Turinys
140 santykiai: Ašvinai, Ahūra Mazda, Apam Napatas, Apopas, Arijai, Armėnų mitologija, Astchika, Asura, Aušra, Aušrinė, Audra, Aurora (mitologija), Auseklis (mitologija), Avesta, Avestos kalba, Šv. Jurgis, Žemyna, Žvorūna, Baltų mitologija, Baltų religija, Beovulfas, Budistų mitologija, Budizmas, Chaosas, Dangus, Deukalionas, Diena, Dievas, Dievybė, Dioskūrai, Djausas, Drakonas, Dravidai, Dzeusas, Eos, Etimologija, Etruskai, Faunas, Georges Dumézil, Germanų mitologija, Graikų mitologija, Griaustinis, Gyvatės, Helijas, Hetitai, Homeriniai himnai, Iliada, Ilujanka, Ilyrai, Indų mitologija, ... Išplėsti indeksą (90 daugiau) »
Ašvinai
Ašvinai (praktiškai visada dviskaita अश्विनौ/अश्विना.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Ašvinai
Ahūra Mazda
Ahūra Mazda, Ormuzdas – senovės iranėnų aukščiausioji dievybė; aukščiausis zoroastrų dievas kūrėjas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Ahūra Mazda
Apam Napatas
Apam Napatas ('vandenų palikuonis, upių nepuotis') – vedinės mitologijos dievybė, susijusi tuo pat metu ir su vandeniu, ir su ugnimi.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Apam Napatas
Apopas
Vienas iš egiptiečių dievų nukauna ApopąApopas (arba Apepas) – Egiptiečių mitologijoje buvo milžiniška gyvatė, požemio būtybė, tamsos ir chaoso įsikūnijimas, blogio dievas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Apopas
Arijai
Arijai arba indoarijai ( – 'kilnus') – indoiranėnų kalbomis kalbėjusios indoeuropiečių tautos, gyvenusios Vidurio ir Pietų Azijoje.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Arijai
Armėnų mitologija
Šiuolaikinis Vahagno, drakono žudiko, vaizdavimas. Armėnų mitologija – senovės armėnų tikėjimai ir kultai, besiremiantys protoindoeuropietiškąja pasaulėžiūra, egzistavę iki krikščionybės tapimo valstybine religija 301 m., valdant Trdatui III.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Armėnų mitologija
Astchika
Armėnų mitologijoje Astchika – meilės, grožio ir vandens deivė.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Astchika
Asura
Asura (dgs. ásurās) – indų (vedų, hinduizmo ir budizmo) mitologijoje yra būtybių, turinčių būrimo, apžavos galią(žr. mają), klasė.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Asura
Aušra
Auštant Aušra prieš pat saulėtekį Aušra – paros metas ryte, prieš patekant Saulei.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Aušra
Aušrinė
Aušrinė (Aušros deivė, Dangaus deivė, Rytmetėlė, Rytmetinė žvaigždė) lietuvių mitologijoje – Aušrinės žvaigždės (Veneros) deivė, kuri buvo laikoma nepaprasto grožio mergele.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Aušrinė
Audra
Audra Enschedėje. Nyderlandai Audra Lietuvoje. Kėdainių rajonas Audra – meteorologinis reiškinys, pasireiškiantis smarkiu vėjo sustiprėjimu.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Audra
Aurora (mitologija)
Apolonas ir Aurora Aurora romėnų mitologijoje – aušros deivė.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Aurora (mitologija)
Auseklis (mitologija)
Auseklis – latvių mitų veikėjas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Auseklis (mitologija)
Avesta
Viena Avestos jasnų Avesta – šventų zoroastrizmo tekstų rinkinys, parašytas liturgine Avestos kalba.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Avesta
Avestos kalba
Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Avestos kalba
Šv. Jurgis
Šventasis Jurgis (g. apie 275 arba 281 m. – m. 303 m. balandžio 23 d.) – katalikų šventasis.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Šv. Jurgis
Žemyna
Žemyna (Žemė, Žemelė, Žemynėlė, Žemynėlyna) – žemės, duodančios vaisius, ir viso, kas gyva, deivė, suteikianti žemei vaisingumą.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Žemyna
Žvorūna
Žvėrinė (Žvorūna, Žvorūnė) – lietuvių medžioklės, žvėrių deivė.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Žvorūna
Baltų mitologija
Čia pateikiama senovės baltų mitologinių vaizdinių sistema.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Baltų mitologija
Baltų religija
Baltiškas Saulės kryžius Baltų religija vadinama baltų tautų ikikrikščioniškų pagoniškų tikėjimų ir kultų visuma.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Baltų religija
Beovulfas
Pirmasis „Beovulfo“ rankraščio puslapis Beovulfas – viena iš seniausių žinomų senąja anglų kalba parašytų epinių poemų, parašyta apie 700 – 1000 m. Ji ilgesnė nei dauguma anglosaksiškų poemų (3182 eilučių).
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Beovulfas
Budistų mitologija
Budistų mitologija – visuma mitologinių įvaizdžių, siejamų su budizmu.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Budistų mitologija
Budizmas
Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi šiaurės Indijoje I tūkstantmečio pr.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Budizmas
Chaosas
Leviatanas jūrų vandenyse. Chaosas apibūdinamas kaip tamsa, beformiškumas, siaubas Chaosas ('tuštuma, pragarmė, bedugnė', iš 'žioti(s)', 'žiojėti') – pirmapradės netvarkingos būklės samprata.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Chaosas
Dangus
Vakaro dangus Dangus Lietuvoje Dangus – virš Žemės matoma skliauto pavidalo erdvė, atmosferos ar išorinės erdvės dalis, apačioje apribota horizonto.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Dangus
Deukalionas
Graikų mitologijoje Deukalionas – žmonijos protėvis, titano Prometėjo sūnus, Epimetėjo ir Pandoros dukters Piros vyras, deukalionidų protėvis.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Deukalionas
Diena
Diena. balandžio 2 13:00 val. sausio mėn. Diena – šviesusis paros metas, laikotarpis nuo saulės krašto pasirodymo virš horizonto (saulėtekio) iki visiško nusileidimo už horizonto (saulėlydžio).
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Diena
Dievas
Luvre Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas, dievai yra bene svarbiausi mitologinių sistemų veikėjai.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Dievas
Dievybė
Dievybė – aksiominė supernatūrali būtybė ar abstrakcija, turinti ypatingų galių, šventa, sakrali, verta garbinimo ir didelės žmonių pagarbos.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Dievybė
Dioskūrai
Dioskūrai graikų mitologijoje – Ledos ir Tindarėjo (arba Dzeuso) sūnūs, dvyniai Kastoras ir Polideukas (rom. Poluksas), Helenės ir Klitemnestros broliai.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Dioskūrai
Djausas
Djausas Djausas ( – „švytintysis, giedras dangus, diena“) – senovės indų dievybė, tapatinama su dangumi.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Djausas
Drakonas
Drakonas – sparnuotas skraidantis slibinas, kurio išvaizdoje yra keleto gyvūnų bruožų, dažniausiai roplio (gyvatės, driežo, krokodilo) galva (ar kelios galvos) ir kūnas su paukščio sparnais.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Drakonas
Dravidai
Gondų moteris iš Madhja Pradešo Dravidai – Pietų Azijos tautų grupė, kalbanti dravidų kalbomis.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Dravidai
Dzeusas
Dzeuso statula Dzeusas (sen., n. graikų Δίας) graikų mitologijoje – aukščiausias ir galingiausias iš Olimpo dievų, šeštasis Krono ir Rėjos sūnus.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Dzeusas
Eos
Graikų mitologijoje Eos („aušra“) – Hiperiono ir Tėjos duktė, aušros deivė, titanidė.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Eos
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Etimologija
Etruskai
Etruskai (iš šio pavadinimo atsirado Tirėnų jūra, t. y. etruskų jūra), patys save vadinę rasenna buvo Antikos tauta, kuri gyveno šiaurės vidurio Italijoje dabartiniuose Toskanos, Umbrijos ir Lacijaus regionuose.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Etruskai
Faunas
"Vienos faunas" Romėnų mitologijoje Faunas – graikų Pano atitikmuo, viena iš seniausių romėnų dievybių.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Faunas
Georges Dumézil
Žoržas Diumezilis (1898 m. kovo 4 d. – 1986 m. spalio 11 d.) – prancūzų lyginamosios kalbotyros studijų specialistas, labiausiai žinomas dėl savo suverenumo sferų ir galios analizės senovės indoeuropiečių religijoje ir visuomenėje.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Georges Dumézil
Germanų mitologija
Germanų mitologija – mitinis germanų tautų pasaulėvaizdis.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Germanų mitologija
Graikų mitologija
Graikų mitologija sudaryta iš daugybės pasakojimų apie graikų dievus ir didvyrius.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Graikų mitologija
Griaustinis
Griaustinis, griausmas – perkūnijos metu žaibąlydintis garsas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Griaustinis
Gyvatės
Gyvatės (Serpentes) – žvynaroplių (Squamata) pobūrio stuburiniai gyvūnai.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Gyvatės
Helijas
Graikų mitologijoje Helijas (gr. Hêlios – „saulė“) – saulės dievas, titano Hiperiono ir Tėjos sūnus.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Helijas
Hetitai
Hetitai – senovės indoeuropiečių tauta gyvenusi Mažojoje Azijoje, tiksliau – jos centrinėje dalyje, vadinamoje Kapadokija.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Hetitai
Homeriniai himnai
Homeriniai himnai – 33 senovės graikų himnų rinkinys, skirtas įvairių dievų pašlovinimui.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Homeriniai himnai
Iliada
Iliada – Homerui priskiriamas epas apie Trojos karą, nors pats karas kūrinyje tėra tik konfrontacijos tarp karaliaus Agamemnono ir stipriausio graikų kariuomenės kario Achilo fonas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Iliada
Ilujanka
Dangaus dievas nukauna drakonąIlujanką(850-800 m. pr. m. e.). Ilujanka – gyvatiškas drakonas hetitų mitologijoje, kurį nukovė Tarhuntas (Kitaip Tešubas), hetitiškas huritų dangaus ir audrų dievo analogas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Ilujanka
Ilyrai
Ilirų etnogenezės schema Ilyrai (dar Ilirai) – senovės tauta, gyvenusi Ilyrijoje (vakarų Balkanuose, dabartinės Kroatijos, Serbijos, Bosnijos, Hercegovinos, Juodkalnijos, Albanijos teritorijoje), dalyje Panonijos ir greičiausiai rytinėje Italijoje.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Ilyrai
Indų mitologija
Indų mitologija – mitologinių sistemų (mitų ir juose dalyvaujančių veikėjų) sankaupa, susidariusi senovės Indijoje.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Indų mitologija
Indra
Indra siejamas su audra, perkūnija Indra – vedų religijos, hinduizmo dievas, žinomas ir budizme.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Indra
Iranėnai
Iranėnai – bendros kilmės tautos, kalbančios indoeuropiečių kalbų šeimos indoiranėnų kalbų grupės iranėnų pogrupio kalbomis.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Iranėnai
Jaan Puhvel
Janas Puhvelas (g. 1932 m. sausio 24 d. Talinas, Estija) – estų kilmės amerikiečių asirologas, kalbininkas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Jaan Puhvel
Jahvė
Gojos 1772 m. paveikslas su įrašytu tetragramatonu Persiška drachma, kaip spėjama galimai vaizduojanti Jahvę Jahvė arba Jehova (žr. tetragramatonas) judaizme – neištartinas Dievo vardas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Jahvė
Jarilo
Jarilo, Jarila – slavų pavasariško vaisingumo, augimo, žalumos dievybė.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Jarilo
Jazdanizmas
Jazdanizmas – bendras tradicinių Kurdistano religijų pavadinimas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Jazdanizmas
Jupiteris (mitologija)
Jupiteris Romėnų mitologijoje Jupiteris – dangaus, dienos šviesos, audros dievas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Jupiteris (mitologija)
Kalašai
Kalašai (Kaĺaśa) – indoiranėnų tauta, priklausanti dardų grupei.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Kalašai
Keltų mitologija
Auksinis keltų ratas Keltų mitologija – keltų tikėjimo visuma, siekianti metalo amžių.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Keltų mitologija
Klajokliai
Kalaharį padarė jiems daug žalos. Mūsų laikais jų likę tik 55 000, iš jų mažiau nei 2000 gyvena vien iš medžioklės ir to, kąranda. Klajokliai – žmonių bendruomenės, kurios nuolat keičia gyvenamąjąvietą.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Klajokliai
Kosmogonija
Kosmogonija – bet kuri teorija apie visatos kilmę, arba tai, kaip atsirado realybė.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Kosmogonija
Laima
Laima (arba Laimė) – lietuvių ir latvių moteriška mitinė būtybė, likimo bei sėkmės deivė.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Laima
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Latvių kalba
Laumė
Raganų kalno Laumė – viena seniausių lietuvių dangaus ir žemės deivių, Perkūno sutuoktinė (tačiau Perkūno žmona buvo Žemyna), nublokšta į Žemę.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Laumė
Leviatanas
„Leviatano sunaikinimas“ Gustave Doré pvsk. Leviatanas (hebr. לִוְיָתָן – „susuktas, vingiuotas“) – mitinė didžiulė jūrų gyvatė.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Leviatanas
Lokis
Dėl Lokio klastos Hiodas užmuša BaldrąSkandinavų mitologijoje Lokis (Lokas, Loduras) – klastingas asų grupės dievas, milžino Farbaučio ir Lauvėjos (vers. Nanos) sūnus, Sigiunos vyras.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Lokis
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Lotynų kalba
Luna
Luna lotynų kalba vadintas Žemės palydovas – Mėnulis.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Luna
Mahabharata
Mahabharatos iliustracija Mahabharata – senovės indų epinė poema, vienas svarbiausių hinduizmo religinių tekstų.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Mahabharata
Manis
Manis Skandinavų mitologijoje Manis – Mėnulio personifikacija, Mundilfario ir Glaurės sūnus, Solės brolis.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Manis
Manus
Manus ( – „žmogus“) – hinduizmo mitologijoje žmonijos pirmtakas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Manus
Mardukas
Mardukas su drakonu Mardukas − babiloniečių dievybė, griausmavaldis dievas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Mardukas
Mėnesis
Mėnulio fazių kaita Mėnesis (Mėnulio dievas, Mėnuo, Mėnesys, Mėnesėlis) – nakties šviesos dievas, laikmečio valdytojas karys, kunigaikštis, augalijos augimo skatintojas, pagal jį buvo sudarytas kalendorius.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Mėnesis
Metamorfozės
Džordžo Sandio Ovidijaus „Metamorfozių“ viršelis (1632) Metamorfozės – romėnų poeto Ovidijaus poema, susidedanti iš lotynų kalba parašytų 15 knygų, kuriose aprašomas pasaulio sukūrimas ir istorija pagal graikų ir romėnų mitologiją.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Metamorfozės
Mitologema
Mitologema – mito kertinis elementas, nekintantis, pastovus jo konstruktas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Mitologema
Moiros
Moiros, graikų mitologijoje, trys likimo ir mirties deivės, Dzeuso ir Temidės ar Anankės dukros.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Moiros
Naminis jautis
Naminis jautis, arba jautis, mot.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Naminis jautis
Nasadyja sūkta
Nasadyja sūkta ( – 'nebūties himnas'), dar vadinamas „Sutvėrimo himnu“ – Rigvedos 129-asis himnas iš 10-osios Mandalos, kuriame apdainuojamas pasaulio sukūrimas (kosmogonija).
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Nasadyja sūkta
Neptūnas (mitologija)
Neptūnas savo triumfo vežime (3 mūsų eros amžiaus piešinys) Neptūnas buvo garbinamas romėnų pirmiausia kaip arklių dievas, žirgų lenktinių sergėtojas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Neptūnas (mitologija)
Nimfa
Nimfa ('mergaitė, nuotaka, vedybų amžiaus mergina') – graikų ir romėnų mitologijos gamtos dvasia.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Nimfa
Nornos
Farerų salų pašto ženklo Nornos Skandinavų mitologijoje nornos – trys žemesnės deivės, lemiančios žmogaus likimągimstant.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Nornos
Odisėja
Odisėja – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Odisėja
Panas (mitologija)
Panas graikų mitologijoje – piemenų ir jų bandų dievas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Panas (mitologija)
Pardžanja
Liūties debesis – Pardžanja Pardžanja – vedinė šventybė, liūties debesies, perkūnijos įasmeninimas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Pardžanja
Pūšanas
Pūšanas – vedinė sauliškoji dievybė, vienas iš Aditjų.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Pūšanas
Perkūnas
Perkūnas (Dievaitis, Dundusėlis, Dundulis, Dudutis, Danguvinis, Poškutis, Akmeninis, Kalvis, Bruzdulis, Dūdų Senis, Karalius Perkūnėlis, Šarkutis) – senovės lietuvių ir baltų mitologijos dievas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Perkūnas
Perunas
M. Presniakovas (1998). Perunas. Perunas slavų mitologijoje – vyriausiausias griaustinio dievas, Makošos vyras.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Perunas
Poseidonas
Poseidonas graikų mitologijoje – vyriausias jūrų dievas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Poseidonas
Praamžius
Praamžius – vėlyvasis aukščiausiojo dievo vardas, tikriausiai literatūrinės kilmės.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Praamžius
Praindoeuropiečiai
Praindoeuropiečiai arba protoindoeuropiečiai – žmonių grupė, kalbėjusi indoeuropiečių prokalbe; šiuolaikinių indoeuropiečių protėviai.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Praindoeuropiečiai
Prūsų kalba
Prūsų kalba (Prūsiskan) – vakarų baltų kalba, kuriai artimiausia buvo jotvingių kalba.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Prūsų kalba
Prithivi
Prithivi – įasmeninta Žemė Prithivi arba Prithvi – vedinė šventybė, įasmeninta Žemė.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Prithivi
Prometėjas
Prometėjas („įžvalgus“ arba „numatantis“) graikų mitologijoje – vienas iš titanų.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Prometėjas
Puranos
Puranos (vns. – 'senovinė') – Indijos šventųjų tekstų klasė.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Puranos
Ra
Ra egiptiečių mitologijoje – saulės dievas, vienas svarbiausių dievų, polifunkcionalus dievas, dievas kūrėjas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Ra
Ramajana
Syta, Rama, Lakšmana ir Hanumanas – pagrindiniai epo herojai Ramajana (sudaryta iš Rāma + ayana) – pagarsėjusi senovės Indijos poeto Valmikio epinė poema, kurioje epiškai aprašomos Ramos ir jo žmonos Sitos kelionės (plg.).
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Ramajana
Religija
Įvairių religijų simboliai Religija – išgyventas susitikimas su šventybe ir jos paveikto žmogaus atsakomoji veikla.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Religija
Religijotyra
Religijotyra arba religijos studijos – mokslas, tyrinėjantis religiją, įvairiais aspektais, prieinamais moksliniams tyrimams, tokiais kaip tikėjimų sistemos ir elementai, elgsena, kultūrinė raiška, institucijos.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Religijotyra
Rigveda
Rigveda Rigveda ( – 'giesmių žinojimas') – pirmoji ir seniausia iš keturių Vedų – seniausias Indijos literatūros paminklas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Rigveda
Rita
Rita („tvarka, įstatymas, dėsnis, tiesa, darna“) – universalus kosminis dėsnis, viena iš pagrindinių sąvokų vedų religijos pasaulėžiūroje.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Rita
Ritualas
Šokis ratu išreiškia ritualinį veiksmąRusijos stačiatikių ritualas – Epifanijos nakties maudymasis lediniame vandenyje Ritualas (Julius Pokorny, Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Bern–Munich: A. Francke. p. 55-61. apeiga. Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Ritualas
Romėnų mitologija
Romėnų mitologija – tradicinių pasakojimų, susijusių su Senovės Romos legendine kilme bei religine sistema, visuma, išreikšta romėnų literatūroje ir vaizduojamąjame mene.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Romėnų mitologija
Rudra
Rudra (reiškia „šiurpus“, „pasibaisėtinas“, „keliantis raudas“) – vediškasis dievas, įkūnijantis audrą, įtūžį, griaunamąjągalią.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Rudra
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Sanskritas
Satyrai
Satyrai – pusiau žmonės, pusiau ožiai, gamtos dvasios graikų mitologijoje.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Satyrai
Saulė (mitologija)
Gintaro skridinys, neolitas, 3096-2885 pr.m.e, Lietuva. Spėjama, vaizduoja Saulę. Apeiginė saulė, XX a. pr. Palūšė, Ignalinos rajonas Lietuvoje įvairius koplytstulpius, paminklus puošia senovinis Saulės simbolis Saulė (latviškai Saule) deivė lietuvių ir latvių mitologijose.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Saulė (mitologija)
Sūrja
Sūrja Hinduizmo mitologijoje: 1.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Sūrja
Schizma
Krikščionių bažnyčios schizma Schizma (nuo σχιζω „atskilti“) – religinės bendruomenės (su)skilimas, atsirandant kuriai nors naujai tikėjimo doktrinai arba erezijai.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Schizma
Selenė
Graikų mitologijoje Selenė arba Selena (Σελήνη, „mėnulis“) – mėnulio deivė.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Selenė
Semitai
Semitai (.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Semitai
Senoji Europa
Mino gyvačių deivė Senoji Europa – terminas, kuriuo (daugiausia archeologijoje) įvardijamas Europos žemynas iki tol, kol buvo apgyvendintas indoeuropiečių.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Senoji Europa
Silvija
Silvija, Silvana („miškinė“) – lotynų kilmės vardas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Silvija
Slavų mitologija
Slavų mitologija - senoji slavų mitologija ir religija vystėsi 3000 metų.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Slavų mitologija
Slibinas
Slibino Goryničiaus ir Dobrynios Nikitičiaus kova Slibinas (rus. змей – „gyvatė“) – baltų ir slavų mitologinė būtybė, drakono atitikmuo.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Slibinas
Stebuklas
thumbStebuklas - netikėtas dieviškos kilmės įvykis.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Stebuklas
Taranis
ratu) Taranis - keltų-galų dangaus dievas, garbintas Romėnų Ispanijoje.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Taranis
Tengri
Tengri – senovės klajoklių tengristų sudievintas dangus, dangaus dievas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Tengri
Teogonija
Teogonija (– dievų kilmė) – teologijos arba mitologijos šaka, aiškinanti dievų kilmę ir genealogiją.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Teogonija
Tiamat
Tiamat Mesopotamijos, babiloniečių mitologijoje – pirmykščio sūraus vandens vandenyno personifikacija, kūrimo deivė.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Tiamat
Tifonas
Tifonas graikų mitologijoje – Gajos ir Tartaro sūnus, monstras, šimtagalvė baidyklė.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Tifonas
Tiras
Tirui rankąnukanda Fenris Skandinavų mitologijoje Tiras (Týr; Tiūras, Tiu) – skandinavų mitologijos dvikovos, pergalės ir didvyriškos šlovės dievas, vaizduotas vienarankiu vyru.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Tiras
Tiurkai
Tiurkai, tiurkų tautos – Eurazijos tautų grupė, vienijama kultūros, istorijos ir etnolingvistinių elementų.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Tiurkai
Toras
Toras gali reikšti.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Toras
Toras (mitologija)
Toras Germanų ir skandinavų mitologijoje Toras (germanų Donaras) – griaustinio, audros ir derlingumo dievas, dieviškasis herojus, kuris saugo dievus ir žmones nuo milžinų ir kitų pasakiškų pabaisų.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Toras (mitologija)
Trakai (tauta)
Trakai − senovės indoeuropiečių gentys, kalbėjusios trakų kalba ir gyvenusios XII a. pr.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Trakai (tauta)
Triptolemas
Atėnų nacionalinio archeologijos muziejaus Triptolemas – graikų mitologijoje minimas Eleusino karaliaus Kelėjo ir jo žmonos Metaniros sūnus.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Triptolemas
Ušasė
Indų mitologijoje Ušasė (Ušas,, „aušra“) – aušros deivė.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Ušasė
Ugnis
Ugnis Ugnis – degimo proceso metu išsiskiriančios įkaitusios, šviečiančios dujos.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Ugnis
Ulras
Ulras Skandinavų mitologijoje Ulras (Ulas) – dievas, priklausantis asų grupei.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Ulras
Uranas (dievas)
Uranas (– 'dangus') graikų mitologijoje - senovės graikų dievas, dangaus personifikacija.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Uranas (dievas)
Valų kalba
Valų kalba, arba velsiečių kalba (savivardis Cymraeg, tarti, arba y Gymraeg, tarti) – skirtingai nuo Velso anglų kalbos (Velse susidariusios anglų kalbos tarmės), priklauso keltų kalbų britų pogrupiui.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Valų kalba
Varuna
Varuna siejamas su vandenimis Varuna ant makaros – mitologinės būtybės, laikantis rankose kilpas. Vėlyvoji ikonografija Varuna („užveriantis“) – hinduizmo mitologijoje dievas, susijęs su kosminiais vandenimis, tiesos ir teisingumo saugotojas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Varuna
Vedizmas
Vedizmas, vedų religija – seniausi žinomi indų tikėjimai ir kultai, paplitę II tūkstantmečio viduryje – I tūkstantmečio pr.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Vedizmas
Vedos
Vedos – kanonizuotas sakralinis senovės arijų tekstų rinkinys, dabartiniame hinduizme laikomas pirmuoju dievišku garsu, pirminiu tekstu.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Vedos
Velesas
RKP (2009) Velesas, Volosas – chtoninis slavų mitologijos dievas, požemių, žemės ir vandens valdovas, siejamas su magija, slibinais, galvijais, apgaule.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Velesas
Velnias
Velnių muziejuje, Kaune. Velnias – blogio personifikacija, savaip interpretuotina skirtingose kultūrose bei religijose.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Velnias
Venera (planeta)
Venera (sen. lietuvių pavadinimai: Aušrinė, Vakarinė) – antroji pagal atstumąnuo Saulės planeta (tarp Merkurijaus ir Žemės).
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Venera (planeta)
Vritra
Vritra – indų mitologinė būtybė, minima Vedose; tai asura (demonas), milžiniška gyvatė, griausmavaldžio dievo Indros priešas.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Vritra
Zelandija
Zelandija Danijos žemėlapyje Zelandija – Danijai priklausanti sala.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Zelandija
Zoroastrizmas
Zoroastrizmas (pers. ﺖﺸﺗﺭﺯ; taip pat vadinama mazdizmu) – religija, VI amžiuje pr.
Peržiūrėti Indoeuropiečių mitologija ir Zoroastrizmas
Taip pat žinomas kaip Indoeuropiečių proreligijė, Senoji indoeuropiečių religija.