Panašumai tarp Gruodžio 31 ir Kauno istorija
Gruodžio 31 ir Kauno istorija turi 37 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Kaunas, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Opera, Raudonoji armija, Tarybų Sąjunga, Valstybės teatras, Vokiečiai, Vokiečių ordinas, 1655 m., 1862 m., 1876 m., 1892 m., 1899 m., 1905 m., 1915 m., 1918 m., 1919 m., 1920 m., 1924 m., 1927 m., 1928 m., 1931 m., 1935 m., 1938 m., 1939 m., 1941 m., 1942 m., 1946 m., ..., 1955 m., 1958 m., 1959 m., 1972 m., 1990 m., 1993 m., 2005 m.. Išplėsti indeksą (7 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Gruodžio 31 · Abiejų Tautų Respublika ir Kauno istorija ·
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Gruodžio 31 ir Kaunas · Kaunas ir Kauno istorija ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Gruodžio 31 ir Lietuva · Kauno istorija ir Lietuva ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Gruodžio 31 ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Kauno istorija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Opera
Sidnėjaus operos pastatas Opera (ital. opera) – sceninis muzikinis veikalas.
Gruodžio 31 ir Opera · Kauno istorija ir Opera ·
Raudonoji armija
Raudonosios armijos paradas Charkove, 1920 m. Raudonoji armija (visas pavadinimas Darbininkų ir valstiečių Raudonoji armija) – Sovietų Rusijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų pavadinimas 1918–1946 m. Vėliau ši armija pervadinta į Tarybinę Armiją.
Gruodžio 31 ir Raudonoji armija · Kauno istorija ir Raudonoji armija ·
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Gruodžio 31 ir Tarybų Sąjunga · Kauno istorija ir Tarybų Sąjunga ·
Valstybės teatras
Valstybės teatras – pirmasis profesionalus lietuvių teatras, įsteigtas Kaune.
Gruodžio 31 ir Valstybės teatras · Kauno istorija ir Valstybės teatras ·
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Gruodžio 31 ir Vokiečiai · Kauno istorija ir Vokiečiai ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Gruodžio 31 ir Vokiečių ordinas · Kauno istorija ir Vokiečių ordinas ·
1655 m.
1655 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1655 m. ir Gruodžio 31 · 1655 m. ir Kauno istorija ·
1862 m.
1862 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1862 m. ir Gruodžio 31 · 1862 m. ir Kauno istorija ·
1876 m.
1876 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1876 m. ir Gruodžio 31 · 1876 m. ir Kauno istorija ·
1892 m.
1892 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1892 m. ir Gruodžio 31 · 1892 m. ir Kauno istorija ·
1899 m.
1899 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1899 m. ir Gruodžio 31 · 1899 m. ir Kauno istorija ·
1905 m.
1905 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1905 m. ir Gruodžio 31 · 1905 m. ir Kauno istorija ·
1915 m.
1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1915 m. ir Gruodžio 31 · 1915 m. ir Kauno istorija ·
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1918 m. ir Gruodžio 31 · 1918 m. ir Kauno istorija ·
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1919 m. ir Gruodžio 31 · 1919 m. ir Kauno istorija ·
1920 m.
1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1920 m. ir Gruodžio 31 · 1920 m. ir Kauno istorija ·
1924 m.
1924 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1924 m. ir Gruodžio 31 · 1924 m. ir Kauno istorija ·
1927 m.
1927 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1927 m. ir Gruodžio 31 · 1927 m. ir Kauno istorija ·
1928 m.
1928 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1928 m. ir Gruodžio 31 · 1928 m. ir Kauno istorija ·
1931 m.
1931 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1931 m. ir Gruodžio 31 · 1931 m. ir Kauno istorija ·
1935 m.
1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1935 m. ir Gruodžio 31 · 1935 m. ir Kauno istorija ·
1938 m.
1938 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1938 m. ir Gruodžio 31 · 1938 m. ir Kauno istorija ·
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1939 m. ir Gruodžio 31 · 1939 m. ir Kauno istorija ·
1941 m.
1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1941 m. ir Gruodžio 31 · 1941 m. ir Kauno istorija ·
1942 m.
1942 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1942 m. ir Gruodžio 31 · 1942 m. ir Kauno istorija ·
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1946 m. ir Gruodžio 31 · 1946 m. ir Kauno istorija ·
1955 m.
1955 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1955 m. ir Gruodžio 31 · 1955 m. ir Kauno istorija ·
1958 m.
1958 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1958 m. ir Gruodžio 31 · 1958 m. ir Kauno istorija ·
1959 m.
1959 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1959 m. ir Gruodžio 31 · 1959 m. ir Kauno istorija ·
1972 m.
1972 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1972 m. ir Gruodžio 31 · 1972 m. ir Kauno istorija ·
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1990 m. ir Gruodžio 31 · 1990 m. ir Kauno istorija ·
1993 m.
1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
1993 m. ir Gruodžio 31 · 1993 m. ir Kauno istorija ·
2005 m.
2005 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Gruodžio 31 ir Kauno istorija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Gruodžio 31 ir Kauno istorija panašumų
Palyginimas tarp Gruodžio 31 ir Kauno istorija
Gruodžio 31 yra 267 santykius, o Kauno istorija turi 251. Kaip jie turi bendro 37, Jaccard indeksas yra 7.14% = 37 / (267 + 251).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Gruodžio 31 ir Kauno istorija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: