13 santykiai: Abraomas, Šiauliai, Bahir, Dievas, Elijas Ben Saliamonas Zalmanas, Gyvybės medis, Hebrajų raštas, Judaizmas, Kabala (Azerbaidžanas), Tanachas, XIII amžius, XVI amžius, Zohar.
Abraomas
Apie vardąAbraomas skaitykite Abraomas (vardas) ''Abraomas aukoja Izaoką'', 1650 m. Laurent de LaHire pvsk. Abraomas (tar. Abraham) – biblinis personažas (dar Ibrahim), laikomas senovės žydų patriarchu, žydų tautos protėviu.
Nauja!!: Kabala ir Abraomas · Žiūrėti daugiau »
Šiauliai
Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas.
Nauja!!: Kabala ir Šiauliai · Žiūrėti daugiau »
Bahir
Bahir („Prašviesėjimo knyga“) – anoniminis mistinis tekstas, laikomas vienu pagrindinių kabalos šaltinių šalia Sefer Yetzirah, Zohar ir kt.
Nauja!!: Kabala ir Bahir · Žiūrėti daugiau »
Dievas
Luvre Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas, dievai yra bene svarbiausi mitologinių sistemų veikėjai.
Nauja!!: Kabala ir Dievas · Žiūrėti daugiau »
Elijas Ben Saliamonas Zalmanas
Elijahu Ben Salomon Zalmanas (Elijahu ben Šlomo Zalman ar Elijas Ben Saliamonas Zalmanas), labiau žinomas kaip Vilniaus Gaonas („ha’Gaon mi’Vilna”) (1720 m. balandžio 23 d. – 1797 m. spalio 9 d.) – žymus judaizmo rabinas, kabalistas, studijavo Talmudo ir Toros judėjimus.
Nauja!!: Kabala ir Elijas Ben Saliamonas Zalmanas · Žiūrėti daugiau »
Gyvybės medis
Kabaloje Gyvybės medis (Etz haChayim) – Pradžios knygoje aprašytas medis, Dievo pasodintas Edeno sodo viduryje (Pr 2:9); medžio vaisiai duoda amžinągyvybę, t. y. nemirtingumą(Pr 3:22).
Nauja!!: Kabala ir Gyvybės medis · Žiūrėti daugiau »
Hebrajų raštas
Hebrajų raštas – rašto sistema, naudojama žydų kalbose: hebrajų, jidiš, aramėjų, ladino, žydiškose arabų, graikų, persų ir kt.
Nauja!!: Kabala ir Hebrajų raštas · Žiūrėti daugiau »
Judaizmas
Dovydo žvaigždė Judaizmas (lot. iudaismus Tai viena seniausių, bet visdar praktikuojama monoteistinė religija. Judaizmas kitaip vadinamas Toros religija, nes Tora yra visų mokymų mokymas ir praktikos pagrindas. Tačiau Tora (rašytinė Tora, Tora šebiktav), interpretuojama rabiniškoje tradicijoje (sakytinė Tora, Tora šeb’al-pe). Tarp Toros priėmimo (tarp V–IV a. pr. m. e. ir II a. pr. m. e.) ir rabiniškojo judaizmo formavimosi pradžios (I m. e. a.pb.) „Izraelio žemėje“ egzistavo daug „judaizmų“, t. y. skirtingų Toros interpretacijos mokyklų. Judaizmas suvaidino reikšmingąvaidmenį Vakarų filosofijos formavimesi, kadangi iš judaizmo išsivystė krikščionybė, judaizmas buvo ankstyvosios krikščionybės pamatas.Cambridge University Historical Series, An Essay on Western Civilization in Its Economic Aspects Rabiniškojo judaizmo ir krikščionybės veikiamas atsirado ir islamas. Šios religijos dar vadinamos abraominėmis. Judaizmas pradėjo formuotis senovės Judėjoje (Persų imperijos Jehudo provincijoje VI a. pr. m. e.). Judaizmo tikintieji vadinami judėjais arba žydais. Ši religija yra paplitusi įvairiose pasaulio šalyse, kur tik gyvenama žydų. Skaičiuojama, kad tikinčiųjų skaičius - 14-15 mln. Skirtingai nei priimta manyti, žydų tautinė tapatybė susiformavo šios religijos pagrindu, o ne atvirkščiai, todėl žydu galima ir gimti, ir tapti.
Nauja!!: Kabala ir Judaizmas · Žiūrėti daugiau »
Kabala (Azerbaidžanas)
Kabala – miestas šiaurės vidurio Azerbaidžane; rajono centras.
Nauja!!: Kabala ir Kabala (Azerbaidžanas) · Žiūrėti daugiau »
Tanachas
Targumo puslapis, XI a. Tanachas – judėjų Biblija, maždaug atitinkanti krikščionių Senąjį Testamentą.
Nauja!!: Kabala ir Tanachas · Žiūrėti daugiau »
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Kabala ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Nauja!!: Kabala ir XVI amžius · Žiūrėti daugiau »
Zohar
Pirmas Zohar puslapis, Mantua, 1558 m. Zohar, Zoharas, Zoar, (Zohar ‘spindesys, spinduliavimas, švytėjimas’) - plačiai pripažintas svarbiausias žydų misticizmo – kabalos tekstas.
Nauja!!: Kabala ir Zohar · Žiūrėti daugiau »