Panašumai tarp Jotvingiai ir Suvalkų apskritis
Jotvingiai ir Suvalkų apskritis turi 19 dalykų dažni (Unijapedija): Akmens ežeras, Ščeberka (upė), Jotvingių pilkapio draustinis, Kreivieji Vygriai (ežeras), Lenkai, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Palenkės vaivadija, Rospuda (upė), Rospudas (ežeras), Rusėnai, Samanis (ežeras), Suvalkai, Vokiečiai, Vyžaina, Vygriai (ežeras), XIII amžius, XIX amžius, 1945 m..
Akmens ežeras
Akmens ežeras – ežeras, Sūduvos aukštumoje, Vakarų Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje, Suvalkų valsčiuje.
Akmens ežeras ir Jotvingiai · Akmens ežeras ir Suvalkų apskritis ·
Ščeberka (upė)
Ščeberka, Stebra - upė šiaurės rytų Lenkijoje, Baltijos aukštumoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje, netoli upės yra Plocično ir Podubuveko kaimai.
Ščeberka (upė) ir Jotvingiai · Ščeberka (upė) ir Suvalkų apskritis ·
Jotvingių pilkapio draustinis
Jotvingių pilkapio draustinis - draustinis esantis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje ir Prieraslio valsčiuje, netoli Šveicarijos gyvenvietės ir Kživulkos kaimo, apie 5 km į šiaurės vakarus nuo Suvalkų miesto.
Jotvingiai ir Jotvingių pilkapio draustinis · Jotvingių pilkapio draustinis ir Suvalkų apskritis ·
Kreivieji Vygriai (ežeras)
Kreivųjų Vygrių ežeras – ežeras, Sūduvos aukštumoje, Vakarų Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje, Suvalkų valsčiuje.
Jotvingiai ir Kreivieji Vygriai (ežeras) · Kreivieji Vygriai (ežeras) ir Suvalkų apskritis ·
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Jotvingiai ir Lenkai · Lenkai ir Suvalkų apskritis ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Jotvingiai ir Lietuviai · Lietuviai ir Suvalkų apskritis ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Jotvingiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Suvalkų apskritis ·
Palenkės vaivadija
Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.
Jotvingiai ir Palenkės vaivadija · Palenkės vaivadija ir Suvalkų apskritis ·
Rospuda (upė)
Rospudos upė žiemos metu Rospuda, Dauspuda – upė šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje.
Jotvingiai ir Rospuda (upė) · Rospuda (upė) ir Suvalkų apskritis ·
Rospudas (ežeras)
Rospudo ežeras – ežeras Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje ir Pilypavo valsčiuje.
Jotvingiai ir Rospudas (ežeras) · Rospudas (ežeras) ir Suvalkų apskritis ·
Rusėnai
Rusėnų arealas (lenkiškas žemėlapis, 1927 m.) Rusėnai tautiniais rūbais 1860 m. Rusėnai iš įvairių sričių Chelmo rusėnai 1861 m. Rusėnai, rytų slavų etnosas (nepainioti su LDK teritorijoje gyvavusia „politine rusėnų tauta“), davęs pradžiądabartinėms baltarusių (gudų) ir iš dalies rusų bei ukrainiečių etninėms tautoms.
Jotvingiai ir Rusėnai · Rusėnai ir Suvalkų apskritis ·
Samanis (ežeras)
Samanis – ežeras Sūduvos aukštumoje, Vakarų Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje ir Bakalariavos valsčiuje.
Jotvingiai ir Samanis (ežeras) · Samanis (ežeras) ir Suvalkų apskritis ·
Suvalkai
Suválkai – miestas ir miestas-apskritis Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, netoli sienos su Lietuva ir Baltarusija.
Jotvingiai ir Suvalkai · Suvalkai ir Suvalkų apskritis ·
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Jotvingiai ir Vokiečiai · Suvalkų apskritis ir Vokiečiai ·
Vyžaina
Vyžaina – upė pietų Lietuvoje ir šiaurės Lenkijoje.
Jotvingiai ir Vyžaina · Suvalkų apskritis ir Vyžaina ·
Vygriai (ežeras)
Vygrių vienuolyno vaizdas iš ežero Vygriai, Vingriai, Vingiai – ežeras šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Vygrių nacionaliniame parke.
Jotvingiai ir Vygriai (ežeras) · Suvalkų apskritis ir Vygriai (ežeras) ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Jotvingiai ir XIII amžius · Suvalkų apskritis ir XIII amžius ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Jotvingiai ir XIX amžius · Suvalkų apskritis ir XIX amžius ·
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Jotvingiai ir Suvalkų apskritis turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Jotvingiai ir Suvalkų apskritis panašumų
Palyginimas tarp Jotvingiai ir Suvalkų apskritis
Jotvingiai yra 157 santykius, o Suvalkų apskritis turi 178. Kaip jie turi bendro 19, Jaccard indeksas yra 5.67% = 19 / (157 + 178).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Jotvingiai ir Suvalkų apskritis santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: