Turinys
158 santykiai: Adrijos jūra, Aukštutinė Austrija, Austrija, Austrija-Vengrija, Austrijos imperija, Austrijos Nyderlandai, Štirijos kunigaikštystė, Šventoji Romos imperija, Žemutinė Austrija, Čekijos karalystė, Čekoslovakija, Balkanai, Banatas, Bavarija, Belgija, Belgradas, Bohemija, Bosnija ir Hercegovina, Bukovina, Dalmatija, Ferdinandas I, Forarlbergas, Galicija, Goricija, Gradiška, Habsburgų dinastija, Imperatorius, Imperatorius Ferdinandas I, Imperatorius Ferdinandas II, Imperatorius Ferdinandas III, Imperatorius Juozapas I, Imperatorius Juozapas II, Imperatorius Karolis V, Imperatorius Karolis VI, Imperatorius Leopoldas I, Imperatorius Leopoldas II, Imperatorius Pranciškus II, Ispanija, Istrija, Italija, Jugoslavija, Jugoslavijos karalystė, Karūna (karalystė), Karintija, Karolis I (Austrija), Kraina, Kroatija, Krokuva, Lenkija, Liudvikas II, ... Išplėsti indeksą (108 daugiau) »
Adrijos jūra
Adrijos jūra iš kosmoso Sekli jūros pakrantė netoli Grado (šiaurės Italija) Adrijos jūra ties Istrija Kroatijoje Adrijos jūra ties Budva Juodkalnijoje Adrijos jūra – Viduržemio jūros dalis, esanti tarp Apeninų ir Balkanų, šiauriau Otranto sąsiaurio.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Adrijos jūra
Aukštutinė Austrija
Aukštutinė Austrija – Austrijos žemė.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Aukštutinė Austrija
Austrija
Austrija, oficialiai Austrijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Austrija
Austrija-Vengrija
Austrija–Vengrija arba Austrijos-Vengrijos imperija – dualistinė valstybė, sukurta pertvarkant Habsburgų monarchiją1867 m. ir gyvavusi iki 1918 m. Karų nualintai Habsburgų valstybei XIX a. antroje pusėje yrant, valstybė 1867 m. vasario 8 d. padalinta į dvi – Cisleitaniją(Austrijos imperiją) bei Transleitaniją(Vengrijos Šv.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Austrija-Vengrija
Austrijos imperija
Austrijos imperijąkaip paveldimąjąHabsburgų monarchiją1804 m. rugpjūčio 11 d. įkūrė paskutinis Šventosios Romos imperijos imperatorius ir Austrijos erchercogas Pranciškus II.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Austrijos imperija
Austrijos Nyderlandai
Austrijos Nyderlandai – administracinis-teritorinis Šventosios Romos imperijos vienetas 1581–1713 m.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Austrijos Nyderlandai
Štirijos kunigaikštystė
Štirijos kunigaikštystė buvo viena iš Šventosios Romos imperijos kunigaikštysčių iki imperijos paleidimo 1806 m., vėliau – Austrijos-Vengrijos karūnos žemė iki valstybės žlugimo 1918 m. Tradiciškai kunigaikštystės sostinė visuomet buvo Gracas, kuriame rezidavo provincijos administracija.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Štirijos kunigaikštystė
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija – viduramžiais ir naujaisiais laikais Vakarų bei Vidurio Europoje gyvavęs valstybinis junginys.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Šventoji Romos imperija
Žemutinė Austrija
Žemutinė Austrija – žemė Austrijos rytuose.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Žemutinė Austrija
Čekijos karalystė
Čekijos karalystė, arba Bohemijos karalystė – valstybė, buvusi Centrinėje Europoje, de facto nepriklausomas Šventosios Romos imperijos narys.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Čekijos karalystė
Čekoslovakija
Čekoslovakija (ček. ir) – buvusi valstybė Vidurio Europoje, gyvavusi nuo 1918 m.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Čekoslovakija
Balkanai
Politinis žemėlapis 2005 m. – Balkanų šalys pažymėtos žaliai Balkanai arba Balkanų pusiasalis – pusiasalis Europos pietuose, rytinėje dalyje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Balkanai
Banatas
Banatas (daugeliu regiono kalbų Banat, arba Bánság) – istorinis regionas dabartinių Serbijos, Rumunijos ir (nedidelė dalis) Vengrijos teritorijoje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Banatas
Bavarija
Bavarija, oficialiai Laisvoji Bavarijos valstybė – stambiausia plotu ir antra pagal gyventojų skaičių Vokietijos žemė, esanti pietryčiuose.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Bavarija
Belgija
Belgija, oficialiai Belgijos Karalystė – valstybė Vakarų Europoje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Belgija
Belgradas
Belgradas (pažodžiui „Baltasis miestas“) – Serbijos sostinė ir didžiausias miestas prie Dunojaus ir Savos upės santakos, kur Panonijos lyguma pereina į Balkanų pusiasalį.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Belgradas
Bohemija
Bohemija – istorinis regionas Vidurio Europoje, Čekijos vakaruose.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Bohemija
Bosnija ir Hercegovina
Bosnija ir Hercegovina – valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalyje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Bosnija ir Hercegovina
Bukovina
Bukovina – istorinė sritis dabartinės Rumunijos ir Ukrainos teritorijose, tarp Karpatų kalnų ir Dniestro vidurupio, buvusio istorinio regiono – Moldavijos kunigaikštystės – dalis.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Bukovina
Dalmatija
Šis straipsnis – apie istorinį Kroatijos regioną.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Dalmatija
Ferdinandas I
Ferdinandas I (1793 m. balandžio 19 d. Viena – 1875 m. birželio 29 d. Praha) – nuo 1830 m.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Ferdinandas I
Forarlbergas
Forarlbergas – žemė Austrijos vakaruose, Alpėse.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Forarlbergas
Galicija
Galicija, (Haličas) – istorinis regionas Rytų Europoje, skirtingais laikotarpiais (visiškai ar iš dalies) priklausęs Kijevo Rusiai, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Lenkijai, Austrijai-Vengrijai, Ukrainos TSR.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Galicija
Goricija
Goricija – miestas Italijoje, autonominiame Friulio–Venecijos Džulijos regione, Goricijos provincijos sostinė.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Goricija
Gradiška
Gradiška (taip pat Bosanska Gradiška) – miestas šiaurės vakarų Bosnijoje ir Hercegovinoje, dešiniajame Savos krante priešais Stara Gradišką(Kroatija), 45 km į šiaurę nuo Bania Lukos.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Gradiška
Habsburgų dinastija
Habsburgų giminės herbas Habsburgų giminės vėliava Habsburgai (von Habsburg) ir vėliau Habsburgai Lotaringai buvo viena svarbiausių Europos valdovų dinastijų, ilgametė valdančioji Ispanijos karalystės ir Austrijos (vėliau – Austrijos imperijos) dinastija.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Habsburgų dinastija
Imperatorius
Imperatorius – valstybės valdovo titulas.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Imperatorius
Imperatorius Ferdinandas I
Ferdinandas I (1503 m. kovo 10 d. Alkala de Henaresas, Ispanija – 1564 m. liepos 25 d. Viena) – nuo 1521 m. Austrijos erchercogas, 1558-1564 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Imperatorius Ferdinandas I
Imperatorius Ferdinandas II
Ferdinandas II (1578 m. liepos 9 d. Gracas – 1637 m. vasario 15 d. Viena) – 1619-1637 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, Austrijos erchercogas, 1590-1637 m. Štirijos (Vidinė Austrija) kunigaikštis, 1617-1619 ir 1620-1637 m. Čekijos karalius, 1618-1625 m. Vengrijos karalius.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Imperatorius Ferdinandas II
Imperatorius Ferdinandas III
Ferdinandas III (1608 m. liepos 13 d. Gracas, Austrija – 1657 m. balandžio 2 d. Viena) – nuo 1625 m. Vengrijos karalius, nuo 1627 m. Čekijos karalius, 1637-1657 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Imperatorius Ferdinandas III
Imperatorius Juozapas I
Jozefas I Habsburgas (1678 m. liepos 26 d. Vienoje – 1711 m. balandžio 17 d. Vienoje) – 1705 – 1711 m. Habsburgų dinastijos Šventosios Romos imperijos imperatorius, Čekijos ir Vengrijos karalius (karūnuotas 1701 m.), Austrijos kunigaikštis.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Imperatorius Juozapas I
Imperatorius Juozapas II
Imperatoriaus Juozapo II asmeninis herbas Juozapas II (pilnas vardas, 1741 m. kovo 13 d. Viena – 1790 m. vasario 20 d. Viena) – Šventosios Romos imperijos imperatorius nuo 1765 m.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Imperatorius Juozapas II
Imperatorius Karolis V
Karolio V monograma Karolis V (1500 m. vasario 24 d. Gente – 1558 m. rugsėjo 25 d. Yuste, Ispanijoje) buvo Šv. Romos imperijos imperatorius (1519–1555), taip pat Ispanijos karalius, kur oficialiai vadinamas Karoliu I (Carlos I), ir Sicilijos, kur vadintas Karoliu IV, karalius (1516–1558).
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Imperatorius Karolis V
Imperatorius Karolis VI
Karolis VI, 1685 m. – 1740 m.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Imperatorius Karolis VI
Imperatorius Leopoldas I
Imperatorius Leopoldas I (pilnas vardas Leopold Ignaz Joseph Balthasar Felician, 1640 m. birželio 9 d. – 1705 m. gegužės 5 d.) – 1658–1705 m.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Imperatorius Leopoldas I
Imperatorius Leopoldas II
Leopoldas II (pilnas vardas Peter Leopold Joseph Anton Joachim Pius Gotthard, 1747 m. gegužės 5 d. Viena – 1792 m. kovo 1 d. Viena) – Šventosios Romos imperijos imperatorius 1790–1792 m.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Imperatorius Leopoldas II
Imperatorius Pranciškus II
Pranciškus II (pilnas vardas, 1768 m. vasario 12 d. Florencija – 1835 m. kovo 2 d. Viena) – paskutinis Šventosios Romos imperijos imperatorius, valdęs nuo 1792 m.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Imperatorius Pranciškus II
Ispanija
Ispanija, oficialiai Ispanijos Karalystė – valstybė Pietvakarių Europoje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Ispanija
Istrija
Istrija – didžiausias pusiasalis Adrijos jūroje, priklauso daugiausia Kroatijai, nedidelė dalis – Italijai ir Slovėnijai.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Istrija
Italija
290px Italija, oficialiai Italijos Respublika – valstybė Pietų Europoje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Italija
Jugoslavija
Jugoslavija ((juɡǒslaːʋija), (juɡɔˈslàːʋija), (juɡɔˈsɫavija) transkr. Jugoslavija) (pažodinis vertimas – pietų slavų valstybė) – didžiąjąXX a. dalį egzistavusi valstybė Pietryčių Europoje ir Centrinėje Europoje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Jugoslavija
Jugoslavijos karalystė
Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės karalius Aleksandras I Jugoslavijos karalystė (serbokroatų kalba: Kraljevina Jugoslavija / Краљевина Југославија) – istorinė valstybė, egzistavusi 1918–1945 m., apjungusi dabartines Kroatijos, Slovėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos, Serbijos, Juodkalnijos, Kosovo teritorijas.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Jugoslavijos karalystė
Karūna (karalystė)
Karūnos žemių dalis procentais Abiejų Tautų Respublikoje Karūna – XIII–XVIII a. pabaigos laikotarpio karalystė Europoje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Karūna (karalystė)
Karintija
Karintija – Austrijos žemė.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Karintija
Karolis I (Austrija)
Karolio I monograma Karolis I (1887 m. rugpjūčio 17 d. Perzenboigo pilis, Žemutinė Austrija – 1922 m. balandžio 1 d. Kvinta do Montė, Madeira) – 1916–1918 m.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Karolis I (Austrija)
Kraina
Kraina, dar vadinama Karniola – didžiausias Slovėnijos istorinis regionas, esantis šalies centre, kuriame yra šalies sostinė Liubliana.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Kraina
Kroatija
Kroatija, oficialiai Kroatijos Respublika – valstybė Pietryčių Europoje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Kroatija
Krokuva
Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Krokuva
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Lenkija
Liudvikas II
Liudvikas II (1506 m. liepos 1 d. – 1526 m. rugpjūčio 29 d. prie Mohácso) – Vengrijos ir Čekijos karalius (1516–1526).
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Liudvikas II
Liuksemburgas
Liuksemburgas, oficialiai Liuksemburgo Didžioji Hercogystė – nedidelė valstybė Vakarų Europoje, besiribojanti su Belgija vakaruose ir šiaurėje, Vokietija rytuose ir Prancūzija pietuose.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Liuksemburgas
Lombardija
Lombardija – regionas šiaurės Italijoje, tarp Alpių ir Po slėnio.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Lombardija
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Lotynų kalba
Lužica
Lužica arba Lauzicas – istorinis regionas rytų Vokietijoje ir pietryčių Lenkijoje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Lužica
Marija Luiza Austrė
Marie Louise Marijos Luizos Austrės monograma Marija Luiza Austrė (tikr. Maria Ludovica Leopoldina Franziska Therese Josepha Lucia von Habsburg-Lothringen; 1791 m. gruodžio 12 d. – 1847 m. gruodžio 17 d.) – antroji Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto žmona, vėliau Parmos kunigaikštienė.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Marija Luiza Austrė
Marija Teresė
Marija Teresė (1717 m. gegužės 13 d. – 1780 m. lapkričio 29 d.) – Šventosios Romos imperijos imperatorė, Čekijos ir Vengrijos karalienė regentė, Austrijos kunigaikštienė.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Marija Teresė
Milano hercogystė
Milano hercogystė – valstybė Šiaurės Italijoje, egzistavusi 1395–1797 m., priklausiusi Šventajai Romos imperijai.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Milano hercogystė
Ministras
Ministras (− „tarnas, tarnautojas“) – politikas, vadovaujantis šalies ar administracinio regiono ministerijai.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Ministras
Modena
Modena – miestas Emilijoje-Romanijoje (Italija), Po pietiniame slėnyje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Modena
Mohačo mūšis
Mohačo mūšis įvyko 1526 m.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Mohačo mūšis
Monarchija
Napoleonas imperatoriaus soste Monarchija ('vienvaldystė', iš mono 'vienas' + archia 'valdymas') – viena iš valdymo formų, kurioje valstybės galva yra vienas valdovas (monarchas: kunigaikštis, karalius, imperatorius ir pan.). Monarchijos būna paveldimos ir renkamos.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Monarchija
Moravija
Moravija (ček. ir) – istorinis regionas Čekijos rytuose.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Moravija
Napoleono karai
Napoleono karais vadinami karai, vykę Napoleonui Bonapartui valdant Prancūziją.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Napoleono karai
Neapolio karalystė
Neapolio karalystė – neoficialus valstybės, egzistavusios Pietų Italijoje 1282–1816 m.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Neapolio karalystė
Osmanų imperija
Osmanų imperija arba Otomanų imperija (arba Osmanlı Devleti) − daugiatautė turkų valdoma valstybė, egzistavusi 1299−1923 m. Europoje dar vadinama Turkijos imperija arba tiesiog Turkija.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Osmanų imperija
Parlamentas
Parlamentas (iš 'kalbėti'; kildinama iš tikrinio Anglijos parlamento pavadinimo Parliament) – nacionalinė, federacijos subjektų arba didelio administracinio vieneto atstovų sudaryta įstatymų leidybos institucija.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Parlamentas
Parma
Parma – miestas šiaurės Italijoje, Emilijos-Romanijos srityje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Parma
Parmos hercogystė
Parmos hercogystė, Parmos ir Pjačencos hercogystė – istorinė hercogystė Šiaurės Italijoje, kurios sostinė buvo Parma.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Parmos hercogystė
Pirmasis pasaulinis karas
Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Pirmasis pasaulinis karas
Politika
Politika ― tai bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Politika
Praha
Lietuvių gatvė Prahoje Praha – Čekijos sostinė ir didžiausias miestas; Vidurio Čekijos krašto administracinis centras, miestas taip pat turi atskiro administracinio vieneto statusą.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Praha
Pranciškus Juozapas I
Pranciškaus Juozapo I monograma Pranciškus Juozapas I (1830 m. rugpjūčio 18 d. Šionbrune prie Vienos – 1916 m. lapkričio 20 d. Šionbrune prie Vienos) – Austrijos imperatorius.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Pranciškus Juozapas I
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Prūsija
Romos Katalikų Bažnyčia
Romos katalikų paplitimas pasaulyje. Šventojo Petro bazilika Vatikane Romos Katalikų Bažnyčia (Katalikų Bažnyčia) – pagal tikinčiųjų skaičių yra didžiausia krikščionių bažnyčia pasaulyje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Romos Katalikų Bažnyčia
Rumunija
Rumunija () – valstybė Pietryčių Europoje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Rumunija
Saksonija
Saksonija, oficialiai Laisvoji Saksonijos valstybė – federacinė žemė Vokietijos rytuose.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Saksonija
Serbija
Serbija, oficialiai Serbijos Respublika – Balkanų respublika centrinėje ir pietryčių Europoje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Serbija
Sicilijos karalystė
Sicilijos karalystė (lot. Regnum Siciliae arba Sicilie; it. Regno di Sicilia) valstybė, egzistavusi Pietų Italijoje nuo 1130 m., kai jąįkūrė Rogeris II Sicilietis, iki 1816 m.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Sicilijos karalystė
Silezija
Aukštutinės Silezijos žemėlapis prieš Antrąjį pasaulinį karąSilezija (szl. Ślůnsk) – regionas Vidurio Europoje, esantis Lenkijos pietvakariuose ir Čekijos šiaurėje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Silezija
Slovėnija
Slovėnijos prezidentas Danilas Tiurkas kalba Vilniaus universitete 2010 m. Kairėje VU docentė dr. J.Konickaja Slovėnija, oficialiai Slovėnijos Respublika – valstybė Pietų Europoje, Balkanų pusiasalio šiaurės vakaruose.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Slovėnija
Suverenitetas
Suverenitetas – visiškas politinis, teisinis ir kitoks valstybės savarankiškumas, nepriklausomybė.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Suverenitetas
Tirolis
Tirolio grafystė – buvo viena iš Šventosios Romos imperijos grafysčių iki imperijos paleidimo 1806 m., vėliau – Austrijos imperijos ir Austrijos-Vengrijos karūnos žemė iki valstybės žlugimo 1918 m. Oficialiąja sostine iki pat 1848 m. buvo Meranas, nors grafai rezidavo Insbruke nuo 1420 m.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Tirolis
Toskana
Toskana (Toscana) – regionas vidurio Italijoje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Toskana
Transilvanija
Transilvanija (arba Ardeal,,, senojoje lietuviškoje istorinėje literatūroje kartais vadinama Septynpiliu) – tai istorinis regionas Rumunijos vakarinėje ir centrinėje dalyje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Transilvanija
Triestas
Triestas – Italijos miestas ir uostas Adrijos jūros pakrantėje, įsikūręs netoli Slovėnijos sienos.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Triestas
Užkarpatės sritis
Užkarpatės sritis (arba Закарпаття) – Ukrainos sritis šalies vakaruose.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Užkarpatės sritis
Ukraina
Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Ukraina
Vakarų Galicija
Vakarų Galicija arba Naujoji Galicija – Habsburgų monarchijos provincija egzistavusi 1795–1809 metais.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Vakarų Galicija
Valakija
Valakija − istorinė sritis Rumunijos pietuose, tarp Karpatų kalnų, Dunojaus ir Sireto upių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Valakija
Venecija
Venecija – miestas šiaurės rytų Italijoje, Venecijos įlankos (Adrijos jūra) sudarytoje lagūnoje, išsidėstęs salelėse.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Venecija
Vengrija
Vengrija – valstybė Vidurio Europoje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Vengrija
Vengrijos karalystė
Vengrijos karalystė buvo daugiatautė valstybė Vidurio Europoje, gyvavusi 1000–1918 m.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Vengrijos karalystė
Vidinė Austrija
XVIII amžiuje: Štirijos Hercogystė yra žalia, Karintijos Kunigaikštystės geltona, iš Carniola Hercogystė yra rožinės spalvos, ir Gorizia apskritis yra mėlyna, ir Triesto miestas yra tamsiai mėlynos spalvos Vidinė Austrija – sąvoka naudota XIV-XVII a. apibūdinti Habsburgų teritorijoms į pietus nuo Zemeringo perėjos.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Vidinė Austrija
Viena
Viena – didžiausias Austrijos miestas, sostinė ir kartu viena iš devynių Austrijos žemių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Viena
Viurcburgas
Viurcburgas – miestas pietų Vokietijoje, Bavarijoje, Žemutinės Frankonijos regione (jo centras), prie Maino upės.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Viurcburgas
Voivodina
Autonominė Voivodinos provincija (rusiniškai: Автономна Покраїна Войводина) – šiaurinė Serbijos provincija.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Voivodina
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Vokiečių kalba
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir XIX amžius
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir XVII amžius
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir XVIII amžius
Zalcburgas
Zalcburgas – vakarų Austrijos miestas, Zalcburgo žemės administracinis centras.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir Zalcburgas
1156 m.
1156 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1156 m.
1276 m.
1276 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1276 m.
1516 m.
1516 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1516 m.
1526 m.
1526 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1526 m.
1553 m.
1553 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1553 m.
1564 m.
1564 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1564 m.
1576 m.
1576 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1576 m.
1612 m.
1612 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1612 m.
1619 m.
1619 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1619 m.
1620 m.
1620 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1620 m.
1637 m.
1637 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1637 m.
1648 m.
1648 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1648 m.
1657 m.
1657 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1657 m.
1699 m.
1699 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1699 m.
1700 m.
1700 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1700 m.
1705 m.
1705 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1705 m.
1711 m.
1711 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1711 m.
1713 m.
1713 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1713 m.
1718 m.
1718 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1718 m.
1720 m.
1720 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1720 m.
1735 m.
1735 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1735 m.
1739 m.
1739 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1739 m.
1740 m.
1740 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1740 m.
1742 m.
1742 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1742 m.
1745 m.
1745 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1745 m.
1748 m.
1748 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1748 m.
1765 m.
1765 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1765 m.
1772 m.
1772 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1772 m.
1774 m.
1774 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1774 m.
1778 m.
1778 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1778 m.
1779 m.
1779 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1779 m.
1780 m.
1780 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1780 m.
1790 m.
1790 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1790 m.
1792 m.
1792 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1792 m.
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1795 m.
1797 m.
1797 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1797 m.
1801 m.
1801 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1801 m.
1803 m.
1803 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1803 m.
1804 m.
1804 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1804 m.
1805 m.
1805 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1805 m.
1806 m.
1806 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1806 m.
1809 m.
1809 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1809 m.
1814 m.
1814 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1814 m.
1815 m.
1815 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1815 m.
1835 m.
1835 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1835 m.
1846 m.
1846 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1846 m.
1847 m.
1847 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1847 m.
1848 m.
1848 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1848 m.
1849 m.
1849 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1849 m.
1859 m.
1859 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių (arba nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį, pagal 12-ka dienų lėtesnį Julijaus kalendorių.).
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1859 m.
1860 m.
1860 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1860 m.
1866 m.
1866 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1866 m.
1867 m.
1867 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1867 m.
1897 m.
1897 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1897 m.
1908 m.
1908 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1908 m.
1916 m.
1916 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1916 m.
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Habsburgų monarchija ir 1918 m.
Taip pat žinomas kaip Habsburgų Austrija.