SiunčiamiPriimamojo

🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!

Turinys

1. 442 santykiai: Abliatyvas, Adesyvas, Afiksas, Afrikanų kalba, Afrikata, Agliutinacinė kalba, Ainų kalba, Airių kalba, Akūtas, Akmens amžius, Aktyvinė kalba, Albanų kalba, Aliatyvas, Alksnis, Alofonas, Altajaus kalbos, Alyvmedis, Alyvuogių aliejus, Anatolų kalbos, Andrew Sihler, Androidas, Anglų kalba, Antoine Meillet, Aoristas, Archaizmas, Arekiniai, Arijai, Arklas, Armėnų kalba, Armėnija, Armėnijos kalnynas, Artimieji Rytai, Asmenvardis, Asmuo (gramatika), Atlantinė lašiša, Atogrąžos, Augmentas (kalbotyra), August Leskien, August Schleicher, Aukštutinių sorbų kalba, Avestos kalba, Avis, Azija, Šaknis (kalbotyra), Šauksmininkas, Šiaurės rytų Kaukazo kalbos, Šiaurės vakarų Kaukazo kalbos, Šuo, Šveicarai, Šveicarija, ... Išplėsti indeksą (392 daugiau) » « Trauktis indeksą

2. Bronzos amžius
3. Indoeuropiečių kalbos

Abliatyvas

Abliatyvas (iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Abliatyvas

Adesyvas

Adesyvas ('pas, prie' + esse 'būti'), gretininkas – pašalio esamasis vietininkas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Adesyvas

Afiksas

Afiksas ('pritvirtintas') – žodžio dalis, turinti gramatinę reikšmę arba pakeičianti šaknies leksinę reikšmę.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Afiksas

Afrikanų kalba

Afrikansas (kitaip afrikanerių kalba, būrų kalba, originalo kalba: Afrikaanse taal) – iš germanų prokalbės kilusi indoeuropiečių kalbų šeimos vakarų germanų pogrupio kalba, vartojama Pietų Afrikoje ir Namibijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Afrikanų kalba

Afrikata

Afrikata ( 'trinu') – sutaptinis priebalsis, dažniausiai susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių, tariamų toje pačioje kalbos padargų vietoje, pavyzdžiui, c, č, dz, dž, pf ir kitos.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Afrikata

Agliutinacinė kalba

Agliutinacinės kalbos ('prilipdyti') – kalbos, kuriose žodžiai bei žodžių formos sudaromi prie šaknies jungiant afiksus.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Agliutinacinė kalba

Ainų kalba

Ainų kalba (savivardis: アイヌ・イタㇰ, Aynu itak) – to paties pavadinimo tautelės, gyvenančios Japonijos Hokaido saloje, kalba, vienintelė išlikusi ainų kalbų grupės kalba.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Ainų kalba

Airių kalba

Aĩrių kalba – priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, keltų grupei, goidelų pogrupiui.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Airių kalba

Akūtas

Akūtas (lietuvių kalboje dar vadinamas dešininiu kirčio/priegaidės ženklu) (´) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Akūtas

Akmens amžius

Akmens amžius – ilgas žmonijos priešistorinis laikotarpis, trukęs 2,5 mln.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Akmens amžius

Aktyvinė kalba

Aktyvinė kalba (fientyvinė struktūra, aktyvinė tipologija, aktyvumas; 'veikiantis, veiklus') – kalba, kurios lingvistinei tipologijai būdinga orientuotis ne į semantinę objekto ir subjekto priešpriešą, kaip nominatyvinėse-akuzatyvinėse kalbose, o į vadinamuosius aktyvųjį ir neaktyvųjį pradus.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Aktyvinė kalba

Albanų kalba

Albanų kalba (gjuha shqipe) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kuriąvartoja apie 6,2 milijono albanų visame pasaulyje: daugiausia Albanijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Graikijoje bei kitose Balkanų dalyse, rytinėje Italijos pakrantėje ir Sicilijoje, taip pat yra nemažų diasporų Skandinavijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Egipte, Australijoje, Turkijoje ir JAV.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Albanų kalba

Aliatyvas

Aliatyvas (iš allāt- 'atnešti'), arba pašalio einamasis vietininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Aliatyvas

Alksnis

Alksnis (Alnus) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Alksnis

Alofonas

Alofonas ('kitas' ir 'garsas') – fonemos tarimo būdas, jos variantas, nulemtas tam tikros fonetinės aplinkos.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Alofonas

Altajaus kalbos

Altajaus kalbos apima maždaug 60 kalbų, kuriomis kalba apie 250 milijonų žmonių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Altajaus kalbos

Alyvmedis

Alyvmedis (Olea) – alyvmedinių (Oleaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso visžaliai krūmai ir medžiai.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Alyvmedis

Alyvuogių aliejus

Alyvų aliejus Alyvuogių aliejus – aliejus, gaminamas iš alyvmedžio vaisių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Alyvuogių aliejus

Anatolų kalbos

Anatolų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, kuriai priskiriamos senosios kalbos, vartotos Mažosios Azijos pusiasalyje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Anatolų kalbos

Andrew Sihler

Endriu Litltonas Sileris (g. 1941 m. vasario 25 d. Siatlas, JAV) – amerikiečių kalbininkas, lyginamosios indoeuropeistikos specialistas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Andrew Sihler

Androidas

Šis straipsnis apie robotą.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Androidas

Anglų kalba

Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Anglų kalba

Antoine Meillet

Antuanas Mejė (Antoine Meillet; g. 1866 m. lapkričio 11 d. – m. 1936 m. rugsėjo 21 d.) – Prancūzijos kalbininkas, indoeuropeistas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Antoine Meillet

Aoristas

Aoristas (iš 'neapibrėžtas') – vienas iš gramatinių veiksmažodžio laikų, paprastai reiškiantis praeities arba bet kokius netęstinius įvykius.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Aoristas

Archaizmas

Archaizmas (iš  – 'senovinis, senų laikų, pirmykštis') – kalbotyroje vadinami tokie žodžiai ar leksinės išraiškos, kurios neatitinka šiuolaikinės bendrinės kalbos normų, tačiau buvo įprastos ankstesnėse tos kalbos formose.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Archaizmas

Arekiniai

Katekinė areka (''Areca catechu'') Gelsvasis dipsis (''Dypsis lutescens'') Aliejinė kopūstpalmė (''Euterpe oleracea'') Pinanga (''Pinanga coronata'') Kariota (''Caryota mitis'') Melsvoji butija (''Butia capitata'') Arekiniai, arba palminiai (Arecaceae) – augalų šeima, priklausanti vienaskilčių klasei.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Arekiniai

Arijai

Arijai arba indoarijai ( – 'kilnus') – indoiranėnų kalbomis kalbėjusios indoeuropiečių tautos, gyvenusios Vidurio ir Pietų Azijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Arijai

Arklas

Paprasčiausio senovinio arklo konstrukcija: 1. jungas, 2. ragočius, 3., 4. išara, 5. noragas Arimas aklu. Tigrajų regionas, Etiopija Arklas – senovinis žemės arimo ir purenimo įrankis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Arklas

Armėnų kalba

Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirągrupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Armėnų kalba

Armėnija

Armėnija, oficialiai Armėnijos Respublika – valstybė Vakarų Azijoje, Pietų Kaukaze.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Armėnija

Armėnijos kalnynas

Armėnijos kalnynas, Ararato kalnas Armėnijos kalnynas – kalnynas Turkijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje ir Irane.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Armėnijos kalnynas

Artimieji Rytai

Artimieji Rytai Artimieji Rytai – istorinis ir kultūrinis regionas tarp rytinių Viduržemio jūros krantų ir Persijos įlankos (Vidurinių Rytų).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Artimieji Rytai

Asmenvardis

Tarp kitų asmens duomenų Kroatijos piliečio pase – vardas, pavardė. Asmenvardis arba antroponimas; (– žmogus + onyma – vardas) – tikriniai žodžiai, naudojami žmogui įvardinti.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Asmenvardis

Asmuo (gramatika)

Asmuo – kalbėtojo ir klausytojo santykį nurodanti gramatinė kategorija.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Asmuo (gramatika)

Atlantinė lašiša

Atlantinė lašiša, arba lašiša (Salmo salar) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Atlantinė lašiša

Atogrąžos

Atogrąžų zona, išryškinta raudonai Atogrąžos, tropikai – Žemės rutulio teritorija tarp šiaurės ir pietų platumų (atogrąžų), kuriose Saulė pasiekia zenitąbent kartąper metus – saulėgrįžų dieną: šiaurės atogrąžoje – vasaros saulėgrįžos dieną(birželio 21-22 d.), pietų atogrąžoje – žiemos saulėgrįžos dieną(gruodžio 21-22 d.).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Atogrąžos

Augmentas (kalbotyra)

Augmentas ('priauginimas') – kaip priešdėlis prie veiksmažodžio jungiamas skiemuo būtajam laikui sudaryti.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Augmentas (kalbotyra)

August Leskien

Augustas Leskynas (1840 m. liepos 8 d. Kylis – 1916 m. rugsėjo 20 d. Leipcigas) – vokiečių kalbininkas, slavistas, baltistas, jaunagramatikių kalbotyros krypties vienas kūrėjų, daktaras.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir August Leskien

August Schleicher

Augustas Šleicheris (August Schleicher; g. 1821 m. vasario 19 d. – 1868 m. gruodžio 6 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas svarbiausių indoeuropeistikos „tėvų“.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir August Schleicher

Aukštutinių sorbų kalba

Aukštutinių sorbų kalba (sav. Hornjoserbšćina) – slavų kalbų grupei, vakarų slavų kalbų pogrupiui priklausanti kalba, vartojama sorbų tautybės žmonių, gyvenančių pietryčių Vokietijoje (Aukštutinėje Lužicoje).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Aukštutinių sorbų kalba

Avestos kalba

Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Avestos kalba

Avis

Avis arba naminė avis – porakanopių būrio, dykaraginių (Bovidae) šeimos naminis gyvūnas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Avis

Azija

Azija – didžiausia pasaulio dalis (~33 % viso Žemės paviršiaus be Antarktidos), čia gyvena apie 60 % pasaulio gyventojų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Azija

Šaknis (kalbotyra)

Šaknis – kertinė, neskaidoma žodžio dalis, formalus ir semantinis žodžio branduolys be afiksų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Šaknis (kalbotyra)

Šauksmininkas

Šauksmininkas – žodžio forma, vartojama kaip kreipinys.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Šauksmininkas

Šiaurės rytų Kaukazo kalbos

Šiaurės rytų Kaukazo kalbos, dar vadinamos Nachų-Dagestano kalbos, kaspinės kalbos – lingvistinė kalbų šeima, paplitusi nedidelėje teritorijoje Rusijos Šiaurės Kaukaze bei gretimose teritorijose Azerbaidžane.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Šiaurės rytų Kaukazo kalbos

Šiaurės vakarų Kaukazo kalbos

Šiaurės vakarų Kaukazo kalbos, dar vadinamos abchazų-adygų kalbos, pontinės kalbos – lingvistinė kalbų šeima, paplitusi nedidelėje teritorijoje Rusijos Šiaurės Kaukaze bei Abchazijoje (Pietų Kaukaze).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Šiaurės vakarų Kaukazo kalbos

Šuo

* Canis familiaris Linnaeus, 1758.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Šuo

Šveicarai

Šveicarai – Europos nacija, gyvenanti Šveicarijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Šveicarai

Šveicarija

Šveicarija, oficialiai Šveicarijos Konfederacija – valstybė Vidurio Europos pietvakariuose.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Šveicarija

Įnagininkas

Įnagininkas – netiesioginis linksnis, atsakantis į klausimąkuo? Daugumoje kalbų šiuo linksniu reiškiamas įnagis (įrankis, priemonė), kuriuo veiksmo atlikėjas daro įtakąkitiems objektams arba atlieka tam tikrus veiksmus.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Įnagininkas

Įvardis

Įvardis – kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Įvardis

Žemdirbystė

Žemdirbys Žemdirbystė – viena iš agronomijos sričių, vienas seniausių žmonijos verslų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Žemdirbystė

Čatal Hiujukas

Čatal Hiujukas – neolito miestas Turkijoje, Anatolijos plokščiakalnio pietuose, 50 km į pietus nuo Konijos.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Čatal Hiujukas

Čiukčių-kamčiadalų kalbos

Čiukčių-Kamčiadalų kalbos (dar vadinamos luoravetlanų kalbomis) – Šiaurės rytų Sibiro kalbų šeima.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Čiukčių-kamčiadalų kalbos

Émile Benveniste

Emilis Benvenistas (1902 m. gegužės 27 d. Alepe, Osmanų imperijoje – 1976 m. spalio 3 d. Paryžiuje, Prancūzijoje) – Prancūzijos kalbininkas, vienas iškiliausių XX a. kalbininkų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Émile Benveniste

Balkanai

Politinis žemėlapis 2005 m. – Balkanų šalys pažymėtos žaliai Balkanai arba Balkanų pusiasalis – pusiasalis Europos pietuose, rytinėje dalyje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Balkanai

Balsaskylė

Balsaskylė Balsaskylė (.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Balsaskylė

Balsis

Balsis – kalbos garsas, kurį tariant nebūna aiškaus tarimo židinio, pasižymi didele akustine energija ir jo suvokimąlemia muzikos tonas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Balsis

Baltarusių kalba

Baltarusių (gudų) kalba (белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Baltarusių kalba

Baltų kalbos

Plotas, kur baltiškų hidronimų nedaug ir dalis jų abejotini Baltų kalbos – indoeuropiečių (ide.) kalbų grupė, kilusi iš baltų prokalbės.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Baltų kalbos

Baltų prokalbė

Varpinių kapų kultūra Baltai V–VI a. Baltai VII–VIII a. Baltų prokalbė, arba prabaltų kalba, protobaltų kalba (latv. pirmbaltu valoda) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo baltų kalbos.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Baltų prokalbė

Baltų-slavų kalbos

Baltų-slavų kalbos – hipotetinė kalbų grupė, kuri galimai skilo į indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančias baltų ir slavų kalbas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Baltų-slavų kalbos

Baltijos jūra

Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Baltijos jūra

Būdvardis

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Būdvardis

Būtasis laikas

Būtasis laikas, arba preteritas – gramatinis laikas, kurio pagrindinė funkcija yra nurodyti veiksmąpraeityje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Būtasis laikas

Beždžionės

Beždžionės (Simiiformes) – Haplorrhini pobūrio, Simiiformes infrabūrio primatai.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Beždžionės

Bendratis

Bendratis () – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Bendratis

Bengalų kalba

Bengalų kalba – bengalų tautos kalba, priklausanti indų (indoarijų) kalbų grupei, indoeuropiečių kalbų šeimai.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Bengalų kalba

Benjamin W. Fortson IV

Bendžaminas Vinas Fortsonas IV – amerikiečių kalbininkas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Benjamin W. Fortson IV

Beržas

Beržas (Betula) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Beržas

Bernard Comrie

Bernardas Komris (1947 m. gegužės 23 d. Sanderlandas, Jungtinė Karalystė) – Amerikoje gyvenantis britų kilmės kalbininkas, ilgai dirbęs Vokietijoje; vienas iš svarbiausių ir įžymiausių šiuolaikinių tipologų, poliglotas, laisvai kalbantis daugybe Europos ir kitų kraštų kalbų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Bernard Comrie

Borealinė kalba

Borealinė kalba – lingvisto N.D. Andrejevo terminas, apibūdinantis Europos mezolito laikotarpio kalbų padėtį.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Borealinė kalba

Borneo

Nuotrauka iš palydovo Aušra Borneo džiunglėse Borneo arba Kalimantanas – sala Pietryčių Azijoje, didžiausia Malajų salyne, politiškai padalinta tarp Indonezijos pietuose (Kalimantanas), Rytų Malaizijos (Sabahas ir Saravakas) ir Brunėjaus sultonato šiaurėje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Borneo

Brūkšnelis (diakritinis ženklas)

Brūkšnelis – diakritinis ženklas (¯) dedamas virš balsio siekiant parodyti jos specialų tarimąar kirčiavimą.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Brūkšnelis (diakritinis ženklas)

Bretonų kalba

Bretonų kalba (Brezhoneg) – kalba, priklausanti keltų kalbų grupei, britų pogrupiui.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Bretonų kalba

Briedis

Briedis (Alces alces) – stambus elninių (Cervidae) šeimos žinduolis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Briedis

Britų kalbos

Britų kalbos – keltų kalbos, atsiradusios Britanijoje britų prokalbei suskilus po anglosaksų įsiveržimo.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Britų kalbos

Bukas

Bukas (Fagus) – bukinių (Fagaceae) šeimos lapus metančių medžių gentis, papilitusi Europoje, Tolimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Amerikoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Bukas

Bulgarų kalba

Bulgarų kalba (български език) – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų grupės pietų slavų pogrupio kalba.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Bulgarų kalba

Christianus Cornelius Uhlenbeck

Kristianas Kornelijus Ulenbekas (1866 m. rugsėjo 18 d. Borbiurge, Nyderlanduose – 1951 m. rugpjūčio 12 d. Lugane, Šveicarijoje) – olandų kalbininkas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Christianus Cornelius Uhlenbeck

Cirkumfleksas

Cirkumfleksas (lietuvių kalboje dar vadinamas riestiniu kirčio / priegaidės ženklu) – diakritinis ženklas, vartojamas daugumoje šiuolaikinių kalbų, kurių abėcėlės kilo iš lotynų, kirilicos arba graikų abėcėlių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Cirkumfleksas

Civilizacija

„Imperijos kelias. Tobulumas“, Thomas Cole. 1836 m. Civilizacija („pilietis“ ar „miestietis“) – istoriškai susiklosčiusi lokalinė socioekonominė ir kultūrinė visuomenės struktūra, nulemta geografinės aplinkos, visuomenės ekonominės ir socialinės sanklodos, valstybinių ir kitų organizacijų bei institucijų, vyraujančios religijos ir kitų veiksnių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Civilizacija

Daiktavardis

Daiktavardis – žodžių, reiškiančių daiktų pavadinimus, klasė.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Daiktavardis

Dakų kalba

Spėjamai dakiškas įrašas graikų ir lotynų raidėmis ant keramikos dirbinio, rasto Pojanoje Dakų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota dakų, kaip manoma iki VI a. Balkanuose ir priskiriama hipotetinėms paleobalkanų kalboms.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Dakų kalba

Dalelytė

Dalelytė – nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Dalelytė

Dalyvis (gramatika)

Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Dalyvis (gramatika)

Danų kalba

Danų kalba (dan. dansk sprog) – kalba, kilusi iš germanų prokalbės, priklausanti šiaurės germanų (skandinavų kalbų) grupei ir drauge su švedų kalba sudaranti rytinę tos grupės šaką.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Danų kalba

Daugiskaita

Daugiskaita – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Daugiskaita

Desideratyvas

Desideratyvas (geidžiamoji nuosaka) – veiksmažodžio nuosaka, išreiškianti norą, troškimą, kad veiksmažodžiu nusakomas įvykis nutiktų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Desideratyvas

Donald Ringe

Donaldas „Donas“ Rindžas (g. 1954 m.) – amerikiečių kalbininkas, indoeuropeistas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Donald Ringe

Drambliniai

* Elephasidae Lesson, 1842 Drambliniai (Elephantidae) – straublinių (Proboscidea) būrio labai stambių žinduolių šeima, vienintelė išlikusi straublinių būryje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Drambliniai

Dravidų kalbos

Dravidų kalbos – kalbų šeima, į kuriąįeina maždaug 26 kalbos, vartojamos pietų Indijoje, Šri Lankoje, taip pat kitose Indijos dalyse bei Pakistane.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Dravidų kalbos

Dvigarsis

Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Dvigarsis

Dviskaita

Dviskaita – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamąveiksmą.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Dviskaita

Elamitų kalba

Elamitų kalba – mirusi kalba, naudota senovės Elamo gyventojų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Elamitų kalba

Elniniai

Elniniai (Cervidae) – porakanopių (Artiodactyla) žinduolių šeima.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Elniniai

Enklitikai

Enklitikai ( 'linkstu') – klitikų atmaina: nekirčiuotas žodis, einantis po kirčiuotojo ir kirčio atžvilgiu prie jo besišliejantis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Enklitikai

Ergatyvas

Ergatyvas ('veikėjas') – kai kurių kalbų (ypač ergatyvinės struktūros) linksnis, rodantis veiksmo šaltinį ar veiksmo įrankį (agentą).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Ergatyvas

Eskimų-aleutų kalbos

Eskimų-aleutų kalbos – kalbų šeima, anksčiau buvo priskiriama paleoazinėms kalboms, dabar laikoma savarankiška.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Eskimų-aleutų kalbos

Etimologija

Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Etimologija

Etruskų kalba

250px Etruskų kalba – išnykusi kalba, kuria buvo kalbama Etrūrijoje (dab. Italija) ir Senovės Romos Imperijoje pirmaisiais amžiais (iki II m. e. amžiaus) ir vartota haruspikų iki V amžiaus.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Etruskų kalba

Eurazija

Eurazija Eurazija – didžiausias žemynas Žemėje, sudarytas iš dviejų žemynų – Europos ir Azijos, retai kada jungiamas su Afrikos žemynu, sudarant vienąEurafriką.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Eurazija

Europa

Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Europa

Europinis upinis ungurys

* Muraena anguilla Linnaeus, 1758.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Europinis upinis ungurys

Far Cry Primal

Far Cry Primal – veiksmo ir nuotykių kompiuterinis žaidimas, sukurtas ir 2016 m. vasario 23 d. išleistas bendrovės „Ubisoft“.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Far Cry Primal

Farerų kalba

Farerų kalba (far. føroyskt mál) – iš germanų prokalbės kilusi šiaurės germanų kalba, paplitusi Farerų salose, priklausančiose Danijai.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Farerų kalba

Ferdinand de Saussure

Ferdinandas de Sosiūras (1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų kalbininkas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Ferdinand de Saussure

Filipas Fortunatovas

Filipo Fortunatovo kapas Filipas Fortunatovas (1848 m. sausio 2 d. Vologda – 1914 m. rugsėjo 20 d. Kosalma prie Petrozavodsko) – rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Filipas Fortunatovas

Fleksinė kalba

Fleksinė kalba – kalba, kurioje gramatinės žodžių kategorijos ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Fleksinė kalba

Fonema

Fonema ( 'garsas') – mažiausias kalbos vienetas, turintis skiriamąjąreikšmę.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Fonema

Fonetika

Fonetika (iš 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą(kalbos garsus).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Fonetika

Fonologija

Fonologija (phōnē 'garsas' ir λόγος lógos 'mokymas') – kalbotyros atšaka, nagrinėjanti „kalbos garsinių elementų funkcijas ir garsų sąveikos modelius“.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Fonologija

Franz Bopp

Francas Bopas (Franz Bopp, g. 1791 m. rugsėjo 14 d. – m. 1867 m. spalio 23 d.) – Vokietijos kalbininkas, vienas lyginamosios kalbotyros bei indoeuropeistikos pradininkų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Franz Bopp

Frederik Kortlandt

Frederikas Hermanas Anri (Fricas) Kortlandtas (1946 m. birželio 19 d. Utrechtas, Nyderlandai) – Leideno universiteto aprašomosios ir lyginamosios kalbotyros profesorius.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Frederik Kortlandt

Frygų kalba

Frygų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota Mažojoje Azijoje gyvenusių frygų maždaug tarp VIII a. pr. m. e. ir V a. m. e. Nėra sutarta dėl šios kalbos priskyrimo kokiai nors indoeuropiečių kalbų atšakai – vieni tyrinėtojai jąlinkę gretinti su graikų kalba, kiti – su italikų–keltų spėjama atšaka.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Frygų kalba

Fryzų kalbos

Fryzų kalbos – kelios artimai susijusios vakarų germanų kalbos, kuriomis kalba apie 500 000 fryzų Šiaurė jūros pakrantėje Nyderlanduose ir Vokietijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Fryzų kalbos

Galūnė (kalbotyra)

Galūnė – po kamieno einanti kintamoji žodžio pabaigos dalis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Galūnė (kalbotyra)

Galų kalba

Galų kalba – išnykusi keltų kalbų grupės kalba, vartota Galijoje iki VI a. Vėlyvaisiais Romos imperijos laikais galų kalbąišstūmė liaudinė lotynų kalba.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Galų kalba

Galininkas

Galininkas – linksnis, atsakantis į klausimąką? Nominatyvinės-akuzatyvinės (vardininko-galininko) struktūros kalbose galininkas reiškia objektą, į kurį nukreiptas tiesioginis veiksmas, galininkas eina tiesioginiu papildiniu:,,. Ergatyvinės struktūros kalbose galininko nėra, jo paskirtį atlieka absoliutyvas (kitaip žiūrint – vardininkas).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Galininkas

GameSpot

GameSpot – tinklalapis, skirtas kompiuteriniams žaidimams.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir GameSpot

Germanų kalbos

Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Germanų kalbos

Germanų prokalbė

Šiaurės Vokietijos žemumoje, atstovaujanti Jastorfo kultūrai. Germanų prokalbė – rekonstruota kalba, iš kurios kilo germanų kalbos.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Germanų prokalbė

Gilė

Ąžuolo gilės Gilė – stambus sausasis uždarasis vienasėklis 2-5 cm ilgio vaisius su storu kietu apvalkalu.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Gilė

Gintaras

Baltijos gintaro luitai Gintaras – fosiliniai sakai.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Gintaras

Glotalizacija

Glotalizacija – artikuliavimo būdas, kuomet kalbos garsai realizuojami visiškai arba iš dalies uždarant balsaskylę (balso plyšį).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Glotalizacija

Glotochronologija

Glotochronologija (iš 'kalba', χρóνος 'laikas' ir λόγος 'žodis', 'mokymas') − hipotetinis lyginamosios kalbotyros metodas, kuriuo siekiama nustatyti galimąsusijusių kalbų atsiskyrimo laiką, remiantis hipoteze, kad bazinis kalbos žodynas kinta maždaug tolygiu greičiu.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Glotochronologija

Gluosnis

Gluosnis (Salix) – gluosninių (Salicaceae) šeimos augalų gentis. Lietuviškai šios genties augalai vadinami gluosniais ir karklais, o Salix caprea – blinde, Salix viminalis – žilvičiu. Gluosniais lietuviškai vadinti priimta medžiais augančius šios genties augalus (Salix subgen.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Gluosnis

Goidelų kalbos

Goidelų kalbos – kalbos išsivysčiusios iš senosios airių kalbos, tai yra airių, škotų ir menksiečių kalbos.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Goidelų kalbos

Gotų kalba

Gotų kalba – išnykusi rytų germanų kalba, vartota gotų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Gotų kalba

Graikų kalba

Graikų kalba – geneologiškai izoliuota indoeuropiečių kalbų šeimos kalba.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Graikų kalba

Gramatika

Gramatika – filologijos dalis, tirianti žodžių sandarąir rašybą, taip pat stambesnius kalbinius vienetus (kalbos dalis, sakinio dalis).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Gramatika

Gramatinė giminė

Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Gramatinė giminė

Gramatinis laikas

Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija, reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Gramatinis laikas

Gramatinis skaičius

Gramatinis skaičius – gramatinė kategorija, nurodanti kiekinę skirtybę daiktavardžiuose, būdvardžiuose, įvardžiuose, veiksmažodžiuose.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Gramatinis skaičius

Greville G. Corbett

Grevilas G. Korbetas (1947 m. gruodžio 23 d., Jungtinė Karalystė) – britų kalbininkas, kalbų tipologijos ir slavų kalbų specialistas, autoritetingų darbų apie giminę, skaičių, derinimąpasaulio kalbose autorius.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Greville G. Corbett

Grimo dėsnis

Grimo dėsnis, arba Rasko – Grimo dėsnis (kitas pavadinimas – pirmasis priebalsių poslinkis), – fonetinis germanų prokalbėje įvykęs pokytis, paveikęs indoeuropiečių prokalbės sprogstamuosius priebalsius.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Grimo dėsnis

Gruzija

Sakartvelas arba Gruzija, (Sakartvelo) – valstybė Pietų Kaukaze, rytinėje Juodosios jūros pakrantėje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Gruzija

Gustaf Kossinna

Gustafas Kosina (1858 m. rugsėjo 28 d. Tilžė – 1931 m. gruodžio 20 d. Berlynas) – vokiečių archeologas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Gustaf Kossinna

Gyvumas (kalbotyra)

Gyvumas kalbotyroje – semantinis kategorinis vardažodžio požymis, grindžiamas kalbos vartotojų suvokimu kaip klasifikuoti objekto atžvilgiu, apie kurį kalbama, daiktavardžius ir įvardžius: nuo besąlygiškai gyvų (žmogus, šuo, uodas) iki visiškai negyvų (akmuo, stulpas, begalybė), taip pat neaplenkiant tam tikros imties tarpinių atvejų (tuopa, klasė, ūmėdė).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Gyvumas (kalbotyra)

Hermann Hirt

Hermanas Hirtas (1865 m. gruodžio 19 d. Magdeburgas, Vokietija – 1936 m. rugsėjo 12 d. Gysenas, Vokietija) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Hermann Hirt

Hetitų kalba

Hetitų kalba (arba nešitų kalba – 𒉈𒅆𒇷 nešili) – senovės indoeuropiečių kalba, kuriąvartojo hetitai, sukūrę savo valstybę Mažojoje Azijoje (su centru Hatušoje).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Hetitų kalba

Himalajai

Himalajai () – kalnų grandinė Centrinės Azijos pietinėje dalyje, skirianti Indijos subkontinetąnuo Tibeto plynaukštės.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Himalajai

Hindustano kalba

Hindustano kalba, hindustani (हिन्दुस्तानी, ہندوستانی.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Hindustano kalba

Hipotezė

Hipotezė („spėjimas“).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Hipotezė

Holger Pedersen

Holgeris Pedersenas (1867 m. balandžio 7 d. Gelbalėje prie Koldingo, Danijoje – 1953 m. spalio 25 d. Helerupe prie Kopenhagos, Danijoje) – Danijos kalbininkas, įnešęs svarų indėlį į istorinę kalbotyrą, maždaug 30-ies darbų apie įvairias kalbas autorius.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Holger Pedersen

Homeras

Homero biustas Homeras – pirmasis senovės graikų ir Europos poetas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Homeras

Huritų-urartų kalbos

Huritų-urartų kalbos – šeima mirusių kalbų, kurios buvo vartojamos Artimuosiuose Rytuose, Užkaukazėje, Mesopotamijos šiaurėje ir Mažosios Azijos pietryčiuose.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Huritų-urartų kalbos

Ieva

Lukas Kranachas Vyresniojo paveikslas. ~1531 m. Ieva – Biblijos personažas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Ieva

Igoris Djakonovas

Igoris Djakonovas (1915 m. sausio 12 d. Petrogradas – 1999 m. gegužės 2 d.) – rusų orientalistas, kalbininkas, vertėjas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Igoris Djakonovas

II amžius

Antrasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 200 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir II amžius

Iliatyvas

Iliatyvas, vidaus einamasis vietininkas, arba kryptininkas – viena iš vietininko linksnio atmainų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Iliatyvas

Ilyrų kalbos

Ilyrų kalbos – mirusi grupė giminiškų kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalboms, maždaug tarp VI a. pr. m. e. ir VI a. m. e. vartota ilyrų genčių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Ilyrų kalbos

Imperfektas

Imperfektas ( 'netobulas, nebaigtas') – daugybėje kalbų vartojamas veiksmažodžio laikas, reiškiantis nebaigtinį arba ilgai trunkantį būtąjį laiką.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Imperfektas

Indija

Indija, oficialiai Indijos Respublika – valstybė Pietų Azijoje, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių (JT vertinimu, 2023 m. tapo pirma) ir septinta pagal plotą.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Indija

Indijos subkontinentas

Indijos subkontinento geografinis žemėlapis Indijos subkontinentas – Azijos regionas, esantis į pietus nuo Himalajų ir besitęsiantis link Indijos vandenyno.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Indijos subkontinentas

Indoarijų kalbos

Indoarijų kalbos arba indų kalbos – daugiausia Pietų Azijoje paplitusi indoeuropiečių kalbų šeima.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Indoarijų kalbos

Indoarijų superstratas Mitanyje

Indoarijų superstratas Mitanyje – indoeuropietiškos (indoarijų) kilmės žodžiai, randami šiaurės Mesopotamijoje gyvavusios Mitanio karalystės, valdytos huritų, tekstuose.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Indoarijų superstratas Mitanyje

Indoeuropeistika

Indoeuropeistika – tarpdisciplininė ir kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti senovės indoeuropiečius – jų prokalbę, proreligiję, protėvynę, plėtrą.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Indoeuropeistika

Indoeuropiečiai

Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Indoeuropiečiai

Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbos Indoeuropiečių kalbos – didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių protėvynė

Indoeuropiečių protėvynė – hipotetinė istorinės lingvistikos, indoeuropeistikos, etnologijos ir archeologijos rekonstrukcija, nusakanti žmonių, kalbėjusių vadinamąja indoeuropiečių prokalbe pradinį buvimo arealą.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Indoeuropiečių protėvynė

Indoiranėnų kalbos

Indoiranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, apimanti rytines indoeuropiečių kalbas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Indoiranėnų kalbos

Indologija

Indologija – orientalistinė akademinė disciplina, tyrinėjanti Indijos subkontinento istoriją, kultūrąbei lingvistines tradicijas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Indologija

Indostanas

Pusiasalis iš palydovo Indostanas – pusiasalis Pietų Azijoje, Indijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Indostanas

Injunktyvas

Injunktyvas − senovės indoiranėnų kalbų, pavyzdžiui, sanskrito, veiksmažodžio forma, panaši į aoristąir būtąjį nebaigtinį laikus, nes sudaroma su antrinėmis galūnėmis, tačiau, kitaip negu būtasis nebaigtinis laikas, neturinti augmento.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Injunktyvas

Intarpas

Intarpas – į žodžio šaknį įsiterpęs afiksas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Intarpas

Iranas

Iranas, oficialiai Irano Islamo Respublika (iki 1935 m. vadintas Persija) – valstybė Vakarų Azijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Iranas

Iranėnų kalbos

Iranėnų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Iranėnų kalbos

Islandų kalba

Islandų kalba – iš germanų prokalbės kilusi indoeuropiečių kalba, priklausanti germanų kalbų grupės šiaurės germanų pogrupiui, kuriam taip pat priklauso danų, švedų, norvegų ir farerų kalbos.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Islandų kalba

Ispanų kalba

Ispanų kalba (español) – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Ispanų kalba

Italų kalba

Italų kalba (italiano) – viena iš romanų kalbų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Italų kalba

Italikų kalbos

Italikų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kentuminių kalbų grupė.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Italikų kalbos

Italikų-keltų kalbos

Italikų-keltų kalbos, arba keltų-italikų hipotezė – lingvistinis požiūris, pagal kurį italikų ir keltų kalbos laikomos artimiausiomis giminaitėmis, kilusiomis iš bendros prokalbės.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Italikų-keltų kalbos

IX amžius

Devintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 900 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir IX amžius

Izoliacinė kalba

Izoliacinė kalba – žodyje tik labai ribotąmorfemų skaičių galinti turėti kalba.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Izoliacinė kalba

Jan Safarewicz

Janas Safarevičius (. 1904 m. vasario 8 d, pagal kitus duomenis vasario 9 d. Daugpilis, Rusijos Imperija − 1992 m. balandžio 9 d. Krokuva, Lenkija) − lenkų kalbininkas, Jogailos universiteto profesorius, Lenkijos mokslų akademijos narys; Vilniaus ir Jogailos universitetų garbės daktaras.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Jan Safarewicz

Jaunagramatikiai

Jaunagramatikiai ('jaunieji gramatikai') – XIX a. Vokietijos kalbotyros mokykla, pirmąkartąpasiūliusi kalbotyros žinias tikrinti pagal natūraliųjų mokslų principus, konkrečiai – jaunagramatikiai pasiūlė pastovių fonetinių atitikmenų hipotezę.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Jaunagramatikiai

Jaustukas

Jaustukas – nekaitoma nesavarankiška kalbos dalis, žodžiai, rodantys žmogaus emocines reakcijas, valios aktus ar paskatas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Jaustukas

Jerzy Kuryłowicz

Ježis Kurylovičius (1895 m. rugpjūčio 26 d. Stanislavive (Ivano Frankivske), Galicijos ir Lodomerijos karalystėje, Austrijoje-Vengrijoje – 1978 m. sausio 28 d. Krokuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos kalbininkas, vienas garsiausių XX a. kalbininkų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Jerzy Kuryłowicz

Jooseppi Julius Mikkola

Josepis Julijus Mikola (1866 m. liepos 6 d. Juliojarvis, Vakarų Suomija – 1946 m. rugsėjo 28 d. Helsinkis) – suomių kalbininkas, daktaras, vienas Suomijos mokslų akademijos įkūrėjų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Jooseppi Julius Mikkola

Joseph Vendryes

Žozefas Vandriesas (1875 m. sausio 13 d. Paryžiuje, Prancūzijoje –1960 m. sausio 30 d. Paryžiuje, Prancūzijoje) – Prancūzijos kalbininkas, įžymus keltų kalbų tyrėjas ir indoeuropeistas, taip pat nagrinėjęs bendrąsias kalbotyros problemas; Įrašų akademijos narys, daugybės universitetų garbės daktaras.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Joseph Vendryes

Jukagyrų kalbos

Jukagyrų kalbos – genealogiškai izoliuota kalbų šeima.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Jukagyrų kalbos

Julius Pokorny

Julijus Pòkornas (Julius Pokorny; g. 1887 m. birželio 12 d. – m. 1970 m. balandžio 8 d.) – čekų kalbininkas, indoeuropeistas keltologas, dirbęs vokietkalbėse šalyse.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Julius Pokorny

Jungas

Jungu pakinkyti jaučiai Jungas – pakinktas, prie kurio kinkomi jaučiai (dažniausiai du).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Jungas

Jungtukas

Jungtukas – nekaitoma, nesavarankiška kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis ir pačius sakinius.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Jungtukas

Juodoji jūra

miniatiūra Juodoji jūra – Atlanto baseinui priklausanti vidinė jūra.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Juodoji jūra

Juostinės keramikos kultūra

Juostinės keramikos kultūra (LBK) – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal puodų puošimo juostomis, vingiuotu ar kampuotu raštu, tradiciją.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Juostinės keramikos kultūra

Kašubų kalba

Kašubų kalba (kaszëbsczi jãzëk) arba pamarėnų kalba – vienos iš vakarų slavų, kašubų tautos, vartojama kalba.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kašubų kalba

Kaityba (kalbotyra)

portugalų) leksemos, reiškiančios 'katė'. Mėlynu kaspinėliu pažymėtas katinas (vyriškoji g.), rožiniu – katė (moteriškoji g.) Kaityba – skirtingų žodžio formų sudarymas iš tos pačios leksemos, šios žodžio formos turi skirtingągramatinę reikšmę.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kaityba (kalbotyra)

Kalbinis sluoksnis

Kalbinis sluoksnis – kalbotyros terminas, reiškiantis vienoje kalboje esančius kitos kalbos įtakos požymius.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kalbinis sluoksnis

Kalbos dalis

Lentelė, vaizduojanti lietuvių kalbos morfologinius ir sintaksinius žodžio skyrius Kalbos dalys – žodžių klasės, skiriamos pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kalbos dalis

Kalbos garsas

Kalbos garsas, arba fonas – garsas, sukuriamas žmogaus kalbos aparato, kad būtų galima bendrauti šnekant.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kalbos garsas

Kamienas (kalbotyra)

Kamienas – morfologijos terminas, kuriuo vadinama žodžio dalis be kaitybos afikso (lietuvių kalboje – be galūnės), rodanti jo leksinę reikšmę.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kamienas (kalbotyra)

Karl Brugmann

Karlas Brugmanas (1849 m. kovo 16 d. Vysbadene, Vokietijoje – 1919 m. birželio 26 d. Leipcige, Vokietijoje) – Vokietijos kalbininkas, indoeuropiečių kalbų lyginamosios kalbotyros specialistas, vienas iškiliausių jaunagramatikių mokyklos atstovų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Karl Brugmann

Kartvelų kalbos

Kartvelų kalbos, dar vadinamos iberinėmis kalbomis, Pietų Kaukazo kalbomis, – lingvistinė kalbų šeima, paplitusi Pietų Kaukaze, daugiausia Gruzijoje ir gretimose teritorijose Turkijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kartvelų kalbos

Kaspijos jūra

Kãspijos jūra – didžiausias Žemės ežeras Europos ir Azijos sandūroje, plytintis rytuose nuo Kaukazo kalnų, dėl didumo vadinamas jūra.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kaspijos jūra

Kaukazas

Elbrusas Kaukazas – regionas tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kaukazas

Keltų kalbos

Keltų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos kalbos, kilusios iš bendros keltų prokalbės.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Keltų kalbos

Keltiberai

Keltiberai – vėlyvosios Lateno kultūros keltų gentys, gyvenusios Romos imperijos laikais Ispanijos pusiasalyje, daugiausia dabartinės Ispanijos centrinėje dalyje šiaurinėje Portugalijoje Romos respublikos ir imperijos laikais.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Keltiberai

Kiaulė

Kiaulė, naminė kiaulė (Sus scrofa domesticus) yra kiaulinių (Suidae) šeimos visaėdis žinduolis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kiaulė

Kilmininkas

Kilmininkas – linksnis, įvardijantis subjekto modifikatorių (nurodo subjekto kilmę, priklausomybę, sandarą).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kilmininkas

Kinijos Liaudies Respublika

Kinija, oficialiai Kinijos Liaudies Respublika (KLR) – valstybė Rytų Azijoje, ketvirta pagal teritorijąvalstybė pasaulyje ir didžiausia pagal gyventojų skaičių (JT vertinimu, 2023 m. aplenkta Indijos).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kinijos Liaudies Respublika

Kiparisas

Kiparisas – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos plikasėklių medžių gentis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kiparisas

Kirčiuotė

Kirčiuotė – kirčiavimo paradigma.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kirčiuotė

Kirtis

Kirtis – vieno kurio nors skiemens išryškinimas tariant žodį.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kirtis

Klevas

180px Cukrinis klevas (''Acer saccharum'') Klevas (Acer) – sapindinių (Sapindaceae) šeimos, kaštoninių (Hippocastanoideae) pošeimio augalų gentis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Klevas

Klitikai

Klitikai – bekirčiai žodžiai (pavyzdžiui, įvardžiai arba dalelytės), gramatiškai savarankiški, bet fonologiškai priklausomi.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Klitikai

Kompensacinis pailgėjimas

Kompensacinis pailgėjimas – fonologijos ir istorinės kalbotyros reiškinys, kuomet pailgėja balsis, jei po jo einantis to paties skiemens priebalsis arba balsis nusilpsta, išnyksta.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kompensacinis pailgėjimas

Konjunktyvas

Konjuntyvas, arba subjunktyvas (arba modus subjunctivus), – keletas ypatingų nuosakos formų, būdingų daugumai indoeuropiečių kalbų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Konjunktyvas

Korėjiečių kalba

Korėjiečių kalba – kalba, kuria kalba korėjiečiai Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Korėjiečių kalba

Kornų kalba

Kornų kalba (Kornvalio keltų kalba, Kernowek) – kalba, priklausanti indoeuropiečių šeimai keltų kalbų grupei, britonų (britų) pogrupiui.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kornų kalba

Krymas

Krymo pusiasalio palydovinė nuotrauka Krymo pietinis krantas Jaltos apylinkėse Čufut Kalė masyvas Krymo kalnuose Krymas – pusiasalis ir istorinis regionas rytų Europoje, iš šiaurės pusės išsišauna į Juodąjąjūrą.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Krymas

Kukmedis

Kukmedis (Taxus) – pušainių (Pinopsida) klasės kukmedinių (Taxaceae) šeimos augalų gentis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kukmedis

Kurganų hipotezė

Vidurinio Stogo kultūra). Tamsiai oranžine spalva pažymėta teritorija, indoeuropiečių apgyvendinta apie 2500 m. pr. m. e., oranžine spalva – teritorija, apgyvendinta apie 1000 m. pr. m. e. Kurganų kultūra Kurganų hipotezė (arba „teorija“, „modelis“) – vienas iš indoeuropiečių kilmės aiškinimų, pagal kurį Ponto stepėje archeologinės kurganų kultūros (sąvoka apimanti duobinių kapų kultūrąir jos pirmtakes) žmonės greičiausiai kalbėjo indoeuropiečių prokalbe.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Kurganų hipotezė

Laringalų teorija

Laringalų teorija – indoeuropeistikos teorija, teigianti, kad indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojama keletas sąlygiškai laringalais vadinamų priebalsinių garsų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Laringalų teorija

Latvių kalba

Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Latvių kalba

Laukinis triušis

Laukinis triušis (Oryctolagus cuniculus) – kiškinių (Leporidae) šeimos, monotipinės laukinių triušių (Oryctolagus) genties žinduolių rūšis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Laukinis triušis

Lauramedis

Lauramedis (Laurus) – lauramedinių (Lauraceae) šeimos augalų gentis, paplitusi Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azorų ir Kanarų salose ir kt.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Lauramedis

Lūšys

Lūšys (Lynx) – katinių (Felidae) šeimos, mažųjų kačių (Felinae) pošeimio plėšriųjų žinduolių gentis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Lūšys

Leipcigo universitetas

Leipcigo universitetas 1900 m. Alberto biblioteka Botanikos sodas 1977 m. Chemijos fakultetas Augusto aikštė Leipcigo universitetas – vienas didžiausių Vokietijos ir seniausių Europos universitetų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Leipcigo universitetas

Leksema

Leksema ( ' žodis, posakis') kalbotyroje – žodis kaip abstraktus morfologinės analizės vienetas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Leksema

Leksika

Leksika (– žodinis) – kalbos žodžių visuma.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Leksika

Lenkų kalba

220px šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva) Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kuriąvartoja lenkai.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Lenkų kalba

Lietuvių kalba

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių kalba

Lietuvių raštų kalba

Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Lietuvių raštų kalba

Linksnis

Linksnių skaičius standartinėse Europos kalbose. Pilka spalva pažymėtos kalbos daiktavardžių nelinksniuoja. Linksnis – kalbos dalių galūnių kaitymas, kurį sąlygoja tam tikros kalbai būdingos gramatinės funkcijos sakinyje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Linksnis

Lokiniai

Lokiniai, arba meškiniai (Ursidae) – plėšriųjų žinduolių būrio šeima.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Lokiniai

Lotynų kalba

Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Lotynų kalba

Lyginamoji kalbotyra

Lyginamoji kalbotyra (arba lyginamoji filologija) – kalbotyros mokslo atšaka, nagrinėjanti kalbų tarpusavio ryšius.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Lyginamoji kalbotyra

Mažoji Azija

Mažoji Azija (žalia) Turkijos topografinis žemėlapis. Jos azijinė dalis sudaro AnatolijąMažoji Azija, arba Anatolija – pusiasalis Azijos žemyno vakaruose, tarp Juodosios jūros ir Viduržemio jūros, į rytus nuo Bosforo sąsiaurio ir Egėjo jūros.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Mažoji Azija

Mahabharata

Mahabharatos iliustracija Mahabharata – senovės indų epinė poema, vienas svarbiausių hinduizmo religinių tekstų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Mahabharata

Makedonų kalba

Makedonų kalba (македонски јазик) – pietų slavų kalba.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Makedonų kalba

Malajų-polineziečių kalbos

Malajų-polineziečių kalbos – austroneziečių šeimos grupė, viena iš dešimties ir pati gausiausia, paplitusi didžiuliame areale Indijos ir Ramiojo vandenyno salose, tik keletu šiai grupei priklausančių kalbų kalbama Azijos žemyninėje dalyje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Malajų-polineziečių kalbos

Marija Gimbutienė

Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (Marija Gimbutas, merg. Birutė Marija Alseikaitė, 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje – 1994 m. vasario 2 d. Los Andžele; 1994 m. gegužės 8 d. perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras bei suformulavusi Kurganų hipotezę.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Marija Gimbutienė

Medus

Medus Medus – saldus, tąsus skystis, bičių gaminamas iš žieduose esančio nektaro.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Medus

Meniečių kalba

Meniečių kalba, menksas (men. Gaelg, Gailck) – keltų kalbų grupės goidelų pogrupio kalba, kuria šnekama Meno saloje, esančioje Airijos jūroje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Meniečių kalba

Mesapių kalba

Mesapių kalba – išnykusi indoeuropiečių kalba, maždaug tarp VI ir I a. pr. m. e. vartota Apeninų pusiasalio pietryčiuose, Apulijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Mesapių kalba

Metodologija

Metodologija – metodų teorija; pažinimo pažangos sąlygų samprata, kuri apima mokslinės mąstysenos principus.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Metodologija

Mezolitas

Mezolitas (iš.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Mezolitas

Midus

Etiopijos midus Midus – fermentuotas alkoholinis gėrimas, gaminamas iš vandeniu atskiesto medaus, rauginamo su vyno mielėmis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Midus

Miguel Villanueva Svensson

Migelis Karlas Viljanueva Svensonas (g. 1973 m. Marbeljoje, Ispanijoje), p. 307 – ispanų kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentas, daktaras.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Miguel Villanueva Svensson

Mikėnai

Mikėnai – Senovės Graikijos miestas šiaurės rytų Peloponese.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Mikėnai

Mirusi kalba

Mirusi kalba – kalba, kuria niekas nebekalba kaip gimtąja.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Mirusi kalba

Modalumas (kalbotyra)

Modalumas (Lietuvių kalboje modalumas reiškiamas gramatinėmis, leksinėmis ir intonacinėmis priemonėmis. Gramatinėms priemonėms priskiriamos tam tikros veiksmažodžio formos: tariamoji ar netiesioginė nuosaka (pvz., Jis būtų geras mokytojas; Sakė, jis esąs išvažiavęs), esamojo laiko dalyviai su priešdėliu be- (pvz., Girdžiu, tėvas beatvažiuojąs), reikiamybės dalyviai (pvz., Šiuo atveju aptartinos visos galimybės).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Modalumas (kalbotyra)

Morfema

Morfema ('pavidalas, forma') – mažiausias kalbos vienetas, turintis tam tikrąreikšmę.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Morfema

Morfologija (kalbotyra)

Morfologija ('forma' + logos 'mokslas') – kalbotyros mokslo sritis, gramatikos sudedamoji dalis, nagrinėjanti kalbos dalis sudarančių žodžių gramatinę, semantinę ir morfeminę sudėtį, kaitybą, žodžio sandarąbei žodžių darybą.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Morfologija (kalbotyra)

Motina

Motina su vaiku Vladimiro Šv. Dievo Motinos ikona Motina (t. p. mama, mamytė, motulė, motutė, močia ir kt.) – moteris, turinti vaikų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Motina

Nacionalizmas

Katalonijos nepriklausomybę Nacionalizmas – ideologija, teigianti tam tikros gyventojų grupės nacionalinį (tautinį) bendrumąir siekianti sujungti šiągrupę tokio bendrumo pagrindu į valstybinį darinį.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Nacionalizmas

Nacizmas

Svastika – nacių simbolis Nacionalsocializmas, arba nacizmas (kartais vadinamas hitlerizmu) – kraštutinių dešiniųjų totalitarinė ideologija ir šios ideologijos įgyvendinimo praktika.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Nacizmas

Naminė bitė

Bitė, arba naminė bitė (Apis mellifera) – bitinių (Apoidea) antšeimio vabzdys.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Naminė bitė

Naminė ožka

Naminė ožka (Capra aegagrus hircus) – dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis, domestikuotas bezoarinio ožio (Capra aegagrus) porūšis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Naminė ožka

Naminė višta

Naminė višta arba višta (Gallus gallus domesticus)) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio naminis paukštis, domestikuota iš bankivinių vištų (Gallus gallus). Višta (patelė) su viščiukais Naminių vištų kiaušiniai.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Naminė višta

Naminis arklys

Kanopa Naminis arklys, arklys arba žirgas – arklinių (Equidae) šeimos porūšis, kuris kilęs iš tarpanų ir Prževalskio arklių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Naminis arklys

Naminis asilas

Naminis asilas (Equus africanus asinus) – naminis gyvulys, domestikuotas afrikinio asilo (Equus africanus) porūšis (arklinių šeima).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Naminis asilas

Naminis jautis

Naminis jautis, arba jautis, mot.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Naminis jautis

Narten esamasis laikas

Narten esamasis laikas – indoeuropiečių prokalbės veiksmažodžio kaitybos klasė, tokį pavadinimągavusi indoiranistės Johanos Narten garbei, ji nustatė egzistavus šiąveiksmažodžių klasę 1968 m.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Narten esamasis laikas

Naudininkas

Naudininkas – vienas iš netiesioginių linksnių, atsakantis į klausimąkam? Vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais į objektąnukreiptąir iš jo kylantį veiksmą, pvz., tiesioginis objektas perduodamas netiesioginiam − iš to ir kilo lotyniškas linksnio pavadinimas dativus 'duodamasis'.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Naudininkas

Neolitas

Neolito trobelės vidaus rekonstrukcija (Čatal Hiujukas) Vidurinio neolito kultūros Europoje (apie 4500 m. pr. m. e.) Neolitas (graikiškai νέος – naujas, λίθος – akmuo) – naujasis akmens amžius – paskutinė akmens amžiaus dalis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Neolitas

Nikolajus Andrejevas (1920)

Nikolajus Andrejevas (rus. Николай Дмитриевич Андреев, 1920 m. vasario 16 d. – 1997 m. lapkričio 15 d.) – sovietinis bei rusų kalbininkas, indoeuropeistas, filologijos mokslų daktaras, profesorius, vyresnysis mokslinis bendradarbis Rusijos mokslų akademijos Leningrado kalbotyros institute.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Nikolajus Andrejevas (1920)

Nikolajus Trubeckojus

Nikolajus Trubeckojus (Николай Сергеевич Трубецкой, 1890 m. balandžio 16 d. – 1938 m. birželio 25 d.) – rusų kalbininkas, literatūrologas, etnologas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Nikolajus Trubeckojus

Niujorkas

Niujorkas (oficialiai – Niujorko miestas,  – Naujojo Jorko miestas) – didžiausias JAV miestas, antrasis pagal dydį Šiaurės Amerikos miestas po Meksiko.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Niujorkas

Nivchių kalba

Nivchių kalba – kalba, vartojama nivchių tautybės žmonių, gyvenančių Išorinėje Mandžiūrijoje: Sachalino salos šiaurėje ir Amūro intako Amgūnės baseine.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Nivchių kalba

Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba

Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba – kalba, kurioje su galininko (akuzatyvo) reikalaujančiais veiksmažodžiais agentas (aktyvus veiksmo atlikėjas) reiškiamas vardininku (nominatyvu), o patientas (objektas, į kurį nukreiptas veiksmas) – galininku: pavyzdžiui, Saulė(vardininkas) apšviečia kiemą(galininkas).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba

Norvegų kalba

Norvegų kalba - indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kilusi iš germanų prokalbės ir priklausanti germanų kalbų šakai.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Norvegų kalba

Nostratinė kalba

Nostratinė kalba – hipotetinė pirminė kalba, kuria, pagal nostratinę teoriją, kalbėjo Eurazijos gyventojai.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Nostratinė kalba

Nuosaka

Veiksmažodžio nuosaka – veiksmažodžio forma, nurodanti veiksmo santykį su tikrove, nustatomąkalbančiojo asmens, ketinimus.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Nuosaka

Nuristaniečių kalbos

Nuristaniečių kalbos – viena iš trijų indoiranėnų kalbų šakų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Nuristaniečių kalbos

Olandų kalba

Olandų kalba, arba nyderlandų kalba (Nederlands) – iš germanų prokalbės kilusi vakarų germanų kalba, kuria kalba apie 22 milijonai žmonių, daugiausia Nyderlanduose ir Belgijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Olandų kalba

Olegas Trubačiovas

Olegas Trubačiovas (1930 m. spalio 23 d. Stalingradas, Rusijos TFSR – 2002 m. kovo 9 d. Maskva, Rusija) – tarybinis ir rusų kalbininkas slavistas, slavų kalbų etimologijos ir slavų onomastikos tyrėjas; lyginamosios – istorinės kalbotyros specialistas, leksikografas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Olegas Trubačiovas

Optatyvas

Optatyvas – viena iš indoeuropiečių prokalbei būdingų nuosakų, reiškiančių kalbėtojo norą, pageidavimą.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Optatyvas

Oswald Szemerényi

Osvaldas Semerenis (1913 m. rugsėjo 7 d. Londone, Anglijoje – 1996 m. gruodžio 29 d. Breisgau Freiburge, Vokietijoje) – vengrų ir britų indoeuropeistas, daug nuveikęs lyginamosios kalbotyros srityje, studijavęs indoiranėnų kalbas, prokalbės fonetinius dėsnius, laringalų teoriją.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Oswald Szemerényi

Pažyminys

Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? Skiriami į dẽrinamuosius ir nedẽrinamuosius pažyminius.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Pažyminys

Palatalizacija

Palatalizacija ('vidurinis gomurys') – liežuvio vidurinės dalies pakilimas prie kietojo gomurio ir viso liežuvio pasislinkimas į priekį, sukeliantis lūpinę, liežuvio priešakinę arba liežuvio užpakalinę priebalsio tartį, taip pat kokybinį priebalsio pokytį, dėl kurio prieš priešakinius balsius arba kietasis priebalsis tampa minkštuoju (palataliniu – suminkštintuoju, arba palatalizuotu – paminkštintuoju).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Palatalizacija

Paleobalkanų kalbos

Paleobalkanų kalbos Rytų Europoje V–I a. pr. m. e. Paleobalkanų kalbos – sąlyginis pavadinimas keleto indoeuropiečių kalbų, kurių vartotojai iki romėnų užkariavimo ir, matyt, tam tikrąlaikąpo to gyveno Balkanuose.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Paleobalkanų kalbos

Papildinys

Papildinys – sintaksės mokslo, kalbos dalių kategorija.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Papildinys

Papirusas

Papiruso ritinys (šiuolaikinė rekonstrukcija) Papirusas – rašymo pagrindo medžiaga Senovės Egipte, naudota nuo apie 3000 m. pr.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Papirusas

Paprastasis šamas

Paprastasis šamas, arba šamas (Silurus glanis) – šaminių (Siluridae) šeimos žuvis, panaši į vėgėlę.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Paprastasis šamas

Paprastasis bukas

Paprastasis bukas – bukinių (Fagaceae) šeimos, bukų (Fagus) genties lapus metančių medžių rūšis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Paprastasis bukas

Paprastasis karpis

Paprastasis karpis, karpis, paprastasis sazanas (Cyprinus carpio) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Paprastasis karpis

Paradigma (kalbotyra)

Paradigma ('pavyzdys, modelis') – morfologijoje kokio nors žodžio gramatinių formų sistema, visų to žodžio formų visuma.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Paradigma (kalbotyra)

Pasakėčia

Ezopas – pasakėčios pradininkas Pasakėčia – trumpas, pasakojamasis, alegorinės formos, dažniausiai eiliuotas kūrinys, turintis pamokomąją(didaktinę) arba kritinę mintį.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Pasakėčia

Perfektas

Perfektas, arba esamasis atliktinis laikas (iš 'tobulas, atliktas') – graikų, lotynų, sanskrito ir kai kurių kitų kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas vyko praeityje, o jo rezultatas arba tam tikros bendresnės pasekmės galioja dabartyje (angl. current relevance, aktualumo dabarčiai samprata).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Perfektas

Persų kalba

Persų kalba, arba farsi (.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Persų kalba

Pienas

Stiklinė pieno Pienas dažniausiai reiškia žinduolių patelių pieno liaukų gaminamąmaistingąskystį.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Pienas

Pietų slavų kalbos

Pietų slavų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų kalbų grupė.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Pietų slavų kalbos

Pietryčių Europa

Pietryčių Europa – geografinis bei geopolitinis terminas, apibūdinantis Balkanų pusiasalio valstybes, kartais įtraukiant ir Turkiją.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Pietryčių Europa

Pilkasis kiškis

Pilkasis kiškis, kiškis (Lepus europaeus), dažn.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Pilkasis kiškis

Pilkasis vilkas

Pilkasis vilkas (Canis lupus) – stambiausias iš visų laukinių šuninių (Canidae) šeimos žinduolis, visų naminių šunų protėvis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Pilkasis vilkas

Pliuskvamperfektas

Pliuskvamperfektas ('daugiau negu perfektas', t. y. 'daugiau negu atliktas (tobulas)') – veiksmažodžio forma, reiškianti seniau už kitąveiksmąnutikusį įvykį, dažniausiai senesnį laikąnegu reiškiama perfektu arba būtuoju laiku.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Pliuskvamperfektas

Polinksnis

Polinksnis – kalbos dalis, kuri atlieka tas pačias funkcijas kaip ir prielinksnis, bet nuo prielinksnio skiriasi tuo, kad eina ne prieš linksniuojamąjį žodį, o po jo.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Polinksnis

Ponto stepė

Ponto stepė Ponto stepė arba Ponto-Kaspijos stepė – didelės bemiškės teritorijos Europos rytiniame pakraštyje, tarp šiaurinio Juodosios jūros kranto vakaruose ir Kaspijos jūros bei Uralo kalnų rytuose.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Ponto stepė

Portugalų kalba

Portugalų kalba – romanų kalbų grupei priklausanti kalba, nepaisant to, kad kilo iš nedidelės šalies Portugalijos, tačiau dėl jos intensyvios kolonistinės politikos ši kalba plačiai paplito po pasaulį.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Portugalų kalba

Prancūzų kalba

Prancūzų kalba (français) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Prancūzų kalba

Prancūzija

Prancūzija, oficialiai Prancūzijos Respublika – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Prancūzija

Priešdėlis

Priešdėlis, arba prefiksas – afiksas, kuris eina prieš savarankiškų žodžių – daiktavardžių (pvz., „priemiestis“), būdvardžių (pvz., „apygeris“), veiksmažodžių („suprasti“), prieveiksmių (pvz., „paeiliui“) – šaknį.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Priešdėlis

Priebalsis

Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Priebalsis

Priegaidė

Priegaidė, arba muzikinis kirtis − kalbotyros terminas, reiškiantis žodžio arba frazės intonavimo būdą, kai kinta tariamų kirčiuoto skiemens dalių (morų) garso aukštis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Priegaidė

Priesaga

Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Priesaga

Prieveiksmis

Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Prieveiksmis

Prokalbė

Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusiąanksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Prokalbė

Prometėjas (2012 filmas)

Prometėjas – 2012 m. amerikiečių mokslinės fantastikos filmas, režisuotas Ridley Scott.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Prometėjas (2012 filmas)

Protėvynė

Protėvynė – hipotetinė geografinė vieta, iš kurios kilusi kokia nors kalbinė grupė.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Protėvynė

Puštūnų kalba

Puštūnų kalba, dar žinoma kaip afganų kalba, – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Afganistane ir šiaurės vakarų Pakistane.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Puštūnų kalba

Ramajana

Syta, Rama, Lakšmana ir Hanumanas – pagrindiniai epo herojai Ramajana (sudaryta iš Rāma + ayana) – pagarsėjusi senovės Indijos poeto Valmikio epinė poema, kurioje epiškai aprašomos Ramos ir jo žmonos Sitos kelionės (plg.).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Ramajana

Rasė

Rasė ('gentis, veislė') – antropologijos mokslo sąvoka, nusakanti istoriškai susiformavusiąžmonių grupę, gyvenančiątam tikroje teritorijoje (areale), turinčiąbendrąkilmę, bendrus paveldimus morfologinius (išorinius) ir fiziologinius požymius, kuriais skiriasi nuo kitų grupių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Rasė

Rasmus Rask

Rasmusas Kristianas Raskas (1787–1832) – XIX a. Danijos kalbininkas ir orientalistas, vienas iš indoeuropeistikos ir lyginamosios kalbotyros pradininkų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Rasmus Rask

Ratas

Teherane Ratas – apskritimo formos detalė, naudojama įrengimuose ir transporto priemonėse.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Ratas

Rūšis (gramatinė)

Rūšis kalbotyroje – veiksmažodžio gramatinė kategorija, leidžianti per veiksmažodžio argumentų sintaksinio vaidmens priešinimąkeisti tų argumentų pragmatinį rangą.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Rūšis (gramatinė)

Redukcija (kalbotyra)

Redukcija ('grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimąkalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Redukcija (kalbotyra)

Reduplikacija

Reduplikacija ( – 'sudvejinimas') – žodžio arba jo dalies atkartojimas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Reduplikacija

Religija

Įvairių religijų simboliai Religija – išgyventas susitikimas su šventybe ir jos paveikto žmogaus atsakomoji veikla.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Religija

Robert S. P. Beekes

Robertas Stefenas Paulas Bekesas (1937 m. rugsėjo 2 d. Harlemas, Nyderlandai – 2017 m. rugsėjo 21 d. Ugstgestas, Nyderlandai) – olandų kalbininkas, Leideno universiteto kalbotyros profesorius ir daugybės monografijų apie indoeuropiečių prokalbę autorius.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Robert S. P. Beekes

Romanų kalbos

Kultūrinė, bet neoficiali kalba. Rumunų. Romanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos italikų kalbų pogrupis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Romanų kalbos

Rudoji lapė

Rudoji lapė (Vulpes vulpes) – šuninių (Canidae) šeimos žinduolis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Rudoji lapė

Rusų kalba

Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Rusų kalba

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Rusija

Rusinų kalba

Rusinų kalba – rytų slavų pogrupio kalba, kuria kalba rusinai Užkarpatėje, Slovakijoje, Vengrijoje ir kai kuriose buvusios Jugoslavijos valstybėse, taip pat didelėse emigrantų bendruomenėse Kanadoje ir JAV.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Rusinų kalba

Rytų germanų kalbos

Rytų germanų kalbos – išnykusi indoeuropiečių šeimos, germanų kalbų grupė.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Rytų germanų kalbos

Rytų slavų kalbos

Rytų slavų kalbos – viena iš trijų regioninių slavų kalbos šakų, kuria šiuo metu kalbama Rytų Europoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Rytų slavų kalbos

Sanskritas

Sanskritas (skr. संस्कृत.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Sanskritas

Satemizacija

Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Satemizacija

Semantika

Semantika ('reikšminis') ― šiuolaikinės kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos vienetų reikšmes: prozodikos elementus, morfemas, žodžius, įvairius žodžių junginius, frazes, sakinius, įvairias diskurso dalis ir kt.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Semantika

Semerenio dėsnis

Semerenio dėsnis – O. Semerenio atrastas fonetinis dėsnis, galiojęs ankstyvuoju indoeuropiečių prokalbės laikotarpiu.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Semerenio dėsnis

Semitų-chamitų kalbos

Semitų-chamitų kalbos, arba afroazinės kalbos – kalbų šeima, paplitusi šiaurės ir rytų Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Semitų-chamitų kalbos

Senoji bažnytinė slavų kalba

Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – pirmoji literatūrinė slavų kalba, sudaryta X a. Salonikų apylinkėse, Graikijos Makedonijoje vartotos slavų tarmės pagrindu.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Senoji bažnytinė slavų kalba

Senoji rusų kalba

Senoji rusų kalba, arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Senoji rusų kalba

Senoji venetų kalba

Senoji venetų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota venetų tautos, gyvenusios Adrijos jūros šiaurinėse pakrantėse, į šiaurės rytus nuo Po deltos (dab. Italijos Venetas, dalis Slovėnijos).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Senoji venetų kalba

Senovės graikų kalba

Senovės graikų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Senovės graikų kalba

Senovės makedonų kalba

Pelos užrašas Senovės makedonų kalba – senovės makedonų kalba arba senovės graikų kalbos tarmė, ar atskira helėnų kalba, kuri buvo vartojama Makedonijos karalystėje 1-ajame tūkstantmetyje pr.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Senovės makedonų kalba

Senovės skandinavų kalba

Senovės skandinavų kalba, arba senovės norvegų kalba, – šiaurės germanų kalba, apytiksliai iki 1300 m. vartota Skandinavijos gyventojų. Kalba maždaug aštuntame amžiuje išsivystė iš skandinavų prokalbės, kuri savo ruožtu kilusi iš germanų prokalbės.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Senovės skandinavų kalba

Serbų-kroatų kalba

Serbų-kroatų kalba (cрпскохрватски / srpskohrvatski) – pietų slavų kalba, kurios paplitimo arealas apima dabartinės Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos ir Juodkalnijos teritorijas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Serbų-kroatų kalba

Sergejus Starostinas

Sergejus Starostinas (1953 m. kovo 24 d. Maskva, Tarybų Rusija – 2005 m. rugsėjo 30 d. Maskva, Rusija) – rusų istorinės-lyginamosios kalbotyros ir filologijos specialistas, bene žinomiausias dėl hipotetinių prokalbių rekonstrukcijos, įskaitant prieštaringai vertinamąAltajaus kalbų teoriją, Dene-Kaukazo kalbų hipotezės sudarymąir jo teikiamas dar ankstesnes borėjų kalbas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Sergejus Starostinas

Sesuo

„Dvi seserys“. William-Adolphe Bouguereau paveikslas Sesuo (šnek. sesė) – artimos kraujo giminaitės variantas, moteriškos lyties sibsas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Sesuo

Sibiras

       Sibiro federalinė apygarda        Geografinis Sibiras        Sibiras plačiąja (tradicine) prasme Sibiras – didelis gamtinis regionas, užimantis rytinę Rusijos dalį ir iš dalies sutampantis su Šiaurės Azija.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Sibiras

Siekinys

Siekinys, arba supinas, supynas – neasmenuojama veiksmažodžio forma, su slinkties veiksmažodžiais paprastai vartojama tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Siekinys

Skaitvardis

Skaitvardis − savarankiška kalbos dalis, kuri nurodo patį skaičių, daiktų skaičių arba vietąskaičiuojamoje eilėje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Skaitvardis

Skandinavų kalbos

Šiaurės germanų kalbos, arba skandinavų kalbos, – vartojamos Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Farerų salose, Grenlandijoje (greta grenlandų kalbos), Suomijoje (regionuose greta suomių kalbos, kur koncentruojasi Suomijos švedai) kaip valstybinės tų šalių kalbos.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Skandinavų kalbos

Skandinavija

Skandinavija – regionas Šiaurės Europoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Skandinavija

Sklandieji priebalsiai

Sklandieji priebalsiai, arba balsingieji priebalsiai, pusbalsiai – arba tipo sonantai balsingoje skiemens dalyje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Sklandieji priebalsiai

Skolinys

Skolinys – žodis, frazė, perimta iš kitos kalbos.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Skolinys

Slavų kalbos

Slavų kalbos – artimai susijusių indoeuropiečių kalbų grupė, kilusi iš slavų prokalbės.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Slavų kalbos

Slavų prokalbė

Koločino kultūrų kompleksas. Tikėtina, kad ši sritis atitinka slavų prokalbės paplitimo arealą. Slavų prokalbė, arba praslavų kalba, – prokalbė, iš kurios kilo slavų kalbos.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Slavų prokalbė

Slovakų kalba

Slovakų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, vakarų slavų kalbų šakai (kartu su lenkų, čekų ir sorbų kalbomis).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Slovakų kalba

Slovėnų kalba

Slovėnų kalba – pietų slavų kalba, vartojama slovėnų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Slovėnų kalba

Stepė

Vakarų Kazachstano stepė ankstyvąpavasarį Stepė (rusų k.: степь; kazachų k.: дала) – sausringa, daugiamečiais žolynais padengta lyguma.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Stepė

Supletyvizmas

Supletyvizmas (iš 'papildymas') − žodžio formų sudarymas iš skirtingų šaknų, kamienų, priesagų ar galūnių, kurių negalima paaiškinti sisteminiais žodžio dalių pokyčiais ar garsų kaita.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Supletyvizmas

Taksonas

Afrikiniai drambliai iš ''Loxodonta'' genties yra plačiai pripažintas taksonas. Taksonas – tam tikro giminingumo organizmų grupė biologinėje organizmų klasifikacijoje, turinti unikalų pavadinimą.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Taksonas

Tamaz Gamkrelidze

Tamazas Gamkrelidzė (1929 m. spalio 23 d. – 2021 m. vasario 10 d.) – Gruzijos kalbininkas, orientalistas, indoeuropeistas, tikrasis TSRS mokslų akademijos narys (1984), Rusijos mokslų akademijos akademikas (1991), Gruzijos mokslų akademijos prezidentas (2005–2013).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Tamaz Gamkrelidze

Tarinys

Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, pasakanti pagrindinį sakinio veiksmą, veikėjo būsenąar jo ypatybę.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Tarinys

Tarmė

Tarmė, arba dialektas – kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Tarmė

Tauras

Tauras (Bos primigenius) – išnykęs dykaraginių (Bovidae) žinduolių būrio, jaučių (Bovinae) pošeimio gyvūnas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Tauras

Tėvas

Tėvas su vaiku Tėvas – vyras santykyje su savo vaikais, vienas iš tėvų (kitas – motina).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Tėvas

Teheranas

Teheranas (arba Tehran) – miestas šiaurės Irane, šalies didžiausias miestas ir sostinė.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Teheranas

Thomas Burrow

Tomas Barou (1909 m. birželio 29 d. Leko kaimas, Lankašyras, Jungtinė Karalystė – 1986 m. birželio 8 d.) – britų indologas, kalbininkas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Thomas Burrow

Tocharų kalbos

Tocharų kalbos – indoeuropiečių kalbų, kurios III–II tūkstantmetyje pr.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Tocharų kalbos

Toninė kalba

Toninių kalbų pasiskirstymas Toninė kalba – kalba, kurioje skirtingi žodžių tonai (savita intonacija) keičia žodžių reikšmę, net jei kitais atžvilgiais žodžiai vienodi.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Toninė kalba

Trakų kalba

Trakų kalba – indoeuropiečių šeimai priklausanti kalba, viena senųjų kalbų, vartotų Balkanuose Antikos laikais.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Trakų kalba

Tuščia aibė

Tuščia aibė. Matematikoje tuščia aibė - aibė, kuri neturi nei vieno elemento.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Tuščia aibė

Ukraina

Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Ukraina

Ukrainiečių kalba

Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Ukrainiečių kalba

Upėtakis

Upėtakis (Salmo trutta) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Upėtakis

Upinis bebras

Upinis bebras (Castor fiber) – bebrinių (Castoridae) šeimos, stambiausias Lietuvos graužikas, sveriantis 20–26 kg.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Upinis bebras

Uralo kalbos

Uralo kalbos – iš Uralo prokalbės kilusi kalbų šeima, apimanti apie 30 kalbų, kuriomis šneka apie 20 milijonų žmonių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Uralo kalbos

Uralo kalnai

Priepoliarės Uralas Uralo žemėlapis Uralo kalnai – šiaurės – pietų kryptimi besidriekianti kalnų sistema Rusijoje, sudaranti Azijos ir Europos žemynų ribą.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Uralo kalnai

V amžius

Penktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 500 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir V amžius

Vakarų germanų kalbos

Vakarų germanų kalbos yra didžiausia germanų kalbų atšaka.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vakarų germanų kalbos

Vakarų slavų kalbos

Vakarų slavų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų kalbų grupė.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vakarų slavų kalbos

Vakernagelio dėsnis

Vakernagelio dėsnis – Šveicarijos kalbininko Jakobo Vakernagelio suformuluota taisyklė, nustatanti indoeuropiečių prokalbės bekirčių žodžių padėtį.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vakernagelio dėsnis

Valų kalba

Valų kalba, arba velsiečių kalba (savivardis Cymraeg, tarti, arba y Gymraeg, tarti) – skirtingai nuo Velso anglų kalbos (Velse susidariusios anglų kalbos tarmės), priklauso keltų kalbų britų pogrupiui.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Valų kalba

Valgomoji druska

Valgomoji druska druskinėje. Druska – mineralas, kurio reikšmingądalį sudaro natrio chloridas (NaCl).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Valgomoji druska

Valtis

Galvės ežere Valtis – mažas laivas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Valtis

Vardažodis

Vardažodis ('vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vardažodis

Vardininkas

Vardininkas – linksnis, įvardijantis subjektą(kuris atlieka veiksmą, turi tam tikras savybes ir t. t.). Vardininkas atsako į klausimąkas? koks? kuris?.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vardininkas

Václav Blažek

Vaclavas Blažekas (1959 m. balandžio 23 d. Sokolovas, Čekoslovakija) – čekų kalbininkas, lyginamosios-istorinės kalbotyros specialistas, Masaryko universiteto (Brno, Čekija) profesorius, taip pat dėsto Vakarų Čekijos universitete Pilzene.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Václav Blažek

Vežimas

Vežimas Vežimas, ratai – gyvulių, rečiau žmonių traukiama susisiekimo priemonė, turinti ratus (tekinius).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vežimas

Vedų kalba

XIX a. Rigvedos rankraštis vedų kalba Vedų kalba arba Vedų sanskritas – indoarijų kalba, laikoma klasikinio sanskrito pirmtake bei viena ankstyviausių indoiranėnų prokalbės atšakų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vedų kalba

Vedos

Vedos – kanonizuotas sakralinis senovės arijų tekstų rinkinys, dabartiniame hinduizme laikomas pirmuoju dievišku garsu, pirminiu tekstu.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vedos

Veikslas

Véikslas – veiksmažodžio kategorija, rodanti veiksmo suvokimąlaiko atžvilgiu – ar veiksmas tebetrunka, ar baigęsis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Veikslas

Veiksmažodis

Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmąar būsenąir atsako į klausimus kąveikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka? Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksmažodis

Veiksnys

Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimąkas? ir todėl dažniausiai yra reiškiama linksniuojamųjų kalbos dalių vardininku.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Veiksnys

Velsas

Velsas – teritorija Britanijos saloje, Jungtinės Karalystės dalis.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Velsas

VI amžius

Šeštasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 600 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir VI amžius

VI amžius pr. m. e.

Šeštasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 600 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 501 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir VI amžius pr. m. e.

Viačeslavas Ivanovas

Viačeslavas Ivanovas (1929 m. rugpjūčio 21 d. Maskvoje, Rusijoje – 2017 m. spalio 7 d. Los Andžele, JAV) – Rusijos kalbininkas, vertėjas, semiotikas ir antropologas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Viačeslavas Ivanovas

Viduržemio jūra

Viduržemio jūra – vidinė, tarpžemyninė Atlanto vandenyno jūra tarp Europos, Afrikos ir Azijos žemynų.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Viduržemio jūra

Vidurinė Azija

Vidurinės Azijos apytikrės ribos ir sąvokos: '''Ruda spalva''' – TSRS laikais priimta sąvoka, '''ruda ir šviesiai ruda''' (įskaitant Kazachiją) – šių laikų dažniausia sąvoka, '''ruda, šviesiai ruda bei tamsiai gelsva''' – UNESCO priimta sąvoka Vidurinė Azija siauresne sąvoka – regionas tarp Amudarjos ir Syrdarjos upių, o platesne sąvoka – visos buvusių tarybinių Azijos valstybių teritorijos (Kazachija, Kirgizija, Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vidurinė Azija

Vidurio Europa

Kultūriniai Europos regionai. Vidurio Europa – mėlyna Centrinė Europa, arba Vidurio Europa – regionas, užimantis ne visuomet taip pat nusakomąteritorijąEuropos centrinėje dalyje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vidurio Europa

Vietininkas

Vietininkas – linksnis, nurodantis vietą(locus).

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vietininkas

Vietovardis

Vietovardis (arba toponimas; nuo  – „vieta“, ὄνομα – „vardas“) – tikrinis bet kokio geografinio objekto (vietovės) pavadinimas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vietovardis

VIII amžius

Aštuntasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 800 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir VIII amžius

Vilna

Vilna Vilna – pluoštas, esantis avių ir kitų panašių gyvūnų kailio plaukai.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vilna

Vladislavas Ilič Svityčius

Vladislavas Ilič Svityčius (1934 m. rugsėjo 12 d. Kijeve, Ukrainoje – 1966 m. rugpjūčio 22 d. Ščiolkove, Maskvos srityje) – iš Ukrainos kilęs Rusijos kalbininkas komparatyvistas, įnešęs didelį indėlį į slavų kalbų akcentologijąir ginčytinąnostratinę teoriją.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vladislavas Ilič Svityčius

Vokiečių aukštaičių tarmė

Badeno-Viurtembergo žemėje („Mes mokame viską, išskyrus bendrinę vokiečių kalbą“) Vokiečių aukštaičių tarmė (kalba) (iš 'aukštas' + 'vokiečių k.') – vakarų germanų kalboms priklausanti tarmė.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių aukštaičių tarmė

Vokiečių kalba

Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vokiečių kalba

Vokietija

Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vokietija

Volga

Volga (mord. Рав,; antikos laikais vadinta Ra, viduramžiais – Itilis) – ilgiausia Europos upė europinėje Rusijos dalyje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Volga

Vynas

Vynas – natūralus alkoholinis gėrimas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vynas

Vynuogė

Mėlynosios vynuogės Žaliosios vynuogės Vynuogė – mėsinga vynmedinių (Vitaceae) šeimos vynmedžių (Vitis) uoga.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Vynuogė

William Jones

Viljamas Džounsas (William Jones, 1746 m. rugsėjo 28 d. – 1794 m. balandžio 27 d.) – anglų filologas, vertėjas, vienas mokslinių Indijos studijų bei lyginamosios kalbotyros pradininkų Europoje.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir William Jones

William Riegel Schmalstieg

Viljamas Rygelis Šmòlstygas (1929 m. spalio 3 d. Sejeris, Pensilvanija, JAV ― 2021 m. sausio 22 d. Lankasteris, Pensilvanija, JAV) – JAV kalbininkas, baltistas, slavistas, indoeuropeistas, vertėjas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir William Riegel Schmalstieg

Wolfram Euler

Volframas Oileris (1950 m. gegužės 5 d.) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Wolfram Euler

XIV amžius

Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir XIV amžius

XIV amžius pr. m. e.

Keturioliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1400 m. pr. m. e. sausio 1 dienąir pasibaigęs 1301 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir XIV amžius pr. m. e.

XIX amžius

Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir XIX amžius

XVI amžius

Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir XVI amžius

XVIII amžius

Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir XVIII amžius

XVIII amžius pr. m. e.

XVIII a. pr. m. e. stelos su Hamurabio teisynu fragmentas XVIII a. pr. m. e. Babilonijos žemėlapis XVIII a. pr. m. e. Vėlyvosios Sia dinastijos bronzinis indas vynui Aštuonioliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1800 m.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir XVIII amžius pr. m. e.

XX amžius

Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir XX amžius

Zigmas Zinkevičius

Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir Zigmas Zinkevičius

1814 m.

1814 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1814 m.

1816 m.

1816 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1816 m.

1818 m.

1818 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1818 m.

1832 m.

1832 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1832 m.

1838 m.

1838 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1838 m.

1851 m.

1851 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1851 m.

1856 m.

1856 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1856 m.

1861 m.

1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1861 m.

1868 m.

1868 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1868 m.

1875 m.

1875 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1875 m.

1878 m.

1878 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1878 m.

1879 m.

1879 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1879 m.

1886 m.

1886 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1886 m.

1891 m.

1891 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1891 m.

1901 m.

1901 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1901 m.

1903 m.

1903 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1903 m.

1906 m.

1906 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1906 m.

1926 m.

1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1926 m.

1927 m.

1927 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1927 m.

1934 m.

1934 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1934 m.

1936 m.

1936 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1936 m.

1956 m.

1956 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1956 m.

1957 m.

1957 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1957 m.

1965 m.

1965 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1965 m.

1972 m.

1972 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1972 m.

1987 m.

1987 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1987 m.

1989 m.

1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 1989 m.

2 tūkstantmetis pr. m. e.

valstybės Trundholmo saulės vežimas, ~XV a. pr. m. e. indoeuropiečių dirbinys Antrasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, besitęsęs nuo 2000-ųjų m. pr.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 2 tūkstantmetis pr. m. e.

2012 m.

2012 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 2012 m.

2016 m.

2016 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 2016 m.

3 tūkstantmetis pr. m. e.

Trečiasis tūkstantmetis prieš mūsų erąprasidėjo 3000-aisiais pr.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 3 tūkstantmetis pr. m. e.

5 tūkstantmetis pr. m. e.

Penktasis tūkstantmetis prieš mūsų erą – tūkstantmetis, trukęs nuo 5000-ųjų m. pr.

Peržiūrėti Indoeuropiečių prokalbė ir 5 tūkstantmetis pr. m. e.

Taip pat žiūrėkite

Bronzos amžius

• Bronzos amžius
• Indoeuropiečių prokalbė
• Khopešas

Indoeuropiečių kalbos

• Albanų kalba
• Anatolų kalbos
• Armėnų kalba
• Baltų kalbos
• Baltų prokalbė
• Baltų-slavų kalbos
• Germanų kalbos
• Indoarijų kalbos
• Indoeuropiečių kalbos
• Indoeuropiečių prokalbė
• Indoiranėnų kalbos
• Iranėnų kalbos
• Italikų kalbos
• Italikų-keltų kalbos
• Paleobalkanų kalbos
• Slavų kalbos
• Tocharų kalbos
• Vedų kalba

, Įnagininkas, Įvardis, Žemdirbystė, Čatal Hiujukas, Čiukčių-kamčiadalų kalbos, Émile Benveniste, Balkanai, Balsaskylė, Balsis, Baltarusių kalba, Baltų kalbos, Baltų prokalbė, Baltų-slavų kalbos, Baltijos jūra, Būdvardis, Būtasis laikas, Beždžionės, Bendratis, Bengalų kalba, Benjamin W. Fortson IV, Beržas, Bernard Comrie, Borealinė kalba, Borneo, Brūkšnelis (diakritinis ženklas), Bretonų kalba, Briedis, Britų kalbos, Bukas, Bulgarų kalba, Christianus Cornelius Uhlenbeck, Cirkumfleksas, Civilizacija, Daiktavardis, Dakų kalba, Dalelytė, Dalyvis (gramatika), Danų kalba, Daugiskaita, Desideratyvas, Donald Ringe, Drambliniai, Dravidų kalbos, Dvigarsis, Dviskaita, Elamitų kalba, Elniniai, Enklitikai, Ergatyvas, Eskimų-aleutų kalbos, Etimologija, Etruskų kalba, Eurazija, Europa, Europinis upinis ungurys, Far Cry Primal, Farerų kalba, Ferdinand de Saussure, Filipas Fortunatovas, Fleksinė kalba, Fonema, Fonetika, Fonologija, Franz Bopp, Frederik Kortlandt, Frygų kalba, Fryzų kalbos, Galūnė (kalbotyra), Galų kalba, Galininkas, GameSpot, Germanų kalbos, Germanų prokalbė, Gilė, Gintaras, Glotalizacija, Glotochronologija, Gluosnis, Goidelų kalbos, Gotų kalba, Graikų kalba, Gramatika, Gramatinė giminė, Gramatinis laikas, Gramatinis skaičius, Greville G. Corbett, Grimo dėsnis, Gruzija, Gustaf Kossinna, Gyvumas (kalbotyra), Hermann Hirt, Hetitų kalba, Himalajai, Hindustano kalba, Hipotezė, Holger Pedersen, Homeras, Huritų-urartų kalbos, Ieva, Igoris Djakonovas, II amžius, Iliatyvas, Ilyrų kalbos, Imperfektas, Indija, Indijos subkontinentas, Indoarijų kalbos, Indoarijų superstratas Mitanyje, Indoeuropeistika, Indoeuropiečiai, Indoeuropiečių kalbos, Indoeuropiečių protėvynė, Indoiranėnų kalbos, Indologija, Indostanas, Injunktyvas, Intarpas, Iranas, Iranėnų kalbos, Islandų kalba, Ispanų kalba, Italų kalba, Italikų kalbos, Italikų-keltų kalbos, IX amžius, Izoliacinė kalba, Jan Safarewicz, Jaunagramatikiai, Jaustukas, Jerzy Kuryłowicz, Jooseppi Julius Mikkola, Joseph Vendryes, Jukagyrų kalbos, Julius Pokorny, Jungas, Jungtukas, Juodoji jūra, Juostinės keramikos kultūra, Kašubų kalba, Kaityba (kalbotyra), Kalbinis sluoksnis, Kalbos dalis, Kalbos garsas, Kamienas (kalbotyra), Karl Brugmann, Kartvelų kalbos, Kaspijos jūra, Kaukazas, Keltų kalbos, Keltiberai, Kiaulė, Kilmininkas, Kinijos Liaudies Respublika, Kiparisas, Kirčiuotė, Kirtis, Klevas, Klitikai, Kompensacinis pailgėjimas, Konjunktyvas, Korėjiečių kalba, Kornų kalba, Krymas, Kukmedis, Kurganų hipotezė, Laringalų teorija, Latvių kalba, Laukinis triušis, Lauramedis, Lūšys, Leipcigo universitetas, Leksema, Leksika, Lenkų kalba, Lietuvių kalba, Lietuvių raštų kalba, Linksnis, Lokiniai, Lotynų kalba, Lyginamoji kalbotyra, Mažoji Azija, Mahabharata, Makedonų kalba, Malajų-polineziečių kalbos, Marija Gimbutienė, Medus, Meniečių kalba, Mesapių kalba, Metodologija, Mezolitas, Midus, Miguel Villanueva Svensson, Mikėnai, Mirusi kalba, Modalumas (kalbotyra), Morfema, Morfologija (kalbotyra), Motina, Nacionalizmas, Nacizmas, Naminė bitė, Naminė ožka, Naminė višta, Naminis arklys, Naminis asilas, Naminis jautis, Narten esamasis laikas, Naudininkas, Neolitas, Nikolajus Andrejevas (1920), Nikolajus Trubeckojus, Niujorkas, Nivchių kalba, Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba, Norvegų kalba, Nostratinė kalba, Nuosaka, Nuristaniečių kalbos, Olandų kalba, Olegas Trubačiovas, Optatyvas, Oswald Szemerényi, Pažyminys, Palatalizacija, Paleobalkanų kalbos, Papildinys, Papirusas, Paprastasis šamas, Paprastasis bukas, Paprastasis karpis, Paradigma (kalbotyra), Pasakėčia, Perfektas, Persų kalba, Pienas, Pietų slavų kalbos, Pietryčių Europa, Pilkasis kiškis, Pilkasis vilkas, Pliuskvamperfektas, Polinksnis, Ponto stepė, Portugalų kalba, Prancūzų kalba, Prancūzija, Priešdėlis, Priebalsis, Priegaidė, Priesaga, Prieveiksmis, Prokalbė, Prometėjas (2012 filmas), Protėvynė, Puštūnų kalba, Ramajana, Rasė, Rasmus Rask, Ratas, Rūšis (gramatinė), Redukcija (kalbotyra), Reduplikacija, Religija, Robert S. P. Beekes, Romanų kalbos, Rudoji lapė, Rusų kalba, Rusija, Rusinų kalba, Rytų germanų kalbos, Rytų slavų kalbos, Sanskritas, Satemizacija, Semantika, Semerenio dėsnis, Semitų-chamitų kalbos, Senoji bažnytinė slavų kalba, Senoji rusų kalba, Senoji venetų kalba, Senovės graikų kalba, Senovės makedonų kalba, Senovės skandinavų kalba, Serbų-kroatų kalba, Sergejus Starostinas, Sesuo, Sibiras, Siekinys, Skaitvardis, Skandinavų kalbos, Skandinavija, Sklandieji priebalsiai, Skolinys, Slavų kalbos, Slavų prokalbė, Slovakų kalba, Slovėnų kalba, Stepė, Supletyvizmas, Taksonas, Tamaz Gamkrelidze, Tarinys, Tarmė, Tauras, Tėvas, Teheranas, Thomas Burrow, Tocharų kalbos, Toninė kalba, Trakų kalba, Tuščia aibė, Ukraina, Ukrainiečių kalba, Upėtakis, Upinis bebras, Uralo kalbos, Uralo kalnai, V amžius, Vakarų germanų kalbos, Vakarų slavų kalbos, Vakernagelio dėsnis, Valų kalba, Valgomoji druska, Valtis, Vardažodis, Vardininkas, Václav Blažek, Vežimas, Vedų kalba, Vedos, Veikslas, Veiksmažodis, Veiksnys, Velsas, VI amžius, VI amžius pr. m. e., Viačeslavas Ivanovas, Viduržemio jūra, Vidurinė Azija, Vidurio Europa, Vietininkas, Vietovardis, VIII amžius, Vilna, Vladislavas Ilič Svityčius, Vokiečių aukštaičių tarmė, Vokiečių kalba, Vokietija, Volga, Vynas, Vynuogė, William Jones, William Riegel Schmalstieg, Wolfram Euler, XIV amžius, XIV amžius pr. m. e., XIX amžius, XVI amžius, XVIII amžius, XVIII amžius pr. m. e., XX amžius, Zigmas Zinkevičius, 1814 m., 1816 m., 1818 m., 1832 m., 1838 m., 1851 m., 1856 m., 1861 m., 1868 m., 1875 m., 1878 m., 1879 m., 1886 m., 1891 m., 1901 m., 1903 m., 1906 m., 1926 m., 1927 m., 1934 m., 1936 m., 1956 m., 1957 m., 1965 m., 1972 m., 1987 m., 1989 m., 2 tūkstantmetis pr. m. e., 2012 m., 2016 m., 3 tūkstantmetis pr. m. e., 5 tūkstantmetis pr. m. e..

Unijapedija yra sąvoka žemėlapį ar semantinį tinklą, organizuotu kaip enciklopedijos - žodyno. Ji suteikia trumpą apibrėžimą kiekviena sąvoka ir jos santykius.

Tai yra milžiniškas internete psichikos žemėlapis, kuris tarnauja kaip koncepcijos diagramas. Tai laisvai naudoti ir kiekvienas gaminys, ar dokumentas gali būti atsisiųsta. Tai įrankis, išteklių arba nuoroda studijų, mokslinių tyrimų, švietimo, mokymosi ar mokymo, kuris gali būti naudojamas mokytojų, pedagogų, mokinių ir studentų; už akademinio pasaulio: mokyklų, pirminė, antrinė, vidurinės mokyklos, vidurinės techninės laipsnį, kolegijoje, universitete, bakalauro, magistro ar daktaro laipsnius; už dokumentų, ataskaitų, projektų, idėjų, dokumentų, tyrimų santraukos arba baigiamasis darbas. Čia yra apibrėžimas, paaiškinimai, aprašymas, arba vienas didelis, dėl kurių jums reikia informacijos prasmė, ir jų atitinkamas sąvokas kaip žodynėlis sąrašas. Turimas Lietuvos, Anglų, Ispanų, Portugalų, Japonijos, Kinijos, Prancūzų kalba, Vokiečių kalba, Italų kalba, Lenkas, Olandų, Rusų, Arabiškas, Hindi, Švedijos, Ukrainiečių, Vengrų, Katalonų, Čekijos, Hebrajų, Danų, Suomijos, Indoneziečių, Norvegijos, Rumunų, Turkų kalba, Vietnamiečių, Korėjiečių, Thai, Graikų kalba, Bulgarų kalba, Kroatų, Slovakijos, Filipinų, Latvijos, Estijos ir Slovėnų Daugiau kalbų netrukus.

Informacija pagrįsta Vikipedijos straipsniais ir kitais „Wikimedia“ projektais, ir ji pateikiama pagal Creative Commons Attribution-ShareAlike licenciją.

Unijapedija nėra patvirtinta Wikimedia Foundation ir nėra su juo susijusi.

„Google Play“, „Android“ ir „Google Play“ logotipas yra „Google Inc.“ prekių ženklai.

Privatumo politika