Turinys
157 santykiai: Aglinės piliakalnis, Akmens ežeras, Alėcka, Alnas (ežeras), Alytus, Augustavas, Augustavo girios šventoji vieta, Augustavo Rospudas (ežeras), Ščeberka, Ščeberka (upė), Ščebra, Ščiutinas, Šiurpilio piliakalnis, Štabinas, Švedijos Jotvingių ekspedicija, Žagariai, Balstogė, Baltis (ežeras), Baltis (reikšmės), Barsukalnis (Punskas), Barysavas, Būdviečio seniūnija, Belovežo giria, Berznykas, Boleslovas I Narsusis, Brestas (Baltarusija), Dagmar Falk, Daina, Dainava (baltų žemė), Danielius Haličietis, Dieveniškės, Dniepras, Drohičinas (Lenkija), Dzūkija, Eišiškės, Galadusys, Gardinas, Geniušė, Gudai (etnonimas), Haličo-Voluinės kunigaikštystė, II amžius, Jažvinai (Liublino vaivadija), Jaroslavas Išmintingasis, Jatviežo Duža, Jatviežo Mala, Jotija, Jotvingių kalba, Jotvingių pilkapio draustinis, Kalinas (ežeras), Kazimieras Būga, ... Išplėsti indeksą (107 daugiau) »
- Baltų gentys
- Senovės Europos tautos
Aglinės piliakalnis
Informacinė lenta Eglinės piliakalnis (tarm. Aglinės piliakalnis) – piliakalnis šiaurės Lenkijoje, prie Aglinės kaimo (Palenkės vaivadija, Suvalkų apskritis, Šipliškės valsčius).
Peržiūrėti Jotvingiai ir Aglinės piliakalnis
Akmens ežeras
Akmens ežeras – ežeras, Sūduvos aukštumoje, Vakarų Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje, Suvalkų valsčiuje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Akmens ežeras
Alėcka
Oleckas (1560–1928 m. Marggrabowa, 1928–1945 m. Treuburg, nuo 1945 m.) – miestas Varmijos Mozūruose (šiaurės rytų Lenkija), netoli Suvalkų ir Luko, prie Legos upės ir prie Didžiojo Alėckos ežero.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Alėcka
Alnas (ežeras)
Alno ežeras – ežeras Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje ir Seinų valsčiuje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Alnas (ežeras)
Alytus
Alytus – didžiausias pietų Lietuvos, šeštas pagal dydį šalies miestas.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Alytus
Augustavas
Augustãvas – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje, ties Mėtos upe ir Augustavo kanalu.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Augustavas
Augustavo girios šventoji vieta
Medinė koplyčia Medinė skulptūra parke Augustavo girios šventoji vieta – tai vieta esanti Augustavo girioje, netoli Rospudos upės, į šiaurės vakarus nuo Augustavo miesto.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Augustavo girios šventoji vieta
Augustavo Rospudas (ežeras)
Augustavo Rospudo ežeras – ežeras Augustavo lygumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje ir Augustavo valsčiuje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Augustavo Rospudas (ežeras)
Ščeberka
Ščeberka, Steberka – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Naujinės valsčiuje, Augustavo apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Ščeberka
Ščeberka (upė)
Ščeberka, Stebra - upė šiaurės rytų Lenkijoje, Baltijos aukštumoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje, netoli upės yra Plocično ir Podubuveko kaimai.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Ščeberka (upė)
Ščebra
Ščebra, Stebra – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Naujinės valsčiuje, Augustavo apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Ščebra
Ščiutinas
Ščiùtinas (arba Ščiùčinas) – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino rajone, 57 km į pietryčius nuo Gardino.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Ščiutinas
Šiurpilio piliakalnis
Šiurpilio piliakalnis iš pietų pusės Šiurpilio piliakalnis, – piliakalnis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Suvalkų apskrities Jeleniavo valsčiuje, dviejų kilometrų atstumu nuo Šiurpilio kaimo.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Šiurpilio piliakalnis
Štabinas
Štabinas (arba Stabinis) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Štabino valsčiuje, Augustavo apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Štabinas
Švedijos Jotvingių ekspedicija
Švedijos Jotvingių ekspedicija (SEJ) - daugiametė Švedijos mokslininkų tiriamoji išvyka į Lenkijos šiaurės rytus, buvusiąjotvingių gyvenamąjąteritoriją.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Švedijos Jotvingių ekspedicija
Žagariai
Žagariais yra vadinami kaimai.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Žagariai
Balstogė
Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Balstogė
Baltis (ežeras)
Balčio ežeras – ežeras, Baltijos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje ir Augustavo valsčiuje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Baltis (ežeras)
Baltis (reikšmės)
Balčiu vadinama.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Baltis (reikšmės)
Barsukalnis (Punskas)
Barsukalnis – moreninė kalva šiaurės rytų Lenkijoje: Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Punsko valsčiuje, prie Giluišių kaimo.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Barsukalnis (Punskas)
Barysavas
Barýsavas (arba Borisovas) – miestas šiaurinėje Baltarusijoje, 71 km į šiaurės rytus nuo Minsko, abipus Berezinos upės, prie geležinkelio ir plento Maskva–Minskas.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Barysavas
Būdviečio seniūnija
Būdviečio seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Lazdijų rajono savivaldybės šiaurės vakaruose.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Būdviečio seniūnija
Belovežo giria
Girios simbolis – stumbras Belovežo giria – seniausias Europos lygumų miškas Ąžuolas Kapas miške Belovežo giria (seniau lietuviškai vadinta Baltvydžio, Baltvyžio, Baltvyžių giria) – didžiausias Europoje reliktinis lygumų miškas, išsidėstęs Lenkijoje ir Baltarusijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Belovežo giria
Berznykas
Bažnyčios interjeras Berznykas (arba Beržininkai (pasen.)) – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Berznykas
Boleslovas I Narsusis
Boleslovas I Narsusis (967 m. – 1025 m.) – Lenkijos karalius.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Boleslovas I Narsusis
Brestas (Baltarusija)
Brèstas (arba Brasta, Lietuvos Brasta) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, Muchaveco ir Vakarų Bugo santakoje, netoli sienos su Lenkija.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Brestas (Baltarusija)
Dagmar Falk
Dagmar Falk (1912 m. gruodžio 28 d. Sioderteljėje, Švedija – 2019 m. kovo 23 d. Lunde, Švedija) – švedų mokslininkė-slavistė, jotvingių palikimo tyrinėtoja, viena iš Švedijos Jotvingių ekspedicijos organizatorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Dagmar Falk
Daina
Daina muzikoje vadinamas santykinai trumpas vokalinės muzikos kūrinys, kurį gali lydėti muzikos instrumentų akompanimentas.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Daina
Dainava (baltų žemė)
Dainava (dar vadinama Jotva, Sūduva, Poleksija) (prūs. ir jotv. Sūdawa,,,, senąja) – Europos istorinis regionas, kuriame iki XIII a.-XIV a. gyveno baltų gentys: jotvingiai, sūduviai, dainuviai ir poleksėnai.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Dainava (baltų žemė)
Danielius Haličietis
Danielius Haličietis (Danielius iš Haličo arba Danila Romanovičius: Romano sūnus,,; apie 1201 m. – 1264 m.) – Galicijos (Haličo) kunigaikštis, Haličo-Volynės karalius.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Danielius Haličietis
Dieveniškės
Dieveniškės – miestelis Šalčininkų rajono savivaldybėje, šalia kelio, 27 km į pietryčius nuo Šalčininkų, Gaujos dešiniajame krante, iš trijų pusių apsuptas Baltarusijos.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Dieveniškės
Dniepras
Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Dniepras
Drohičinas (Lenkija)
Drohi̇̀činas – miestas rytų Lenkijoje, 40 km į pietvakarius nuo Bielsko, Bugo dešiniajame krante, Drohičino aukštumoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Drohičinas (Lenkija)
Dzūkija
Dzūkija (Dainava) – etnografinis regionas Pietų Aukštaitijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Dzūkija
Eišiškės
Eišiškės – miestas Šalčininkų rajono savivaldybėje, 33 km į pietvakarius nuo Šalčininkų, aukštumoje prie sienos su Baltarusija.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Eišiškės
Galadusys
Galadusio ežeras Galadusys iš Lietuvos pusės Galadusys (tarmiškai – Galadusis) – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 7,5 km į pietvakarius nuo Lazdijų ir Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Seinų valsčiuje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Galadusys
Gardinas
Gar̃dinas – miestas vakarų Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, prie Nemuno upės.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Gardinas
Geniušė
Geniušė – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Sokulkos valsčiuje, Sokulkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Geniušė
Gudai (etnonimas)
Gudai – etnonimas, lietuvių nuo seno naudojamas jų pietrytiniams (kartais ir pietvakariniams) kaimynams įvardyti.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Gudai (etnonimas)
Haličo-Voluinės kunigaikštystė
Haličo-Voluinės kunigaikštystė, dar vadinama Galicijos-Vladimiro kunigaikštyste (rusėnų kalba: Галицко-Волинскоє Королѣвство, Regnum Galiciæ et Lodomeriæ) arba Rusios karalyste – egzistavo nuo 1199 m.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Haličo-Voluinės kunigaikštystė
II amžius
Antrasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 200 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Jotvingiai ir II amžius
Jažvinai (Liublino vaivadija)
Jažvinai – kaimas Lenkijos rytuose, Palenkės Bialos valsčiuje, Palenkės Bialos apskrityje, Liublino vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Jažvinai (Liublino vaivadija)
Jaroslavas Išmintingasis
Jaroslavas Išmintingasis (gimė – apie 978 m.; mirė – 1054 m. vasario 20 d.) – Kijevo didysis kunigaikštis (1019–1054).
Peržiūrėti Jotvingiai ir Jaroslavas Išmintingasis
Jatviežo Duža
Jatviežo Duža, Didieji Jotvingiai – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Suchovolios valsčiuje, Sokulkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Jatviežo Duža
Jatviežo Mala
Jatviežo Mala, Mažieji Jotvingiai – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Suchovolios valsčiuje, Sokulkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Jatviežo Mala
Jotija
Jotija – upė pietvakarių Lietuvoje, Šakių rajone; Šešupės dešinysis intakas.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Jotija
Jotvingių kalba
Jotvingių, arba sūduvių kalba, dainuvių kalba – išnykusi vakarų baltų kalba, kuria kalbėjo Jotvos gyventojai.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Jotvingių kalba
Jotvingių pilkapio draustinis
Jotvingių pilkapio draustinis - draustinis esantis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje ir Prieraslio valsčiuje, netoli Šveicarijos gyvenvietės ir Kživulkos kaimo, apie 5 km į šiaurės vakarus nuo Suvalkų miesto.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Jotvingių pilkapio draustinis
Kalinas (ežeras)
Kalino ežeras – ežeras Baltijos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje ir Augustavo valsčiuje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Kalinas (ežeras)
Kazimieras Būga
Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų apskritis – 1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje) – Lietuvos kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Kazimieras Būga
Kijevo Rusia
Rusia, arba Kijevo Rusia (sen. rusų kalba рѹсьскаѧ землѧ; gudų k. Кіеўская Русь), nuo IX a. II pusės iki XII a. vidurio daugiausia Nevos, Narvos, Volchovo, Dauguvos aukštupio bei vidurupio, Dniepro, Dniestro aukštupio, Volgos aukštupio ir Okos baseinuose egzistavusi r.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Kijevo Rusia
Kirsna
Kirsnà – upė pietvakarių Lietuvoje, dešinysis Šešupės intakas.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Kirsna
Klaudijus Ptolemėjus
Klaudijus Ptolemėjus Klaudijus Ptolemėjus (~90 – ~168 m.) – graikų geografas, astronomas ir astrologas, gyvenęs ir dirbęs Aleksandrijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Klaudijus Ptolemėjus
Klevų piliakalnis
Klevų piliakalnis – piliakalnis šiaurės rytų Lenkijoje: Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Seinų valsčiuje, prie Klevų kaimo.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Klevų piliakalnis
Knut Olof Falk
Suvalkuose Knutas Olofas Falkas (1906 m. balandžio 19 d. Hamaro vietovėje, Erebru lėnas, Švedija – 1990 m. sausio 31 d. Lunde, Švedija) – švedų mokslininkas, baltistas ir slavistas, etnografas, tarpkalbinių ryšių tyrėjas.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Knut Olof Falk
Kobrynas
Kòbrynas (arba Kòbrinas) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, 52 km į šiaurės rytus nuo Bresto, prie Muchaveco upės ir Bugo-Dniepro kanalo.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Kobrynas
Komantas (jotvingis)
Komantas (Skomantas, jotv. *Komants/Gomants, rusėn. Komat.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Komantas (jotvingis)
Kreivieji Vygriai (ežeras)
Kreivųjų Vygrių ežeras – ežeras, Sūduvos aukštumoje, Vakarų Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje, Suvalkų valsčiuje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Kreivieji Vygriai (ežeras)
Leipalingis
Leipalingis – miestelis Druskininkų savivaldybėje, 11 km į šiaurės vakarus nuo Druskininkų, prie kelių, ir sankryžos.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Leipalingis
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Lenkai
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Lietuviai
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Maris (ežeras)
Maris (Jūra) – ežeras šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje ir Gibų valsčiuje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Maris (ežeras)
Mazovijos kunigaikštystė
Mazovijos kunigaikštystė – kunigaikštystė, egzistavusi nuo 1138 m.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Mazovijos kunigaikštystė
Mėta (ežeras)
Mėtos ežeras – ežeras Augustavo lygumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje ir Augustavo valsčiuje, šalia Augustavo miesto.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Mėta (ežeras)
Melno taika
Sutarties dokumentas 31745 Jurbarko ir Tauragės raj. paribyje) Melno taika – 1422 m.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Melno taika
Mindaugas
Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Mindaugas
Narevas
Prie Lomžos miesto Prie Drozdovo kaimo Ostrolenkos mieste Prie Biendziugos kaimo Šalia Tikocino bažnyčios Šalia Suražo bažnyčios Ostrolenkos mieste Šalia Gura Strenkovos kaimo Narevas įteka į VysląSiemianovskių ežeras Narevas, Narvė arba Naura – upė Baltarusijos vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose; dešinysis Vyslos intakas (tačiau dalyje šaltinių nurodoma kaip Vakarinio Bugo intakas).
Peržiūrėti Jotvingiai ir Narevas
Naugardukas
Naugardùkas (arba Naũgardas) – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino apskrityje, 50 km į pietryčius nuo Lydos.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Naugardukas
Nedzingė
Nedzingė – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Perlojos ir 4 km į rytus nuo Pilvingių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Nedzingė
Neurai
Neurai – Herodoto V a. pr. m. e. minima gentis, gyvenusi kažkur prie Bugo (Hypanis) upės (šių dienų rytų Lenkija ir vakarų Ukraina), į vakarus nuo Dniepro (Borysthenes).
Peržiūrėti Jotvingiai ir Neurai
Neviadoma (Mazovijos vaivadija)
Neviadoma – kaimas Lenkijos rytuose, Sabnių valsčiuje, Palenkės Sokoluvo apskrityje, Mazovijos vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Neviadoma (Mazovijos vaivadija)
Osinkų piliakalnis
Osinkų piliakalnis iš pietų pusės Osinkų piliakalnis – moreninė kalva šiaurės rytų Lenkijoje: Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Suvalkų valsčiuje, prie Osinkų kaimo.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Osinkų piliakalnis
Osovos piliakalnis
Osovos piliakalnis – moreninė kalva šiaurės rytų Lenkijoje: Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Suvalkų valsčiuje, prie Osovos kaimo.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Osovos piliakalnis
Pagonių šnektos iš Narevo
„Pagonių šnektos iš Narevo“ – vienintelis žinomas rankraštinis lenkų–jotvingių kalbų žodynėlis, 1978 m. aptiktas Belovežo girios šiaurinėje dalyje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Pagonių šnektos iš Narevo
Palekiai
Palekiai (arba poleksėnai) – pietvakarinių jotvingių gentis.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Palekiai
Palenkės vaivadija
Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Palenkės vaivadija
Petras Dusburgietis
Kronikos viršelis Petras Dusburgietis (gimė XIII a. - XIV a. 1-ojoje pusėje - mirė po 1326 m.) – Vokiečių ordino metraštininkas, galimai magistro kapelionas, 1326 m. parašęs lotyniškąPrūsijos žemės kroniką(Chronicon terrae Prussiae), kurioje daugiausia rašė apie kryžiuočių kovas su prūsais, pateikė detaliąPrūsijos nukariavimo istoriją, taip pat apie kovų prieš Lietuvąpradžią.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Petras Dusburgietis
Pilkapis
Pilkapis. Karmazinų pilkapynas Salako akmenį Pilkapis, pilkapiai, „(su)piltas kapas“ – senovės baltų ir kitų pasaulio tautų laidojimo vieta.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Pilkapis
Polockas
Pòlockas – miestas šiaurės Baltarusijoje, prie Dauguvos upės prie vietos, kur į jąįteka Polota (nulėmusi miesto vardą).
Peržiūrėti Jotvingiai ir Polockas
Poseinėlių piliakalnis
Posenėlių piliakalnis – moreninė kalva šiaurės rytų Lenkijoje: Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Gibų valsčiuje, apie du kilometrus į rytus nuo Gibų kaimo.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Poseinėlių piliakalnis
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Prūsai
Reinkarnacija
Reinkarnacija ('sugrįžimas į kūną') – tariamas reiškinys, kai esminė žmogaus dalis (siela ar dvasia) po jo mirties įsikūnija į kitąžmogų, paukštį ar gyvūną.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Reinkarnacija
Romanas Didysis
Romanas Mstislavičius (dar žinomas kaip Romanas Didysis – buvo kunigaikštis iš Riurikaičių dinastijos. Jis tituluotas Haličo-Voluinės karaliumi.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Romanas Didysis
Rospuda (kaimas)
Rospuda – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Pilypavo valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Rospuda (kaimas)
Rospuda (upė)
Rospudos upė žiemos metu Rospuda, Dauspuda – upė šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Rospuda (upė)
Rospudas (ežeras)
Rospudo ežeras – ežeras Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje ir Pilypavo valsčiuje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Rospudas (ežeras)
Rusėnai
Rusėnų arealas (lenkiškas žemėlapis, 1927 m.) Rusėnai tautiniais rūbais 1860 m. Rusėnai iš įvairių sričių Chelmo rusėnai 1861 m. Rusėnai, rytų slavų etnosas (nepainioti su LDK teritorijoje gyvavusia „politine rusėnų tauta“), davęs pradžiądabartinėms baltarusių (gudų) ir iš dalies rusų bei ukrainiečių etninėms tautoms.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Rusėnai
Sainas (ežeras)
Saino ežeras – ežeras Augustavo lygumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje ir Augustavo valsčiuje į pietryčius nuo Augustavo miesto.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Sainas (ežeras)
Samanis (ežeras)
Samanis – ežeras Sūduvos aukštumoje, Vakarų Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje ir Bakalariavos valsčiuje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Samanis (ežeras)
Sanskritas
Sanskritas (skr. संस्कृत.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Sanskritas
Sūduonia
Sūduonia – upė Lietuvoje, Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse; Šešupės kairysis intakas.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Sūduonia
Seinai
Seinai̇̃ – miestas ir miestietiškas valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrities ir Seinų valsčiaus centras, prie sienos su Lietuva.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Seinai
Seinų valsčius
1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį Seinų valsčius – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Seinų valsčius
Seirijai
Seirijai – miestelis Lazdijų rajono savivaldybėje, 20 km į rytus nuo Lazdijų, Sūduvos aukštumoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Seirijai
Semba
Prūsų žemės Semba (prūs. Semba) (arba Sema, Sama) – prūsų žemė, esanti pusiasalyje, kurį iš trijų pusių supa vandenys: iš Vakarų – Aistmarės, Baltijos jūra ir Kuršių marios, iš rytų – Deimenos upė (čia ribojasi su Nadruva), o iš pietų – Priegliaus upė (riba su Notanga).
Peržiūrėti Jotvingiai ir Semba
Simas Karaliūnas
Simas Karaliūnas (1936 m. sausio 20 d. Vaineikiuose, Joniškio valsčius – 2015 m. lapkričio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Simas Karaliūnas
Sirvo ežeras
Sirvas – ežeras Baltijos aukštumose, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje, Plaskų valsčiuje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Sirvo ežeras
Skitai
Skitai – senovės iranėnų tauta, kalbanti indoeuropiečių kalba, gyvenusi Ponto stepėje (tuo metu vadinta Skitija).
Peržiūrėti Jotvingiai ir Skitai
Slanimas
Slãnimas (arba Slonimas) – vakarų miestas Baltarusijoje, Gardino srities pietuose, prie Isos ir Ščiaros (Nemuno intakas) upių santakos.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Slanimas
Stabienščizna
Stabienščizna – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Krasnapolio valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Stabienščizna
Stabingis
Stabingis – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Stabingis
Sumavas (Seinų apskritis)
Sumavas – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Sumavas (Seinų apskritis)
Sumavas (Suvalkų apskritis)
Sumavas – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Jeleniavo valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Sumavas (Suvalkų apskritis)
Suvalkai
Suválkai – miestas ir miestas-apskritis Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, netoli sienos su Lietuva ir Baltarusija.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Suvalkai
Suvalkų apskritis
Suvalkų apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Suvalkų apskritis
Udziejekas
Udziejekas, Audenis – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Jeleniavo valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Udziejekas
Vakarinis Bugas
Upė prie Nuro miesto Lenkijoje Narevo ir Vakarinio Bugo upių santaka Vakarinis Bugas arba Bugas – upė vidurio Europoje, Narevo upės kairysis intakas.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Vakarinis Bugas
Valkaviskas
Valkavìskas (arba Volkovyskas) – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino srities pietrytinėje dalyje, prie Vilkuvos ir Rasos upių, 271 km nuo Minsko, 220 km nuo Vilniaus.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Valkaviskas
Veisiejai
Veisiejai – miestas Lazdijų rajono savivaldybėje, 19 km į pietryčius nuo Lazdijų.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Veisiejai
Vincentas Kadlubekas
Vincentas Kadlubekas (dar žinomas kaip magistras Vincentas, Vincentas Krokuvietis; 1150 m. Karvuve – 1223 m. kovo 8 d.) – XIII a. Krokuvos vyskupas ir lenkų istorikas.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Vincentas Kadlubekas
Vingrėnai
Vingrėnai – kaimas Lazdijų rajono savivaldybėje, 7 km nuo Aštriosios Kirsnos.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Vingrėnai
Vladimiras Sviatoslavičius
Vladimiras Sviatoslavičius (dar žinomas kaip Šventasis Vladimiras, Vladimiras Krikštytojas, ~960 m. – 1015 m. liepos 15 d.) – Naugardo kunigaikštis (970–988 m.) bei Kijevo didysis kunigaikštis (978–1015 m.). Jo valdymo metu įvyko Rusios krikštas.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Vladimiras Sviatoslavičius
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Vokiečiai
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Vokiečių ordinas
Voluinės metraštis
Voluinės metraštis, arba Ipatijaus metraštis – seniausias išlikęs XII-XIII a. bažnytine slavų kalba rašytas Pietų Rusios metraštis, tiksliau, XIII a. II pusėje Voluinėje (Haličo-Voluinės didžiųjų kunigaikščių Chelmo ir Voluinės Vladimiro dvaruose) sudarytas trijų Pietų Rusioje rašytų metraščių sąvadas (kiekvienas iš tų trijų metraščių savo ruožtu yra įvairių ankstesnių metraščių sąvadas).
Peržiūrėti Jotvingiai ir Voluinės metraštis
Vyžaina
Vyžaina – upė pietų Lietuvoje ir šiaurės Lenkijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Vyžaina
Vygrėnai
Vygrėnai – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Vygrėnai
Vygriai
Vygriai – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Suvalkų valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Vygriai
Vygriai (ežeras)
Vygrių vienuolyno vaizdas iš ežero Vygriai, Vingriai, Vingiai – ežeras šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Vygrių nacionaliniame parke.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Vygriai (ežeras)
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Vysla
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Vytautas Didysis
X amžius
Dešimtasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1000 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Jotvingiai ir X amžius
XI amžius
Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Jotvingiai ir XI amžius
XII amžius
Dvyliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1101 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1200 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Jotvingiai ir XII amžius
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Jotvingiai ir XIII amžius
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Jotvingiai ir XIX amžius
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Jotvingiai ir XV amžius
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Jotvingiai ir XVI amžius
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Jotvingiai ir XVII amžius
XX amžius
Dvidešimtas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1901 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 2000 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Jotvingiai ir XX amžius
Zapsys
Zapsys – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 9 km į vakarus nuo Veisiejų.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Zapsys
Zietela
Zíetela – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, 106 km į pietus nuo Šalčininkų (už 80 km nuo Baltarusijos ir Lietuvos valstybės sienos) ir už 47 km nuo Lydos.
Peržiūrėti Jotvingiai ir Zietela
1038 m.
1038 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1038 m.
1040 m.
1040 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1040 m.
1102 m.
1102 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1102 m.
1113 m.
1113 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1113 m.
1205 m.
1205 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1205 m.
1227 m.
1227 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1227 m.
1240 m.
1240 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1240 m.
1251 m.
1251 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1251 m.
1253 m.
1253 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1253 m.
1257 m.
1257 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1257 m.
1259 m.
1259 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1259 m.
1264 m.
1264 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1264 m.
1277 m.
1277 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1277 m.
1283 m.
1283 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1283 m.
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1569 m.
1857 m.
1857 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1857 m.
1860 m.
1860 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1860 m.
1934 m.
1934 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1934 m.
1941 m.
1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1941 m.
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1945 m.
1959 m.
1959 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1959 m.
1978 m.
1978 m. (tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt aštuntieji metai) buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1978 m.
1980 m.
1980 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 1980 m.
983 m.
983 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Jotvingiai ir 983 m.
Taip pat žiūrėkite
Baltų gentys
- Barta
- Dniepro baltai
- Jotvingiai
- Kuršiai
- Latgaliai
- Nadruva
- Notangai
- Pagudėnai
- Pamedė
- Prūsai
- Rytų galindai
- Sembai
- Skalviai
- Sėliai
- Varmiai
- Žiemgaliai
Senovės Europos tautos
- Alanai
- Frankai
- Jotvingiai
- Krieviniai
- Kuršių kilmingieji
- Prūsai
- Retai
- Vendai
- Venedai
Taip pat žinomas kaip Dainuviai, Sūduviai.