Panašumai tarp Janas Dlugošas ir Žygimantas Kęstutaitis
Janas Dlugošas ir Žygimantas Kęstutaitis turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Žalgirio mūšis, Jogaila, Kazimieras Jogailaitis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Vokiečių ordinas, Vytautas Didysis, 1428 m., 1435 m., 1439 m., 1440 m..
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis – 1410 m.
Janas Dlugošas ir Žalgirio mūšis · Žalgirio mūšis ir Žygimantas Kęstutaitis ·
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Janas Dlugošas ir Jogaila · Jogaila ir Žygimantas Kęstutaitis ·
Kazimieras Jogailaitis
Kazimiero Jogailaičio valdoma Lietuvos ir Lenkijos teritorija 1466 m. Kazimieras IV Jogailaitis (1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje – 1492 m. birželio 7 d. Gardine), Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.). Kazimieras Jogailaitis buvo Jogailos sūnus ir jaunesnysis Vladislovo III Varniečio brolis.
Janas Dlugošas ir Kazimieras Jogailaitis · Kazimieras Jogailaitis ir Žygimantas Kęstutaitis ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Janas Dlugošas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žygimantas Kęstutaitis ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Janas Dlugošas ir Vokiečių ordinas · Vokiečių ordinas ir Žygimantas Kęstutaitis ·
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Janas Dlugošas ir Vytautas Didysis · Vytautas Didysis ir Žygimantas Kęstutaitis ·
1428 m.
1428 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1428 m. ir Janas Dlugošas · 1428 m. ir Žygimantas Kęstutaitis ·
1435 m.
1435 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1435 m. ir Janas Dlugošas · 1435 m. ir Žygimantas Kęstutaitis ·
1439 m.
1439 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1439 m. ir Janas Dlugošas · 1439 m. ir Žygimantas Kęstutaitis ·
1440 m.
1440 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1440 m. ir Janas Dlugošas · 1440 m. ir Žygimantas Kęstutaitis ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Janas Dlugošas ir Žygimantas Kęstutaitis turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Janas Dlugošas ir Žygimantas Kęstutaitis panašumų
Palyginimas tarp Janas Dlugošas ir Žygimantas Kęstutaitis
Janas Dlugošas yra 84 santykius, o Žygimantas Kęstutaitis turi 51. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 7.41% = 10 / (84 + 51).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Janas Dlugošas ir Žygimantas Kęstutaitis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: