Greičiau nei naršyklėje!
30 santykiai: Albertas Goštautas, Balandžio 23, Bona Sforca, Gomelis, Ivanas Bagdanovičius Sapiega, Jurgis Radvila I, LDK–Maskvos karas (1534–1537), Leliva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis kancleris, Lietuvos didysis raštininkas, Maskva, Mikalojus Radvila Juodasis, Petras Kiška II, Sebežas, Severščina, Vilniaus vaivada, Vitebsko vaivada, 1480 m., 1516 m., 1527 m., 1528 m., 1529 m., 1530 m., 1532 m., 1535 m., 1536 m., 1542 m., 1546 m., 1549 m..
Albertas Goštautas
Albertas Goštautas įteikia Lietuvos Statutądidžiajam kunigaikščiui. Proginė lito moneta Albertas Goštautas (arba Albrechtas Goštautas, 1480 – 1539 m. gruodžio mėn.) – Lietuvos didikas iš Goštautų giminės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis kancleris ir Pirmojo Lietuvos Statuto autorius.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Albertas Goštautas · Žiūrėti daugiau »
Balandžio 23
Balandžio 23 yra 113-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 114-a).
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Balandžio 23 · Žiūrėti daugiau »
Bona Sforca
Bona Sforca d’Aragona (1494 m. vasario 2 d. Vidževanas, Milano hercogystė – 1557 m. lapkričio 19 d. Baris, Neapolio karalystė) – Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė (nuo 1518 m.). Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Bona Sforca · Žiūrėti daugiau »
Gomelis
Gòmelis (arba Homelis) – miestas pietryčių Baltarusijoje, antrasis pagal dydį šalies miestas, išsidėstęs prie Sožo upės.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Gomelis · Žiūrėti daugiau »
Ivanas Bagdanovičius Sapiega
Ivanas Bagdanovičius Sapiega (apie 1486 m. – 1546 m.) – LDK diplomatas, 1520–1528 m.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Ivanas Bagdanovičius Sapiega · Žiūrėti daugiau »
Jurgis Radvila I
Jurgis Radvila I, Jurgis Radvila Heraklis (1480 m.–1541 m. balandžio mėn.) – LDK didikas, valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Jurgis Radvila I · Žiūrėti daugiau »
LDK–Maskvos karas (1534–1537)
LDK–Maskvos karas (1534–1537) buvo penktasis karinis konfliktas tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kylančios Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės dėl dominavimo Rytų Europoje.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir LDK–Maskvos karas (1534–1537) · Žiūrėti daugiau »
Leliva
Leliva – šlėktos giminių herbas.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Leliva · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis kancleris
Kanclerio herbas Lietuvos didysis kancleris – nuo XV a. vidurio aukščiausia Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės centrinės valdžios pareigybė.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Lietuvos didysis kancleris · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis raštininkas
Lietuvos didysis raštininkas – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnas, nepriklausęs pagal pareigas Senatui.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Lietuvos didysis raštininkas · Žiūrėti daugiau »
Maskva
Maskva – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Maskva · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Radvila Juodasis
Mikalojus Radvila Juodasis (1515 m. vasario 4 d. Nesvyžiuje –1565 m. gegužės 28 d. Lukiškėse) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, ir reformacijos veikėjas.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Mikalojus Radvila Juodasis · Žiūrėti daugiau »
Petras Kiška II
Petras Kiška (1519-1550 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, Vladimiro seniūnas, Vitebsko vaivada.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Petras Kiška II · Žiūrėti daugiau »
Sebežas
Sebežas – miestas Rusijoje, Pskovo srities pietvakariuose, 180 km nuo Pskovo, netoli sienos su Latvija ir Baltarusija.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Sebežas · Žiūrėti daugiau »
Severščina
Severščina arba Siverščina, dar vadinama Severija, Seversko žemė ar Černigovo žemė – istorinis kultūrinis regionas Rytų Europoje, esantis šiaurės Ukrainoje, dalyje Rusijos ir pietrytinėje Baltarusijoje.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Severščina · Žiūrėti daugiau »
Vilniaus vaivada
Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilniaus vaivada – Vilniaus vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »
Vitebsko vaivada
Vitebsko vaivadijos herbas Vitebsko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Vitebsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Vitebsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vitebsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »
1480 m.
1480 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir 1480 m. · Žiūrėti daugiau »
1516 m.
1516 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir 1516 m. · Žiūrėti daugiau »
1527 m.
1527 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir 1527 m. · Žiūrėti daugiau »
1528 m.
1528 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir 1528 m. · Žiūrėti daugiau »
1529 m.
1529 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir 1529 m. · Žiūrėti daugiau »
1530 m.
1530 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir 1530 m. · Žiūrėti daugiau »
1532 m.
1532 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir 1532 m. · Žiūrėti daugiau »
1535 m.
1535 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir 1535 m. · Žiūrėti daugiau »
1536 m.
1536 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir 1536 m. · Žiūrėti daugiau »
1542 m.
1542 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir 1542 m. · Žiūrėti daugiau »
1546 m.
1546 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir 1546 m. · Žiūrėti daugiau »
1549 m.
1549 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Glebavičius ir 1549 m. · Žiūrėti daugiau »
