Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Karaliaučiaus apygarda ir Rytų Prūsija
Karaliaučiaus apygarda ir Rytų Prūsija turi 33 dalykų dažni (Unijapedija): Alnaštyno apskritis, Alnaštyno apygarda, Šventapilės apskritis, Žuvininkų apskritis, Braunsbergo apskritis, Frydlando apskritis, Girdavos apskritis, Gumbinės apygarda, Heilsbergo apskritis, Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis, Karaliaučius, Klaipėda, Klaipėdos apskritis, Labguvos apskritis, Morungo apskritis, Neidenburgo apskritis, Olštynas, Ortelsburgo apskritis, Osterodės apskritis, Prūsų Olandijos apskritis, Prūsijos karalystė, Rastenburgo apskritis, Rešliaus apskritis, Rytų Prūsija, Rytų Prūsijos departamentas, Vėluvos apskritis, Vienos kongresas, Vysla, Ylavos apskritis, 1808 m., ..., 1815 m., 1905 m., 1945 m.. Išplėsti indeksą (3 daugiau) »
Alnaštyno apskritis
Alnaštyno apskritis – 1818–1871 m.
Alnaštyno apskritis ir Karaliaučiaus apygarda · Alnaštyno apskritis ir Rytų Prūsija ·
Alnaštyno apygarda
Alnaštyno apygarda – Rytų Prūsijos provincijos, 1905–1918 m.
Alnaštyno apygarda ir Karaliaučiaus apygarda · Alnaštyno apygarda ir Rytų Prūsija ·
Šventapilės apskritis
Šventapilės apskritis – 1818–1871 m.
Šventapilės apskritis ir Karaliaučiaus apygarda · Šventapilės apskritis ir Rytų Prūsija ·
Žuvininkų apskritis
Krantas apie 1900 m. Gyventojų tankumas Žuvininkų apskrityje 1902 m. Žuvininkų apskritis arba Sembos apskritis (1818–1939 m. Kreis Fischhausen, 1939–1945 m. Landkreis Samland) – 1818–1871 m.
Karaliaučiaus apygarda ir Žuvininkų apskritis · Rytų Prūsija ir Žuvininkų apskritis ·
Braunsbergo apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda Braunsbergo apskritis – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardosadministracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje.
Braunsbergo apskritis ir Karaliaučiaus apygarda · Braunsbergo apskritis ir Rytų Prūsija ·
Frydlando apskritis
Frydlando apskritis (nuo 1927 m. Barštyno apskritis, Landkreis Bartenstein) – 1818–1871 m.
Frydlando apskritis ir Karaliaučiaus apygarda · Frydlando apskritis ir Rytų Prūsija ·
Girdavos apskritis
Girdavos apskritis – 1818–1871 m.
Girdavos apskritis ir Karaliaučiaus apygarda · Girdavos apskritis ir Rytų Prūsija ·
Gumbinės apygarda
Gumbinės apygarda iki 1905 m. Gumbinės apygardos rūmai Gumbinės apygarda, Gumbinės administracinė sritis – 1818–1871 m.
Gumbinės apygarda ir Karaliaučiaus apygarda · Gumbinės apygarda ir Rytų Prūsija ·
Heilsbergo apskritis
Heilsbergo apskritis – 1818–1871 m.
Heilsbergo apskritis ir Karaliaučiaus apygarda · Heilsbergo apskritis ir Rytų Prūsija ·
Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis
Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis – 1818–1871 m.
Karaliaučiaus apygarda ir Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis · Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis ir Rytų Prūsija ·
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Karaliaučiaus apygarda ir Karaliaučius · Karaliaučius ir Rytų Prūsija ·
Klaipėda
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.
Karaliaučiaus apygarda ir Klaipėda · Klaipėda ir Rytų Prūsija ·
Klaipėdos apskritis
Klaipėdos apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas Vakarų Lietuvoje, vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios.
Karaliaučiaus apygarda ir Klaipėdos apskritis · Klaipėdos apskritis ir Rytų Prūsija ·
Labguvos apskritis
Labguvos apskritis (1818–1945 m. Kreis Labiau, Landkreis Labiau) – 1818–1871 m.
Karaliaučiaus apygarda ir Labguvos apskritis · Labguvos apskritis ir Rytų Prūsija ·
Morungo apskritis
Morungo apskritis – 1818–1871 m.
Karaliaučiaus apygarda ir Morungo apskritis · Morungo apskritis ir Rytų Prūsija ·
Neidenburgo apskritis
Neidenburgo apskritis – 1818–1871 m.
Karaliaučiaus apygarda ir Neidenburgo apskritis · Neidenburgo apskritis ir Rytų Prūsija ·
Olštynas
Olštynas (seniau Holstin) – miestas-apskritis Lenkijos šiaurės rytuose, prie Alnos upės, Varmijos Mozūrų vaivadijos sostinė.
Karaliaučiaus apygarda ir Olštynas · Olštynas ir Rytų Prūsija ·
Ortelsburgo apskritis
Ortelsburgo apskritis – 1818–1871 m.
Karaliaučiaus apygarda ir Ortelsburgo apskritis · Ortelsburgo apskritis ir Rytų Prūsija ·
Osterodės apskritis
Osterodės apskritis – 1818–1871 m.
Karaliaučiaus apygarda ir Osterodės apskritis · Osterodės apskritis ir Rytų Prūsija ·
Prūsų Olandijos apskritis
Prūsų Olandijos apskritis – 1818–1871 m.
Karaliaučiaus apygarda ir Prūsų Olandijos apskritis · Prūsų Olandijos apskritis ir Rytų Prūsija ·
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Karaliaučiaus apygarda ir Prūsijos karalystė · Prūsijos karalystė ir Rytų Prūsija ·
Rastenburgo apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygardaRastenburgo apskrities ladrato įstaiga Rastenburgo apskritis – 1818–1871 m.
Karaliaučiaus apygarda ir Rastenburgo apskritis · Rastenburgo apskritis ir Rytų Prūsija ·
Rešliaus apskritis
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygardaRešliaus rotušė Rešliaus apskritis – 1818–1871 m.
Karaliaučiaus apygarda ir Rešliaus apskritis · Rešliaus apskritis ir Rytų Prūsija ·
Rytų Prūsija
Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vienąprovincijąkartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys).
Karaliaučiaus apygarda ir Rytų Prūsija · Rytų Prūsija ir Rytų Prūsija ·
Rytų Prūsijos departamentas
Rytų Prūsijos departamentas – Prūsijos karalystės administracinis-teritorinis vienetas 1723–1818 m.
Karaliaučiaus apygarda ir Rytų Prūsijos departamentas · Rytų Prūsija ir Rytų Prūsijos departamentas ·
Vėluvos apskritis
Vėluvos apskritis – 1818–1871 m.
Karaliaučiaus apygarda ir Vėluvos apskritis · Rytų Prūsija ir Vėluvos apskritis ·
Vienos kongresas
Vienos kongresąvaizduojantis paveikslas. Vienos kongresas – 1814–1815 m.
Karaliaučiaus apygarda ir Vienos kongresas · Rytų Prūsija ir Vienos kongresas ·
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Karaliaučiaus apygarda ir Vysla · Rytų Prūsija ir Vysla ·
Ylavos apskritis
Ylavos apskritis – 1818–1871 m.
Karaliaučiaus apygarda ir Ylavos apskritis · Rytų Prūsija ir Ylavos apskritis ·
1808 m.
1808 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1808 m. ir Karaliaučiaus apygarda · 1808 m. ir Rytų Prūsija ·
1815 m.
1815 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1815 m. ir Karaliaučiaus apygarda · 1815 m. ir Rytų Prūsija ·
1905 m.
1905 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1905 m. ir Karaliaučiaus apygarda · 1905 m. ir Rytų Prūsija ·
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1945 m. ir Karaliaučiaus apygarda · 1945 m. ir Rytų Prūsija ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Karaliaučiaus apygarda ir Rytų Prūsija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Karaliaučiaus apygarda ir Rytų Prūsija panašumų
Palyginimas tarp Karaliaučiaus apygarda ir Rytų Prūsija
Karaliaučiaus apygarda yra 55 santykius, o Rytų Prūsija turi 185. Kaip jie turi bendro 33, Jaccard indeksas yra 13.75% = 33 / (55 + 185).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Karaliaučiaus apygarda ir Rytų Prūsija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
