Greičiau nei naršyklėje!
17 santykiai: Andrius Sakaitis, Glebas Vėžaitis, Leliva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mikalojus Nemiraitis, Mykolas Kęsgaila, Radvila Astikaitis, Rimvydas Petrauskas, Smolensko vaivada, Trakų vaivada, 1432 m., 1452 m., 1453 m., 1460 m., 1465 m., 1470 m., 1482 m..
Andrius Sakaitis
Andrius Sakaitis (lenk. Andrzej Sakowicz, m. 1465 m.) – vienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų, Dubingių ir Medilo seniūnas, Smolensko ir Polocko vietininkas, Trakų vaivada.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir Andrius Sakaitis · Žiūrėti daugiau »
Glebas Vėžaitis
Glebas Vėžaitis – Glebavičių linijos pradininkas.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir Glebas Vėžaitis · Žiūrėti daugiau »
Leliva
Leliva – šlėktos giminių herbas.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir Leliva · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Mikalojus Nemiraitis
Mikalojus Nemiraitis (m. apie 1471 m.) – LDK didikas.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir Mikalojus Nemiraitis · Žiūrėti daugiau »
Mykolas Kęsgaila
1420 m. Ukmergės bažnyčiai Mykolo Kęsgailos dovanotas varpas. Mykolas Kęsgaila (apie 1405 m. – 1474 m. Vilniuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, Deltuvos didikas, valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir Mykolas Kęsgaila · Žiūrėti daugiau »
Radvila Astikaitis
Radvila Astikaitis (apie 1384 m. – 1477 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, vienas įtakingiausių XV a. Lietuvos valstybės veikėjų.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir Radvila Astikaitis · Žiūrėti daugiau »
Rimvydas Petrauskas
Rimvydas Petrauskas (g. 1972 m. spalio 21 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, Vilniaus universiteto rektorius.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir Rimvydas Petrauskas · Žiūrėti daugiau »
Smolensko vaivada
Smolensko vaivadijos herbas Smolensko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Smolensko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Smolensko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir Smolensko vaivada · Žiūrėti daugiau »
Trakų vaivada
Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a.Trakų vaivada – Trakų vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir Trakų vaivada · Žiūrėti daugiau »
1432 m.
1432 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir 1432 m. · Žiūrėti daugiau »
1452 m.
1452 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir 1452 m. · Žiūrėti daugiau »
1453 m.
1453 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir 1453 m. · Žiūrėti daugiau »
1460 m.
1460 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir 1460 m. · Žiūrėti daugiau »
1465 m.
1465 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir 1465 m. · Žiūrėti daugiau »
1470 m.
1470 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir 1470 m. · Žiūrėti daugiau »
1482 m.
1482 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Jonas Vėževičius ir 1482 m. · Žiūrėti daugiau »
