Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Gdanskas ir Laisvasis Dancigo miestas

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Gdanskas ir Laisvasis Dancigo miestas

Gdanskas vs. Laisvasis Dancigo miestas

Gdanskas (lenk. Gdańsk, kaš. Gduńsk, vok. Danzig, iki 1945 m. lietuvių kalba vadintas Dancigu) – miestas-apskritis, uostamiestis šiaurės Lenkijoje, prie Baltijos jūros Gdansko įlankos, išsidėstęs pavėjinėje Helio pusiasalio pusėje. Laisvasis Dancigo miestas buvo savivaldąturintis uostamiestis prie Baltijos jūros, miestas-valstybė.

Panašumai tarp Gdanskas ir Laisvasis Dancigo miestas

Gdanskas ir Laisvasis Dancigo miestas turi 11 dalykų dažni (Unijapedija): Antrasis pasaulinis karas, Baltijos jūra, Kašubų kalba, Lenkų kalba, Lenkija, Potsdamo konferencija, Rugsėjo 1, Tautų Sąjunga, Vokiečių kalba, 1939 m., 1945 m..

Antrasis pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

Antrasis pasaulinis karas ir Gdanskas · Antrasis pasaulinis karas ir Laisvasis Dancigo miestas · Žiūrėti daugiau »

Baltijos jūra

Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.

Baltijos jūra ir Gdanskas · Baltijos jūra ir Laisvasis Dancigo miestas · Žiūrėti daugiau »

Kašubų kalba

Kašubų kalba (kaszëbsczi jãzëk) arba pamarėnų kalba – vienos iš vakarų slavų, kašubų tautos, vartojama kalba.

Gdanskas ir Kašubų kalba · Kašubų kalba ir Laisvasis Dancigo miestas · Žiūrėti daugiau »

Lenkų kalba

220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.

Gdanskas ir Lenkų kalba · Laisvasis Dancigo miestas ir Lenkų kalba · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Gdanskas ir Lenkija · Laisvasis Dancigo miestas ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »

Potsdamo konferencija

Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas. Potsdamo konferencija – 1945 m.

Gdanskas ir Potsdamo konferencija · Laisvasis Dancigo miestas ir Potsdamo konferencija · Žiūrėti daugiau »

Rugsėjo 1

Rugsėjo 1 yra 244-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais 245-a).

Gdanskas ir Rugsėjo 1 · Laisvasis Dancigo miestas ir Rugsėjo 1 · Žiūrėti daugiau »

Tautų Sąjunga

Tautų Sąjunga (liet. vadinta ir Tautų Lyga) – tarpvyriausybinė organizacija, įkurta pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Paryžiaus taikos konferencijoje su būstine Ženevoje (Šveicarija).

Gdanskas ir Tautų Sąjunga · Laisvasis Dancigo miestas ir Tautų Sąjunga · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

Gdanskas ir Vokiečių kalba · Laisvasis Dancigo miestas ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »

1939 m.

1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1939 m. ir Gdanskas · 1939 m. ir Laisvasis Dancigo miestas · Žiūrėti daugiau »

1945 m.

1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1945 m. ir Gdanskas · 1945 m. ir Laisvasis Dancigo miestas · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Gdanskas ir Laisvasis Dancigo miestas

Gdanskas yra 126 santykius, o Laisvasis Dancigo miestas turi 37. Kaip jie turi bendro 11, Jaccard indeksas yra 6.75% = 11 / (126 + 37).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Gdanskas ir Laisvasis Dancigo miestas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »