Panašumai tarp Jersikos mūšis ir Livonijos ordinas
Jersikos mūšis ir Livonijos ordinas turi 13 dalykų dažni (Unijapedija): Aizkrauklės mūšis, Žemaitija, Daugpilis, Dauguva, Karusės mūšis, Latvija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Ryga, Vokiečių ordinas, 1270 m., 1279 m., 1281 m..
Aizkrauklės mūšis
Aizkrauklės mūšis (Ašeradės mūšis) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Livonijos ordino kariuomenių mūšis, vykęs 1279 m. kovo 5 d. netoli Aizkrauklės gyvenvietės, Dauguvos dešiniajame krante.
Aizkrauklės mūšis ir Jersikos mūšis · Aizkrauklės mūšis ir Livonijos ordinas ·
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Jersikos mūšis ir Žemaitija · Livonijos ordinas ir Žemaitija ·
Daugpilis
Miesto planas 1655 m. Daugpilio centras (Naujasis Forštatas) XX a. pr. Daugpilio tvirtovė. Šiuolaikinis vaizdas Daugpilis (t. y. pilis prie Dauguvos; carinėje Rusijoje Dvinsk) – miestas Latvijos pietryčiuose, prie Dauguvos upės.
Daugpilis ir Jersikos mūšis · Daugpilis ir Livonijos ordinas ·
Dauguva
Dauguva arba Vakarų Dvina – upė Rusijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje; didžiausia Latvijos upė.
Dauguva ir Jersikos mūšis · Dauguva ir Livonijos ordinas ·
Karusės mūšis
Karusės mūšis (kartais vadinamas Karusės ledo mūšiu) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės mūšis su Livonijos ordino ir Danijos jungtine kariuomene ant užšalusios Baltijos jūros ledo, įvykęs 1270 vasario 16 d. ties Karuse, (Vakarų Estija).
Jersikos mūšis ir Karusės mūšis · Karusės mūšis ir Livonijos ordinas ·
Latvija
Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje.
Jersikos mūšis ir Latvija · Latvija ir Livonijos ordinas ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Jersikos mūšis ir Lietuva · Lietuva ir Livonijos ordinas ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Jersikos mūšis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Livonijos ordinas ·
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Jersikos mūšis ir Ryga · Livonijos ordinas ir Ryga ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Jersikos mūšis ir Vokiečių ordinas · Livonijos ordinas ir Vokiečių ordinas ·
1270 m.
1270 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1270 m. ir Jersikos mūšis · 1270 m. ir Livonijos ordinas ·
1279 m.
1279 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1279 m. ir Jersikos mūšis · 1279 m. ir Livonijos ordinas ·
1281 m.
1281 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Jersikos mūšis ir Livonijos ordinas turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Jersikos mūšis ir Livonijos ordinas panašumų
Palyginimas tarp Jersikos mūšis ir Livonijos ordinas
Jersikos mūšis yra 27 santykius, o Livonijos ordinas turi 72. Kaip jie turi bendro 13, Jaccard indeksas yra 13.13% = 13 / (27 + 72).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Jersikos mūšis ir Livonijos ordinas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: