Greičiau nei naršyklėje!
20 santykiai: Baltojo erelio ordinas, Generolas majoras, Kovo 19, Kovo 5, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mstislavlio kaštelionas, Nacionalinis Osolinskių institutas, Nuolatinė taryba, Tadas Bilevičius, Targovicos konfederacija, 1731 m., 1762 m., 1784 m., 1785 m., 1786 m., 1791 m., 1792 m., 1793 m., 1801 m., 2006 m..
Baltojo erelio ordinas
Baltojo erelio ordinas Augusto Stipriojo Baltojo erelio ordinas 1730 m. Ordino žvaigždė XVII a. Baltojo erelio ordinas XVIII a. Baltojo erelio ordinas – aukščiausias Lenkijos valstybinis apdovanojimas už civilinius ir karinius nuopelnus.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir Baltojo erelio ordinas · Žiūrėti daugiau »
Generolas majoras
Lietuvos sausumos pajėgų generolo majoro antpetis Generolas majoras – generolo rangas sausumos kariuomenėje bei oro pajėgose, aukštesnis už brigados generolo (1 žvaigždutė), žemesnis už generolo leitenanto (3 žvaigždutės).
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir Generolas majoras · Žiūrėti daugiau »
Kovo 19
Kovo 19 yra 78-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 79-a).
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir Kovo 19 · Žiūrėti daugiau »
Kovo 5
Kovo 5 yra 64-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 65-a).
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir Kovo 5 · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Mstislavlio kaštelionas
Mstislavlio vaivadijos herbas Mstislavlio vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Mstislavlio vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Mstislavlio kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Mstislavlio vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos Mstislavlio vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir Mstislavlio kaštelionas · Žiūrėti daugiau »
Nacionalinis Osolinskių institutas
Nacionalinis Osolinskių institutas, taip pat Osolineumas (Ossolineum) – mokslinė biblioteka, leidykla, mokslo, kultūros ir švietimo įstaiga Lenkijoje, įsikūrusi Vroclave nuo 1947 metų.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir Nacionalinis Osolinskių institutas · Žiūrėti daugiau »
Nuolatinė taryba
Graviūra, vaizduojanti Nuolatinę tarybąNuolatinė taryba – Abiejų Tautų Respublikos aukščiausiasis vykdomosios valdžios organas 1775–1789 m.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir Nuolatinė taryba · Žiūrėti daugiau »
Tadas Bilevičius
Tadas Bilevičius (apie 1728 m. – 1788 m. rugpjūčio 12 d.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karinis ir valstybės veikėjas, generolas majoras.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir Tadas Bilevičius · Žiūrėti daugiau »
Targovicos konfederacija
Targovicos konfederacija − Abiejų Tautų Respublikų magnatų sąjunga (konfederacija), nukreipta prieš Ketverių metų Seimo reformas ir Gegužės trečiosios konstituciją.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir Targovicos konfederacija · Žiūrėti daugiau »
1731 m.
1731 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir 1731 m. · Žiūrėti daugiau »
1762 m.
1762 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir 1762 m. · Žiūrėti daugiau »
1784 m.
1784 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir 1784 m. · Žiūrėti daugiau »
1785 m.
1785 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir 1785 m. · Žiūrėti daugiau »
1786 m.
1786 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir 1786 m. · Žiūrėti daugiau »
1791 m.
1791 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir 1791 m. · Žiūrėti daugiau »
1792 m.
1792 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir 1792 m. · Žiūrėti daugiau »
1793 m.
1793 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir 1793 m. · Žiūrėti daugiau »
1801 m.
1801 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir 1801 m. · Žiūrėti daugiau »
2006 m.
2006 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Juozapas Chrapovickis ir 2006 m. · Žiūrėti daugiau »
