Greičiau nei naršyklėje!
70 santykiai: Algimantas Miškinis, Angiriai, Antrasis pasaulinis karas, Šiaulių apskrities istorija, Šušvė, Šušvės geomorfologinis draustinis, Žemaitijos seniūnija, Josvainiai (kaimas), Josvainių apylinkė, Josvainių gimnazija, Josvainių herbas, Josvainių koplyčia, Josvainių miškai, Josvainių seniūnija, Josvainių valsčius, Josvainių Visų Šventųjų bažnyčia, Juodkaimiai, Kauno apskritis, Kėdainiai, Kėdainių apskritis, Kėdainių rajono savivaldybė, Keleriškiai, Kirvis, Knygnešystė, Kovo 29, Kunioniai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos partizanai, Lietuvos TSR ūkių gyvenvietės, Magdeburgo teisė, Maironio rinktinė, Napoleonas Bonapartas, Prisikėlimo apygarda, Spaudos draudimas, Vainikai, Vokiečių ordinas, XIV amžius, XIX amžius, XVII amžius, XVIII amžius, 1384 m., 1486 m., 1529 m., 1567 m., 1569 m., 1590 m., 1595 m., 1624 m., 1699 m., 1775 m., ..., 1791 m., 1792 m., 1812 m., 1830–1831 m. sukilimas, 1831 m., 1894 m., 1899 m., 1900 m., 1903 m., 1910 m., 1915 m., 1919 m., 1941 m., 1947 m., 1949 m., 1950 m., 1989 m., 1992 m., 1995 m., 2006 m.. Išplėsti indeksą (20 daugiau) »
Algimantas Miškinis
Algimantas Miškinis (1929 m. birželio 25 d. Kaunas – 2015 m. spalio 10 d. Kaunas) – Lietuvos architektas, urbanistikos istorikas, kolekcininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas.
Nauja!!: Josvainiai ir Algimantas Miškinis · Žiūrėti daugiau »
Angiriai
Angiriai – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, 8 km į šiaurės vakarus nuo Josvainių, prie Josvainių–Krakių kelio, Šušvės (Angirių tvenkinio) kairiajame krante.
Nauja!!: Josvainiai ir Angiriai · Žiūrėti daugiau »
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Nauja!!: Josvainiai ir Antrasis pasaulinis karas · Žiūrėti daugiau »
Šiaulių apskrities istorija
Šiaulių apskritis (skirtingais laikais dar žinoma kaip Šiaulių žemė, Šiaulių reparticija, Šiaulių ujezdas) – 1775–1950 m.
Nauja!!: Josvainiai ir Šiaulių apskrities istorija · Žiūrėti daugiau »
Šušvė
Šušvė – upė Vidurio Lietuvoje; Nevėžio dešinysis intakas.
Nauja!!: Josvainiai ir Šušvė · Žiūrėti daugiau »
Šušvės geomorfologinis draustinis
Šušvės geomorfologinis draustinis – savivaldybės geomorfologinis draustinis vidurio Lietuvoje, Kėdainių rajone, Josvainių seniūnijoje, Šušvės upės žemupio slėnyje nuo Angirių užtvankos iki Macgalių kaimo.
Nauja!!: Josvainiai ir Šušvės geomorfologinis draustinis · Žiūrėti daugiau »
Žemaitijos seniūnija
Žemaitijos seniūnija – LDK administracinis vienetas nuo 1409 ar 1411 m. iki 1795 m.
Nauja!!: Josvainiai ir Žemaitijos seniūnija · Žiūrėti daugiau »
Josvainiai (kaimas)
Josvainiai – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, šiaurės vakariniame Josvainių miestelio pakraštyje, tarp kelio ir atšakos į Čiukiškius.
Nauja!!: Josvainiai ir Josvainiai (kaimas) · Žiūrėti daugiau »
Josvainių apylinkė
Josvainių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje, į pietvakarius nuo Kėdainių.
Nauja!!: Josvainiai ir Josvainių apylinkė · Žiūrėti daugiau »
Josvainių gimnazija
Kėdainių rajono Josvainių gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kėdainių raj., Josvainiuose, Ariogalos g. 19, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas.
Nauja!!: Josvainiai ir Josvainių gimnazija · Žiūrėti daugiau »
Josvainių herbas
Josvainių herbas – Josvainių miestelio heraldinis simbolis.
Nauja!!: Josvainiai ir Josvainių herbas · Žiūrėti daugiau »
Josvainių koplyčia
Josvainių kapinių koplyčia – medinė koplyčia, esanti Kėdainių rajone, Josvainių miestelio veikiančiose kapinėse, už 0,9 km į šiaurės vakarus nuo Josvainių Visų Šventųjų bažnyčios, prie kelio.
Nauja!!: Josvainiai ir Josvainių koplyčia · Žiūrėti daugiau »
Josvainių miškai
Šiukštuliškių Miško riboženklis ties Palainiškiais Keleriškių žiemąĄžuoloto girininkijos planas (stendas prie Palainiškių Paukščių balsai pavasarį Gervių klyksmas miške Josvainių miškai – miškai Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje (Kėdainių, Josvainių ir Krakių seniūnijose), 6 km į vakarus nuo Kėdainių, 4 km į šiaurę nuo Josvainių.
Nauja!!: Josvainiai ir Josvainių miškai · Žiūrėti daugiau »
Josvainių seniūnija
Josvainių seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kėdainių rajono savivaldybės pietuose.
Nauja!!: Josvainiai ir Josvainių seniūnija · Žiūrėti daugiau »
Josvainių valsčius
Josvainių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje.
Nauja!!: Josvainiai ir Josvainių valsčius · Žiūrėti daugiau »
Josvainių Visų Šventųjų bažnyčia
Josvainių Visų Šventųjų parapijos bažnyčia – mūrinė bažnyčia Josvainių miestelyje, Šušvės kairiajame krante.
Nauja!!: Josvainiai ir Josvainių Visų Šventųjų bažnyčia · Žiūrėti daugiau »
Juodkaimiai
Juodkaimiai – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, pietvakariniame Josvainių miestelio pakraštyje, Šušvės dešiniajame krante, abipus Aristavos–Cinkiškių plento.
Nauja!!: Josvainiai ir Juodkaimiai · Žiūrėti daugiau »
Kauno apskritis
Kauno apskritis – valstybinio lygmens administracinis-teritorinis vienetas, viena iš dešimties Lietuvos apskričių, šalies centrinėje dalyje, apimanti Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Raseinių rajonų bei Kauno miesto ir Birštono savivaldybių teritorijas.
Nauja!!: Josvainiai ir Kauno apskritis · Žiūrėti daugiau »
Kėdainiai
Kėdainiai – miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, abipus Nevėžio, už 51 km į šiaurę nuo Kauno.
Nauja!!: Josvainiai ir Kėdainiai · Žiūrėti daugiau »
Kėdainių apskritis
Kėdainių apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje, abipus Nevėžio.
Nauja!!: Josvainiai ir Kėdainių apskritis · Žiūrėti daugiau »
Kėdainių rajono savivaldybė
Kėdainių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centre.
Nauja!!: Josvainiai ir Kėdainių rajono savivaldybė · Žiūrėti daugiau »
Keleriškiai
Keleriškiai – kaimas Kėdainių rajono savivaldybės vidurinėje dalyje, 3 km į vakarus nuo Kėdainių.
Nauja!!: Josvainiai ir Keleriškiai · Žiūrėti daugiau »
Kirvis
Lietuviški viduramžių kovos kirviai. (Rekonstrukcija) Ugniagesys su kirviu Kirvis – įrankis su dažniausiai metaline galva ir mediniu kotu.
Nauja!!: Josvainiai ir Kirvis · Žiūrėti daugiau »
Knygnešystė
Knygnešys Vincas Juška Rytprūsiuose organizatorius vysk. Motiejus Valančius Knygnešių sienelė Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytąlietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sienąir platinimu.
Nauja!!: Josvainiai ir Knygnešystė · Žiūrėti daugiau »
Kovo 29
Kovo 29 yra 88-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 89-a).
Nauja!!: Josvainiai ir Kovo 29 · Žiūrėti daugiau »
Kunioniai
Kunioniai – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, 12 km į pietvakarius nuo Kėdainių, 5 km į pietus nuo Josvainių, prie kelio Josvainiai–Kampai I ir Šušvės upės.
Nauja!!: Josvainiai ir Kunioniai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Josvainiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos partizanai
Lietuvos partizanai – partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžiąLietuvoje dalyviai 1944–1953 m.
Nauja!!: Josvainiai ir Lietuvos partizanai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos TSR ūkių gyvenvietės
Buvusių kolūkių gyvenviečių sklaida dabartinėje Lietuvos teritorijoje (~2000 gyvenviečių) Lietuvos TSR ūkių gyvenvietės – tai gyvenamosios vietovės, buvusios pagrindinėmis sovietmečio Lietuvos kolūkiuose, tarybiniuose ūkiuose ir žuvininkystės ūkiuose.
Nauja!!: Josvainiai ir Lietuvos TSR ūkių gyvenvietės · Žiūrėti daugiau »
Magdeburgo teisė
Magdeburgo teisė – viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų.
Nauja!!: Josvainiai ir Magdeburgo teisė · Žiūrėti daugiau »
Maironio rinktinė
Maironio rinktinė (iki 1948 m. kovo 5 d. vadinta Povilo Lukšio rinktine) – Lietuvos partizanų rinktinė.
Nauja!!: Josvainiai ir Maironio rinktinė · Žiūrėti daugiau »
Napoleonas Bonapartas
Napoleonas Bonapartas (pasivadinęs Napoleonu I; 1769 m. rugpjūčio 15 d. Ajačas, Korsika – 1821 m. gegužės 5 d. Šv. Elenos sala) – pirmasis Prancūzijos imperatorius (1804 m. gruodžio 2 d. – 1814 m. balandžio 6 d., taip pat 1815 m. kovo 1 d. – birželio 22 d.). Antrasis Karolio Bonaparto ir Leticijos Ramolino sūnus Napoleonas Bonapartas buvo Pirmosios Prancūzijos respublikos revoliucinės armijos, vedlys generolas.
Nauja!!: Josvainiai ir Napoleonas Bonapartas · Žiūrėti daugiau »
Prisikėlimo apygarda
Prisikėlimo apygarda – rezistencinio pasipriešinimo Šiaulių, Joniškio, iš dalies Kėdainių, Panevėžio ir Raseinių apskrityse dalyvius vienijusi Lietuvos partizanų apygarda.
Nauja!!: Josvainiai ir Prisikėlimo apygarda · Žiūrėti daugiau »
Spaudos draudimas
Lietuviška maldaknygė, atspausdinta kirilica Michailas Muravjovas (sėdi centre) Kalbėti lietuviškai draudžiantis ženklas Michailo Muravjovo 1864 m. birželio 5 d. įsakas LSDP atsišaukimas „Spauda leista“, 1904 m. Konfiskuotų lietuviškų knygų sąrašas Lietuvių spaudos draudimas – po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžios įvestas draudimas europinės imperijos dalies gubernijose spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (įskaitant ir latvių katalikų) leidinius lotyniškomis raidėmis.
Nauja!!: Josvainiai ir Spaudos draudimas · Žiūrėti daugiau »
Vainikai
Vainikai – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, 9 km į pietvakarius nuo Kėdainių, Nevėžio ir Šušvės tarpupyje.
Nauja!!: Josvainiai ir Vainikai · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Josvainiai ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Josvainiai ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Josvainiai ir XIX amžius · Žiūrėti daugiau »
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Josvainiai ir XVII amžius · Žiūrėti daugiau »
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Josvainiai ir XVIII amžius · Žiūrėti daugiau »
1384 m.
1384 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1384 m. · Žiūrėti daugiau »
1486 m.
1486 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1486 m. · Žiūrėti daugiau »
1529 m.
1529 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1529 m. · Žiūrėti daugiau »
1567 m.
1567 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1567 m. · Žiūrėti daugiau »
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1569 m. · Žiūrėti daugiau »
1590 m.
1590 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1590 m. · Žiūrėti daugiau »
1595 m.
1595 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1595 m. · Žiūrėti daugiau »
1624 m.
1624 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1624 m. · Žiūrėti daugiau »
1699 m.
1699 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1699 m. · Žiūrėti daugiau »
1775 m.
1775 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1775 m. · Žiūrėti daugiau »
1791 m.
1791 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1791 m. · Žiūrėti daugiau »
1792 m.
1792 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1792 m. · Žiūrėti daugiau »
1812 m.
1812 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1812 m. · Žiūrėti daugiau »
1830–1831 m. sukilimas
Žemėlapis, rodantis pagrindinius sukilimo pradžios įvykius Varšuvoje naktį iš 1830 m. lapkričio 29 d. į lapkričio 30 d. 1830–1831 m.
Nauja!!: Josvainiai ir 1830–1831 m. sukilimas · Žiūrėti daugiau »
1831 m.
1831 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1831 m. · Žiūrėti daugiau »
1894 m.
1894 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1894 m. · Žiūrėti daugiau »
1899 m.
1899 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1899 m. · Žiūrėti daugiau »
1900 m.
1900 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1900 m. · Žiūrėti daugiau »
1903 m.
1903 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1903 m. · Žiūrėti daugiau »
1910 m.
1910 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1910 m. · Žiūrėti daugiau »
1915 m.
1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1915 m. · Žiūrėti daugiau »
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1919 m. · Žiūrėti daugiau »
1941 m.
1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1941 m. · Žiūrėti daugiau »
1947 m.
1947 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1947 m. · Žiūrėti daugiau »
1949 m.
1949 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1949 m. · Žiūrėti daugiau »
1950 m.
1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1950 m. · Žiūrėti daugiau »
1989 m.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1989 m. · Žiūrėti daugiau »
1992 m.
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1992 m. · Žiūrėti daugiau »
1995 m.
1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 1995 m. · Žiūrėti daugiau »
2006 m.
2006 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Josvainiai ir 2006 m. · Žiūrėti daugiau »
