442 santykiai: Abliatyvas, Adesyvas, Afiksas, Afrikanų kalba, Afrikata, Agliutinacinė kalba, Ainų kalba, Airių kalba, Akūtas, Akmens amžius, Aktyvinė kalba, Albanų kalba, Aliatyvas, Alksnis, Alofonas, Altajaus kalbos, Alyvmedis, Alyvuogių aliejus, Anatolų kalbos, Andrew Sihler, Androidas, Anglų kalba, Antoine Meillet, Aoristas, Archaizmas, Arekiniai, Arijai, Arklas, Armėnų kalba, Armėnija, Armėnijos kalnynas, Artimieji Rytai, Asmenvardis, Asmuo (gramatika), Atlantinė lašiša, Atogrąžos, Augmentas (kalbotyra), August Leskien, August Schleicher, Aukštutinių sorbų kalba, Avestos kalba, Avis, Azija, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Šiaurės rytų Kaukazo kalbos, Šiaurės vakarų Kaukazo kalbos, Šuo, Šveicarai, Šveicarija, ..., Įnagininkas, Įvardis, Žemdirbystė, Čatal Hiujukas, Čiukčių-kamčiadalų kalbos, Émile Benveniste, Balkanai, Balsaskylė, Balsis, Baltarusių kalba, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Baltijos jūra, Būdvardis, Būtasis laikas, Beždžionės, Bendratis, Bengalų kalba, Benjamin W. Fortson IV, Beržas, Bernard Comrie, Borealinė kalba, Borneo, Brūkšnelis (diakritinis ženklas), Bretonų kalba, Briedis, Britų kalbos, Bukas, Bulgarų kalba, Christianus Cornelius Uhlenbeck, Cirkumfleksas, Civilizacija, Daiktavardis, Dakų kalba, Dalelytė, Dalyvis (gramatika), Danų kalba, Daugiskaita, Desideratyvas, Donald Ringe, Drambliniai, Dravidų kalbos, Dvigarsis, Dviskaita, Elamitų kalba, Elniniai, Enklitikai, Ergatyvas, Eskimų-aleutų kalbos, Etimologija, Etruskų kalba, Eurazija, Europa, Europinis upinis ungurys, Far Cry Primal, Farerų kalba, Ferdinand de Saussure, Filipas Fortunatovas, Fleksinė kalba, Fonema, Fonetika, Fonologija, Franz Bopp, Frederik Kortlandt, Frygų kalba, Fryzų kalbos, Galūnė (kalbotyra), Galų kalba, Galininkas, GameSpot, Germanų kalbos, Germanų prokalbė, Gilė, Gintaras, Glotalizacija, Glotochronologija, Gluosnis, Goidelų kalbos, Gotų kalba, Graikų kalba, Gramatika, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Greville G. Corbett, Grimo dėsnis, Gruzija, Gustaf Kossinna, Gyvumas (kalbotyra), Hermann Hirt, Hetitų kalba, Himalajai, Hindustano kalba, Hipotezė, Holger Pedersen, Homeras, Huritų-urartų kalbos, Ieva, Igoris Djakonovas, II amžius, Iliatyvas, Ilyrų kalbos, Imperfektas, Indija, Indijos subkontinentas, Indoarijų kalbos, Indoarijų superstratas Mitanyje, Indoeuropeistika, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių protėvynė, Indoiranėnų kalbos, Indologija, Indostanas, Injunktyvas, Intarpas, Iranas, Iranėnų kalbos, Islandų kalba, Ispanų kalba, Italų kalba, Italikų kalbos, Italikų-keltų kalbos, IX amžius, Izoliacinė kalba, Jan Safarewicz, Jaunagramatikiai, Jaustukas, Jerzy Kuryłowicz, Jooseppi Julius Mikkola, Joseph Vendryes, Jukagyrų kalbos, Julius Pokorny, Jungas, Jungtukas, Juodoji jūra, Juostinės keramikos kultūra, Kašubų kalba, Kaityba (kalbotyra), Kalbinis sluoksnis, Kalbos dalis, Kalbos garsas, Kamienas (kalbotyra), Karl Brugmann, Kartvelų kalbos, Kaspijos jūra, Kaukazas, Keltų kalbos, Keltiberai, Kiaulė, Kilmininkas, Kinijos Liaudies Respublika, Kiparisas, Kirčiuotė, Kirtis, Klevas, Klitikai, Kompensacinis pailgėjimas, Konjunktyvas, Korėjiečių kalba, Kornų kalba, Krymas, Kukmedis, Kurganų hipotezė, Laringalų teorija, Latvių kalba, Laukinis triušis, Lauramedis, Lūšys, Leipcigo universitetas, Leksema, Leksika, Lenkų kalba, Lietuvių kalba, Lietuvių raštų kalba, Linksnis, Lokiniai, Lotynų kalba, Lyginamoji kalbotyra, Mažoji Azija, Mahabharata, Makedonų kalba, Malajų-polineziečių kalbos, Marija Gimbutienė, Medus, Meniečių kalba, Mesapių kalba, Metodologija, Mezolitas, Midus, Miguel Villanueva Svensson, Mikėnai, Mirusi kalba, Modalumas (kalbotyra), Morfema, Morfologija (kalbotyra), Motina, Nacionalizmas, Nacizmas, Naminė bitė, Naminė ožka, Naminė višta, Naminis arklys, Naminis asilas, Naminis jautis, Narten esamasis laikas, Naudininkas, Neolitas, Nikolajus Andrejevas (1920), Nikolajus Trubeckojus, Niujorkas, Nivchių kalba, Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba, Norvegų kalba, Nostratinė kalba, Nuosaka, Nuristaniečių kalbos, Olandų kalba, Olegas Trubačiovas, Optatyvas, Oswald Szemerényi, Pažyminys, Palatalizacija, Paleobalkanų kalbos, Papildinys, Papirusas, Paprastasis šamas, Paprastasis bukas, Paprastasis karpis, Paradigma (kalbotyra), Pasakėčia, Perfektas, Persų kalba, Pienas, Pietų slavų kalbos, Pietryčių Europa, Pilkasis kiškis, Pilkasis vilkas, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Ponto stepė, Portugalų kalba, Prancūzų kalba, Prancūzija, Priešdėlis, Priebalsis, Priegaidė, Priesaga, Prieveiksmis, Prokalbė, Prometėjas (2012 filmas), Protėvynė, Puštūnų kalba, Ramajana, Rasė, Rasmus Rask, Ratas, Rūšis (gramatinė), Redukcija (kalbotyra), Reduplikacija, Religija, Robert S. P. Beekes, Romanų kalbos, Rudoji lapė, Rusų kalba, Rusija, Rusinų kalba, Rytų germanų kalbos, Rytų slavų kalbos, Sanskritas, Satemizacija, Semantika, Semerenio dėsnis, Semitų-chamitų kalbos, Senoji bažnytinė slavų kalba, Senoji rusų kalba, Senoji venetų kalba, Senovės graikų kalba, Senovės makedonų kalba, Senovės skandinavų kalba, Serbų-kroatų kalba, Sergejus Starostinas, Sesuo, Sibiras, Siekinys, Skaitvardis, Skandinavų kalbos, Skandinavija, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Slovakų kalba, Slovėnų kalba, Stepė, Supletyvizmas, Taksonas, Tamaz Gamkrelidze, Tarinys, Tarmė, Tauras, Tėvas, Teheranas, Thomas Burrow, Tocharų kalbos, Toninė kalba, Trakų kalba, Tuščia aibė, Ukraina, Ukrainiečių kalba, Upėtakis, Upinis bebras, Uralo kalbos, Uralo kalnai, V amžius, Vakarų germanų kalbos, Vakarų slavų kalbos, Vakernagelio dėsnis, Valų kalba, Valgomoji druska, Valtis, Vardažodis, Vardininkas, Václav Blažek, Vežimas, Vedų kalba, Vedos, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Velsas, VI amžius, VI amžius pr. m. e., Viačeslavas Ivanovas, Viduržemio jūra, Vidurinė Azija, Vidurio Europa, Vietininkas, Vietovardis, VIII amžius, Vilna, Vladislavas Ilič Svityčius, Vokiečių aukštaičių tarmė, Vokiečių kalba, Vokietija, Volga, Vynas, Vynuogė, William Jones, William Riegel Schmalstieg, Wolfram Euler, XIV amžius, XIV amžius pr. m. e., XIX amžius, XVI amžius, XVIII amžius, XVIII amžius pr. m. e., XX amžius, Zigmas Zinkevičius, 1814 m., 1816 m., 1818 m., 1832 m., 1838 m., 1851 m., 1856 m., 1861 m., 1868 m., 1875 m., 1878 m., 1879 m., 1886 m., 1891 m., 1901 m., 1903 m., 1906 m., 1926 m., 1927 m., 1934 m., 1936 m., 1956 m., 1957 m., 1965 m., 1972 m., 1987 m., 1989 m., 2 tūkstantmetis pr. m. e., 2012 m., 2016 m., 3 tūkstantmetis pr. m. e., 5 tūkstantmetis pr. m. e.. Išplėsti indeksą (392 daugiau) »
Abliatyvas
Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Abliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Adesyvas
Adesyvas ('pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Adesyvas · Žiūrėti daugiau »
Afiksas
Afiksas ('pritvirtintas') – žodžio dalis, turinti gramatinę reikšmę arba pakeičianti šaknies leksinę reikšmę.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Afiksas · Žiūrėti daugiau »
Afrikanų kalba
Afrikansas (kitaip afrikanerių kalba, būrų kalba, originalo kalba: Afrikaanse taal) – iš germanų prokalbės kilusi indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų germanų pogrupio kalba, vartojama Pietų Afrikoje ir Namibijoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Afrikanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Afrikata
Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Afrikata · Žiūrėti daugiau »
Agliutinacinė kalba
Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Agliutinacinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Ainų kalba
Ainų kalba (savivardis: アイヌ・イタㇰ, Aynu itak) – to paties pavadinimo tautelės, gyvenančios Japonijos Hokaido saloje, kalba, vienintelė išlikusi ainų kalbų grupės kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Ainų kalba · Žiūrėti daugiau »
Airių kalba
Aĩrių kalba – priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, keltų grupei, goidelų pogrupiui.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Airių kalba · Žiūrėti daugiau »
Akūtas
Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Akūtas · Žiūrėti daugiau »
Akmens amžius
Akmens amžius – ilgas žmonijos priešistorinis laikotarpis, trukęs 2,5 mln.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Akmens amžius · Žiūrėti daugiau »
Aktyvinė kalba
Aktyvinė kalba (fientyvinė struktūra, aktyvinė tipologija, aktyvumas; 'veikiantis, veiklus') – kalba, kurios lingvistinei tipologijai būdinga orientuotis ne į semantinę objekto ir subjekto priešpriešą, kaip nominatyvinėse-akuzatyvinėse kalbose, o į vadinamuosius aktyvųjį ir neaktyvųjį pradus.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Aktyvinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Albanų kalba
Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Albanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Aliatyvas
Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Aliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Alksnis
Alksnis (Alnus) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Alksnis · Žiūrėti daugiau »
Alofonas
Alofonas ('kitas' ir 'garsas') – fonemos tarimo būdas, jos variantas, nulemtas tam tikros fonetinės aplinkos.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Alofonas · Žiūrėti daugiau »
Altajaus kalbos
Altajaus kalbos apima maždaug 60 kalbų, kuriomis kalba apie 250 milijonų žmonių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Altajaus kalbos · Žiūrėti daugiau »
Alyvmedis
Alyvmedis (Olea) – alyvmedinių (Oleaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso visžaliai krūmai ir medžiai.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Alyvmedis · Žiūrėti daugiau »
Alyvuogių aliejus
Alyvų aliejus Alyvuogių aliejus – aliejus, gaminamas iš alyvmedžio vaisių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Alyvuogių aliejus · Žiūrėti daugiau »
Anatolų kalbos
Anatolų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, kuriai priskiriamos senosios kalbos, vartotos Mažosios Azijos pusiasalyje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Anatolų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Andrew Sihler
Endriu Litltonas Sileris (g. 1941 m. vasario 25 d. Siatlas, JAV) – amerikiečių kalbininkas, lyginamosios indoeuropeistikos specialistas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Andrew Sihler · Žiūrėti daugiau »
Androidas
Šis straipsnis apie robotą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Androidas · Žiūrėti daugiau »
Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Anglų kalba · Žiūrėti daugiau »
Antoine Meillet
Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Antoine Meillet · Žiūrėti daugiau »
Aoristas
Aoristas (iš 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Aoristas · Žiūrėti daugiau »
Archaizmas
Archaizmas (iš – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Archaizmas · Žiūrėti daugiau »
Arekiniai
Katekinė areka (''Areca catechu'') Gelsvasis dipsis (''Dypsis lutescens'') Aliejinė kopūstpalmė (''Euterpe oleracea'') Pinanga (''Pinanga coronata'') Kariota (''Caryota mitis'') Melsvoji butija (''Butia capitata'') Arekiniai, arba palminiai (Arecaceae) – augalų šeima, priklausanti vienaskilčių klasei.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Arekiniai · Žiūrėti daugiau »
Arijai
Arijai arba indoarijai ( – 'kilnus') – indoiranėnų kalbomis kalbėjusios indoeuropiečių tautos, gyvenusios Vidurio ir Pietų Azijoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Arijai · Žiūrėti daugiau »
Arklas
Paprasčiausio senovinio arklo konstrukcija: 1. jungas, 2. ragočius, 3., 4. išara, 5. noragas Arimas aklu. Tigrajų regionas, Etiopija Arklas – senovinis žemės arimo ir purenimo įrankis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Arklas · Žiūrėti daugiau »
Armėnų kalba
Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirągrupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Armėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Armėnija
Armėnija, oficialiai Armėnijos Respublika – valstybė Vakarų Azijoje, Pietų Kaukaze.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Armėnija · Žiūrėti daugiau »
Armėnijos kalnynas
Armėnijos kalnynas, Ararato kalnas Armėnijos kalnynas – kalnynas Turkijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje ir Irane.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Armėnijos kalnynas · Žiūrėti daugiau »
Artimieji Rytai
Artimieji Rytai Artimieji Rytai – istorinis ir kultūrinis regionas tarp rytinių Viduržemio jūros krantų ir Persijos įlankos (Vidurinių Rytų).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Artimieji Rytai · Žiūrėti daugiau »
Asmenvardis
Tarp kitų asmens duomenų Kroatijos piliečio pase – vardas, pavardė. Asmenvardis arba antroponimas; (– žmogus + onyma – vardas) – tikriniai žodžiai, naudojami žmogui įvardinti.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Asmenvardis · Žiūrėti daugiau »
Asmuo (gramatika)
Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Asmuo (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Atlantinė lašiša
Atlantinė lašiša, arba lašiša (Salmo salar) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Atlantinė lašiša · Žiūrėti daugiau »
Atogrąžos
Atogrąžų zona, išryškinta raudonai Atogrąžos, tropikai – Žemės rutulio teritorija tarp šiaurės ir pietų platumų (atogrąžų), kuriose Saulė pasiekia zenitąbent kartąper metus – saulėgrįžų dieną: šiaurės atogrąžoje – vasaros saulėgrįžos dieną(birželio 21-22 d.), pietų atogrąžoje – žiemos saulėgrįžos dieną(gruodžio 21-22 d.). Atogrąžų platuma lygi kampui tarp Žemės pusiaujo ir jos orbitos plokštumos.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Atogrąžos · Žiūrėti daugiau »
Augmentas (kalbotyra)
Augmentas ('priauginimas') – kaip priešdėlis prie veiksmažodžio jungiamas skiemuo būtajam laikui sudaryti.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Augmentas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
August Leskien
Augustas Leskynas (1840 m. liepos 8 d. Kylis – 1916 m. rugsėjo 20 d. Leipcigas) – vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir August Leskien · Žiūrėti daugiau »
August Schleicher
Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir August Schleicher · Žiūrėti daugiau »
Aukštutinių sorbų kalba
Aukštutinių sorbų kalba (sav. Hornjoserbšćina) – slavų kalbų grupei, vakarų slavų kalbų pogrupiui priklausanti kalba, vartojama sorbų tautybės žmonių, gyvenančių pietryčių Vokietijoje (Aukštutinėje Lužicoje).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Aukštutinių sorbų kalba · Žiūrėti daugiau »
Avestos kalba
Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Avestos kalba · Žiūrėti daugiau »
Avis
Avis arba naminė avis – porakanopių būrio, dykaraginių (Bovidae) šeimos naminis gyvūnas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Avis · Žiūrėti daugiau »
Azija
Azija – didžiausia pasaulio dalis (~33 % viso Žemės paviršiaus be Antarktidos), čia gyvena apie 60 % pasaulio gyventojų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Azija · Žiūrėti daugiau »
Šaknis (kalbotyra)
Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Šaknis (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Šauksmininkas
Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Šauksmininkas · Žiūrėti daugiau »
Šiaurės rytų Kaukazo kalbos
Šiaurės rytų Kaukazo kalbos, dar vadinamos Nachų-Dagestano kalbos, kaspinės kalbos – lingvistinė kalbų šeima, paplitusi nedidelėje teritorijoje Rusijos Šiaurės Kaukaze bei gretimose teritorijose Azerbaidžane.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Šiaurės rytų Kaukazo kalbos · Žiūrėti daugiau »
Šiaurės vakarų Kaukazo kalbos
Šiaurės vakarų Kaukazo kalbos, dar vadinamos abchazų-adygų kalbos, pontinės kalbos – lingvistinė kalbų šeima, paplitusi nedidelėje teritorijoje Rusijos Šiaurės Kaukaze bei Abchazijoje (Pietų Kaukaze).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Šiaurės vakarų Kaukazo kalbos · Žiūrėti daugiau »
Šuo
* Canis familiaris Linnaeus, 1758.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Šuo · Žiūrėti daugiau »
Šveicarai
Šveicarai – Europos nacija, gyvenanti Šveicarijoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Šveicarai · Žiūrėti daugiau »
Šveicarija
Šveicarija, oficialiai Šveicarijos Konfederacija – valstybė Vidurio Europos pietvakariuose.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Šveicarija · Žiūrėti daugiau »
Įnagininkas
Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Įnagininkas · Žiūrėti daugiau »
Įvardis
Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Įvardis · Žiūrėti daugiau »
Žemdirbystė
Žemdirbys Žemdirbystė – viena iš agronomijos sričių, vienas seniausių žmonijos verslų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Žemdirbystė · Žiūrėti daugiau »
Čatal Hiujukas
Čatal Hiujukas – neolito miestas Turkijoje, Anatolijos plokščiakalnio pietuose, 50 km į pietus nuo Konijos.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Čatal Hiujukas · Žiūrėti daugiau »
Čiukčių-kamčiadalų kalbos
Čiukčių-Kamčiadalų kalbos (dar vadinamos luoravetlanų kalbomis) – Šiaurės rytų Sibiro kalbų šeima.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Čiukčių-kamčiadalų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Émile Benveniste
Emilis Benvenistas (1902 m. gegužės 27 d. Alepe, Osmanų imperijoje – 1976 m. spalio 3 d. Paryžiuje, Prancūzijoje) – Prancūzijos kalbininkas, vienas iškiliausių XX a. kalbininkų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Émile Benveniste · Žiūrėti daugiau »
Balkanai
Politinis žemėlapis 2005 m. – Balkanų šalys pažymėtos žaliai Balkanai arba Balkanų pusiasalis – pusiasalis Europos pietuose, rytinėje dalyje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Balkanai · Žiūrėti daugiau »
Balsaskylė
Balsaskylė Balsaskylė (.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Balsaskylė · Žiūrėti daugiau »
Balsis
Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Balsis · Žiūrėti daugiau »
Baltarusių kalba
Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Baltarusių kalba · Žiūrėti daugiau »
Baltų kalbos
Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Baltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltų prokalbė
Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Baltų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Baltų-slavų kalbos
Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Baltų-slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »
Būdvardis
Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Būdvardis · Žiūrėti daugiau »
Būtasis laikas
Būtasis laikas, arba preteritas – gramatinis laikas, kurio pagrindinė funkcija yra nurodyti veiksmąpraeityje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Būtasis laikas · Žiūrėti daugiau »
Beždžionės
Beždžionės (Simiiformes) – Haplorrhini pobūrio, Simiiformes infrabūrio primatai.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Beždžionės · Žiūrėti daugiau »
Bendratis
Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Bendratis · Žiūrėti daugiau »
Bengalų kalba
Bengalų kalba – bengalų tautos kalba, priklausanti indų (indoarijų) kalbų grupei, indoeuropiečių kalbų šeimai.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Bengalų kalba · Žiūrėti daugiau »
Benjamin W. Fortson IV
Bendžaminas Vinas Fortsonas IV – amerikiečių kalbininkas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Benjamin W. Fortson IV · Žiūrėti daugiau »
Beržas
Beržas (Betula) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Beržas · Žiūrėti daugiau »
Bernard Comrie
Bernardas Komris (1947 m. gegužės 23 d. Sanderlandas, Jungtinė Karalystė) – Amerikoje gyvenantis britų kilmės kalbininkas, ilgai dirbęs Vokietijoje; vienas iš svarbiausių ir įžymiausių šiuolaikinių tipologų, poliglotas, laisvai kalbantis daugybe Europos ir kitų kraštų kalbų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Bernard Comrie · Žiūrėti daugiau »
Borealinė kalba
Borealinė kalba – lingvisto N.D. Andrejevo terminas, apibūdinantis Europos mezolito laikotarpio kalbų padėtį.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Borealinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Borneo
Nuotrauka iš palydovo Aušra Borneo džiunglėse Borneo arba Kalimantanas – sala Pietryčių Azijoje, didžiausia Malajų salyne, politiškai padalinta tarp Indonezijos pietuose (Kalimantanas), Rytų Malaizijos (Sabahas ir Saravakas) ir Brunėjaus sultonato šiaurėje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Borneo · Žiūrėti daugiau »
Brūkšnelis (diakritinis ženklas)
Brūkšnelis – diakritinis ženklas (¯) dedamas virš balsio siekiant parodyti jos specialų tarimąar kirčiavimą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Brūkšnelis (diakritinis ženklas) · Žiūrėti daugiau »
Bretonų kalba
Bretonų kalba (Brezhoneg) – kalba, priklausanti keltų kalbų grupei, britų pogrupiui.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Bretonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Briedis
Briedis (Alces alces) – stambus elninių (Cervidae) šeimos žinduolis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Briedis · Žiūrėti daugiau »
Britų kalbos
Britų kalbos – keltų kalbos, atsiradusios Britanijoje britų prokalbei suskilus po anglosaksų įsiveržimo.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Britų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Bukas
Bukas (Fagus) – bukinių (Fagaceae) šeimos lapus metančių medžių gentis, papilitusi Europoje, Tolimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Amerikoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Bukas · Žiūrėti daugiau »
Bulgarų kalba
Bulgarų kalba (български език) – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų grupės pietų slavų pogrupio kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Bulgarų kalba · Žiūrėti daugiau »
Christianus Cornelius Uhlenbeck
Kristianas Kornelijus Ulenbekas (1866 m. rugsėjo 18 d. Borbiurge, Nyderlanduose – 1951 m. rugpjūčio 12 d. Lugane, Šveicarijoje) – olandų kalbininkas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Christianus Cornelius Uhlenbeck · Žiūrėti daugiau »
Cirkumfleksas
Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Cirkumfleksas · Žiūrėti daugiau »
Civilizacija
„Imperijos kelias. Tobulumas“, Thomas Cole. 1836 m. Civilizacija („pilietis“ ar „miestietis“) – istoriškai susiklosčiusi lokalinė socioekonominė ir kultūrinė visuomenės struktūra, nulemta geografinės aplinkos, visuomenės ekonominės ir socialinės sanklodos, valstybinių ir kitų organizacijų bei institucijų, vyraujančios religijos ir kitų veiksnių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Civilizacija · Žiūrėti daugiau »
Daiktavardis
Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Daiktavardis · Žiūrėti daugiau »
Dakų kalba
Spėjamai dakiškas įrašas graikų ir lotynų raidėmis ant keramikos dirbinio, rasto Pojanoje Dakų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota dakų, kaip manoma iki VI a. Balkanuose ir priskiriama hipotetinėms paleobalkanų kalboms.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Dakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Dalelytė
Dalelytė – nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Dalelytė · Žiūrėti daugiau »
Dalyvis (gramatika)
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Dalyvis (gramatika) · Žiūrėti daugiau »
Danų kalba
Danų kalba (dan. dansk sprog) – kalba, kilusi iš germanų prokalbės, priklausanti šiaurės germanų (skandinavų kalbų) grupei ir drauge su švedų kalba sudaranti rytinę tos grupės šaką.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Danų kalba · Žiūrėti daugiau »
Daugiskaita
Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Daugiskaita · Žiūrėti daugiau »
Desideratyvas
Desideratyvas (geidžiamoji nuosaka) – veiksmažodžio nuosaka, išreiškianti norą, troškimą, kad veiksmažodžiu nusakomas įvykis nutiktų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Desideratyvas · Žiūrėti daugiau »
Donald Ringe
Donaldas „Donas“ Rindžas (g. 1954 m.) – amerikiečių kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Donald Ringe · Žiūrėti daugiau »
Drambliniai
* Elephasidae Lesson, 1842 Drambliniai (Elephantidae) – straublinių (Proboscidea) būrio labai stambių žinduolių šeima, vienintelė išlikusi straublinių būryje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Drambliniai · Žiūrėti daugiau »
Dravidų kalbos
Dravidų kalbos – kalbų šeima, į kuriąįeina maždaug 26 kalbos, vartojamos pietų Indijoje, Šri Lankoje, taip pat kitose Indijos dalyse bei Pakistane.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Dravidų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Dvigarsis
Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Dvigarsis · Žiūrėti daugiau »
Dviskaita
Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Dviskaita · Žiūrėti daugiau »
Elamitų kalba
Elamitų kalba – mirusi kalba, naudota senovės Elamo gyventojų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Elamitų kalba · Žiūrėti daugiau »
Elniniai
Elniniai (Cervidae) – porakanopių (Artiodactyla) žinduolių šeima.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Elniniai · Žiūrėti daugiau »
Enklitikai
Enklitikai ( 'linkstu') – klitikų atmaina: nekirčiuotas žodis, einantis po kirčiuotojo ir kirčio atžvilgiu prie jo besišliejantis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Enklitikai · Žiūrėti daugiau »
Ergatyvas
Ergatyvas ('veikėjas') – kai kurių kalbų (ypač ergatyvinės struktūros) linksnis, rodantis veiksmo šaltinį ar veiksmo įrankį (agentą).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Ergatyvas · Žiūrėti daugiau »
Eskimų-aleutų kalbos
Eskimų-aleutų kalbos – kalbų šeima, anksčiau buvo priskiriama paleoazinėms kalboms, dabar laikoma savarankiška.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Eskimų-aleutų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Etimologija · Žiūrėti daugiau »
Etruskų kalba
250px Etruskų kalba – išnykusi kalba, kuria buvo kalbama Etrūrijoje (dab. Italija) ir Senovės Romos Imperijoje pirmaisiais amžiais (iki II m. e. amžiaus) ir vartota haruspikų iki V amžiaus.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Etruskų kalba · Žiūrėti daugiau »
Eurazija
Eurazija Eurazija – didžiausias žemynas Žemėje, sudarytas iš dviejų žemynų – Europos ir Azijos, retai kada jungiamas su Afrikos žemynu, sudarant vienąEurafriką.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Eurazija · Žiūrėti daugiau »
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Europa · Žiūrėti daugiau »
Europinis upinis ungurys
* Muraena anguilla Linnaeus, 1758.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Europinis upinis ungurys · Žiūrėti daugiau »
Far Cry Primal
Far Cry Primal – veiksmo ir nuotykių kompiuterinis žaidimas, sukurtas ir 2016 m. vasario 23 d. išleistas bendrovės „Ubisoft“.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Far Cry Primal · Žiūrėti daugiau »
Farerų kalba
Farerų kalba (far. føroyskt mál) – iš germanų prokalbės kilusi šiaurės germanų kalba, paplitusi Farerų salose, priklausančiose Danijai.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Farerų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ferdinand de Saussure
Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų kalbininkas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Ferdinand de Saussure · Žiūrėti daugiau »
Filipas Fortunatovas
Filipo Fortunatovo kapas Filipas Fortunatovas (1848 m. sausio 2 d. Vologda – 1914 m. rugsėjo 20 d. Kosalma prie Petrozavodsko) – rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Filipas Fortunatovas · Žiūrėti daugiau »
Fleksinė kalba
Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Fleksinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Fonema
Fonema ( 'garsas') – mažiausias kalbos vienetas, turintis skiriamąjąreikšmę.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Fonema · Žiūrėti daugiau »
Fonetika
Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Fonetika · Žiūrėti daugiau »
Fonologija
Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Fonologija · Žiūrėti daugiau »
Franz Bopp
Francas Bopas (Franz Bopp, g. 1791 m. rugsėjo 14 d. – m. 1867 m. spalio 23 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas lyginamosios kalbotyros bei indoeuropeistikos pradininkų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Franz Bopp · Žiūrėti daugiau »
Frederik Kortlandt
Frederikas Hermanas Anri (Fricas) Kortlandtas (1946 m. birželio 19 d. Utrechtas, Nyderlandai) – Leideno universiteto aprašomosios ir lyginamosios kalbotyros profesorius.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Frederik Kortlandt · Žiūrėti daugiau »
Frygų kalba
Frygų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota Mažojoje Azijoje gyvenusių frygų maždaug tarp VIII a. pr. m. e. ir V a. m. e. Nėra sutarta dėl šios kalbos priskyrimo kokiai nors indoeuropiečių kalbų atšakai – vieni tyrinėtojai jąlinkę gretinti su graikų kalba, kiti – su italikų–keltų spėjama atšaka.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Frygų kalba · Žiūrėti daugiau »
Fryzų kalbos
Fryzų kalbos – kelios artimai susijusios vakarų germanų kalbos, kuriomis kalba apie 500 000 fryzų Šiaurė jūros pakrantėje Nyderlanduose ir Vokietijoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Fryzų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Galūnė (kalbotyra)
Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Galūnė (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Galų kalba
Galų kalba – išnykusi keltų kalbų grupės kalba, vartota Galijoje iki VI a. Vėlyvaisiais Romos imperijos laikais galų kalbąišstūmė liaudinė lotynų kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Galų kalba · Žiūrėti daugiau »
Galininkas
Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Galininkas · Žiūrėti daugiau »
GameSpot
GameSpot – tinklalapis, skirtas kompiuteriniams žaidimams.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir GameSpot · Žiūrėti daugiau »
Germanų kalbos
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Germanų prokalbė
Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Germanų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Gilė
Ąžuolo gilės Gilė – stambus sausasis uždarasis vienasėklis 2-5 cm ilgio vaisius su storu kietu apvalkalu.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Gilė · Žiūrėti daugiau »
Gintaras
Baltijos gintaro luitai Gintaras – fosiliniai sakai.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Gintaras · Žiūrėti daugiau »
Glotalizacija
Glotalizacija – artikuliavimo būdas, kuomet kalbos garsai realizuojami visiškai arba iš dalies uždarant balsaskylę (balso plyšį).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Glotalizacija · Žiūrėti daugiau »
Glotochronologija
Glotochronologija (iš 'kalba', χρóνος 'laikas' ir λόγος 'žodis', 'mokymas') − hipotetinis lyginamosios kalbotyros metodas, kuriuo siekiama nustatyti galimąsusijusių kalbų atsiskyrimo laiką, remiantis hipoteze, kad bazinis kalbos žodynas kinta maždaug tolygiu greičiu.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Glotochronologija · Žiūrėti daugiau »
Gluosnis
Gluosnis (Salix) – gluosninių (Salicaceae) šeimos augalų gentis. Lietuviškai šios genties augalai vadinami gluosniais ir karklais, o Salix caprea – blinde, Salix viminalis – žilvičiu. Gluosniais lietuviškai vadinti priimta medžiais augančius šios genties augalus (Salix subgen.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Gluosnis · Žiūrėti daugiau »
Goidelų kalbos
Goidelų kalbos – kalbos išsivysčiusios iš senosios airių kalbos, tai yra airių, škotų ir menksiečių kalbos.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Goidelų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Gotų kalba
Gotų kalba – išnykusi rytų germanų kalba, vartota gotų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Gotų kalba · Žiūrėti daugiau »
Graikų kalba
Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Gramatika
Gramatika – filologijos dalis, tirianti žodžių sandarąir rašybą, taip pat stambesnius kalbinius vienetus (kalbos dalis, sakinio dalis).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Gramatika · Žiūrėti daugiau »
Gramatinė giminė
Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Gramatinė giminė · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis laikas
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Gramatinis laikas · Žiūrėti daugiau »
Gramatinis skaičius
Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Gramatinis skaičius · Žiūrėti daugiau »
Greville G. Corbett
Grevilas G. Korbetas (1947 m. gruodžio 23 d., Jungtinė Karalystė) – britų kalbininkas, kalbų tipologijos ir slavų kalbų specialistas, autoritetingų darbų apie giminę, skaičių, derinimąpasaulio kalbose autorius.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Greville G. Corbett · Žiūrėti daugiau »
Grimo dėsnis
Grimo dėsnis, arba Rasko – Grimo dėsnis (kitas pavadinimas – pirmasis priebalsių poslinkis), – fonetinis germanų prokalbėje įvykęs pokytis, paveikęs indoeuropiečių prokalbės sprogstamuosius priebalsius.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Grimo dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Gruzija
Sakartvelas arba Gruzija, (Sakartvelo) – valstybė Pietų Kaukaze, rytinėje Juodosios jūros pakrantėje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Gruzija · Žiūrėti daugiau »
Gustaf Kossinna
Gustafas Kosina (1858 m. rugsėjo 28 d. Tilžė – 1931 m. gruodžio 20 d. Berlynas) – vokiečių archeologas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Gustaf Kossinna · Žiūrėti daugiau »
Gyvumas (kalbotyra)
Gyvumas kalbotyroje – semantinis kategorinis vardažodžio požymis, grindžiamas kalbos vartotojų suvokimu kaip klasifikuoti objekto atžvilgiu, apie kurį kalbama, daiktavardžius ir įvardžius: nuo besąlygiškai gyvų (žmogus, šuo, uodas) iki visiškai negyvų (akmuo, stulpas, begalybė), taip pat neaplenkiant tam tikros imties tarpinių atvejų (tuopa, klasė, ūmėdė).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Gyvumas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Hermann Hirt
Hermanas Hirtas (1865 m. gruodžio 19 d. Magdeburgas, Vokietija – 1936 m. rugsėjo 12 d. Gysenas, Vokietija) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Hermann Hirt · Žiūrėti daugiau »
Hetitų kalba
Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kuriąvartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Hetitų kalba · Žiūrėti daugiau »
Himalajai
Himalajai () – kalnų grandinė Centrinės Azijos pietinėje dalyje, skirianti Indijos subkontinetąnuo Tibeto plynaukštės.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Himalajai · Žiūrėti daugiau »
Hindustano kalba
Hindustano kalba, hindustani (हिन्दुस्तानी, ہندوستانی.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Hindustano kalba · Žiūrėti daugiau »
Hipotezė
Hipotezė („spėjimas“).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Hipotezė · Žiūrėti daugiau »
Holger Pedersen
Holgeris Pedersenas (1867 m. balandžio 7 d. Gelbalėje prie Koldingo, Danijoje – 1953 m. spalio 25 d. Helerupe prie Kopenhagos, Danijoje) – Danijos kalbininkas, įnešęs svarų indėlį į istorinę kalbotyrą, maždaug 30-ies darbų apie įvairias kalbas autorius.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Holger Pedersen · Žiūrėti daugiau »
Homeras
Homero biustas Homeras – pirmasis senovės graikų ir Europos poetas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Homeras · Žiūrėti daugiau »
Huritų-urartų kalbos
Huritų-urartų kalbos – šeima mirusių kalbų, kurios buvo vartojamos Artimuosiuose Rytuose, Užkaukazėje, Mesopotamijos šiaurėje ir Mažosios Azijos pietryčiuose.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Huritų-urartų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Ieva
Lukas Kranachas Vyresniojo paveikslas. ~1531 m. Ieva – Biblijos personažas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Ieva · Žiūrėti daugiau »
Igoris Djakonovas
Igoris Djakonovas (1915 m. sausio 12 d. Petrogradas – 1999 m. gegužės 2 d.) – rusų orientalistas, kalbininkas, vertėjas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Igoris Djakonovas · Žiūrėti daugiau »
II amžius
Antrasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 200 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir II amžius · Žiūrėti daugiau »
Iliatyvas
Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Iliatyvas · Žiūrėti daugiau »
Ilyrų kalbos
Ilyrų kalbos – mirusi grupė giminiškų kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalboms, maždaug tarp VI a. pr. m. e. ir VI a. m. e. vartota ilyrų genčių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Ilyrų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Imperfektas
Imperfektas ( 'netobulas, nebaigtas') – daugybėje kalbų vartojamas veiksmažodžio laikas, reiškiantis nebaigtinį arba ilgai trunkantį būtąjį laiką.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Imperfektas · Žiūrėti daugiau »
Indija
Indija, oficialiai Indijos Respublika – valstybė Pietų Azijoje, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių (JT vertinimu, 2023 m. tapo pirma) ir septinta pagal plotą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Indija · Žiūrėti daugiau »
Indijos subkontinentas
Indijos subkontinento geografinis žemėlapis Indijos subkontinentas – Azijos regionas, esantis į pietus nuo Himalajų ir besitęsiantis link Indijos vandenyno.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Indijos subkontinentas · Žiūrėti daugiau »
Indoarijų kalbos
Indoarijų kalbos arba indų kalbos – daugiausia Pietų Azijoje paplitusi indoeuropiečių kalbų šeima.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Indoarijų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoarijų superstratas Mitanyje
Indoarijų superstratas Mitanyje – indoeuropietiškos (indoarijų) kilmės žodžiai, randami šiaurės Mesopotamijoje gyvavusios Mitanio karalystės, valdytos huritų, tekstuose.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Indoarijų superstratas Mitanyje · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropeistika
Indoeuropeistika – tarpdisciplininė ir kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti senovės indoeuropiečius – jų prokalbę, proreligiję, protėvynę, plėtrą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Indoeuropeistika · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Indoeuropiečiai · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių kalbos
Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indoeuropiečių protėvynė
Indoeuropiečių protėvynė – hipotetinė istorinės lingvistikos, indoeuropeistikos, etnologijos ir archeologijos rekonstrukcija, nusakanti žmonių, kalbėjusių vadinamąja indoeuropiečių prokalbe pradinį buvimo arealą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Indoeuropiečių protėvynė · Žiūrėti daugiau »
Indoiranėnų kalbos
Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Indoiranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Indologija
Indologija – orientalistinė akademinė disciplina, tyrinėjanti Indijos subkontinento istoriją, kultūrąbei lingvistines tradicijas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Indologija · Žiūrėti daugiau »
Indostanas
Pusiasalis iš palydovo Indostanas – pusiasalis Pietų Azijoje, Indijoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Indostanas · Žiūrėti daugiau »
Injunktyvas
Injunktyvas − senovės indoiranėnų kalbų, pavyzdžiui, sanskrito, veiksmažodžio forma, panaši į aoristąir būtąjį nebaigtinį laikus, nes sudaroma su antrinėmis galūnėmis, tačiau, kitaip negu būtasis nebaigtinis laikas, neturinti augmento.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Injunktyvas · Žiūrėti daugiau »
Intarpas
Intarpas – į žodžio šaknį įsiterpęs afiksas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Intarpas · Žiūrėti daugiau »
Iranas
Iranas, oficialiai Irano Islamo Respublika (iki 1935 m. vadintas Persija) – valstybė Vakarų Azijoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Iranas · Žiūrėti daugiau »
Iranėnų kalbos
Iranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Iranėnų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Islandų kalba
Islandų kalba – iš germanų prokalbės kilusi indoeuropiečių kalba, priklausanti germanų kalbų grupės šiaurės germanų pogrupiui, kuriam taip pat priklauso danų, švedų, norvegų ir farerų kalbos.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Islandų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ispanų kalba
Ispanų kalba (español) – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Ispanų kalba · Žiūrėti daugiau »
Italų kalba
Italų kalba (italiano) – viena iš romanų kalbų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Italų kalba · Žiūrėti daugiau »
Italikų kalbos
Italikų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kentuminių kalbų grupė.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Italikų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Italikų-keltų kalbos
Italikų-keltų kalbos, arba keltų-italikų hipotezė – lingvistinis požiūris, pagal kurį italikų ir keltų kalbos laikomos artimiausiomis giminaitėmis, kilusiomis iš bendros prokalbės.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Italikų-keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
IX amžius
Devintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir IX amžius · Žiūrėti daugiau »
Izoliacinė kalba
Izoliacinė kalba – žodyje tik labai ribotąmorfemų skaičių galinti turėti kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Izoliacinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Jan Safarewicz
Janas Safarevičius (. 1904 m. vasario 8 d, pagal kitus duomenis vasario 9 d. Daugpilis, Rusijos Imperija − 1992 m. balandžio 9 d. Krokuva, Lenkija) − lenkų kalbininkas, Jogailos universiteto profesorius, Lenkijos mokslų akademijos narys; Vilniaus ir Jogailos universitetų garbės daktaras.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Jan Safarewicz · Žiūrėti daugiau »
Jaunagramatikiai
Jaunagramatikiai ('jaunieji gramatikai') – XIX a. Vokietijos kalbotyros mokykla, pirmąkartąpasiūliusi kalbotyros žinias tikrinti pagal natūraliųjų mokslų principus, konkrečiai – jaunagramatikiai pasiūlė pastovių fonetinių atitikmenų hipotezę.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Jaunagramatikiai · Žiūrėti daugiau »
Jaustukas
Jaustukas – nekaitoma nesavarankiška kalbos dalis, žodžiai, rodantys žmogaus emocines reakcijas, valios aktus ar paskatas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Jaustukas · Žiūrėti daugiau »
Jerzy Kuryłowicz
Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Jerzy Kuryłowicz · Žiūrėti daugiau »
Jooseppi Julius Mikkola
Josepis Julijus Mikola (1866 m. liepos 6 d. Juliojarvis, Vakarų Suomija – 1946 m. rugsėjo 28 d. Helsinkis) – suomių kalbininkas, daktaras, vienas Suomijos mokslų akademijos įkūrėjų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Jooseppi Julius Mikkola · Žiūrėti daugiau »
Joseph Vendryes
Žozefas Vandriesas (1875 m. sausio 13 d. Paryžiuje, Prancūzijoje –1960 m. sausio 30 d. Paryžiuje, Prancūzijoje) – Prancūzijos kalbininkas, įžymus keltų kalbų tyrėjas ir indoeuropeistas, taip pat nagrinėjęs bendrąsias kalbotyros problemas; Įrašų akademijos narys, daugybės universitetų garbės daktaras.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Joseph Vendryes · Žiūrėti daugiau »
Jukagyrų kalbos
Jukagyrų kalbos – genealogiškai izoliuota kalbų šeima.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Jukagyrų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Julius Pokorny
Julijus Pòkornas (Julius Pokorny; g. 1887 m. birželio 12 d. – m. 1970 m. balandžio 8 d.) – čekų kalbininkas, indoeuropeistas keltologas, dirbęs vokietkalbėse šalyse.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Julius Pokorny · Žiūrėti daugiau »
Jungas
Jungu pakinkyti jaučiai Jungas – pakinktas, prie kurio kinkomi jaučiai (dažniausiai du).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Jungas · Žiūrėti daugiau »
Jungtukas
Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Jungtukas · Žiūrėti daugiau »
Juodoji jūra
miniatiūra Juodoji jūra – Atlanto baseinui priklausanti vidinė jūra.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Juodoji jūra · Žiūrėti daugiau »
Juostinės keramikos kultūra
Juostinės keramikos kultūra (LBK) – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal puodų puošimo juostomis, vingiuotu ar kampuotu raštu, tradiciją.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Juostinės keramikos kultūra · Žiūrėti daugiau »
Kašubų kalba
Kašubų kalba (kaszëbsczi jãzëk) arba pamarėnų kalba – vienos iš vakarų slavų, kašubų tautos, vartojama kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kašubų kalba · Žiūrėti daugiau »
Kaityba (kalbotyra)
portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kaityba (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Kalbinis sluoksnis
Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kalbinis sluoksnis · Žiūrėti daugiau »
Kalbos dalis
Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kalbos dalis · Žiūrėti daugiau »
Kalbos garsas
Kalbos garsas, arba fonas – garsas, sukuriamas žmogaus kalbos aparato, kad būtų galima bendrauti šnekant.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kalbos garsas · Žiūrėti daugiau »
Kamienas (kalbotyra)
Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kamienas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Karl Brugmann
Karlas Brugmanas (1849 m. kovo 16 d. Vysbadene, Vokietijoje – 1919 m. birželio 26 d. Leipcige, Vokietijoje) – Vokietijos kalbininkas, indoeuropiečių kalbų lyginamosios kalbotyros specialistas, vienas iškiliausių jaunagramatikių mokyklos atstovų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Karl Brugmann · Žiūrėti daugiau »
Kartvelų kalbos
Kartvelų kalbos, dar vadinamos iberinėmis kalbomis, Pietų Kaukazo kalbomis, – lingvistinė kalbų šeima, paplitusi Pietų Kaukaze, daugiausia Gruzijoje ir gretimose teritorijose Turkijoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kartvelų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Kaspijos jūra
Kãspijos jūra – didžiausias Žemės ežeras Europos ir Azijos sandūroje, plytintis rytuose nuo Kaukazo kalnų, dėl didumo vadinamas jūra.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kaspijos jūra · Žiūrėti daugiau »
Kaukazas
Elbrusas Kaukazas – regionas tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kaukazas · Žiūrėti daugiau »
Keltų kalbos
Keltų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kalbos, kilusios iš bendros keltų prokalbės.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Keltų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Keltiberai
Keltiberai – vėlyvosios Lateno kultūros keltų gentys, gyvenusios Romos imperijos laikais Ispanijos pusiasalyje, daugiausia dabartinės Ispanijos centrinėje dalyje šiaurinėje Portugalijoje Romos respublikos ir imperijos laikais.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Keltiberai · Žiūrėti daugiau »
Kiaulė
Kiaulė, naminė kiaulė (Sus scrofa domesticus) yra kiaulinių (Suidae) šeimos visaėdis žinduolis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kiaulė · Žiūrėti daugiau »
Kilmininkas
Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kilmininkas · Žiūrėti daugiau »
Kinijos Liaudies Respublika
Kinija, oficialiai Kinijos Liaudies Respublika (KLR) – valstybė Rytų Azijoje, ketvirta pagal teritorijąvalstybė pasaulyje ir didžiausia pagal gyventojų skaičių (JT vertinimu, 2023 m. aplenkta Indijos).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kinijos Liaudies Respublika · Žiūrėti daugiau »
Kiparisas
Kiparisas – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos plikasėklių medžių gentis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kiparisas · Žiūrėti daugiau »
Kirčiuotė
Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kirčiuotė · Žiūrėti daugiau »
Kirtis
Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kirtis · Žiūrėti daugiau »
Klevas
180px Cukrinis klevas (''Acer saccharum'') Klevas (Acer) – sapindinių (Sapindaceae) šeimos, kaštoninių (Hippocastanoideae) pošeimio augalų gentis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Klevas · Žiūrėti daugiau »
Klitikai
Klitikai – bekirčiai žodžiai (pavyzdžiui, įvardžiai arba dalelytės), gramatiškai savarankiški, bet fonologiškai priklausomi.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Klitikai · Žiūrėti daugiau »
Kompensacinis pailgėjimas
Kompensacinis pailgėjimas – fonologijos ir istorinės kalbotyros reiškinys, kuomet pailgėja balsis, jei po jo einantis to paties skiemens priebalsis arba balsis nusilpsta, išnyksta.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kompensacinis pailgėjimas · Žiūrėti daugiau »
Konjunktyvas
Konjuntyvas, arba subjunktyvas (arba modus subjunctivus), – keletas ypatingų nuosakos formų, būdingų daugumai indoeuropiečių kalbų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Konjunktyvas · Žiūrėti daugiau »
Korėjiečių kalba
Korėjiečių kalba – kalba, kuria kalba korėjiečiai Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Korėjiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Kornų kalba
Kornų kalba (Kornvalio keltų kalba, Kernowek) – kalba, priklausanti indoeuropiečių šeimai keltų kalbų grupei, britonų (britų) pogrupiui.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kornų kalba · Žiūrėti daugiau »
Krymas
Krymo pusiasalio palydovinė nuotrauka Krymo pietinis krantas Jaltos apylinkėse Čufut Kalė masyvas Krymo kalnuose Krymas – pusiasalis ir istorinis regionas rytų Europoje, iš šiaurės pusės išsišauna į Juodąjąjūrą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Krymas · Žiūrėti daugiau »
Kukmedis
Kukmedis (Taxus) – pušainių (Pinopsida) klasės kukmedinių (Taxaceae) šeimos augalų gentis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kukmedis · Žiūrėti daugiau »
Kurganų hipotezė
Vidurinio Stogo kultūra). Tamsiai oranžine spalva pažymėta teritorija, indoeuropiečių apgyvendinta apie 2500 m. pr. m. e., oranžine spalva – teritorija, apgyvendinta apie 1000 m. pr. m. e. Kurganų kultūra Kurganų hipotezė (arba „teorija“, „modelis“) – vienas iš indoeuropiečių kilmės aiškinimų, pagal kurį Ponto stepėje archeologinės kurganų kultūros (sąvoka apimanti duobinių kapų kultūrąir jos pirmtakes) žmonės greičiausiai kalbėjo indoeuropiečių prokalbe.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Kurganų hipotezė · Žiūrėti daugiau »
Laringalų teorija
Laringalų teorija – indoeuropeistikos teorija, teigianti, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojama keletas sąlygiškai laringalais vadinamų priebalsinių garsų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Laringalų teorija · Žiūrėti daugiau »
Latvių kalba
Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Latvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Laukinis triušis
Laukinis triušis (Oryctolagus cuniculus) – kiškinių (Leporidae) šeimos, monotipinės laukinių triušių (Oryctolagus) genties žinduolių rūšis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Laukinis triušis · Žiūrėti daugiau »
Lauramedis
Lauramedis (Laurus) – lauramedinių (Lauraceae) šeimos augalų gentis, paplitusi Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azorų ir Kanarų salose ir kt.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Lauramedis · Žiūrėti daugiau »
Lūšys
Lūšys (Lynx) – katinių (Felidae) šeimos, mažųjų kačių (Felinae) pošeimio plėšriųjų žinduolių gentis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Lūšys · Žiūrėti daugiau »
Leipcigo universitetas
Leipcigo universitetas 1900 m. Alberto biblioteka Botanikos sodas 1977 m. Chemijos fakultetas Augusto aikštė Leipcigo universitetas – vienas didžiausių Vokietijos ir seniausių Europos universitetų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Leipcigo universitetas · Žiūrėti daugiau »
Leksema
Leksema ( ' žodis, posakis') kalbotyroje – žodis kaip abstraktus morfologinės analizės vienetas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Leksema · Žiūrėti daugiau »
Leksika
Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Leksika · Žiūrėti daugiau »
Lenkų kalba
220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Lenkų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių kalba
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba · Žiūrėti daugiau »
Lietuvių raštų kalba
Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių raštų kalba · Žiūrėti daugiau »
Linksnis
Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Linksnis · Žiūrėti daugiau »
Lokiniai
Lokiniai, arba meškiniai (Ursidae) – plėšriųjų žinduolių būrio šeima.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Lokiniai · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Lyginamoji kalbotyra
Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra · Žiūrėti daugiau »
Mažoji Azija
Mažoji Azija (žalia) Turkijos topografinis žemėlapis. Jos azijinė dalis sudaro AnatolijąMažoji Azija, arba Anatolija – pusiasalis Azijos žemyno vakaruose, tarp Juodosios jūros ir Viduržemio jūros, į rytus nuo Bosforo sąsiaurio ir Egėjo jūros.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Mažoji Azija · Žiūrėti daugiau »
Mahabharata
Mahabharatos iliustracija Mahabharata – senovės indų epinė poema, vienas svarbiausių hinduizmo religinių tekstų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Mahabharata · Žiūrėti daugiau »
Makedonų kalba
Makedonų kalba (македонски јазик) – pietų slavų kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Makedonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Malajų-polineziečių kalbos
Malajų-polineziečių kalbos – austroneziečių šeimos grupė, viena iš dešimties ir pati gausiausia, paplitusi didžiuliame areale Indijos ir Ramiojo vandenyno salose, tik keletu šiai grupei priklausančių kalbų kalbama Azijos žemyninėje dalyje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Malajų-polineziečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Marija Gimbutienė
Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (Marija Gimbutas, merg. Birutė Marija Alseikaitė, 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje – 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele; 1994 m. gegužės 8 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras bei suformulavusi Kurganų hipotezę.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Marija Gimbutienė · Žiūrėti daugiau »
Medus
Medus Medus – saldus, tąsus skystis, bičių gaminamas iš žieduose esančio nektaro.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Medus · Žiūrėti daugiau »
Meniečių kalba
Meniečių kalba, menksas (men. Gaelg, Gailck) – keltų kalbų grupės goidelų pogrupio kalba, kuria šnekama Meno saloje, esančioje Airijos jūroje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Meniečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Mesapių kalba
Mesapių kalba – išnykusi indoeuropiečių kalba, maždaug tarp VI ir I a. pr. m. e. vartota Apeninų pusiasalio pietryčiuose, Apulijoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Mesapių kalba · Žiūrėti daugiau »
Metodologija
Metodologija – metodų teorija; pažinimo pažangos sąlygų samprata, kuri apima mokslinės mąstysenos principus.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Metodologija · Žiūrėti daugiau »
Mezolitas
Mezolitas (iš.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Mezolitas · Žiūrėti daugiau »
Midus
Etiopijos midus Midus – fermentuotas alkoholinis gėrimas, gaminamas iš vandeniu atskiesto medaus, rauginamo su vyno mielėmis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Midus · Žiūrėti daugiau »
Miguel Villanueva Svensson
Migelis Karlas Viljanueva Svensonas (g. 1973 m. Marbeljoje, Ispanijoje), p. 307 – ispanų kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentas, daktaras.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Miguel Villanueva Svensson · Žiūrėti daugiau »
Mikėnai
Mikėnai – Senovės Graikijos miestas šiaurės rytų Peloponese.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Mikėnai · Žiūrėti daugiau »
Mirusi kalba
Mirusi kalba – kalba, kuria niekas nebekalba kaip gimtąja.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Mirusi kalba · Žiūrėti daugiau »
Modalumas (kalbotyra)
Modalumas (Lietuvių kalboje modalumas reiškiamas gramatinėmis, leksinėmis ir intonacinėmis priemonėmis. Gramatinėms priemonėms priskiriamos tam tikros veiksmažodžio formos: tariamoji ar netiesioginė nuosaka (pvz., Jis būtų geras mokytojas; Sakė, jis esąs išvažiavęs), esamojo laiko dalyviai su priešdėliu be- (pvz., Girdžiu, tėvas beatvažiuojąs), reikiamybės dalyviai (pvz., Šiuo atveju aptartinos visos galimybės). Leksinės modalumo raiškos priemonės yra modaliniai žodžiai – žodžiai, padedantys atskleisti pasakymo savybes (atrodo, panašu, galbūt ir kt.).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Modalumas (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Morfema
Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Morfema · Žiūrėti daugiau »
Morfologija (kalbotyra)
Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Morfologija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Motina
Motina su vaiku Vladimiro Šv. Dievo Motinos ikona Motina (t. p. mama, mamytė, motulė, motutė, močia ir kt.) – moteris, turinti vaikų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Motina · Žiūrėti daugiau »
Nacionalizmas
Katalonijos nepriklausomybę Nacionalizmas – ideologija, teigianti tam tikros gyventojų grupės nacionalinį (tautinį) bendrumąir siekianti sujungti šiągrupę tokio bendrumo pagrindu į valstybinį darinį.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Nacionalizmas · Žiūrėti daugiau »
Nacizmas
Svastika – nacių simbolis Nacionalsocializmas, arba nacizmas (kartais vadinamas hitlerizmu) – kraštutinių dešiniųjų totalitarinė ideologija ir šios ideologijos įgyvendinimo praktika.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Nacizmas · Žiūrėti daugiau »
Naminė bitė
Bitė, arba naminė bitė (Apis mellifera) – bitinių (Apoidea) antšeimio vabzdys.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Naminė bitė · Žiūrėti daugiau »
Naminė ožka
Naminė ožka (Capra aegagrus hircus) – dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis, domestikuotas bezoarinio ožio (Capra aegagrus) porūšis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Naminė ožka · Žiūrėti daugiau »
Naminė višta
Naminė višta arba višta (Gallus gallus domesticus)) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio naminis paukštis, domestikuota iš bankivinių vištų (Gallus gallus). Višta (patelė) su viščiukais Naminių vištų kiaušiniai.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Naminė višta · Žiūrėti daugiau »
Naminis arklys
Kanopa Naminis arklys, arklys arba žirgas – arklinių (Equidae) šeimos porūšis, kuris kilęs iš tarpanų ir Prževalskio arklių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Naminis arklys · Žiūrėti daugiau »
Naminis asilas
Naminis asilas (Equus africanus asinus) – naminis gyvulys, domestikuotas afrikinio asilo (Equus africanus) porūšis (arklinių šeima).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Naminis asilas · Žiūrėti daugiau »
Naminis jautis
Naminis jautis, arba jautis, mot.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Naminis jautis · Žiūrėti daugiau »
Narten esamasis laikas
Narten esamasis laikas – indoeuropiečių prokalbės veiksmažodžio kaitybos klasė, tokį pavadinimągavusi indoiranistės Johanos Narten garbei, ji nustatė egzistavus šiąveiksmažodžių klasę 1968 m.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Narten esamasis laikas · Žiūrėti daugiau »
Naudininkas
Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Naudininkas · Žiūrėti daugiau »
Neolitas
Neolito trobelės vidaus rekonstrukcija (Čatal Hiujukas) Vidurinio neolito kultūros Europoje (apie 4500 m. pr. m. e.) Neolitas (graikiškai νέος – naujas, λίθος – akmuo) – naujasis akmens amžius – paskutinė akmens amžiaus dalis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Neolitas · Žiūrėti daugiau »
Nikolajus Andrejevas (1920)
Nikolajus Andrejevas (rus. Николай Дмитриевич Андреев, 1920 m. vasario 16 d. – 1997 m. lapkričio 15 d.) – sovietinis bei rusų kalbininkas, indoeuropeistas, filologijos mokslų daktaras, profesorius, vyresnysis mokslinis bendradarbis Rusijos mokslų akademijos Leningrado kalbotyros institute.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Nikolajus Andrejevas (1920) · Žiūrėti daugiau »
Nikolajus Trubeckojus
Nikolajus Trubeckojus (Николай Сергеевич Трубецкой, 1890 m. balandžio 16 d. – 1938 m. birželio 25 d.) – rusų kalbininkas, literatūrologas, etnologas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Nikolajus Trubeckojus · Žiūrėti daugiau »
Niujorkas
Niujorkas (oficialiai – Niujorko miestas, – Naujojo Jorko miestas) – didžiausias JAV miestas, antrasis pagal dydį Šiaurės Amerikos miestas po Meksiko.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Niujorkas · Žiūrėti daugiau »
Nivchių kalba
Nivchių kalba – kalba, vartojama nivchių tautybės žmonių, gyvenančių Išorinėje Mandžiūrijoje: Sachalino salos šiaurėje ir Amūro intako Amgūnės baseine.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Nivchių kalba · Žiūrėti daugiau »
Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba
Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba – kalba, kurioje su galininko (akuzatyvo) reikalaujančiais veiksmažodžiais agentas (aktyvus veiksmo atlikėjas) reiškiamas vardininku (nominatyvu), o patientas (objektas, į kurį nukreiptas veiksmas) – galininku: pavyzdžiui, Saulė(vardininkas) apšviečia kiemą(galininkas).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Norvegų kalba
Norvegų kalba - indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kilusi iš germanų prokalbės ir priklausanti germanų kalbų šakai.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Norvegų kalba · Žiūrėti daugiau »
Nostratinė kalba
Nostratinė kalba – hipotetinė pirminė kalba, kuria, pagal nostratinę teoriją, kalbėjo Eurazijos gyventojai.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Nostratinė kalba · Žiūrėti daugiau »
Nuosaka
Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Nuosaka · Žiūrėti daugiau »
Nuristaniečių kalbos
Nuristaniečių kalbos – viena iš trijų indoiranėnų kalbų šakų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Nuristaniečių kalbos · Žiūrėti daugiau »
Olandų kalba
Olandų kalba, arba nyderlandų kalba (Nederlands) – iš germanų prokalbės kilusi vakarų germanų kalba, kuria kalba apie 22 milijonai žmonių, daugiausia Nyderlanduose ir Belgijoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Olandų kalba · Žiūrėti daugiau »
Olegas Trubačiovas
Olegas Trubačiovas (1930 m. spalio 23 d. Stalingradas, Rusijos TFSR – 2002 m. kovo 9 d. Maskva, Rusija) – tarybinis ir rusų kalbininkas slavistas, slavų kalbų etimologijos ir slavų onomastikos tyrėjas; lyginamosios – istorinės kalbotyros specialistas, leksikografas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Olegas Trubačiovas · Žiūrėti daugiau »
Optatyvas
Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Optatyvas · Žiūrėti daugiau »
Oswald Szemerényi
Osvaldas Semerenis (1913 m. rugsėjo 7 d. Londone, Anglijoje – 1996 m. gruodžio 29 d. Breisgau Freiburge, Vokietijoje) – vengrų ir britų indoeuropeistas, daug nuveikęs lyginamosios kalbotyros srityje, studijavęs indoiranėnų kalbas, prokalbės fonetinius dėsnius, laringalų teoriją.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Oswald Szemerényi · Žiūrėti daugiau »
Pažyminys
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Pažyminys · Žiūrėti daugiau »
Palatalizacija
Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Palatalizacija · Žiūrėti daugiau »
Paleobalkanų kalbos
Paleobalkanų kalbos Rytų Europoje V–I a. pr. m. e. Paleobalkanų kalbos – sąlyginis pavadinimas keleto indoeuropiečių kalbų, kurių vartotojai iki romėnų užkariavimo ir, matyt, tam tikrąlaikąpo to gyveno Balkanuose.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Paleobalkanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Papildinys
Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Papildinys · Žiūrėti daugiau »
Papirusas
Papiruso ritinys (šiuolaikinė rekonstrukcija) Papirusas – rašymo pagrindo medžiaga Senovės Egipte, naudota nuo apie 3000 m. pr.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Papirusas · Žiūrėti daugiau »
Paprastasis šamas
Paprastasis šamas, arba šamas (Silurus glanis) – šaminių (Siluridae) šeimos žuvis, panaši į vėgėlę.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Paprastasis šamas · Žiūrėti daugiau »
Paprastasis bukas
Paprastasis bukas – bukinių (Fagaceae) šeimos, bukų (Fagus) genties lapus metančių medžių rūšis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Paprastasis bukas · Žiūrėti daugiau »
Paprastasis karpis
Paprastasis karpis, karpis, paprastasis sazanas (Cyprinus carpio) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Paprastasis karpis · Žiūrėti daugiau »
Paradigma (kalbotyra)
Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Paradigma (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Pasakėčia
Ezopas – pasakėčios pradininkas Pasakėčia – trumpas, pasakojamasis, alegorinės formos, dažniausiai eiliuotas kūrinys, turintis pamokomąją(didaktinę) arba kritinę mintį.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Pasakėčia · Žiūrėti daugiau »
Perfektas
Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Perfektas · Žiūrėti daugiau »
Persų kalba
Persų kalba, arba farsi (.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Persų kalba · Žiūrėti daugiau »
Pienas
Stiklinė pieno Pienas dažniausiai reiškia žinduolių patelių pieno liaukų gaminamąmaistingąskystį.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Pienas · Žiūrėti daugiau »
Pietų slavų kalbos
Pietų slavų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų kalbų grupė.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Pietų slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Pietryčių Europa
Pietryčių Europa – geografinis bei geopolitinis terminas, apibūdinantis Balkanų pusiasalio valstybes, kartais įtraukiant ir Turkiją.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Pietryčių Europa · Žiūrėti daugiau »
Pilkasis kiškis
Pilkasis kiškis, kiškis (Lepus europaeus), dažn.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Pilkasis kiškis · Žiūrėti daugiau »
Pilkasis vilkas
Pilkasis vilkas (Canis lupus) – stambiausias iš visų laukinių šuninių (Canidae) šeimos žinduolis, visų naminių šunų protėvis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Pilkasis vilkas · Žiūrėti daugiau »
Pliuskvamperfektas
Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Pliuskvamperfektas · Žiūrėti daugiau »
Polinksnis
Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Polinksnis · Žiūrėti daugiau »
Ponto stepė
Ponto stepė Ponto stepė arba Ponto-Kaspijos stepė – didelės bemiškės teritorijos Europos rytiniame pakraštyje, tarp šiaurinio Juodosios jūros kranto vakaruose ir Kaspijos jūros bei Uralo kalnų rytuose.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Ponto stepė · Žiūrėti daugiau »
Portugalų kalba
Portugalų kalba – romanų kalbų grupei priklausanti kalba, nepaisant to, kad kilo iš nedidelės šalies Portugalijos, tačiau dėl jos intensyvios kolonistinės politikos ši kalba plačiai paplito po pasaulį.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Portugalų kalba · Žiūrėti daugiau »
Prancūzų kalba
Prancūzų kalba (français) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Prancūzų kalba · Žiūrėti daugiau »
Prancūzija
Prancūzija, oficialiai Prancūzijos Respublika – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Prancūzija · Žiūrėti daugiau »
Priešdėlis
Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Priešdėlis · Žiūrėti daugiau »
Priebalsis
Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Priebalsis · Žiūrėti daugiau »
Priegaidė
Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Priegaidė · Žiūrėti daugiau »
Priesaga
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Priesaga · Žiūrėti daugiau »
Prieveiksmis
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Prieveiksmis · Žiūrėti daugiau »
Prokalbė
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Prometėjas (2012 filmas)
Prometėjas – 2012 m. amerikiečių mokslinės fantastikos filmas, režisuotas Ridley Scott.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Prometėjas (2012 filmas) · Žiūrėti daugiau »
Protėvynė
Protėvynė – hipotetinė geografinė vieta, iš kurios kilusi kokia nors kalbinė grupė.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Protėvynė · Žiūrėti daugiau »
Puštūnų kalba
Puštūnų kalba, dar žinoma kaip afganų kalba, – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Afganistane ir šiaurės vakarų Pakistane.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Puštūnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Ramajana
Syta, Rama, Lakšmana ir Hanumanas – pagrindiniai epo herojai Ramajana (sudaryta iš Rāma + ayana) – pagarsėjusi senovės Indijos poeto Valmikio epinė poema, kurioje epiškai aprašomos Ramos ir jo žmonos Sitos kelionės (plg.).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Ramajana · Žiūrėti daugiau »
Rasė
Rasė ('gentis, veislė') – antropologijos mokslo sąvoka, nusakanti istoriškai susiformavusiąžmonių grupę, gyvenančiątam tikroje teritorijoje (areale), turinčiąbendrąkilmę, bendrus paveldimus morfologinius (išorinius) ir fiziologinius požymius, kuriais skiriasi nuo kitų grupių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Rasė · Žiūrėti daugiau »
Rasmus Rask
Rasmusas Kristianas Raskas (1787–1832) – XIX a. Danijos kalbininkas ir orientalistas, vienas iš indoeuropeistikos ir lyginamosios kalbotyros pradininkų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Rasmus Rask · Žiūrėti daugiau »
Ratas
Teherane Ratas – apskritimo formos detalė, naudojama įrengimuose ir transporto priemonėse.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Ratas · Žiūrėti daugiau »
Rūšis (gramatinė)
Rūšis kalbotyroje – veiksmažodžio gramatinė kategorija, leidžianti per veiksmažodžio argumentų sintaksinio vaidmens priešinimąkeisti tų argumentų pragmatinį rangą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Rūšis (gramatinė) · Žiūrėti daugiau »
Redukcija (kalbotyra)
Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Redukcija (kalbotyra) · Žiūrėti daugiau »
Reduplikacija
Reduplikacija ( – 'sudvejinimas') – žodžio arba jo dalies atkartojimas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Reduplikacija · Žiūrėti daugiau »
Religija
Įvairių religijų simboliai Religija – išgyventas susitikimas su šventybe ir jos paveikto žmogaus atsakomoji veikla.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Religija · Žiūrėti daugiau »
Robert S. P. Beekes
Robertas Stefenas Paulas Bekesas (1937 m. rugsėjo 2 d. Harlemas, Nyderlandai – 2017 m. rugsėjo 21 d. Ugstgestas, Nyderlandai) – olandų kalbininkas, Leideno universiteto kalbotyros profesorius ir daugybės monografijų apie indoeuropiečių prokalbę autorius.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Robert S. P. Beekes · Žiūrėti daugiau »
Romanų kalbos
Kultūrinė, bet neoficiali kalba. Rumunų. Romanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos italikų kalbų pogrupis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Romanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Rudoji lapė
Rudoji lapė (Vulpes vulpes) – šuninių (Canidae) šeimos žinduolis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Rudoji lapė · Žiūrėti daugiau »
Rusų kalba
Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Rusų kalba · Žiūrėti daugiau »
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Rusija · Žiūrėti daugiau »
Rusinų kalba
Rusinų kalba – rytų slavų pogrupio kalba, kuria kalba rusinai Užkarpatėje, Slovakijoje, Vengrijoje ir kai kuriose buvusios Jugoslavijos valstybėse, taip pat didelėse emigrantų bendruomenėse Kanadoje ir JAV.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Rusinų kalba · Žiūrėti daugiau »
Rytų germanų kalbos
Rytų germanų kalbos – išnykusi indoeuropiečių šeimos, germanų kalbų grupė.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Rytų germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Rytų slavų kalbos
Rytų slavų kalbos – viena iš trijų regioninių slavų kalbos šakų, kuria šiuo metu kalbama Rytų Europoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Rytų slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Sanskritas · Žiūrėti daugiau »
Satemizacija
Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Satemizacija · Žiūrėti daugiau »
Semantika
Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Semantika · Žiūrėti daugiau »
Semerenio dėsnis
Semerenio dėsnis – O. Semerenio atrastas fonetinis dėsnis, galiojęs ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Semerenio dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Semitų-chamitų kalbos
Semitų-chamitų kalbos, arba afroazinės kalbos – kalbų šeima, paplitusi šiaurės ir rytų Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Semitų-chamitų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Senoji bažnytinė slavų kalba
Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – pirmoji literatūrinė slavų kalba, sudaryta X a. Salonikų apylinkėse, Graikijos Makedonijoje vartotos slavų tarmės pagrindu.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Senoji bažnytinė slavų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senoji rusų kalba
Senoji rusų kalba, arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Senoji rusų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senoji venetų kalba
Senoji venetų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota venetų tautos, gyvenusios Adrijos jūros šiaurinėse pakrantėse, į šiaurės rytus nuo Po deltos (dab. Italijos Venetas, dalis Slovėnijos).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Senoji venetų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senovės graikų kalba
Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Senovės graikų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senovės makedonų kalba
Pelos užrašas Senovės makedonų kalba – senovės makedonų kalba arba senovės graikų kalbos tarmė, ar atskira helėnų kalba, kuri buvo vartojama Makedonijos karalystėje 1-ajame tūkstantmetyje pr.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Senovės makedonų kalba · Žiūrėti daugiau »
Senovės skandinavų kalba
Senovės skandinavų kalba, arba senovės norvegų kalba, – šiaurės germanų kalba, apytiksliai iki 1300 m. vartota Skandinavijos gyventojų. Kalba maždaug aštuntame amžiuje išsivystė iš skandinavų prokalbės, kuri savo ruožtu kilusi iš germanų prokalbės. Po vikingų eros palaipsniui evoliucionavo į dabartines šiaurės germanų kalbas: islandų, Farerų, norvegų, švedų, danų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Senovės skandinavų kalba · Žiūrėti daugiau »
Serbų-kroatų kalba
Serbų-kroatų kalba (cрпскохрватски / srpskohrvatski) – pietų slavų kalba, kurios paplitimo arealas apima dabartinės Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Juodkalnijos teritorijas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Serbų-kroatų kalba · Žiūrėti daugiau »
Sergejus Starostinas
Sergejus Starostinas (1953 m. kovo 24 d. Maskva, Tarybų Rusija – 2005 m. rugsėjo 30 d. Maskva, Rusija) – rusų istorinės-lyginamosios kalbotyros ir filologijos specialistas, bene žinomiausias dėl hipotetinių prokalbių rekonstrukcijos, įskaitant prieštaringai vertinamąAltajaus kalbų teoriją, Dene-Kaukazo kalbų hipotezės sudarymąir jo teikiamas dar ankstesnes borėjų kalbas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Sergejus Starostinas · Žiūrėti daugiau »
Sesuo
„Dvi seserys“. William-Adolphe Bouguereau paveikslas Sesuo (šnek. sesė) – artimos kraujo giminaitės variantas, moteriškos lyties sibsas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Sesuo · Žiūrėti daugiau »
Sibiras
       Sibiro federalinė apygarda        Geografinis Sibiras        Sibiras plačiąja (tradicine) prasme Sibiras – didelis gamtinis regionas, užimantis rytinę Rusijos dalį ir iš dalies sutampantis su Šiaurės Azija.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Sibiras · Žiūrėti daugiau »
Siekinys
Siekinys, arba supinas, supynas – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Siekinys · Žiūrėti daugiau »
Skaitvardis
Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Skaitvardis · Žiūrėti daugiau »
Skandinavų kalbos
Šiaurės germanų kalbos, arba skandinavų kalbos, – vartojamos Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Farerų salose, Grenlandijoje (greta grenlandų kalbos), Suomijoje (regionuose greta suomių kalbos, kur koncentruojasi Suomijos švedai) kaip valstybinės tų šalių kalbos.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Skandinavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Skandinavija
Skandinavija – regionas Šiaurės Europoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Skandinavija · Žiūrėti daugiau »
Sklandieji priebalsiai
Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Sklandieji priebalsiai · Žiūrėti daugiau »
Skolinys
Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Skolinys · Žiūrėti daugiau »
Slavų kalbos
Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Slavų prokalbė
Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Slavų prokalbė · Žiūrėti daugiau »
Slovakų kalba
Slovakų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, vakarų slavų kalbų šakai (kartu su lenkų, čekų ir sorbų kalbomis).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Slovakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Slovėnų kalba
Slovėnų kalba – pietų slavų kalba, vartojama slovėnų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Slovėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Stepė
Vakarų Kazachstano stepė ankstyvąpavasarį Stepė (rusų k.: степь; kazachų k.: дала) – sausringa, daugiamečiais žolynais padengta lyguma.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Stepė · Žiūrėti daugiau »
Supletyvizmas
Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Supletyvizmas · Žiūrėti daugiau »
Taksonas
Afrikiniai drambliai iš ''Loxodonta'' genties yra plačiai pripažintas taksonas. Taksonas – tam tikro giminingumo organizmų grupė biologinėje organizmų klasifikacijoje, turinti unikalų pavadinimą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Taksonas · Žiūrėti daugiau »
Tamaz Gamkrelidze
Tamazas Gamkrelidzė (1929 m. spalio 23 d. – 2021 m. vasario 10 d.) – Gruzijos kalbininkas, orientalistas, indoeuropeistas, tikrasis TSRS mokslų akademijos narys (1984), Rusijos mokslų akademijos akademikas (1991), Gruzijos mokslų akademijos prezidentas (2005–2013).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Tamaz Gamkrelidze · Žiūrėti daugiau »
Tarinys
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Tarinys · Žiūrėti daugiau »
Tarmė
Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Tarmė · Žiūrėti daugiau »
Tauras
Tauras (Bos primigenius) – išnykęs dykaraginių (Bovidae) žinduolių būrio, jaučių (Bovinae) pošeimio gyvūnas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Tauras · Žiūrėti daugiau »
Tėvas
Tėvas su vaiku Tėvas – vyras santykyje su savo vaikais, vienas iš tėvų (kitas – motina).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Tėvas · Žiūrėti daugiau »
Teheranas
Teheranas (arba Tehran) – miestas šiaurės Irane, šalies didžiausias miestas ir sostinė.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Teheranas · Žiūrėti daugiau »
Thomas Burrow
Tomas Barou (1909 m. birželio 29 d. Leko kaimas, Lankašyras, Jungtinė Karalystė – 1986 m. birželio 8 d.) – britų indologas, kalbininkas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Thomas Burrow · Žiūrėti daugiau »
Tocharų kalbos
Tocharų kalbos – indoeuropiečių kalbų, kurios III–II tūkstantmetyje pr.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Tocharų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Toninė kalba
Toninių kalbų pasiskirstymas Toninė kalba – kalba, kurioje skirtingi žodžių tonai (savita intonacija) keičia žodžių reikšmę, net jei kitais atžvilgiais žodžiai vienodi.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Toninė kalba · Žiūrėti daugiau »
Trakų kalba
Trakų kalba – indoeuropiečių šeimai priklausanti kalba, viena senųjų kalbų, vartotų Balkanuose Antikos laikais.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Trakų kalba · Žiūrėti daugiau »
Tuščia aibė
Tuščia aibė. Matematikoje tuščia aibė - aibė, kuri neturi nei vieno elemento.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Tuščia aibė · Žiūrėti daugiau »
Ukraina
Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Ukraina · Žiūrėti daugiau »
Ukrainiečių kalba
Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Ukrainiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Upėtakis
Upėtakis (Salmo trutta) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Upėtakis · Žiūrėti daugiau »
Upinis bebras
Upinis bebras (Castor fiber) – bebrinių (Castoridae) šeimos, stambiausias Lietuvos graužikas, sveriantis 20–26 kg.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Upinis bebras · Žiūrėti daugiau »
Uralo kalbos
Uralo kalbos – iš Uralo prokalbės kilusi kalbų šeima, apimanti apie 30 kalbų, kuriomis šneka apie 20 milijonų žmonių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Uralo kalbos · Žiūrėti daugiau »
Uralo kalnai
Priepoliarės Uralas Uralo žemėlapis Uralo kalnai – šiaurės – pietų kryptimi besidriekianti kalnų sistema Rusijoje, sudaranti Azijos ir Europos žemynų ribą.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Uralo kalnai · Žiūrėti daugiau »
V amžius
Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir V amžius · Žiūrėti daugiau »
Vakarų germanų kalbos
Vakarų germanų kalbos yra didžiausia germanų kalbų atšaka.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vakarų germanų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Vakarų slavų kalbos
Vakarų slavų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų kalbų grupė.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vakarų slavų kalbos · Žiūrėti daugiau »
Vakernagelio dėsnis
Vakernagelio dėsnis – Šveicarijos kalbininko Jakobo Vakernagelio suformuluota taisyklė, nustatanti indoeuropiečių prokalbės bekirčių žodžių padėtį.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vakernagelio dėsnis · Žiūrėti daugiau »
Valų kalba
Valų kalba, arba velsiečių kalba (savivardis Cymraeg, tarti, arba y Gymraeg, tarti) – skirtingai nuo Velso anglų kalbos (Velse susidariusios anglų kalbos tarmės), priklauso keltų kalbų britų pogrupiui.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Valų kalba · Žiūrėti daugiau »
Valgomoji druska
Valgomoji druska druskinėje. Druska – mineralas, kurio reikšmingądalį sudaro natrio chloridas (NaCl).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Valgomoji druska · Žiūrėti daugiau »
Valtis
Galvės ežere Valtis – mažas laivas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Valtis · Žiūrėti daugiau »
Vardažodis
Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vardažodis · Žiūrėti daugiau »
Vardininkas
Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vardininkas · Žiūrėti daugiau »
Václav Blažek
Vaclavas Blažekas (1959 m. balandžio 23 d. Sokolovas, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, lyginamosios-istorinės kalbotyros specialistas, Masaryko universiteto (Brno, Čekija) profesorius, taip pat dėsto Vakarų Čekijos universitete Pilzene.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Václav Blažek · Žiūrėti daugiau »
Vežimas
Vežimas Vežimas, ratai – gyvulių, rečiau žmonių traukiama susisiekimo priemonė, turinti ratus (tekinius).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vežimas · Žiūrėti daugiau »
Vedų kalba
XIX a. Rigvedos rankraštis vedų kalba Vedų kalba arba Vedų sanskritas – indoarijų kalba, laikoma klasikinio sanskrito pirmtake bei viena ankstyviausių indoiranėnų prokalbės atšakų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vedų kalba · Žiūrėti daugiau »
Vedos
Vedos – kanonizuotas sakralinis senovės arijų tekstų rinkinys, dabartiniame hinduizme laikomas pirmuoju dievišku garsu, pirminiu tekstu.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vedos · Žiūrėti daugiau »
Veikslas
Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Veikslas · Žiūrėti daugiau »
Veiksmažodis
Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksmažodis · Žiūrėti daugiau »
Veiksnys
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksnys · Žiūrėti daugiau »
Velsas
Velsas – teritorija Britanijos saloje, Jungtinės Karalystės dalis.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Velsas · Žiūrėti daugiau »
VI amžius
Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir VI amžius · Žiūrėti daugiau »
VI amžius pr. m. e.
Šeštasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 600 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 501 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir VI amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
Viačeslavas Ivanovas
Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas · Žiūrėti daugiau »
Viduržemio jūra
Viduržemio jūra – vidinė, tarpžemyninė Atlanto vandenyno jūra tarp Europos, Afrikos ir Azijos žemynų.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Viduržemio jūra · Žiūrėti daugiau »
Vidurinė Azija
Vidurinės Azijos apytikrės ribos ir sąvokos: '''Ruda spalva''' – TSRS laikais priimta sąvoka, '''ruda ir šviesiai ruda''' (įskaitant Kazachiją) – šių laikų dažniausia sąvoka, '''ruda, šviesiai ruda bei tamsiai gelsva''' – UNESCO priimta sąvoka Vidurinė Azija siauresne sąvoka – regionas tarp Amudarjos ir Syrdarjos upių, o platesne sąvoka – visos buvusių tarybinių Azijos valstybių teritorijos (Kazachija, Kirgizija, Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vidurinė Azija · Žiūrėti daugiau »
Vidurio Europa
Kultūriniai Europos regionai. Vidurio Europa – mėlyna Centrinė Europa, arba Vidurio Europa – regionas, užimantis ne visuomet taip pat nusakomąteritorijąEuropos centrinėje dalyje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vidurio Europa · Žiūrėti daugiau »
Vietininkas
Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vietininkas · Žiūrėti daugiau »
Vietovardis
Vietovardis (arba toponimas; nuo – „vieta“, ὄνομα – „vardas“) – tikrinis bet kokio geografinio objekto (vietovės) pavadinimas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vietovardis · Žiūrėti daugiau »
VIII amžius
Aštuntasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir VIII amžius · Žiūrėti daugiau »
Vilna
Vilna Vilna – pluoštas, esantis avių ir kitų panašių gyvūnų kailio plaukai.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vilna · Žiūrėti daugiau »
Vladislavas Ilič Svityčius
Vladislavas Ilič Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologijąir ginčytinąnostratinę teoriją.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vladislavas Ilič Svityčius · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių aukštaičių tarmė
Badeno-Viurtembergo žemėje („Mes mokame viską, išskyrus bendrinę vokiečių kalbą“) Vokiečių aukštaičių tarmė (kalba) (iš 'aukštas' + 'vokiečių k.') – vakarų germanų kalboms priklausanti tarmė.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių aukštaičių tarmė · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »
Volga
Volga (mord. Рав,; antikos laikais vadinta Ra, viduramžiais – Itilis) – ilgiausia Europos upė europinėje Rusijos dalyje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Volga · Žiūrėti daugiau »
Vynas
Vynas – natūralus alkoholinis gėrimas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vynas · Žiūrėti daugiau »
Vynuogė
Mėlynosios vynuogės Žaliosios vynuogės Vynuogė – mėsinga vynmedinių (Vitaceae) šeimos vynmedžių (Vitis) uoga.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Vynuogė · Žiūrėti daugiau »
William Jones
Viljamas Džounsas (William Jones, 1746 m. rugsėjo 28 d. – 1794 m. balandžio 27 d.) – anglų filologas, vertėjas, vienas mokslinių Indijos studijų bei lyginamosios kalbotyros pradininkų Europoje.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir William Jones · Žiūrėti daugiau »
William Riegel Schmalstieg
Viljamas Rygelis Šmòlstygas (1929 m. spalio 3 d. Sejeris, Pensilvanija, JAV ― 2021 m. sausio 22 d. Lankasteris, Pensilvanija, JAV) – JAV kalbininkas, baltistas, slavistas, indoeuropeistas, vertėjas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir William Riegel Schmalstieg · Žiūrėti daugiau »
Wolfram Euler
Volframas Oileris (1950 m. gegužės 5 d.) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Wolfram Euler · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius pr. m. e.
Keturioliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1400 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 1301 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir XIV amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius pr. m. e.
XVIII a. pr. m. e. stelos su Hamurabio teisynu fragmentas XVIII a. pr. m. e. Babilonijos žemėlapis XVIII a. pr. m. e. Vėlyvosios Sia dinastijos bronzinis indas vynui Aštuonioliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1800 m.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir XVIII amžius pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir XX amžius · Žiūrėti daugiau »
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir Zigmas Zinkevičius · Žiūrėti daugiau »
1814 m.
1814 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1814 m. · Žiūrėti daugiau »
1816 m.
1816 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1816 m. · Žiūrėti daugiau »
1818 m.
1818 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1818 m. · Žiūrėti daugiau »
1832 m.
1832 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1832 m. · Žiūrėti daugiau »
1838 m.
1838 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1838 m. · Žiūrėti daugiau »
1851 m.
1851 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1851 m. · Žiūrėti daugiau »
1856 m.
1856 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1856 m. · Žiūrėti daugiau »
1861 m.
1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1861 m. · Žiūrėti daugiau »
1868 m.
1868 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1868 m. · Žiūrėti daugiau »
1875 m.
1875 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1875 m. · Žiūrėti daugiau »
1878 m.
1878 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1878 m. · Žiūrėti daugiau »
1879 m.
1879 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1879 m. · Žiūrėti daugiau »
1886 m.
1886 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1886 m. · Žiūrėti daugiau »
1891 m.
1891 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1891 m. · Žiūrėti daugiau »
1901 m.
1901 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1901 m. · Žiūrėti daugiau »
1903 m.
1903 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1903 m. · Žiūrėti daugiau »
1906 m.
1906 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1906 m. · Žiūrėti daugiau »
1926 m.
1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1926 m. · Žiūrėti daugiau »
1927 m.
1927 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1927 m. · Žiūrėti daugiau »
1934 m.
1934 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1934 m. · Žiūrėti daugiau »
1936 m.
1936 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1936 m. · Žiūrėti daugiau »
1956 m.
1956 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1956 m. · Žiūrėti daugiau »
1957 m.
1957 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1957 m. · Žiūrėti daugiau »
1965 m.
1965 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1965 m. · Žiūrėti daugiau »
1972 m.
1972 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1972 m. · Žiūrėti daugiau »
1987 m.
1987 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1987 m. · Žiūrėti daugiau »
1989 m.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 1989 m. · Žiūrėti daugiau »
2 tūkstantmetis pr. m. e.
valstybės Trundholmo saulės vežimas, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 2 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
2012 m.
2012 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 2012 m. · Žiūrėti daugiau »
2016 m.
2016 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 2016 m. · Žiūrėti daugiau »
3 tūkstantmetis pr. m. e.
Trečiasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 3000-aisiais pr.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 3 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »
5 tūkstantmetis pr. m. e.
Penktasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, trukęs nuo 5000-ųjų m. pr.
Nauja!!: Indoeuropiečių prokalbė ir 5 tūkstantmetis pr. m. e. · Žiūrėti daugiau »