Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Jurgis Gedgaudas ir Smolensko vaivada
Jurgis Gedgaudas ir Smolensko vaivada turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Jonas Butrimas, Jurgis Butrimas, Kijevo vaivada, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Petras Simonas Gedgaudaitis, Smolensko vaivada, Vilniaus kaštelionas, 1423 m., 1424 m., 1435 m..
Jonas Butrimas
Jonas Butrimas (m. 1428 m.) – LDK didikas.
Jonas Butrimas ir Jurgis Gedgaudas · Jonas Butrimas ir Smolensko vaivada ·
Jurgis Butrimas
Jurgis Butrimas – LDK didikas.
Jurgis Butrimas ir Jurgis Gedgaudas · Jurgis Butrimas ir Smolensko vaivada ·
Kijevo vaivada
Vaivadijos herbas Mažosios Lenkijos provincija (1635 m.), į kurios sudėtį įėjo Kijevo vaivadija. Kijevo vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Kijevo vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų 1471–1793 m.
Jurgis Gedgaudas ir Kijevo vaivada · Kijevo vaivada ir Smolensko vaivada ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Jurgis Gedgaudas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Smolensko vaivada ·
Petras Simonas Gedgaudaitis
Petras Simonas Gedgaudaitis (Senka) (m. 1451 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, Vilniaus kaštelionas, iš Gedgaudų bajorų giminės.
Jurgis Gedgaudas ir Petras Simonas Gedgaudaitis · Petras Simonas Gedgaudaitis ir Smolensko vaivada ·
Smolensko vaivada
Smolensko vaivadijos herbas Smolensko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Smolensko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Smolensko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Jurgis Gedgaudas ir Smolensko vaivada · Smolensko vaivada ir Smolensko vaivada ·
Vilniaus kaštelionas
Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilnius 1576 m. Vilniaus kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vilniaus vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Vilniaus vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Jurgis Gedgaudas ir Vilniaus kaštelionas · Smolensko vaivada ir Vilniaus kaštelionas ·
1423 m.
1423 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1423 m. ir Jurgis Gedgaudas · 1423 m. ir Smolensko vaivada ·
1424 m.
1424 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1424 m. ir Jurgis Gedgaudas · 1424 m. ir Smolensko vaivada ·
1435 m.
1435 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1435 m. ir Jurgis Gedgaudas · 1435 m. ir Smolensko vaivada ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Jurgis Gedgaudas ir Smolensko vaivada turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Jurgis Gedgaudas ir Smolensko vaivada panašumų
Palyginimas tarp Jurgis Gedgaudas ir Smolensko vaivada
Jurgis Gedgaudas yra 50 santykius, o Smolensko vaivada turi 121. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 5.85% = 10 / (50 + 121).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Jurgis Gedgaudas ir Smolensko vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
