Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Karaliaučiaus istorija ir Klaipėda
Karaliaučiaus istorija ir Klaipėda turi 48 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Albrechtas Brandenburgietis, Antrasis pasaulinis karas, Švedija, Baltai, Didysis Šiaurės karas, Georg Nesselmann, Kaliningrado sritis, Karaliaučius, Klaipėda, Lenkai, Lietuviai, Lietuvninkai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mažoji Lietuva, Melno taika, Napoleonas Bonapartas, Piliava, Prūsijos karalystė, Prūsijos kunigaikštystė, Raudonoji armija, Rusija, Rytų Prūsija, Sembai, Septynerių metų karas, Tarybų Sąjunga, Tilžė, Veimaro respublika, Vokietijos imperija, Vytautas Didysis, ..., XIX amžius, XVIII amžius, 1422 m., 1525 m., 1629 m., 1635 m., 1660 m., 1701 m., 1762 m., 1807 m., 1871 m., 1918 m., 1919 m., 1944 m., 1945 m., 1946 m., 1967 m., 1991 m.. Išplėsti indeksą (18 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Karaliaučiaus istorija · Abiejų Tautų Respublika ir Klaipėda ·
Albrechtas Brandenburgietis
Albrechtas Brandenburgietis (Albertas Brandenburgietis Hohencolernas,,, 1490 m. gegužės 17 d. Ansbachas, Vokietija – 1568 m. kovo 20 d. Tepliava, Prūsija, palaidotas Karaliaučiaus katedroje) – paskutinis Vokiečių ordino didysis magistras, pirmasis Prūsijos kunigaikštystės kunigaikštis.
Albrechtas Brandenburgietis ir Karaliaučiaus istorija · Albrechtas Brandenburgietis ir Klaipėda ·
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Antrasis pasaulinis karas ir Karaliaučiaus istorija · Antrasis pasaulinis karas ir Klaipėda ·
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Švedija ir Karaliaučiaus istorija · Švedija ir Klaipėda ·
Baltai
Baltų genčių teritorija XII a. (pagal MarijąGimbutienę) Varpinių kapų kultūra Baltai, aisčiai – šiaurės rytų Europos gentys, kalbėjusios indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės.
Baltai ir Karaliaučiaus istorija · Baltai ir Klaipėda ·
Didysis Šiaurės karas
Karo veiksmai 1700–1709 m. – iki Poltavos mūšio Karo veiksmai 1709–1721 m. – nuo Poltavos mūšio Didysis Šiaurės karas įvyko tarp Rusijos, Danijos-Norvegijos ir Saksonijos-Abiejų Tautų Respublikos unijos koalicijos (nuo 1715 m. prie jos prisijungė Prūsija ir Hanoveris) ir Švedijos nuo 1700 iki 1721 m.
Didysis Šiaurės karas ir Karaliaučiaus istorija · Didysis Šiaurės karas ir Klaipėda ·
Georg Nesselmann
Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann (1811 m. vasario 14 d. prie Dansko – 1881 m. sausio 7 d. Karaliaučiuje) – vokiečių filologas, baltistas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.
Georg Nesselmann ir Karaliaučiaus istorija · Georg Nesselmann ir Klaipėda ·
Kaliningrado sritis
Kaliningrado sritis arba Karaliaučiaus kraštas – Rusijos federacijos sritis, esanti Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.
Kaliningrado sritis ir Karaliaučiaus istorija · Kaliningrado sritis ir Klaipėda ·
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Karaliaučiaus istorija ir Karaliaučius · Karaliaučius ir Klaipėda ·
Klaipėda
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.
Karaliaučiaus istorija ir Klaipėda · Klaipėda ir Klaipėda ·
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Karaliaučiaus istorija ir Lenkai · Klaipėda ir Lenkai ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Karaliaučiaus istorija ir Lietuviai · Klaipėda ir Lietuviai ·
Lietuvninkai
Lietuvininkų gyvenamos žemės Rytų Prūsijos žemėlapyje Lietuvininkai – savita etninė grupė, susiformavusi XVI a. ir gyvenusi Rytprūsių provincijos šiaurės rytinėje dalyje – Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės, Tepliavos, Klaipėdos apskrityse.
Karaliaučiaus istorija ir Lietuvninkai · Klaipėda ir Lietuvninkai ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Karaliaučiaus istorija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Klaipėda ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ·
Mažoji Lietuva
#FF0000 Mažoji Lietuva Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai.
Karaliaučiaus istorija ir Mažoji Lietuva · Klaipėda ir Mažoji Lietuva ·
Melno taika
Sutarties dokumentas 31745 Jurbarko ir Tauragės raj. paribyje) Melno taika – 1422 m.
Karaliaučiaus istorija ir Melno taika · Klaipėda ir Melno taika ·
Napoleonas Bonapartas
Napoleonas Bonapartas (pasivadinęs Napoleonu I; 1769 m. rugpjūčio 15 d. Ajačas, Korsika – 1821 m. gegužės 5 d. Šv. Elenos sala) – pirmasis Prancūzijos imperatorius (1804 m. gruodžio 2 d. – 1814 m. balandžio 6 d., taip pat 1815 m. kovo 1 d. – birželio 22 d.). Antrasis Karolio Bonaparto ir Leticijos Ramolino sūnus Napoleonas Bonapartas buvo Pirmosios Prancūzijos respublikos revoliucinės armijos, vedlys generolas.
Karaliaučiaus istorija ir Napoleonas Bonapartas · Klaipėda ir Napoleonas Bonapartas ·
Piliava
Piliava (arba Baltijskas,, nuo 1522 m. Pillau, nuo 1936 m. Seestadt Pillau, nuo 1939 m. Pillau, Frische Nehrung, nuo 1945 m., nuo 1946 m.) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Sembos pusiasalyje, tarp Aistmarių ir Baltijos jūros, Aistmarių nerijos šiaurinėje dalyje, Baltijsko municipalinio rajono ir Baltijsko miesto gyvenvietės administracinis centras.
Karaliaučiaus istorija ir Piliava · Klaipėda ir Piliava ·
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Karaliaučiaus istorija ir Prūsijos karalystė · Klaipėda ir Prūsijos karalystė ·
Prūsijos kunigaikštystė
Prūsijos kunigaikštystė (Prūsijos hercogystė), arba Kunigaikštiškieji Prūsai – vokiečių valstybė pietryčių Pabaltijyje 1525–1701 m.
Karaliaučiaus istorija ir Prūsijos kunigaikštystė · Klaipėda ir Prūsijos kunigaikštystė ·
Raudonoji armija
Raudonosios armijos paradas Charkove, 1920 m. Raudonoji armija (visas pavadinimas Darbininkų ir valstiečių Raudonoji armija) – Sovietų Rusijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų pavadinimas 1918–1946 m. Vėliau ši armija pervadinta į Tarybinę Armiją.
Karaliaučiaus istorija ir Raudonoji armija · Klaipėda ir Raudonoji armija ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Karaliaučiaus istorija ir Rusija · Klaipėda ir Rusija ·
Rytų Prūsija
Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vienąprovincijąkartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys).
Karaliaučiaus istorija ir Rytų Prūsija · Klaipėda ir Rytų Prūsija ·
Sembai
thumbSembai - viena iš prūsų grupių, gyvenusi Sembos pusiasalyje (šiauriau dabartinio Kaliningrado).
Karaliaučiaus istorija ir Sembai · Klaipėda ir Sembai ·
Septynerių metų karas
Šalys – sąjungininkės per Septynerių metų karąSeptynerių metų karas vyko 1756–1763 m. Europoje ir jame dalyvavo visos galingiausios to meto Europos valstybės.
Karaliaučiaus istorija ir Septynerių metų karas · Klaipėda ir Septynerių metų karas ·
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Karaliaučiaus istorija ir Tarybų Sąjunga · Klaipėda ir Tarybų Sąjunga ·
Tilžė
Tilžė (arba Sovetskas) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, Nemuno pakrantėje.
Karaliaučiaus istorija ir Tilžė · Klaipėda ir Tilžė ·
Veimaro respublika
Veimaro respublikos žemių žemėlapis Reichstago rinkimų rezultatai Veimaro respublika – Vokietijos valstybės neoficialus pavadinimas 1919–1933 m. Veimaro respublikos pavadinimas kilo iš jąįteisinusios Veimaro konstitucijos.
Karaliaučiaus istorija ir Veimaro respublika · Klaipėda ir Veimaro respublika ·
Vokietijos imperija
Vokietijos imperija (oficialiai Deutsches Reich), taip pat žinoma kaip Antrasis reichas – valstybė Europoje, gyvavusi nuo Vokietijos suvienijimo 1871 m. iki 1918 m., kai sosto atsisakė imperatorius Vilhelmas II.
Karaliaučiaus istorija ir Vokietijos imperija · Klaipėda ir Vokietijos imperija ·
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Karaliaučiaus istorija ir Vytautas Didysis · Klaipėda ir Vytautas Didysis ·
XIX amžius
Devynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1801 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1900 metų gruodžio 31 dieną.
Karaliaučiaus istorija ir XIX amžius · Klaipėda ir XIX amžius ·
XVIII amžius
Aštuonioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1701 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1800 metų gruodžio 31 dieną.
Karaliaučiaus istorija ir XVIII amžius · Klaipėda ir XVIII amžius ·
1422 m.
1422 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1422 m. ir Karaliaučiaus istorija · 1422 m. ir Klaipėda ·
1525 m.
1525 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1525 m. ir Karaliaučiaus istorija · 1525 m. ir Klaipėda ·
1629 m.
1629 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1629 m. ir Karaliaučiaus istorija · 1629 m. ir Klaipėda ·
1635 m.
1635 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1635 m. ir Karaliaučiaus istorija · 1635 m. ir Klaipėda ·
1660 m.
1660 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1660 m. ir Karaliaučiaus istorija · 1660 m. ir Klaipėda ·
1701 m.
1701 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1701 m. ir Karaliaučiaus istorija · 1701 m. ir Klaipėda ·
1762 m.
1762 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1762 m. ir Karaliaučiaus istorija · 1762 m. ir Klaipėda ·
1807 m.
1807 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1807 m. ir Karaliaučiaus istorija · 1807 m. ir Klaipėda ·
1871 m.
1871 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1871 m. ir Karaliaučiaus istorija · 1871 m. ir Klaipėda ·
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1918 m. ir Karaliaučiaus istorija · 1918 m. ir Klaipėda ·
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1919 m. ir Karaliaučiaus istorija · 1919 m. ir Klaipėda ·
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1944 m. ir Karaliaučiaus istorija · 1944 m. ir Klaipėda ·
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1945 m. ir Karaliaučiaus istorija · 1945 m. ir Klaipėda ·
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1946 m. ir Karaliaučiaus istorija · 1946 m. ir Klaipėda ·
1967 m.
1967 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1967 m. ir Karaliaučiaus istorija · 1967 m. ir Klaipėda ·
1991 m.
1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Karaliaučiaus istorija ir Klaipėda turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Karaliaučiaus istorija ir Klaipėda panašumų
Palyginimas tarp Karaliaučiaus istorija ir Klaipėda
Karaliaučiaus istorija yra 250 santykius, o Klaipėda turi 519. Kaip jie turi bendro 48, Jaccard indeksas yra 6.24% = 48 / (250 + 519).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Karaliaučiaus istorija ir Klaipėda santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
