Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Friulų kalba ir Vokiečių kalba
Friulų kalba ir Vokiečių kalba turi 86 dalykų dažni (Unijapedija): A, Afrikata, Analitinė kalba, Antrasis pasaulinis karas, Argentina, Artikelis, Austrija, Šveicarija, Įvardis, Žodžių daryba, B, Balsis, Būdvardis, Bendrinė kalba, C, D, Daiktavardis, Dalyvis (gramatika), Daugiskaita, Dvigarsis, E, F, Fleksinė kalba, G, Galininkas, Germanų kalbos, Graikų kalba, Gramatinė giminė, Gramatinis skaičius, H, ..., I, Indoeuropiečių kalbos, Italija, J, Jungtukas, K, Kaityba (kalbotyra), L, Lietuvių kalba, Linksnis, Lotynų abėcėlė, Lotynų kalba, M, Morfema, N, Nuosaka, O, P, Papildinys, Perfektas, Pliuskvamperfektas, Prancūzų kalba, Priešdėlis, Priebalsis, Prielinksnis, Priesaga, Prieveiksmis, Q, R, Rumunija, S, Sakinys, Skaitvardis, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slovėnija, T, Tarinys, Tarptautinė fonetinė abėcėlė, U, V, Vardininkas, Veiksmažodis, Veiksnys, Viduramžiai, VII amžius, VIII amžius, Vokiečiai, W, X, XIX amžius, XV amžius, XX amžius, Y, Z, 1985 m.. Išplėsti indeksą (56 daugiau) »
A
A ir a arba a – pirmoji lotynų abėcėlės raidė.
A ir Friulų kalba · A ir Vokiečių kalba ·
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Afrikata ir Friulų kalba · Afrikata ir Vokiečių kalba ·
Analitinė kalba
Analitinė kalba – kalba, kurioje gramatinius santykius daugiausia perteikia sintaksė, t. y. tarnybiniai žodžiai (prielinksniai, polinksniai, pagalbiniai, modaliniai veiksmažodžiai ir t. t.), pastovi žodžių tvarka, kontekstas ir (arba) intonavimo variacijos, o ne žodžio dalių (galūnių, priesagų, priešdėlių ir t. t.) kaityba.
Analitinė kalba ir Friulų kalba · Analitinė kalba ir Vokiečių kalba ·
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Antrasis pasaulinis karas ir Friulų kalba · Antrasis pasaulinis karas ir Vokiečių kalba ·
Argentina
Argentina, oficialiai Argentinos Respublika – valstybė Pietų Amerikos pietuose, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno.
Argentina ir Friulų kalba · Argentina ir Vokiečių kalba ·
Artikelis
nėra artikelių Artikelis – kalbos dalis kai kuriose kalbose, priklausanti dažniausia nuo daiktavardinių frazių.
Artikelis ir Friulų kalba · Artikelis ir Vokiečių kalba ·
Austrija
Austrija, oficialiai Austrijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Austrija ir Friulų kalba · Austrija ir Vokiečių kalba ·
Šveicarija
Šveicarija, oficialiai Šveicarijos Konfederacija – valstybė Vidurio Europos pietvakariuose.
Šveicarija ir Friulų kalba · Šveicarija ir Vokiečių kalba ·
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Friulų kalba ir Įvardis · Vokiečių kalba ir Įvardis ·
Žodžių daryba
Žodžių darybos struktūra Žodžių daryba – kalbotyros šaka, kurios objektąsudaro turimų ir naujų žodžių darymo morfologiniai būdai ir priemonės.
Friulų kalba ir Žodžių daryba · Vokiečių kalba ir Žodžių daryba ·
B
B ir b – antroji lotynų abėcėlės ir trečioji lietuvių abėcėlės raidė.
B ir Friulų kalba · B ir Vokiečių kalba ·
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Balsis ir Friulų kalba · Balsis ir Vokiečių kalba ·
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Būdvardis ir Friulų kalba · Būdvardis ir Vokiečių kalba ·
Bendrinė kalba
Bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta nacijos ar tautos kalba.
Bendrinė kalba ir Friulų kalba · Bendrinė kalba ir Vokiečių kalba ·
C
C ir c – trečioji lotynų abėcėlės ir ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.
C ir Friulų kalba · C ir Vokiečių kalba ·
D
D ir d – ketvirtoji lotynų abėcėlės ir šeštoji lietuvių abėcėlės raidė.
D ir Friulų kalba · D ir Vokiečių kalba ·
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Daiktavardis ir Friulų kalba · Daiktavardis ir Vokiečių kalba ·
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Dalyvis (gramatika) ir Friulų kalba · Dalyvis (gramatika) ir Vokiečių kalba ·
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Daugiskaita ir Friulų kalba · Daugiskaita ir Vokiečių kalba ·
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Dvigarsis ir Friulų kalba · Dvigarsis ir Vokiečių kalba ·
E
E ir e – penktoji lotynų abėcėlės ir septintoji lietuvių abėcėlės raidė.
E ir Friulų kalba · E ir Vokiečių kalba ·
F
F ir f – šeštoji lotynų abėcėlės ir dešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.
F ir Friulų kalba · F ir Vokiečių kalba ·
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Fleksinė kalba ir Friulų kalba · Fleksinė kalba ir Vokiečių kalba ·
G
G ir g – septintoji lotynų abėcėlės ir vienuoliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir G · G ir Vokiečių kalba ·
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Friulų kalba ir Galininkas · Galininkas ir Vokiečių kalba ·
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Friulų kalba ir Germanų kalbos · Germanų kalbos ir Vokiečių kalba ·
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Friulų kalba ir Graikų kalba · Graikų kalba ir Vokiečių kalba ·
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Friulų kalba ir Gramatinė giminė · Gramatinė giminė ir Vokiečių kalba ·
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Friulų kalba ir Gramatinis skaičius · Gramatinis skaičius ir Vokiečių kalba ·
H
H ir h – aštuntoji lotynų abėcėlės ir dvyliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir H · H ir Vokiečių kalba ·
I
I (i) – tai devintoji lotynų abėcėlės ir tryliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir I · I ir Vokiečių kalba ·
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Friulų kalba ir Indoeuropiečių kalbos · Indoeuropiečių kalbos ir Vokiečių kalba ·
Italija
290px Italija, oficialiai Italijos Respublika – valstybė Pietų Europoje.
Friulų kalba ir Italija · Italija ir Vokiečių kalba ·
J
J ir j – dešimtoji lotynų abėcėlės ir šešioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir J · J ir Vokiečių kalba ·
Jungtukas
Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.
Friulų kalba ir Jungtukas · Jungtukas ir Vokiečių kalba ·
K
K ir k – vienuoliktoji lotynų abėcėlės ir septynioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir K · K ir Vokiečių kalba ·
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Friulų kalba ir Kaityba (kalbotyra) · Kaityba (kalbotyra) ir Vokiečių kalba ·
L
L ir l – dvyliktoji lotynų abėcėlės ir aštuonioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir L · L ir Vokiečių kalba ·
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Friulų kalba ir Lietuvių kalba · Lietuvių kalba ir Vokiečių kalba ·
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Friulų kalba ir Linksnis · Linksnis ir Vokiečių kalba ·
Lotynų abėcėlė
Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje.
Friulų kalba ir Lotynų abėcėlė · Lotynų abėcėlė ir Vokiečių kalba ·
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Friulų kalba ir Lotynų kalba · Lotynų kalba ir Vokiečių kalba ·
M
M ir m – tryliktoji lotynų abėcėlės ir devynioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir M · M ir Vokiečių kalba ·
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Friulų kalba ir Morfema · Morfema ir Vokiečių kalba ·
N
N ir n – keturioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir N · N ir Vokiečių kalba ·
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Friulų kalba ir Nuosaka · Nuosaka ir Vokiečių kalba ·
O
O ir o – penkioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt pirmoji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir O · O ir Vokiečių kalba ·
P
P ir p – šešioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt antroji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir P · P ir Vokiečių kalba ·
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Friulų kalba ir Papildinys · Papildinys ir Vokiečių kalba ·
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Friulų kalba ir Perfektas · Perfektas ir Vokiečių kalba ·
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Friulų kalba ir Pliuskvamperfektas · Pliuskvamperfektas ir Vokiečių kalba ·
Prancūzų kalba
Prancūzų kalba (français) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba.
Friulų kalba ir Prancūzų kalba · Prancūzų kalba ir Vokiečių kalba ·
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Friulų kalba ir Priešdėlis · Priešdėlis ir Vokiečių kalba ·
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Friulų kalba ir Priebalsis · Priebalsis ir Vokiečių kalba ·
Prielinksnis
Prielinksnis, arba prepozicija – tarnybinė kalbos dalis, kuri rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais.
Friulų kalba ir Prielinksnis · Prielinksnis ir Vokiečių kalba ·
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Friulų kalba ir Priesaga · Priesaga ir Vokiečių kalba ·
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Friulų kalba ir Prieveiksmis · Prieveiksmis ir Vokiečių kalba ·
Q
Raidė „q“ ''sans-serif'' ir ''serif'' šriftu Q ir q – septynioliktoji lotynų abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir Q · Q ir Vokiečių kalba ·
R
R ir r – aštuonioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt trečioji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir R · R ir Vokiečių kalba ·
Rumunija
Rumunija () – valstybė Pietryčių Europoje.
Friulų kalba ir Rumunija · Rumunija ir Vokiečių kalba ·
S
S ir s – devynioliktoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt ketvirtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir S · S ir Vokiečių kalba ·
Sakinys
Sakinys – kalbinis vienetas, sudarytas iš vieno ar daugiau žodžių.
Friulų kalba ir Sakinys · Sakinys ir Vokiečių kalba ·
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Friulų kalba ir Skaitvardis · Skaitvardis ir Vokiečių kalba ·
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Friulų kalba ir Sklandieji priebalsiai · Sklandieji priebalsiai ir Vokiečių kalba ·
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Friulų kalba ir Skolinys · Skolinys ir Vokiečių kalba ·
Slovėnija
Slovėnijos prezidentas Danilas Tiurkas kalba Vilniaus universitete 2010 m. Kairėje VU docentė dr. J.Konickaja Slovėnija, oficialiai Slovėnijos Respublika – valstybė Pietų Europoje, Balkanų pusiasalio šiaurės vakaruose.
Friulų kalba ir Slovėnija · Slovėnija ir Vokiečių kalba ·
T
T ir t – dvidešimtoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt šeštoji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir T · T ir Vokiečių kalba ·
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Friulų kalba ir Tarinys · Tarinys ir Vokiečių kalba ·
Tarptautinė fonetinė abėcėlė
''IPA'' parašyta Tarptautine fonetine abėcėle Tarptautinė fonetinė abėcėlė arba TFA – abėcėlinė fonetinio žymėjimo sistema, paremta lotynų abėcėle.
Friulų kalba ir Tarptautinė fonetinė abėcėlė · Tarptautinė fonetinė abėcėlė ir Vokiečių kalba ·
U
U ir u – dvidešimt pirmoji lotynų abėcėlės ir dvidešimt septintoji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir U · U ir Vokiečių kalba ·
V
V ir v – dvidešimt antroji lotynų abėcėlės ir trisdešimtoji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir V · V ir Vokiečių kalba ·
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Friulų kalba ir Vardininkas · Vardininkas ir Vokiečių kalba ·
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Friulų kalba ir Veiksmažodis · Veiksmažodis ir Vokiečių kalba ·
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Friulų kalba ir Veiksnys · Veiksnys ir Vokiečių kalba ·
Viduramžiai
Karkasonas – viduramžių miestas ir vynuogynas Viduramžiai – istorinė Europos istorijos epocha, datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų.
Friulų kalba ir Viduramžiai · Viduramžiai ir Vokiečių kalba ·
VII amžius
Septintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 700 metų gruodžio 31 dieną.
Friulų kalba ir VII amžius · VII amžius ir Vokiečių kalba ·
VIII amžius
Aštuntasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 800 metų gruodžio 31 dieną.
Friulų kalba ir VIII amžius · VIII amžius ir Vokiečių kalba ·
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Friulų kalba ir Vokiečiai · Vokiečiai ir Vokiečių kalba ·
W
Raidė „w“ ''sans-serif'' ir ''serif'' šriftu W ir w – dvidešimt trečioji lotynų abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir W · Vokiečių kalba ir W ·
X
Raidė „x“ ''sans-serif'' ir ''serif'' šriftu X ir x – dvidešimt ketvirtoji lotynų abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir X · Vokiečių kalba ir X ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Friulų kalba ir XIX amžius · Vokiečių kalba ir XIX amžius ·
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Friulų kalba ir XV amžius · Vokiečių kalba ir XV amžius ·
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Friulų kalba ir XX amžius · Vokiečių kalba ir XX amžius ·
Y
Y ir y – dvidešimt penktoji lotynų abėcėlės ir penkioliktoji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir Y · Vokiečių kalba ir Y ·
Z
Z ir z – dvidešimt šeštoji lotynų abėcėlės ir trisdešimt pirmoji lietuvių abėcėlės raidė.
Friulų kalba ir Z · Vokiečių kalba ir Z ·
1985 m.
1985 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Friulų kalba ir Vokiečių kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Friulų kalba ir Vokiečių kalba panašumų
Palyginimas tarp Friulų kalba ir Vokiečių kalba
Friulų kalba yra 389 santykius, o Vokiečių kalba turi 265. Kaip jie turi bendro 86, Jaccard indeksas yra 13.15% = 86 / (389 + 265).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Friulų kalba ir Vokiečių kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
