Turinys
58 santykiai: Antrokas (moneta), Auksinas, Austrijos šilingas, Bohemija, Denaras, Denjė, Ereliai, Europa, Florencija, Gediminaičių stulpai, Genujos respublika, Groutas, Italija, Kapa, Kazimieras III Didysis, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Neapolis, Nominalas, Pensas, Prahos grašis, Prancūzija, Prūsijos karalystė, Pusgrašis, Roma, Sidabras, Taleris, Tūro grašis, Trečiokas (moneta), Varis, Venecija, Vilniaus monetų kalykla, Vytis, XII amžius, XIX amžius, XV amžius, Zigmantas Vaza, Zlotas, 1172 m., 1182 m., 1200 m., 1253 m., 1266 m., 1278 m., 1338 m., 1535 m., 1536 m., 1545 m., 1559 m., 1580 m., ... Išplėsti indeksą (8 daugiau) »
Antrokas (moneta)
Antrokas – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos sidabro moneta.
Peržiūrėti Grašis ir Antrokas (moneta)
Auksinas
Auksinas – pereinamasis Lietuvos Respublikos laikinasis popierinis pinigas, kursavęs 1919–1922 m., kurį pakeitė Litas.
Peržiūrėti Grašis ir Auksinas
Austrijos šilingas
Austrijos šilingas – buvo oficiali Austrijos valiuta, naudota 1924–1938 m.
Peržiūrėti Grašis ir Austrijos šilingas
Bohemija
Bohemija – istorinis regionas Vidurio Europoje, Čekijos vakaruose.
Peržiūrėti Grašis ir Bohemija
Denaras
Denaras, arba denarijus (denarius) – nedidelė sidabrinė moneta, pagrindinis Senovės Romos piniginis vienetas iki III a. Denaras svėrė nuo 3 iki 4,5 gramo.
Peržiūrėti Grašis ir Denaras
Denjė
Denjė arba denaras – Frankų imperijos, vėliau Prancūzijos moneta, pradėta kaldinti Karolio Didžiojo ankstyvaisiais viduramžiais.
Peržiūrėti Grašis ir Denjė
Ereliai
Ereliai – bendras pavadinimas kuriuo vadinama dalis vanaginių (Accipitridae) šeimos taksonų.
Peržiūrėti Grašis ir Ereliai
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Peržiūrėti Grašis ir Europa
Florencija
Florencija – miestas vidurio Italijoje, Toskanos regiono sostinė, prie Arno upės į rytus nuo Pizos.
Peržiūrėti Grašis ir Florencija
Gediminaičių stulpai
Gedimino stulpai Konstanco susirinkimo herbyne, 1416 m. Gediminaičių stulpai – vienas svarbiausių Lietuvos valstybingumo simbolių, valdovo simbolis, naudotas Gediminaičių ir Jogailaičių valdovų.
Peržiūrėti Grašis ir Gediminaičių stulpai
Genujos respublika
Genujos respublika (it. Repubblica di Genova, ligūrų kalba Repúbrica de Zêna) buvo nepriklausoma valstybė Ligūrijoje, Šiaurės Italijoje 1005-1797 m., kol į jąįsiveržė Napoleono armija.
Peržiūrėti Grašis ir Genujos respublika
Groutas
1496 m. Henriko VII groutas. Airiškasis 1561 m. Elžbietos I groutas. Groutas – angliška sidabrinė moneta, verta keturių angliškų pensų, dėl to dar vadinama keturpensiu.
Peržiūrėti Grašis ir Groutas
Italija
290px Italija, oficialiai Italijos Respublika – valstybė Pietų Europoje.
Peržiūrėti Grašis ir Italija
Kapa
Kapa – vienetinių dydžių skaičiavimo matas, lygus 60 vienetų arba 5 tuzinams.
Peržiūrėti Grašis ir Kapa
Kazimieras III Didysis
Kazimieras III Didysis (1310 m. balandžio 30 d. Kovalyje, Kujavijoje – 1370 m. lapkričio 11 d. Krokuvoje) – Lenkijos karalius, paskutinis Piastų giminės valdovas.
Peržiūrėti Grašis ir Kazimieras III Didysis
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Peržiūrėti Grašis ir Lenkija
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a.
Peržiūrėti Grašis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Neapolis
Neapolis (neapol. Napule) – miestas ir uostas pietinėje Italijoje, šalia Vezuvijaus ugnikalnio, prie Neapolio įlankos Tirėnų jūroje.
Peržiūrėti Grašis ir Neapolis
Nominalas
1 uncijos masės kaupiamoji moneta ''Amerikos aukso erelis'' (50 JAV nominalas) litų moneta, kurios nominalas – 5 litai. Nominalas (iš nomen – vardas) – oficialus pinigo, vertybinio popieriaus ar pinigo pakaitalo vertės ženklas.
Peržiūrėti Grašis ir Nominalas
Pensas
Pensas (dgs.) – Britanijos salose nuo viduramžių naudota moneta, pradėta kaldinti VIII a., buvo Frankų denaro atitikmuo anglosaksiškose šalyse, Škotijoje ir Airijoje, o nuo XIX a. – įvairiose britų kolonijose.
Peržiūrėti Grašis ir Pensas
Prahos grašis
Prahos grašiai – pinigai, pradėti kaldinti valdant Čekijos karaliui Vaclovui II apie 1300 m. Monetų išvaizda buvo nukopijuota nuo prancūziško Tūro grašio.
Peržiūrėti Grašis ir Prahos grašis
Prancūzija
Prancūzija, oficialiai Prancūzijos Respublika – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje.
Peržiūrėti Grašis ir Prancūzija
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Peržiūrėti Grašis ir Prūsijos karalystė
Pusgrašis
Pusgrašis – Lenkijos, LDK ir Abiejų Tautų Respublikos sidabrinė moneta, lygi pusei grašio.
Peržiūrėti Grašis ir Pusgrašis
Roma
Roma – Italijos sostinė (nuo 1870 m.) ir didžiausias miestas, esantis šalies centrinėje dalyje prie Tibro upės.
Peržiūrėti Grašis ir Roma
Sidabras
Sidabras – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ag, eilės numeris 47, taurusis metalas.
Peržiūrėti Grašis ir Sidabras
Taleris
Vilniaus monetų kalykloje 1525 metų Joachimo taleris Bohemijos karalystėje buvo pirmasis taleris. Abverse – šv. Joachimas Taleris – Europos šalių moneta, 1525–1907 m.
Peržiūrėti Grašis ir Taleris
Tūro grašis
Tūro grašis arba torneselis, tornezė – prancūziška sidabrinė moneta, naudota XIII–XIV a.
Peržiūrėti Grašis ir Tūro grašis
Trečiokas (moneta)
Trečiokas – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos sidabro moneta.
Peržiūrėti Grašis ir Trečiokas (moneta)
Varis
Varinės spalvos elementas Varis (cuprum; Cu) – periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas.
Peržiūrėti Grašis ir Varis
Venecija
Venecija – miestas šiaurės rytų Italijoje, Venecijos įlankos (Adrijos jūra) sudarytoje lagūnoje, išsidėstęs salelėse.
Peržiūrėti Grašis ir Venecija
Vilniaus monetų kalykla
Vokiečių gatvė, pavaizduota 1576 m. paveiksle, kurioje nuo 1546 m. buvo įsikūrusi Vilniaus monetų kalykla Vilniaus monetų kalykla – pagrindinis Lietuvos didžiosios kunigaikštystės monetų kaldinimo centras, veikęs nuo XV a. pabaigos iki 1667 m.
Peržiūrėti Grašis ir Vilniaus monetų kalykla
Vytis
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje naudotas Vytis su XV a. nusistovėjusiomis herbinėmis spalvomis (raudona, mėlyna, auksinė, sidabrinė).Edmundas Rimša. https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-valstybes-herbas/ Lietuvos valstybės herbas. Visuotinė lietuvių enciklopedijahttps://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r.
Peržiūrėti Grašis ir Vytis
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Grašis ir XII amžius
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Grašis ir XIX amžius
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Grašis ir XV amžius
Zigmantas Vaza
Zigmantas Vaza (1566 m. birželio 20 d. – 1632 m. balandžio 30 d.) – Lenkijos karalius (1587–1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588–1632 m.), Švedijos karalius nuo 1592 m. iki buvo nuverstas 1599 m. Jis buvo Švedijos karaliaus Jono III ir jo pirmosios žmonos Kotrynos Jogailaitės sūnus.
Peržiūrėti Grašis ir Zigmantas Vaza
Zlotas
Zlotas (zł; PLN) – Lenkijos valiuta.
Peržiūrėti Grašis ir Zlotas
1172 m.
1172 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1172 m.
1182 m.
1182 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1182 m.
1200 m.
1200 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1200 m.
1253 m.
1253 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1253 m.
1266 m.
1266 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1266 m.
1278 m.
1278 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1278 m.
1338 m.
1338 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1338 m.
1535 m.
1535 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1535 m.
1536 m.
1536 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1536 m.
1545 m.
1545 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1545 m.
1559 m.
1559 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1559 m.
1580 m.
1580 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1580 m.
1652 m.
1652 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1652 m.
1752 m.
1752 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1752 m.
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1795 m.
1810 m.
1810 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1810 m.
1841 m.
1841 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1841 m.
1921 m.
1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1921 m.
1925 m.
1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 1925 m.
2002 m.
2002 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Grašis ir 2002 m.