja!!: Fizika ir Elektra · Žiūrėti daugiau »
Elektrinis laukas
Elektrinio lauko linijos išeina iš teigiamo krūvio Elektrinis laukas – materijos forma, supanti krūvius.
Nauja!!: Fizika ir Elektrinis laukas · Žiūrėti daugiau »
Elektromagnetinė indukcija
Elektromagnetinė indukcija – fizikinis reiškinys, kai elektros srovė ima tekėti laidininku, esančiu kintamajame magnetiniame lauke arba judančiu pastoviame magnetiniame lauke.
Nauja!!: Fizika ir Elektromagnetinė indukcija · Žiūrėti daugiau »
Elektromagnetinė sąveika
Elektromagnetinė sąveika – viena iš keturių pagrindinių fundamentaliųjų sąveikų.
Nauja!!: Fizika ir Elektromagnetinė sąveika · Žiūrėti daugiau »
Elektromagnetinė spinduliuotė
Šviesa kaip elektromagnetinė banga. ''E'' ir ''M'' – elektrinio ir magnetinio laukų amplitudės, ''λ'' – bangos ilgis. Elektromagnetinių bangų spektras. Elektromagnetinė spinduliuotė fizikoje reiškia elektromagnetinio lauko bangas (ar jų kvantus, fotonus), spinduliuojančias erdvėje ir nešančiąelektromagnetinę spinduliavimo energiją.
Nauja!!: Fizika ir Elektromagnetinė spinduliuotė · Žiūrėti daugiau »
Elektromagnetinis laukas
Elektromagnetinis laukas – elektrinio ir magnetinio lauko pasireiškimas.
Nauja!!: Fizika ir Elektromagnetinis laukas · Žiūrėti daugiau »
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Nauja!!: Fizika ir Elektronas · Žiūrėti daugiau »
Elektronika
Mikroschema Elektronika – mokslo ir technikos šaka, tirianti ir pritaikanti praktikoje elektros krūvininkų (elektronų, skylių ir jonų) judėjimo reiškinius, vykstančius vakuume, dujose, ir kietuosiuose kūnuose.
Nauja!!: Fizika ir Elektronika · Žiūrėti daugiau »
Elektronvoltas
Pralėkdami trijų kilometrų ilgio Standordo greitintuvą, elektronai įgauna iki 50 gigaelektronvoltų energijos. Elektronvoltas (žymuo eV) – energijos vienetas.
Nauja!!: Fizika ir Elektronvoltas · Žiūrėti daugiau »
Elektros krūvis
Elektros krūvių sąveika: kūnai, turintys priešingus krūvius vienas kita traukia, o turintys vienodus – stumia. Elektros krūvis – fundamentali kai kurių subatominių dalelių savybė, kuri nusako elektromagnetinę sąveiką.
Nauja!!: Fizika ir Elektros krūvis · Žiūrėti daugiau »
Elektros srovė
Elektros srovė – kryptingas elektros krūvių judėjimas.
Nauja!!: Fizika ir Elektros srovė · Žiūrėti daugiau »
Elektrostatika
Elektroskopas – prietaisas krūviui aptikti. Įelektrintos plokštelės (geltonos) stumia viena kitąir prasiskečia Elektrostatika – tai fizikos šaka, kuri nagrinėja nejudančius krūvius ir jų sukurtąelektrostatinį lauką(t. y. nekintantį laike elektrinį lauką).
Nauja!!: Fizika ir Elektrostatika · Žiūrėti daugiau »
Elementarioji dalelė
Elementarioji dalelė arba fundamentalioji dalelė – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių.
Nauja!!: Fizika ir Elementarioji dalelė · Žiūrėti daugiau »
Energija
Energija ( – veiksmas) – skaliarinis fizikinis dydis, objekto arba sistemos savybė, nulemta gamtos.
Nauja!!: Fizika ir Energija · Žiūrėti daugiau »
Energijos tvermės dėsnis
Energijos tvermės ir virsmo dėsnis nusako, kad visas energijos kiekis izoliuotoje fizikinėje sistemoje išlieka pastovus, tačiau energijos formos gali kisti.
Nauja!!: Fizika ir Energijos tvermės dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Enrico Fermi
Enrikas Fermis (1901 m. rugsėjo 29 d. Roma, Italija – 1954 m. lapkričio 28 d. Čikaga, JAV) – vienas žymiausių Italijos fizikų.
Nauja!!: Fizika ir Enrico Fermi · Žiūrėti daugiau »
Entalpija
Entalpija – visos termodinaminės sistemos energijos išmatavimas.
Nauja!!: Fizika ir Entalpija · Žiūrėti daugiau »
Entropija
Rudolfas Klauzijus (1822 – 1888), entropijos sąvokos sukūrėjas Entropija – sistemos netvarkos matas, rodantis, kaip arti pusiausvyros yra termodinaminė sistema.
Nauja!!: Fizika ir Entropija · Žiūrėti daugiau »
Erdvė
Erdvė – beribė trijų matmenų plotmė, kurioje egzistuoja visi materialūs objektai.
Nauja!!: Fizika ir Erdvė · Žiūrėti daugiau »
Erdvėlaikis
300px Erdvėlaikis – matematinis modelis, jungiantis erdvės ir laiko koordinates į vienąvieningąvisumą – erdvės ir laiko kontinuumą.
Nauja!!: Fizika ir Erdvėlaikis · Žiūrėti daugiau »
Ernest Rutherford
Ernestas Rezerfordas (1871 m. rugpjūčio 30 d. Braitvoteris, N. Zelandija – 1937 m. spalio 17 d. Kembridžas, Anglija) – fizikas, vienas iš branduolinės fizikos pradininkų, Nobelio chemijos premijos laureatas.
Nauja!!: Fizika ir Ernest Rutherford · Žiūrėti daugiau »
Erwin Schrödinger
Ervinas Šriodingeris Ervinas Šriodingeris (iki šiol daugelyje šaltinių rasime Ervinas Šrėdingeris arba Ervinas Šredingeris – Erwin Rudolf Josef Alexander Schrödinger; 1887 m. rugpjūčio 12 d. – 1961 m. sausio 4 d.), austrų fizikas, laikomas vienu iš svarbiausių kvantinės fizikos kūrėjų.
Nauja!!: Fizika ir Erwin Schrödinger · Žiūrėti daugiau »
Filosofija
„Atėnų mokykla“ (Rafaelis) Filosofija (. Lietuvių kalbos žodynas, 2005 tokius kaip egzistencija, protavimas, žinojimas, gėris ir vertybės, sąmonė ir kalba. Filosofija gali būti teorinė (žinių siekimas) ir praktinė (iš to išplaukiančiu sąmoningu gėrio troškimu). Paties žodžio autorystė paprastai priskiriama graikų mąstytojui Pitagorui. Ginčytina, kiek ši prielaida teisinga, nes paties termino prasmę nuosekliau išvystė tik Platonas. Ilgąlaikąfilosofijos sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Dabartinėje terminologijoje įprasta skirti krikščionybės, budizmo, islamo ir kt. religijų filosofiją.
Nauja!!: Fizika ir Filosofija · Žiūrėti daugiau »
Fizikos Olimpas
Fizikos Olimpas – nevalstybinė viešoji švietimo įstaiga, intelektualiai ypač gabių moksleivių papildomojo ugdymo mokykla.
Nauja!!: Fizika ir Fizikos Olimpas · Žiūrėti daugiau »
Fotoefektas
Fotoefektas. Elektromagnetinių bangų spinduliai (kairėje) išmuša iš medžiagos elektronus (dešinėje). Fotoelektrinis efektas arba fotoefektas – elektronų išspinduliavimas iš elektromagnetinių bangų (tokių kaip regimoji šviesa ar UV spinduliai) veikiamos medžiagos paviršiaus (dažniausiai metalinio).
Nauja!!: Fizika ir Fotoefektas · Žiūrėti daugiau »
Fundamentalioji sąveika
Fundamentalioji sąveika arba fundamentalioji jėga – pagrindinė sąveika tarp dalelių, kuri negali būti paaiškinta kitų sąveikų požiūriu.
Nauja!!: Fizika ir Fundamentalioji sąveika · Žiūrėti daugiau »
Galaktika
žvaigždyne. Galaktika (sen.gr. γᾰλαξίας – „Pieno takas“, iš γάλα, γάλακτος – „pienas“) – didžiulė, gravitacijos susieta žvaigždžių, tarpžvaigždinių dujų, dulkių bei tamsiosios medžiagos sistema.
Nauja!!: Fizika ir Galaktika · Žiūrėti daugiau »
Galia (fizika)
Galia – darbas atliktas per vienetinį laiko tarpą.
Nauja!!: Fizika ir Galia (fizika) · Žiūrėti daugiau »
Galilėjus
Galilėjas Galilėjus (1564 m. vasario 15 d. Pizoje – 1642 m. sausio 8 d. Florencijoje) – italų astronomas, matematikas, filosofas ir fizikas.
Nauja!!: Fizika ir Galilėjus · Žiūrėti daugiau »
Gamta
Gamta – fizinis pasaulis, kurį sudaro įvairūs augalai, gyvūnai ir natūralūs kraštovaizdžiai.
Nauja!!: Fizika ir Gamta · Žiūrėti daugiau »
Gamtos mokslas
Gamtos mokslas – natūralistinis visatos, suprantamos kaip paklūstančios natūralaus atsiradimo dėsniams, tyrinėjimas.
Nauja!!: Fizika ir Gamtos mokslas · Žiūrėti daugiau »
Geologija
Šventosios Elenos ugnikalnio išsiveržimas Geologija ('Žemė' + λόγος.
Nauja!!: Fizika ir Geologija · Žiūrėti daugiau »
Georg Ohm
Georg Simon Ohm (1789 m. kovo 16 d. – 1854 m. liepos 6 d.) – vokiečių fizikas, Berlyno Mokslo Akademijos narys.
Nauja!!: Fizika ir Georg Ohm · Žiūrėti daugiau »
Grandininė branduolinė reakcija
Grandinine branduoline reakcija vadinama tokia branduolinės reakcijos rūšis, kai vienos reakcijos produktai, susidūrę su medžiaga, sukelia tolimesnes reakcijas.
Nauja!!: Fizika ir Grandininė branduolinė reakcija · Žiūrėti daugiau »
Gravitacija
Gravitacija – masyvių materialių kūnų tarpusavio traukos sąveikąnusakantis fizikinis reiškinys.
Nauja!!: Fizika ir Gravitacija · Žiūrėti daugiau »
Gravitacinės bangos
Gravitacinės bangos kuriamos dviejų sunkių, greitai vienas aplink kitąbesisukančių kūnų Gravitacinė banga – labai silpnas gravitacinio lauko trikdis, kurį sukelia didelės masės kūnų judėjimas su pagreičiu.
Nauja!!: Fizika ir Gravitacinės bangos · Žiūrėti daugiau »
Greitis
Automobilis lenktynėse Greitis – kūno įveiktas atstumas per laiko vienetą.
Nauja!!: Fizika ir Greitis · Žiūrėti daugiau »
Hamiltonianas (kvantinė mechanika)
Hamiltonianas kvantinėje mechanikoje – energijos operatorius, kurio tikrinių verčių spektras yra sistemos stebimų energijų vertės.
Nauja!!: Fizika ir Hamiltonianas (kvantinė mechanika) · Žiūrėti daugiau »
Harmoninis osciliatorius
Spyruoklinis harmoninis osciliatorius. Harmoninis osciliatorius – abstrakti matematinė bei fizikinė sistema kurioje pagal žemiau aprašytus dėsnius viena iš dviejų dalyvaujančių energijos formų periodiškai virsta kita.
Nauja!!: Fizika ir Harmoninis osciliatorius · Žiūrėti daugiau »
Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis
Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis arba Heizenbergo nelygybė (taip pat literatūroje galima rasti terminąHeizenbergo neapibrėžtumo principas) kvantinėje fizikoje (šį pavadinimąsuteikė Nilsas Boras) – teigia, kad matuojant dualiąsias vienos elementariosios dalelės charakteristikas, vis didėjantis vieno dydžio tikslumas didina kito tuo pačiu metu matuojamo dydžio paklaidą(neapibrėžtumą).
Nauja!!: Fizika ir Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis · Žiūrėti daugiau »
Hidrostatika
Hidrostatika – fizikos šaka, tirianti nejudančių skysčių pusiausvyrą, jame panirusių ar plūduriuojančių kūnų ir skysčio sąveiką.
Nauja!!: Fizika ir Hidrostatika · Žiūrėti daugiau »
Higso bozonas
Higso bozonas (H0) – masyvi skaliarinė elementarioji dalelė, numatyta dalelių fizikos standartiniame modelyje.
Nauja!!: Fizika ir Higso bozonas · Žiūrėti daugiau »
Idealiosios dujos
Idealiųjų dujų molekulės nesąveikauja tarpusavyje o tik susiduria su indo sienelėmis. Susidūrimai sukuria slėgį. Idealiosios dujos termodinamikoje – supaprastintas fizikinis požiūris į dujas, kuriame paprasčiausiu atveju tariama jog dujų molekulės visiškai nesąveikauja tarpusavyje ir tik susiduria su indo sienelėmis.
Nauja!!: Fizika ir Idealiosios dujos · Žiūrėti daugiau »
Indo slėnio civilizacija
3000–1500 m.
Nauja!!: Fizika ir Indo slėnio civilizacija · Žiūrėti daugiau »
Inercijos momentas
Lyno akrobatas naudoja ilgos svirties inercijos momentątam, kad galėtų išlaikyti pusiausvyrą. Tai Samulelis Diksonas, kuris pereina Niagaros upę 1890 m. Inercijos momentas, kūno inercijos momentas – fizikinis dydis, lygus kūnąsudarančių materialiųjų taškų masių ir jų atstumų kvadratų iki nagrinėjamos sukimosi ašies sandaugų sumai.
Nauja!!: Fizika ir Inercijos momentas · Žiūrėti daugiau »
Isaac Newton
Izaokas Niutonas (1643 m. sausio 4 d. – 1727 m. kovo 31 d.) – anglų fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas.
Nauja!!: Fizika ir Isaac Newton · Žiūrėti daugiau »
James Clerk Maxwell
Džeimsas Klarkas Maksvelas (1831 m. birželio 13 d. – 1879 m. lapkričio 5 d.) – įžymus škotų fizikas.
Nauja!!: Fizika ir James Clerk Maxwell · Žiūrėti daugiau »
James Prescott Joule
Džeimsas Džaulis – anglų fizikas Džeimsas Preskotas Džaulis (1818 m. gruodžio 24 d. Solforde, netoli Mančesterio – 1889 m. spalio 11 d.) – anglų fizikas, Londono karališkosios draugijos narys.
Nauja!!: Fizika ir James Prescott Joule · Žiūrėti daugiau »
Jėga
Įvairių jėgų kryptys, parodytos rodyklėmis. Jėga – mechaninio poveikio ar kūnų sąveikos matas.
Nauja!!: Fizika ir Jėga · Žiūrėti daugiau »
Jėgos momentas
Jėgos momentas, sukimo momentas – fizikinis dydis, dažniausiai apibūdinantis jėgos dydį sukant kūnąapie kuriąnors ašį.
Nauja!!: Fizika ir Jėgos momentas · Žiūrėti daugiau »
John Dalton
Džonas Daltonas (1766 m. rugsėjo 6 d. Iglsfildas, Kambrija, Anglija – 1844 m. liepos 27 d. Mančesteris, Anglija) – žymus anglų chemikas, meteorologas ir fizikas.
Nauja!!: Fizika ir John Dalton · Žiūrėti daugiau »
Jonas Šliūpas
Jonas Šliūpas (1861 m. kovo 7 d. Rakandžiuose, Gruzdžių valsčius, Rusijos imperija – 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne, Vokietija) – gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politinis veikėjas.
Nauja!!: Fizika ir Jonas Šliūpas · Žiūrėti daugiau »
Joseph John Thomson
Seras Džozefas Džonas Tomsonas (1856 m. gruodžio 18 d. – 1940 m. rugpjūčio 30 d.) – britų fizikas ir Nobelio premijos laureatas.
Nauja!!: Fizika ir Joseph John Thomson · Žiūrėti daugiau »
Joseph Louis Lagrange
Žozefas Lui Lagranžas (1736 m. sausio 25 d. – 1813 m. balandžio 10 d.) – italų kilmės prancūzų matematikas, astronomas ir inžinierius.
Nauja!!: Fizika ir Joseph Louis Lagrange · Žiūrėti daugiau »
Judėjimas
Žodis judėjimas turi daug reikšmių.
Nauja!!: Fizika ir Judėjimas · Žiūrėti daugiau »
Judesio kiekio momentas
Giroskopas lieka vertikalioje padėtyje tol kol sukasi dėka jo judesio kiekio momento Judesio kiekio momentas (ankstesnėje literatūroje plačiai vartotas terminas impulso momentas) fizikoje – tam tikra kiekybinė besisukančio objekto charakteristika, nusakanti kiek smarkiai kūnas suksis aplink tam tikrąsukimosi ašį veikiant išorinei jėgai.
Nauja!!: Fizika ir Judesio kiekio momentas · Žiūrėti daugiau »
Judesio kiekis
Judesio kiekis arba impulsas – sąvoka, dažniausiai vartojama mechanikoje, kuriąnusako masės ir greičio sandauga (p.
Nauja!!: Fizika ir Judesio kiekis · Žiūrėti daugiau »
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV, vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje.
Nauja!!: Fizika ir Jungtinės Amerikos Valstijos · Žiūrėti daugiau »
Juozapas Mickevičius
Juozapas Mickevičius (1743 m. Gardino apskritis – 1817 m. Vilnius) – Vilniaus universiteto eksperimentinės fizikos profesorius.
Nauja!!: Fizika ir Juozapas Mickevičius · Žiūrėti daugiau »
Juozas Adomaitis-Šernas
Juozas Adomaitis-Šernas (1859 m. rugpjūčio 7 d. Šmuiliškėje, Zyplių valsčius – 1922 m. rugpjūčio 5 d. Čikagoje, JAV) – mokslo žinių populiarintojas, publicistas, knygnešys.
Nauja!!: Fizika ir Juozas Adomaitis-Šernas · Žiūrėti daugiau »
Kampinis dažnis
Kampinis dažnis parodo, kaip greitai objektas sukasi Kampinis dažnis ω (anksčiau vartotas terminas ciklinis dažnis) – sukimosi greičio išraiška.
Nauja!!: Fizika ir Kampinis dažnis · Žiūrėti daugiau »
Kampinis pagreitis
Kampinis pagreitis apibūdina kampinio greičio kitimąlaike.
Nauja!!: Fizika ir Kampinis pagreitis · Žiūrėti daugiau »
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Nauja!!: Fizika ir Kaunas · Žiūrėti daugiau »
Kauno technologijos universitetas
KTU aula Centriniai rūmai KTU studentų miestelis „Santakos“ slėnis IV rūmai IV rūmų A korpusas (laboratorijos) IX rūmai X rūmai XI rūmai XII rūmai KTU gimnazija Kauno technologijos universitetas – valstybinė aukštoji mokykla Lietuvoje, Kaune.
Nauja!!: Fizika ir Kauno technologijos universitetas · Žiūrėti daugiau »
Kelias
Via Baltica ties Nociūnais Nidoje Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.
Nauja!!: Fizika ir Kelias · Žiūrėti daugiau »
Kintamoji elektros srovė
Kintamoji elektros srovė – elektros srovė, kurios stipris ir kryptis kinta.
Nauja!!: Fizika ir Kintamoji elektros srovė · Žiūrėti daugiau »
Klasikinė mechanika
Klasikinė mechanika arba Niutono mechanika – fizikos mokslo šaka nagrinėjanti fizikinių kūnų judėjimąir jų sąveiką.
Nauja!!: Fizika ir Klasikinė mechanika · Žiūrėti daugiau »
Kopėčių paradoksas
Kopėčių paradoksas – Wolfgang Rindler pasiūlytas įsivaizduojamas specialiosios reliatyvumo teorijos eksperimentas kurio metu vienam stebėtojui atrodo, jog kopėčios telpa į garažą, o kitam stebėtojui atrodo, jog netelpa.
Nauja!!: Fizika ir Kopėčių paradoksas · Žiūrėti daugiau »
Kosmologija
Kosmologija (iš (kosmos) – visata; ir -λογία (-logos) – žodis, sąvoka, mokslas) – astronomijos sritis, tirianti Visatą: sandarą, iš kur atsirado, kaip vystėsi ir koks likimas laukia ateityje.
Nauja!!: Fizika ir Kosmologija · Žiūrėti daugiau »
Kristalinė gardelė
Didžiulis dirbtinis monokristalas išaugintas Saint-Gobain Kristalinė gardelė – chemijoje, fizikoje bei kai kuriose kitose gamtos mokslų šakose vartojamas terminas, apibūdinantis tvarkingąatomų, molekulių ar jonų išsidėstymąkai kurių medžiagų struktūroje.
Nauja!!: Fizika ir Kristalinė gardelė · Žiūrėti daugiau »
Kvantas
Kvantas – fizikos sąvoka, reiškianti nedalomąenergijos vienetą(elementą).
Nauja!!: Fizika ir Kvantas · Žiūrėti daugiau »
Kvantinė chemija
Kvantinė chemija – chemijos šaka, tirianti cheminių medžiagų sandarą, savybes, reakcingumąbei reakcijų mechanizmus remiantis kvantinės mechanikos principais.
Nauja!!: Fizika ir Kvantinė chemija · Žiūrėti daugiau »
Kvantinė chromodinamika
Kvantinė chromodinamika (angl.-Quantum Chromodynamics; QCD) kartais vadinama stipriosios sąveikos kvantine lauko teorija.
Nauja!!: Fizika ir Kvantinė chromodinamika · Žiūrėti daugiau »
Kvantinė elektrodinamika
Kvantinė elektrodinamika – reliatyvistinė kvantinė lauko teorija (angl.-Quantum Field Theory;QFT) pritaikyta elektrodinamikai.
Nauja!!: Fizika ir Kvantinė elektrodinamika · Žiūrėti daugiau »
Kvantinė gravitacija
Kvantinė gravitacija – tai teorinės fizikos sritis, kurioje bandoma sujungti Einšteino bendrąjąreliatyvumo teorijąir kvantinę mechaniką, arba tiksliau, suformuluoti neprieštaringąteorijąTeorijų kubas.
Nauja!!: Fizika ir Kvantinė gravitacija · Žiūrėti daugiau »
Kvantinė lauko teorija
Kvantinė lauko teorija (angl.- Quantum Field Theory; QFT) – fizikinė teorija, kurioje yra jungiami kvantinės mechanikos principai, klasikinis laukas ir reliatyvumo principas; kvantinių reliatyvistinių sistemų su begaliniu laisvės laipsnių skaičiumi teorija, tirianti fizinius laukus, elementariąsias daleles, jų sąveikas ir virtimąvienų kitomis.
Nauja!!: Fizika ir Kvantinė lauko teorija · Žiūrėti daugiau »
Kvantinė mechanika
Kvantinė mechanika (kartais vadinama kvantine fizika) – fizikos teorija, atsiradusi XX a. pradžioje.
Nauja!!: Fizika ir Kvantinė mechanika · Žiūrėti daugiau »
Kvantinis kompiuteris
kvantinis registras Kvantinis kompiuteris – skaičiavimų mašina, galinti išnaudoti kvantinės mechanikos (kvantinio susiejimo, interferencijos ar kvantinės superpozicijos) dėsnius skaičiavimams.
Nauja!!: Fizika ir Kvantinis kompiuteris · Žiūrėti daugiau »
Laikas
Smėlio laikrodis Laikas – viena pagrindinių (greta erdvės) materijos egzistavimo formų, pasireiškianti materialių objektų egzistavimo trukme, jų būsenų kaitos nuoseklumu.
Nauja!!: Fizika ir Laikas · Žiūrėti daugiau »
Leukipas
Leukipas (apie 500–440 m. pr. m. e.) – senovės graikų filosofas materialistas.
Nauja!!: Fizika ir Leukipas · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos mokinių fizikos olimpiada
Lietuvos mokinių fizikos olimpiada (LitFO) – nuo 1952 m. rengiama fizikos olimpiada Lietuvoje.
Nauja!!: Fizika ir Lietuvos mokinių fizikos olimpiada · Žiūrėti daugiau »
Lithuanian Journal of Physics
Lithuanian Journal of Physics viršelis. Lithuanian Journal of Physics – Lietuvos mokslo žurnalas, leidžiamas nuo 1961 m.
Nauja!!: Fizika ir Lithuanian Journal of Physics · Žiūrėti daugiau »
M teorija
M teorija (kartais vadinama U teorija) – fizikos teorija, kuri sujungia ir apibendrina penkias superstygų teorijas.
Nauja!!: Fizika ir M teorija · Žiūrėti daugiau »
Magnetinė skvarba
Magnetinė skvarba (magnètinė skvarbà) – fizikinis dydis, apibūdinantis medžiagos magnetines savybes.
Nauja!!: Fizika ir Magnetinė skvarba · Žiūrėti daugiau »
Magnetinis laukas
Hans Christian Ørsted, ''Der Geist in der Natur'', 1854 Magnetinis laukas – materijos forma, kuria perduodama magnetinė sąveika; viena iš elektromagnetinio lauko komponenčių.
Nauja!!: Fizika ir Magnetinis laukas · Žiūrėti daugiau »
Magnetizmas
250pxMagnetizmas – fundamentalusis fizikos reiškinys, pasireiškiantis magnetine sąveika.
Nauja!!: Fizika ir Magnetizmas · Žiūrėti daugiau »
Maksvelo lygtys
Maksvelo lygtys – keturios lygtys, kurios aprašo elektrinį ir magnetinį laukus ir jų sąveikąsu materija.
Nauja!!: Fizika ir Maksvelo lygtys · Žiūrėti daugiau »
Manhatano projektas
„Manhetemo projekto“ rezultatas – Trinity bandymas 1945 m. liepos 16 d. Manhatano projektas – 1942 m.
Nauja!!: Fizika ir Manhatano projektas · Žiūrėti daugiau »
Marie Curie
Marija Salomėja Sklodovska-Kiuri (1867 m. lapkričio 7 d. – 1934 m. liepos 4 d.) – lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė.
Nauja!!: Fizika ir Marie Curie · Žiūrėti daugiau »
Masė
1 uncija gryno aukso Masė – fizikinis dydis, apibūdinantis kūno inertiškumąarba gravitacinę sąveiką.
Nauja!!: Fizika ir Masė · Žiūrėti daugiau »
Matematika
Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius.
Nauja!!: Fizika ir Matematika · Žiūrėti daugiau »
Matematinė fizika
Matematinė fizika reiškia matematinių metodų taikymąsprendžiant fizikos problemas ir uždavinius.
Nauja!!: Fizika ir Matematinė fizika · Žiūrėti daugiau »
Materija (fizika)
Materija – fizikoje vartojama, labai aiškaus apibrėžimo neturinti savoka, apytikriai nusakoma kaip fizikinė tikruma, iš kurios sudaryta Visata.
Nauja!!: Fizika ir Materija (fizika) · Žiūrėti daugiau »
Max Planck
Maksas Plankas (1858 m. balandžio 23 d. Kylis, Vokietija – 1947 m. spalio 4 d. Getingenas, Vokietija) – vokiečių fizikas teoretikas ir Nobelio fizikos premijos laureatas.
Nauja!!: Fizika ir Max Planck · Žiūrėti daugiau »
Mėnulis
Mėnulis – vienintelis Žemės gamtinis palydovas ir artimiausias jai kosminis kūnas.
Nauja!!: Fizika ir Mėnulis · Žiūrėti daugiau »
Mechanika
Mechanika – fizikos skyrius, nagrinėjantis paprasčiausiąmaterijos judėjimo formą – mechaninį judėjimą(kūno padėties kitimąkitų kūnų atžvilgiu).
Nauja!!: Fizika ir Mechanika · Žiūrėti daugiau »
Mechaninis darbas
Mechaniniu darbu vadinamas fizikinis dydis, lygus kūnąveikiančios jėgos modulio ir kūno poslinkio sandaugai: A.
Nauja!!: Fizika ir Mechaninis darbas · Žiūrėti daugiau »
Michael Faraday
Maiklas Faradėjus (1791 m. rugsėjo 22 d. – 1867 m. rugpjūčio 25 d.) – anglų mokslininkas, daug prisidėjęs kuriant elektromagnetinių reiškinių teoriją.
Nauja!!: Fizika ir Michael Faraday · Žiūrėti daugiau »
Mokslinis metodas
Mokslinis metodas – veiksmų seka, kuri turi būti atlikta norint rasti atsakymąį kokios nors srities mokslinį klausimą(pvz., – „kodėl taip yra?“).
Nauja!!: Fizika ir Mokslinis metodas · Žiūrėti daugiau »
Molekulinė fizika
Molekulinė fizika – fizikos šaka, tirianti molekulių savybes ir cheminius ryšius tarp atomų.
Nauja!!: Fizika ir Molekulinė fizika · Žiūrėti daugiau »
Neurofizika
Neurofizika – tarpdisciplininių tyrimų sritis.
Nauja!!: Fizika ir Neurofizika · Žiūrėti daugiau »
Neutrinas
Neutrinas (simbolis \nu\) – elementarioji dalelė, stabilus neutralus leptonas.
Nauja!!: Fizika ir Neutrinas · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Fizika ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Niels Bohr
Nilsas Boras (1885 m. spalio 7 d. – 1962 m. lapkričio 18 d.) – danų fizikas.
Nauja!!: Fizika ir Niels Bohr · Žiūrėti daugiau »
Nikola Tesla
Nikola Tesla (1856 m. liepos 10 d. Smiljanėje, Austrijos imperijoje, dabartinėje Kroatijos teritorijoje – 1943 m. sausio 7 d. Niujorke) – serbų išradėjas, fizikas, mechanikos ir elektros inžinierius.
Nauja!!: Fizika ir Nikola Tesla · Žiūrėti daugiau »
Niutono dėsniai
Anglų fizikas Izaokas Niutonas XVII a. suformulavo tris dėsnius, kuriais remiasi visa klasikinė mechanika.
Nauja!!: Fizika ir Niutono dėsniai · Žiūrėti daugiau »
Niutono gravitacijos dėsnis
Niutono visuotinės traukos dėsnis sako, kad bet kokie du Visatos kūnai veikia vienas kitąjėga, kurios modulis yra: F.
Nauja!!: Fizika ir Niutono gravitacijos dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Omo dėsnis
„Omo trikampis“, padedantis įsiminti dėsnio taikymą(U:I.
Nauja!!: Fizika ir Omo dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Operatoriai kvantinėje mechanikoje
Operatoriais kvantinėje mechanikoje vadiname tam tikrus veiksmus su bangine funkcija.
Nauja!!: Fizika ir Operatoriai kvantinėje mechanikoje · Žiūrėti daugiau »
Optika
Lentelė su įvairiais optiniais prietaisais Optika – fizikos mokslo šaka, tirianti šviesos elgesį ir savybes, taip pat šviesos sąveikąsu materija.
Nauja!!: Fizika ir Optika · Žiūrėti daugiau »
Pagreitis
Žalioji linija rodo greičio-laiko grafiko nuolydį tam tikrame taške, kur dvi linijos liečiasi. Nuolydis ir yra pagreitis tame taške. Pagreitis (žym. raide a) – fizikoje apibrėžiamas kaip greičio pokytis (arba išvestinė) laiko atžvilgiu.
Nauja!!: Fizika ir Pagreitis · Žiūrėti daugiau »
Paul Dirac
Polis Adrienas Morisas Dirakas (1902 m. rugpjūčio 8 d. Bristolis – 1984 m. spalio 20 d. Talahasas, Floridos valstija) – anglų fizikas teoretikas, vienas kvantinės mechanikos kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas.
Nauja!!: Fizika ir Paul Dirac · Žiūrėti daugiau »
Paulio draudimo principas
Paulio draudimo principas – kvantinės mechanikos principas, kurį suformulavo Volfgangas Paulis 1925 metais.
Nauja!!: Fizika ir Paulio draudimo principas · Žiūrėti daugiau »
Petras Vileišis
Petras Vileišis (1851 m. sausio 25 d. Mediniuose, Pasvalio valsčius – 1926 m. rugpjūčio 12 d. Palangoje) – inžinierius, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas.
Nauja!!: Fizika ir Petras Vileišis · Žiūrėti daugiau »
Pierre Curie
Pjeras Kiuri (1859 m. gegužės 15 d. Paryžiuje – 1906 m. balandžio 19 d. ten pat) – prancūzų fizikas, vienas radioaktyvumo mokslo kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas.
Nauja!!: Fizika ir Pierre Curie · Žiūrėti daugiau »
Planko konstanta
Planko konstanta – veiksmo kvantas, mažiausias leistinas veikimo kiekis fizinėje visatoje.
Nauja!!: Fizika ir Planko konstanta · Žiūrėti daugiau »
Poslinkis
Poslinkis tarp taškų A ir B. Judėjimas vyksta iš A į B. Juoda linija yra kūno trajektorija. Poslinkis – mažiausias atstumas tarp pradinio ir galinio judėjimo taškų.
Nauja!!: Fizika ir Poslinkis · Žiūrėti daugiau »
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Nauja!!: Fizika ir Protonas · Žiūrėti daugiau »
Psichofizika
Psichofizika – tarpdisciplininis mokslas kognityvinės psichologijos ir eksperimentinės psichologijos sankirtoje, tiriantis sąveikątarp objektyviai išmatuojamų fizikinių procesų bei subjektyvių psichinių (intelektinių, emocinių) išgyvenimų.
Nauja!!: Fizika ir Psichofizika · Žiūrėti daugiau »
Puslaidininkis
Silicio kristalai yra dažniausiai naudojama puslaidininkinė medžiaga mikroelektronikoje. Puslaidininkiai – medžiagos, kurių elektrinis laidumas yra tarp metalų ir dielektrikų.
Nauja!!: Fizika ir Puslaidininkis · Žiūrėti daugiau »
Radioaktyvumas
250x250px Radioaktyvumas arba radioaktyvusis skilimas – spontaniškas nestabilių kurio nors cheminio elemento izotopų virsmas kito elemento izotopais, išspinduliuojant elementarias daleles arba branduolius.
Nauja!!: Fizika ir Radioaktyvumas · Žiūrėti daugiau »
Radiologija
Radiologija – biologijos ir medicinos mokslų šaka, tirianti jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį sveikatai, jos panaudojimąmedicinoje, technikoje, agronomijoje, paleontologijoje, fizikoje, dailėtyroje, statybos pramonėje ir kitur.
Nauja!!: Fizika ir Radiologija · Žiūrėti daugiau »
Reliatyvumo teorija
Reliatyvumo teorija – dviejų Alberto Einšteino aprašytų teorijų rinkinys, sudarytas iš.
Nauja!!: Fizika ir Reliatyvumo teorija · Žiūrėti daugiau »
Rentgeno spinduliai
'''K''' – katodas (spinduliuoja elektronus, įelektrintas neigiamai) '''A''' – anodas (įelektrintas teigiamai) '''X''' – rentgeno geju spinduliuotė '''Uh''' – katodo kaitinimo įtampa '''Ua''' – greitinančioji įtampa Rentgeno nuotrauką. Vilhelmas Rentgenas, 1895 metais atrado Rentgeno spindulius. Rentgeno spinduliai – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis yra 10–0,01 nm, dažnis nuo 30 iki 30 000 PHz (1 P Hz.
Nauja!!: Fizika ir Rentgeno spinduliai · Žiūrėti daugiau »
Richard Feynman
Richard Feynman Richard Phillips Feynman (1918 m. gegužės 11 d. – 1988 m. vasario 15 d.) – vienas iškiliausių dvidešimtojo amžiaus fizikų, gavęs Nobelio premijąuž tyrimus kvantinės elektrodinamikos srityje.
Nauja!!: Fizika ir Richard Feynman · Žiūrėti daugiau »
Robert Boyle
Robertas Boilis (1627 m. sausio 25 d. – 1691 m. gruodžio 30 d.) – airių gamtos filosofas, chemikas, fizikas, išradėjas, žymus savo indėliu į fizikąir chemiją, geriausiai žinomas kaip Boilio dėsnio atradėjas.
Nauja!!: Fizika ir Robert Boyle · Žiūrėti daugiau »
Saulė
Saulė (simbolis: ☉) – artimiausia Žemei pagrindinės sekos geltonoji nykštukė žvaigždė, ryškiausias mūsų dangaus objektas.
Nauja!!: Fizika ir Saulė · Žiūrėti daugiau »
Senovės Egiptas
Senovės Egiptas – valstybė, egzistavusi dabartinio Egipto teritorijoje (Nilo upės slėnyje) iki islamo įsigalėjimo VII–VIII a. Ji siejama su savita senovės civilizacija, klestėjusia šioje teritorijoje nuo III tūkst. pr. m. e. Egiptas savo galios klestėjimo amžių pasiekė Naujosios karalystės laikotarpiu, kuomet valdė didžiąjąNubijos dalį bei didelę Artimųjų Rytų teritorijos dalį.
Nauja!!: Fizika ir Senovės Egiptas · Žiūrėti daugiau »
Specialioji reliatyvumo teorija
thumb Specialioji reliatyvumo teorija – pirmoji iš reliatyvumo teorijų, 1905 metais aprašyta Alberto Einšteino straipsnyje „Apie judančių kūnų elektrodinamiką“.
Nauja!!: Fizika ir Specialioji reliatyvumo teorija · Žiūrėti daugiau »
Standartinis modelis
Elementariosios dalelės, sudarančios standartinį modelį. Standartinis modelis – teorija, aprašanti stipriąją, silpnąjąir elektromagnetinę sąveikas bei fundamentaliąsias daleles, iš kurių sudaryta materija.
Nauja!!: Fizika ir Standartinis modelis · Žiūrėti daugiau »
Statistinė mechanika
Statistinė mechanika – fizikos šaka, aprašanti makroskopinių stebėjimų (pvz., temperatūros ir slėgio) sąryšius su mikroskopiniais parametrais, kurie svyruoja apie vidurkį; tirianti dujų, skysčių ir kietųjų kūnų makroskopinių savybių sąryšį su juos sudarančių mikrodalelių savybėmis.
Nauja!!: Fizika ir Statistinė mechanika · Žiūrėti daugiau »
Sukinys
magnetinio lauko linijas, susietas su neutrono magnetiniu momentu. Sukinys (kvantinės fizikos terminas), sukininis judesio kiekio momentas, elementariosios dalelės savasis judesio kiekio momentas.
Nauja!!: Fizika ir Sukinys · Žiūrėti daugiau »
Superlaidumas
azotu. Čia pasireiškia Meisnerio efektas. Superlaidumas – reiškinys, pasireiškiantis kai kurioms medžiagoms žemoje temperatūroje ir pasižymintis absoliučiai nuline elektrine varža ir vidinio magnetinio lauko pašalinimu (Meisnerio efektas).
Nauja!!: Fizika ir Superlaidumas · Žiūrėti daugiau »
Supernova
Keplerio supernova SN1604 Supernova – sprogstanti žvaigždė; paskutinioji žvaigždės gyvavimo ciklo stadija.
Nauja!!: Fizika ir Supernova · Žiūrėti daugiau »
Supersimetrija
Dalelių fizikoje supersimetrija (dažnai angl. šaltiniuose trumpinama SUSY) – neįprasta simetrija, siejanti tam tikro sukinio elementariąsias daleles su kitom dalelėm, skiriančiomis per pusę vienetinio sukinio, dar vadinamomis superpartneriais.
Nauja!!: Fizika ir Supersimetrija · Žiūrėti daugiau »
Talis Miletietis
Talis Miletietis (624 m. pr. m. e. Milete – 546 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, ikisokratikas, antikinės ir kartu Europos filosofijos ir mokslo pradininkas.
Nauja!!: Fizika ir Talis Miletietis · Žiūrėti daugiau »
Tamsioji medžiaga
Tamsioji medžiaga (kartais naudojamas terminas nematomoji medžiaga arba tamsioji materija) – hipotetinė nežinomos sudėties medžiaga (arba astronominiai objektai), kuri nespinduliuoja ar neatspindi elektromagnetinių bangų, tačiau jos buvimas yra atrandamas iš gravitacinio poveikio matomai (šviečiančiai arba sugeriančiai) medžiagai.
Nauja!!: Fizika ir Tamsioji medžiaga · Žiūrėti daugiau »
Temperatūra
right Temperatūra – fizikinė sistemos savybė, nusakanti objektų šiltumą: aukštesnės temperatūros objektas yra karštesnis.
Nauja!!: Fizika ir Temperatūra · Žiūrėti daugiau »
Teorija
Teòrija: 1.
Nauja!!: Fizika ir Teorija · Žiūrėti daugiau »
Termodinamika
Termodinamika – fizikos sritis, tirianti energiją, šilumą, darbą, entropijąir jų sąveikos procesus.
Nauja!!: Fizika ir Termodinamika · Žiūrėti daugiau »
Termodinamikos dėsniai
Termodinamikos dėsniai nusako šilumos pernešimo ir darbo termodinaminiuose procesuose ypatumus.
Nauja!!: Fizika ir Termodinamikos dėsniai · Žiūrėti daugiau »
Termodinaminis procesas
Termodinaminis procesas – procesas, kurio metu kinta termodinaminiai parametrai – slėgis, temperatūra, tūris, entropija.
Nauja!!: Fizika ir Termodinaminis procesas · Žiūrėti daugiau »
Tikimybė
Tikimybė – tam tikro nepastovaus įvykio tikėtinumas.
Nauja!!: Fizika ir Tikimybė · Žiūrėti daugiau »
Tomas Žebrauskas
Tomas Žebrauskas (1714 m. lapkričio 24 d. Žemaitijoje – 1758 m. kovo 18 d. Vilniuje) – Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos astronomas, matematikas, architektas.
Nauja!!: Fizika ir Tomas Žebrauskas · Žiūrėti daugiau »
Tvermės dėsnis
Tvermės dėsnis fizikoje nusako, kad tam tikra išmatuojama izoliuotos fizikinės sistemos savybė nekinta evoliucionuojant tai sistemai.
Nauja!!: Fizika ir Tvermės dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Vidinė energija
Vidinė energija – kūnąsudarančių dalelių šiluminio judėjimo kinetinė energija ir jų tarpusavio sąveikos potencinė energija.
Nauja!!: Fizika ir Vidinė energija · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Nauja!!: Fizika ir Vilniaus universitetas · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universiteto Šiaulių akademija
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijaVilniaus universiteto bibliotekos Šiaulių akademijos informacijos centras Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos II-ieji rūmai Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (VU ŠA) – Vilniaus universiteto sui generis kamieninis akademinis padalinys (fakultetas), įkurtas 2021 m. sausio 1 d. prie Vilniaus universiteto prijungus Šiaulių universitetą.
Nauja!!: Fizika ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademija · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas (trump. VU TFAI) – 1990 m.
Nauja!!: Fizika ir Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas · Žiūrėti daugiau »
Vincas Čepinskis
Pirmoji Lietuvos atstovybė Londone 1919 m. Vincas Čepinskis sėdi pirmas dešinėje pusėje. Vincas Čepinskis (1871 m. gegužės 3 d. Dargaičiuose, Kriukų valsčius, Rusijos imperija – 1940 m. rugpjūčio 22 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.) – lietuvių fizikas, fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje, profesorius, Steigiamojo seimo narys.
Nauja!!: Fizika ir Vincas Čepinskis · Žiūrėti daugiau »
Visata
Visata – erdvės atžvilgiu beribis, o laiko – kintantis materialusis pasaulis, kartais vadinamas kosmosu.
Nauja!!: Fizika ir Visata · Žiūrėti daugiau »
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Fizika ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »
Vytauto Didžiojo universitetas
Vytauto Didžiojo universitetas – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, klasikinis laisvųjų menų (''artes liberales'') universitetas.
Nauja!!: Fizika ir Vytauto Didžiojo universitetas · Žiūrėti daugiau »
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija
miniatiūra Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija (VDU ŠA) – Vytauto Didžiojo universiteto akademinis padalinys.
Nauja!!: Fizika ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija · Žiūrėti daugiau »
Werner Heisenberg
Verneris Heizenbergas (1901 m. gruodžio 5 d. Viurcburgas, Vokietija – 1976 m. vasario 1 d. Miunchenas, Vokietija) – vokiečių fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas 1932 m., kvantinės mechanikos pradininkas.
Nauja!!: Fizika ir Werner Heisenberg · Žiūrėti daugiau »
Wilhelm Conrad Röntgen
Vilhelmas Konradas Rentgenas (1845 m. kovo 27 d. Lenepe, dab. Remšeidas − 1923 m. vasario 10 d. Miunchene) − įžymus vokiečių fizikas eksperimentatorius, keleto Vokietijos universitetų profesorius.
Nauja!!: Fizika ir Wilhelm Conrad Röntgen · Žiūrėti daugiau »
1901 m.
1901 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Fizika ir 1901 m. · Žiūrėti daugiau »
1926 m.
1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Fizika ir 1926 m. · Žiūrėti daugiau »
