Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Livonija ir Uždauguvio kunigaikštystė
Livonija ir Uždauguvio kunigaikštystė turi 16 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Švedija, Švedijos Estija, Švedijos Livonija, Estija, Latgala, Latvija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonijos karas, Livonijos ordinas, Livonijos vaivadija, Rusijos imperija, Ryga, Sarema, Vidžemės gubernija, 1621 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Livonija · Abiejų Tautų Respublika ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Švedija ir Livonija · Švedija ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Švedijos Estija
Estijos kunigaikštystė arba Estijos hercogystė, dar vadinama Švedijos Estija – Švedijos imperijos vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1561 iki 1721 m.
Švedijos Estija ir Livonija · Švedijos Estija ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Švedijos Livonija
Švedijos Livonija – 1629–1721 m.
Švedijos Livonija ir Livonija · Švedijos Livonija ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Estija
Estija, oficialiai Estijos Respublika – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių.
Estija ir Livonija · Estija ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Latgala
Latgala – vienas iš 3 (ar 5) etninės Latvijos etnokultūrinių regionų ir kartu vienas iš 4 Latvijos konstitucija įteisintų Latvijos istorinių etnografinių regionų (dab. Latvijos rytinė dalis; „konstitucinė“ Latgala apima ne visąetnokultūrinę Latgalą, t. y., teritoriją, kurioje kalbama latvių aukštaičių tarme, – šios tarmės arealo vakarinis pakraštys dabar yra priskirtas „konstitucinėms“ Vidžemei ir Žemgalai); „Latgalos“ vardu vadinamas nuo XIX a. pab.
Latgala ir Livonija · Latgala ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Latvija ir Livonija · Latvija ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Livonija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Livonijos karas
Livonijos karas (1558–1583) buvo ilga karų serija tarp Rusijos carystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.
Livonija ir Livonijos karas · Livonijos karas ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Livonija ir Livonijos ordinas · Livonijos ordinas ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Livonijos vaivadija
Livonijos vaivadija arba Latgalos vaivadija – 1620-1772 m. gyvavęs Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas dabartinėje Latvijos teritorijoje.
Livonija ir Livonijos vaivadija · Livonijos vaivadija ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Livonija ir Rusijos imperija · Rusijos imperija ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Livonija ir Ryga · Ryga ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Sarema
Sarema iš palydovo Sarema (vok. ir) – didžiausia Estijos ir ketvirta pagal dydį Baltijos jūros sala (po Zelandijos, Gotlando ir Fiuno).
Livonija ir Sarema · Sarema ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Vidžemės gubernija
Vidžemės gubernija (arba Lifliandijos gubernija) – administracinis vienetas Rusijos imperijoje, kurį sudarė Latvijos istorinis regionas Vidžemė ir Estijos pietinė dalis.
Livonija ir Vidžemės gubernija · Uždauguvio kunigaikštystė ir Vidžemės gubernija ·
1621 m.
1621 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1621 m. ir Livonija · 1621 m. ir Uždauguvio kunigaikštystė ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Livonija ir Uždauguvio kunigaikštystė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Livonija ir Uždauguvio kunigaikštystė panašumų
Palyginimas tarp Livonija ir Uždauguvio kunigaikštystė
Livonija yra 63 santykius, o Uždauguvio kunigaikštystė turi 61. Kaip jie turi bendro 16, Jaccard indeksas yra 12.90% = 16 / (63 + 61).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Livonija ir Uždauguvio kunigaikštystė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
