Greičiau nei naršyklėje!
16 santykiai: Astronomija, Didysis sprogimas, Elektronas, Euklidinė erdvė, Metras, Neutrinas, Neutronas, Parsekas, Protonas, Sekundė, Tamsioji energija, Tamsioji medžiaga, Visata, Visatos plėtimasis, WMAP, 1980 m..
Astronomija
Šiaurės Amerikos ūkas Astronomija – mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimąir aiškinimą.
Nauja!!: Infliacija (astronomija) ir Astronomija · Žiūrėti daugiau »
Didysis sprogimas
Visatos kūrimasis iš Didžiojo sprogimo Didysis sprogimas – sąvoka, Didžiojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo momentą.
Nauja!!: Infliacija (astronomija) ir Didysis sprogimas · Žiūrėti daugiau »
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Nauja!!: Infliacija (astronomija) ir Elektronas · Žiūrėti daugiau »
Euklidinė erdvė
Kiekvienas taškas 3-matėje Euklidinėje erdvėje yra apibrėžiamas trimis koordinatėmis. Euklidinė erdvė – realiųjų skaičių vektorinė n - matė erdvė, kurioje yra apibrėžta skaliarinė sandauga.
Nauja!!: Infliacija (astronomija) ir Euklidinė erdvė · Žiūrėti daugiau »
Metras
iridžio lydinio prototipas naudotas nuo 1889 m. iki 1960 m. Metras (žymima m; iš sen. 'matas, matuoklė') – ilgio arba atstumo matas, bazinis SI sistemos vienetas.
Nauja!!: Infliacija (astronomija) ir Metras · Žiūrėti daugiau »
Neutrinas
Neutrinas (simbolis \nu\) – elementarioji dalelė, stabilus neutralus leptonas.
Nauja!!: Infliacija (astronomija) ir Neutrinas · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Infliacija (astronomija) ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Parsekas
1 parsekas ('''E''' – Žemė, '''S''' – Saulė Parsekas (pc) – astronominis ilgio vienetas, lygus 3,085678×1013 km (3,26 šviesmečio).
Nauja!!: Infliacija (astronomija) ir Parsekas · Žiūrėti daugiau »
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Nauja!!: Infliacija (astronomija) ir Protonas · Žiūrėti daugiau »
Sekundė
Sekundė – laiko matavimo vienetas, bazinis SI ir CGS sistemų vienetas.
Nauja!!: Infliacija (astronomija) ir Sekundė · Žiūrėti daugiau »
Tamsioji energija
Tamsioji energija – hipotetinė energijos forma, kuri yra kiekvienoje erdvės vietoje ir turėtų būti atsakinga už neseniai atrastągreitėjantį Visatos plėtimąsi.
Nauja!!: Infliacija (astronomija) ir Tamsioji energija · Žiūrėti daugiau »
Tamsioji medžiaga
Tamsioji medžiaga (kartais naudojamas terminas nematomoji medžiaga arba tamsioji materija) – hipotetinė nežinomos sudėties medžiaga (arba astronominiai objektai), kuri nespinduliuoja ar neatspindi elektromagnetinių bangų, tačiau jos buvimas yra atrandamas iš gravitacinio poveikio matomai (šviečiančiai arba sugeriančiai) medžiagai.
Nauja!!: Infliacija (astronomija) ir Tamsioji medžiaga · Žiūrėti daugiau »
Visata
Visata – erdvės atžvilgiu beribis, o laiko – kintantis materialusis pasaulis, kartais vadinamas kosmosu.
Nauja!!: Infliacija (astronomija) ir Visata · Žiūrėti daugiau »
Visatos plėtimasis
Visatos plėtimasis – nuolatinis atstumo tarp toli vienas nuo kito esančių kosminių objektų didėjimas.
Nauja!!: Infliacija (astronomija) ir Visatos plėtimasis · Žiūrėti daugiau »
WMAP
Dailininko pavaizduotas WMAP palydovas L2 taške WMAP (angl. Wilkinson Microwave Anisotropy Probe) - Vilkinsono vardo mikrobangų anizotropijos zondas - NASA palydovas, kurio paskirtis yra išmatuoti poliarizacijąir temperatūrąreliktinio spinduliavimo, likusio po Didžiojo sprogimo.
Nauja!!: Infliacija (astronomija) ir WMAP · Žiūrėti daugiau »
1980 m.
1980 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Infliacija (astronomija) ir 1980 m. · Žiūrėti daugiau »
