Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė
Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė turi 6 dalykų dažni (Unijapedija): Baltarusija, Kijevo kunigaikštystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Riurikaičių dinastija, Senoji bažnytinė slavų kalba, Turovo-Pinsko kunigaikštystė.
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Baltarusija ir Haličo-Voluinės kunigaikštystė · Baltarusija ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė ·
Kijevo kunigaikštystė
Kijevo kunigaikštystė (senoji rusų kalba: Киевское князство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII–XV a. Dniepro vidurupyje ir į vakarus nuo jo.
Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Kijevo kunigaikštystė · Kijevo kunigaikštystė ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė ·
Riurikaičių dinastija
Pirmųjų riurikaičių herbai Riurikaičių dinastija – kunigaikščių dinastija ir giminė, kuri valdė Kijevo Rusiąir nuo jos atskilusias kunigaikštystes nuo IX a. iki 1598 m., kai nepalikęs palikuonių mirė Rusijos caras Fiodoras I.
Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija · Riurikaičių dinastija ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė ·
Senoji bažnytinė slavų kalba
Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – pirmoji literatūrinė slavų kalba, sudaryta X a. Salonikų apylinkėse, Graikijos Makedonijoje vartotos slavų tarmės pagrindu.
Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Senoji bažnytinė slavų kalba · Senoji bažnytinė slavų kalba ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė ·
Turovo-Pinsko kunigaikštystė
Turovo-Pinsko kunigaikštystė – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII-XIV amžiais dabartinės Baltarusijos pietvakarių teritorijoje.
Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Turovo-Pinsko kunigaikštystė · Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė ir Turovo-Pinsko kunigaikštystė ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė panašumų
Palyginimas tarp Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė
Haličo-Voluinės kunigaikštystė yra 95 santykius, o Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė turi 29. Kaip jie turi bendro 6, Jaccard indeksas yra 4.84% = 6 / (95 + 29).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Haličo-Voluinės kunigaikštystė ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
