Fizikinis dydis ir Neutronas

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Fizikinis dydis ir Neutronas

Fizikinis dydis vs. Neutronas

Fizikinis dydis – dydis, nusakomas masės, jėgos, srovės stiprio ar kitomis sąvokomis, vartojamomis fizikos moksle. Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.

Elektros krūvis

Elektros krūvių sąveika: kūnai, turintys priešingus krūvius vienas kita traukia, o turintys vienodus – stumia. Elektros krūvis – fundamentali kai kurių subatominių dalelių savybė, kuri nusako elektromagnetinę sąveiką.

Elektros krūvis ir Fizikinis dydis · Elektros krūvis ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »

Kilogramas

Kilogramas – masės vienetas; vienas iš septynių pagrindinių Tarptautinės matavimo vienetų sistemos SI (pr. Le système international d’unités) vienetų.

Fizikinis dydis ir Kilogramas · Kilogramas ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »

Kulonas

Kulonas – elektrinio krūvio matavimo vienetas SI sistemoje (simbolis: C), pavadintas Šarlio Ogiusteno Kulono (1736–1806) vardu.

Fizikinis dydis ir Kulonas · Kulonas ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »

Metras

iridžio lydinio prototipas naudotas nuo 1889 m. iki 1960 m. Metras (žymima m; iš sen. 'matas, matuoklė') – ilgio arba atstumo matas, bazinis SI sistemos vienetas.

Fizikinis dydis ir Metras · Metras ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »