Turinys
251 santykiai: Abiejų Tautų Respublika, Akmens amžius, Albertas Kojalavičius-Vijūkas, Aleksandras, Aleksandras (reikšmės), Aleksotas, Aleksoto seniūnija, Alytus, Arabai, Architektūra, Astronomija, Aukštieji Šančiai, Šančiai, Šančių seniūnija, Šilainių seniūnija, Žaliakalnio seniūnija, Žaliakalnis, Žemieji Šančiai, Birželio 15, Birželio 22, Birželio 23, Birželio 25, Carta Marina, Centro seniūnija, Dainavos seniūnija (Kaunas), Dievas, Dniepras, Drama, Eigulių seniūnija, Etimologija, Funikulierius, Geležies amžius, Gričiupio seniūnija, Gruodžio 31, Hanzos sąjunga, Idrisijus, Indoeuropiečiai, Jiesia, Jiesios piliakalnis, Jonas Vileišis, Jonava, Juozas Urbšys, Jurbarkas, Karaliaučiaus istorija, Karmelitai (Kaunas), Kaunas, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė, Kauno apgultis, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kauno apskritis, ... Išplėsti indeksą (201 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Abiejų Tautų Respublika
Akmens amžius
Akmens amžius – ilgas žmonijos priešistorinis laikotarpis, trukęs 2,5 mln.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Akmens amžius
Albertas Kojalavičius-Vijūkas
Albertas Kojalavičius-Vijūkas (arba Vaitiekus Vijūkas-Kojalavičius, 1609 m. Romainiai prie Kauno – 1677 m. spalio 6 d. Varšuva) – SJ, Lietuvos istorikas, vienuolis jėzuitas, teologas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Albertas Kojalavičius-Vijūkas
Aleksandras
Aleksandras (1461 m. rugpjūčio 5 d. Krokuvoje – 1506 m. rugpjūčio 19 d. arba 20 d. Vilniuje), Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1492 m. iki mirties) ir Lenkijos karalius (nuo 1501 m. spalio pradžios iki mirties).
Peržiūrėti Kauno istorija ir Aleksandras
Aleksandras (reikšmės)
Aleksandro vardu vadinami.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Aleksandras (reikšmės)
Aleksotas
Aleksotas – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Aleksotas
Aleksoto seniūnija
Aleksoto seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kauno miesto savivaldybės pietvakarinėje dalyje, kairiajame Nemuno krante.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Aleksoto seniūnija
Alytus
Alytus – didžiausias pietų Lietuvos, šeštas pagal dydį šalies miestas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Alytus
Arabai
Arabai – Vidurio Azijos ir Šiaurės Afrikos tautų grupė, plačiąja prasme – visi kalbantieji arabiškai, siaurąja – Arabijos pusiasalio gyventojai.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Arabai
Architektūra
Klasikiniai kolonų kapiteliai Architektūra ('vyriausiasis, vadovaujantis' ir 'statybininkas, dailidė') – pastatų projektavimo menas ir mokslas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Architektūra
Astronomija
Šiaurės Amerikos ūkas Astronomija – mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimąir aiškinimą.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Astronomija
Aukštieji Šančiai
Aukštieji Šančiai – Kauno miesto dalis, esanti į rytus nuo Kauno geležinkelio stoties, aukštutinėje terasoje į šiaurę nuo Žemųjų Šančių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Aukštieji Šančiai
Šančiai
Šančiais vadinama.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Šančiai
Šančių seniūnija
Šančių seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kauno miesto savivaldybės pietryčiuose, apimantis Aukštuosius Šančius ir Žemuosius Šančius.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Šančių seniūnija
Šilainių seniūnija
Šilainių seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kauno miesto savivaldybės šiaurės vakaruose.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Šilainių seniūnija
Žaliakalnio seniūnija
Žaliakalnio seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kauno miesto savivaldybėje, apimantis Kalniečių ir Žaliakalnio mikrorajonus.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Žaliakalnio seniūnija
Žaliakalnis
Žaliakalnis – Kauno miesto dalis, į šiaurės rytus nuo Senamiesčio ir Naujamiesčio, tarp Neries ir Girstupio slėnių; šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje ribojasi su Kalniečių rajonu, Murava, Dainava.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Žaliakalnis
Žemieji Šančiai
Žemieji Šančiai – Kauno miesto dalis, esanti į pietryčius nuo geležinkelio stoties, dešiniajame Nemuno krante, žemutinėje upės terasoje (aukštutinėje yra Aukštieji Šančiai).
Peržiūrėti Kauno istorija ir Žemieji Šančiai
Birželio 15
Birželio 15 yra 166-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 167-a).
Peržiūrėti Kauno istorija ir Birželio 15
Birželio 22
Birželio 22 yra 173-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 174-a).
Peržiūrėti Kauno istorija ir Birželio 22
Birželio 23
Birželio 23 yra 174-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 175-a).
Peržiūrėti Kauno istorija ir Birželio 23
Birželio 25
Birželio 25 yra 176-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 177-a).
Peržiūrėti Kauno istorija ir Birželio 25
Carta Marina
Carta Marina (visas pavadinimas Jūrų ir šiaurės kraštų žemėlapis...) – vienas seniausių ir savo epochoje patikimiausių Šiaurės Europos žemėlapis.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Carta Marina
Centro seniūnija
Centro seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kauno miesto savivaldybės centre, apimantis didžiąjądalį istorinio Kauno (Senamiestį ir Naujamiestį).
Peržiūrėti Kauno istorija ir Centro seniūnija
Dainavos seniūnija (Kaunas)
Dainavos seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kauno miesto savivaldybės šiaurės rytuose.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Dainavos seniūnija (Kaunas)
Dievas
Luvre Dievas daugelyje religinių ir mitinių sistemų yra antgamtinė esybė, garbinimo ir tikėjimo objektas, dievai yra bene svarbiausi mitologinių sistemų veikėjai.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Dievas
Dniepras
Dniepras – viena didžiausių rytų Europos upių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Dniepras
Drama
Drama (gr. Δρα´μα „darbas“, „kūrinys“, „veikalas“) – viena iš literatūros formų (šalia lyrikos ir epikos), kurioje įvykiai perduodami per veikėjų dialogus.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Drama
Eigulių seniūnija
Eigulių seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kauno miesto savivaldybėje, į šiaurę nuo miesto centro.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Eigulių seniūnija
Etimologija
Etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas') – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Etimologija
Funikulierius
Funikulierius (.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Funikulierius
Geležies amžius
Geležies amžiaus ginklai ir papuošalai Geležies amžius – priešistorinis archeologinis laikotarpis, kuris pagal trijų periodų sistemąeina po akmens ir bronzos amžių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Geležies amžius
Gričiupio seniūnija
Gričiupis (upė), Gričiupio parkas Gričiupio seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kauno miesto savivaldybėje, į rytus nuo miesto centro.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Gričiupio seniūnija
Gruodžio 31
Gruodžio 31 yra paskutinė, 365-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 366-a).
Peržiūrėti Kauno istorija ir Gruodžio 31
Hanzos sąjunga
date.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Hanzos sąjunga
Idrisijus
Idrisijaus pasaulio žemėlapis. Priešingai nei įprasta, jame šiaurė sukeista su pietumis, todėl Europa pavaizduota apačioje, o Afrika – viršuje Idrisijus (pilnai: Abu Abdas Alahas Muhamadas Al Idrisis Al Kurtubis Al Hasanis Al Sabtis,,; 1100 m. Seutoje – 1165 ar 1166 m.) – viduramžių arabų keliautojas, geografas, kartografas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Idrisijus
Indoeuropiečiai
Indoeuropiečiai Eurazijoje Indoeuropiečiai – visos tautos ir kultūros, kuriose kalbama indoeuropiečių kalbomis.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Indoeuropiečiai
Jiesia
Jiesios ir Nemuno santaka Brasta miške Rokuose Jiesia – upė vidurio Lietuvoje (Prienų, Kauno raj. ir Kaune); Nemuno kairysis intakas, kurio ilgis 68 km.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Jiesia
Jiesios piliakalnis
Jiesios (Pajiesio) piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu yra Kaune, prie Piliakalnio gatvės, kairiajame Nemuno krante, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Jiesios piliakalnis
Jonas Vileišis
Jonas Vileišis (1872 m. sausio 3 d. Mediniuose, dab. Pasvalio raj. – 1942 m. birželio 1 d. Kaune) – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas, žymus visuomenės ir politinis veikėjas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Jonas Vileišis
Jonava
Jonava – vidurio Lietuvos miestas, esantis Kauno apskrityje, prie Neries, žemiau Šventosios žiočių, 30 km į šiaurės rytus nuo Kauno.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Jonava
Juozas Urbšys
Juozas Urbšys (1896 m. vasario 29 d. Šeteniuose, Kėdainių raj. – 1991 m. balandžio 30 d. Kaune) – tarpukario Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, diplomatas, karininkas, politinis kalinys, vertėjas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Juozas Urbšys
Jurbarkas
Jurbarkas – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Tauragės apskrityje, dešiniajame Nemuno krante, istorinėje Karšuvos žemėje.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Jurbarkas
Karaliaučiaus istorija
Altštato herbas Karaliaučius, iki 1255 m.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Karaliaučiaus istorija
Karmelitai (Kaunas)
Karmelitai – buvusi Kauno miesto dalis dabartinio Naujamiesčio pietryčiuose.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Karmelitai (Kaunas)
Kaunas
Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kaunas
Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė
Iš šiaurės-vakarų pusės (2006) Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė (KHE) – didžiausia atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti hidroelektrinė Lietuvoje.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė
Kauno apgultis
Kauno apgultis – ATR-Maskvos karo metu, nuo 1658 m. lapkričio 8 d. iki 1659 m. vasario 20 dienos, vykusi Kauno miesto apgultis, kai lietuvių daliniai bandė atsiimti Kauno miesto kontrolę iš Rusijos kariuomenės.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno apgultis
Kauno apskrities viešoji biblioteka
Kauno apskrities viešoji biblioteka (KAVB) – didžiausia Vidurio Lietuvos valstybinė universali biblioteka, įsikūrusi Kaune.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno apskrities viešoji biblioteka
Kauno apskritis
Kauno apskritis – valstybinio lygmens administracinis-teritorinis vienetas, viena iš dešimties Lietuvos apskričių, šalies centrinėje dalyje, apimanti Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Raseinių rajonų bei Kauno miesto ir Birštono savivaldybių teritorijas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno apskritis
Kauno apskritis (1565–1795)
Kauno apskritis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis-teritorinis vienetas, Vilniaus vaivadijos dalis.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno apskritis (1565–1795)
Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia
Kauno Švč.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia
Kauno baltarusių draugija
Kauno baltarusių draugija – baltarusių tautybės žmonių draugija, veikusi Kaune 1917-1918 metais.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno baltarusių draugija
Kauno baltarusių kultūros ir švietimo draugija
Kauno baltarusių kultūros ir švietimo draugija – baltarusių tautybės žmonių draugija, veikusi Kaune 1932-1935 metais.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno baltarusių kultūros ir švietimo draugija
Kauno centrinė elektrinė
Kauno centrinė elektros stotis Kauno centrinė elektrinė – pirmoji Lietuvoje viešoji centrinė elektrinė.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno centrinė elektrinė
Kauno geležinkelio tunelis
Kauno geležinkelio tunelis – vienas iš dviejų geležinkelio tunelių Lietuvoje, vienintelis veikiantis geležinkelio tunelis Baltijos šalyse.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno geležinkelio tunelis
Kauno getas
Namas Vilijampolėje, šalia kurio buvo pagrindiniai vartai į Kauno getąMenininkų dekoruotas namas, 2018 m.https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2018/05/12/news/senas-vilijampoles-namas-spindi-veidrodzio-sukemis-6262803/ Senas Vilijampolės namas spindi veidrodžio šukėmis Kauno getas – nacistinės Vokietijos Kaune sukurtas getas, kuriame laikyti žydai.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno getas
Kauno gubernija
Kauno gubernija – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas 1843–1915 m. Centras – Kaunas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno gubernija
Kauno herbas
Kauno herbas – vienas iš Kauno miesto heraldikos atributų.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno herbas
Kauno Juozo Gruodžio konservatorija
Kauno Juozo Gruodžio konservatorija (KJGK, Kauno konservatorija) – gimnazijos tipo mokykla Kaune, valstybės biudžetinė įstaiga, viešasis juridinis asmuo.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno Juozo Gruodžio konservatorija
Kauno kolelis
Kauno kolelis – žydų religinė mokykla, veikusi Kaune 1877–1891 metais.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno kolelis
Kauno koncentracijos stovykla
Kauno koncentracijos stovykla – koncentracijos stovykla veikusi Kauno gete nuo 1943 m. rugsėjo 15 d. iki 1944 m. liepos 14 dienos.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno koncentracijos stovykla
Kauno krašto apygarda
Kauno krašto apygarda buvo Ostlando sudėtinė dalis 1941–1944 metais.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno krašto apygarda
Kauno manifestacija
Napoleono Ordos piešinyje Kauno manifestacija – 1861 m. rugpjūčio 12 d. įvykusi manifestacija Kaune skirta paminėti Krėvos unijos metines.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno manifestacija
Kauno meno mokykla
Kauno meno mokykla (KMM) – dailės mokykla, veikusi 1922–1940 m.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno meno mokykla
Kauno miesto apygarda
Kauno miesto apygarda buvo Ostlando sudėtinė dalis 1941–1944 m. Apėmė Kauno miestą.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno miesto apygarda
Kauno miesto savivaldybė
Kauno miesto savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno miesto savivaldybė
Kauno paliaubos
Kauno paliaubos – 1920 m.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno paliaubos
Kauno pilies gynyba
Kauno pilis 2011 m. su atminimo akmeniu prieigose Kryžiuočiai puola Kauno pilį 1362 m. (dail. Adolf Ehrhardt (1813–1899)) Jano Stykos paveiksle Kauno pilies gynyba 1362 m. – kunigaikščio Vaidoto vadovaujamos įgulos didvyriškai pralaimėta Kauno pilies gynyba 1362 m. Jos metu žuvo didžioji įgulos dalis, į nelaisvę pakliuvo gynėjų vadas Vaidotas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno pilies gynyba
Kauno pilis
Kauno pilis – viena seniausių Lietuvos mūrinių pilių, stovinti Kaune, antrajame pagal dydį šalies mieste.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno pilis
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai – pastatas Kaune, Donelaičio g. 8.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Kauno radijo stotis
Žaliakalnyje Kauno radijo stotis – pirmoji radijo stotis Lietuvoje.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno radijo stotis
Kauno rajono savivaldybė
Kauno rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos viduryje, išsidėsčiusi aplink Kauno miestą, kuriame yra rajono administracija; pats miestas turi atskiros Kauno miesto savivaldybės statusą.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno rajono savivaldybė
Kauno rotušė
2006 m. Interjeras (2018) Kauno rotušė – rotušė Kauno senamiestyje (Rotušės a. 15), netoli Nemuno ir Neries santakos.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno rotušė
Kauno senamiestis
Kauno senamiestis – seniausioji Kauno miesto dalis, esanti į rytus nuo Nemuno ir Neries santakos, prie kurios yra Santakos parkas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno senamiestis
Kauno senasis uostas
Kauno senasis uostas – uostas, buvęs Kauno senamiestyje, dešiniajame Nemuno krante prie Neries žiočių (Kauno santakos), šalia Aleksoto tilto ties Vytauto bažnyčia.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno senasis uostas
Kauno seniūnija
Kauno herbas 1935 metų Kauno seniūnija buvo įsikūrusi aplink jos centrąKauną.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno seniūnija
Kauno sporto halė
Halė 2014 m. Kauno sporto halė – sporto ir pramogų arena Kaune, Lietuvoje.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno sporto halė
Kauno sritis
Kauno sritis – LTSR administracinis-teritorinis vienetas, gyvavęs nuo 1950 m. birželio 20 d. iki 1953 m. gegužės 28 d. Lietuvos pietinėje ir pietvakarinėje dalyje.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno sritis
Kauno susirėmimas
Kauno Švč. Trejybės bažnyčia Kauno susirėmimas – didžiausio masto ir plačiausio visuomenės atgarsio susilaukęs susirėmimas tarp lietuvių ir lenkų tikinčiųjų 1926 m. rugsėjo 26 d. Kauno Švč. Trejybės bažnyčioje, kurio metu suimti 9 asmenys ir 4 sunkiai sužeisti.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno susirėmimas
Kauno tvirtovė
Kauno tvirtovės generalinis planas Kauno tvirtovė – poligoninio tipo gynybinė sistema, statyta 1882–1915 m.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno tvirtovė
Kauno valsčius
Kauno valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno valsčius
Kauno valstybinė filharmonija
Kauno valstybinė filharmonija – didžiausia koncertinė organizacija Kauno mieste.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kauno valstybinė filharmonija
Kijevo Rusia
Rusia, arba Kijevo Rusia (sen. rusų kalba рѹсьскаѧ землѧ; gudų k. Кіеўская Русь), nuo IX a. II pusės iki XII a. vidurio daugiausia Nevos, Narvos, Volchovo, Dauguvos aukštupio bei vidurupio, Dniepro, Dniestro aukštupio, Volgos aukštupio ir Okos baseinuose egzistavusi r.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kijevo Rusia
Kleboniškis
Kleboniškis – Kauno miesto dalis, esanti miesto šiaurinėje dalyje, kairiajame Neries krante (9 km nuo žiočių).
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kleboniškis
Krepšinis
Krepšinis – komandinė (5 prieš 5) sporto šaka, žaidžiama aikštelėje kamuoliu.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Krepšinis
Kryžius
Kryžius – geometrinė figūra, sudaryta iš dviejų statmenai susikertančių atkarpų.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Kryžius
Lampėdžiai
Lampėdžiai – Kauno miesto dalis dešiniajame Nemuno krante, į vakarus nuo Vilijampolės, pačiuose Kauno miesto vakaruose.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Lampėdžiai
Lapkričio 29
Lapkričio 29 yra 333-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 334-a).
Peržiūrėti Kauno istorija ir Lapkričio 29
Lauda (korporacija)
Lauda – lenkakalbių studentų korporacija įkurta 1927 m. gruodžio mėnesį Lietuvos universitete.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Lauda (korporacija)
Legenda
Legenda (lotynų, legenda, „tai, kas skaitytina“) – ir folkloro, ir literatūros (epikos) žanras.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Legenda
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Lietuva
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Lietuviai
Lietuvių aktyvistų frontas
Lietuvių aktyvistų fronto sukilėliai 1941-06-25 Kaune. Lietuvių aktyvistų frontas (LAF, Lietuvių aktyvistai) – antisovietinio pasipriešinimo organizacija, veikusi 1940–1941 m, parengusi ir įvykdžiusi 1941 m. birželio sukilimą.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Lietuvių aktyvistų frontas
Lietuvos banko rūmai (Kaunas)
Lietuvos banko rūmai Kaune – Lietuvos banko pastatas Kaune, Maironio ir K. Donelaičio gatvių kampe.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Lietuvos banko rūmai (Kaunas)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos generalinė sritis
Lietuvos generalinė sritis (arba Lietuvos sritis, Lietuvos generalinė apygarda) – vokiečių valdžios sudarytas administracinis-teritorinis vienetas Ostlande 1941–1944 m.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Lietuvos generalinė sritis
Lietuvos gubernija
Lietuvos gubernija – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas, egzistavęs 1796–1801 metais.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Lietuvos gubernija
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) – Lietuvos visuomeninis transliuotojas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis
Sąjūdžio logotipas "1989 Sąjūdžio Vytis". Pašto ženklas iš serijos "Vytis vėliavose" Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio būstinė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – visuomeninis judėjimas, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir sėkmingai jį įgyvendinęs 1990 m.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis
Lietuvos sporto universitetas
Lietuvos sporto universitetas (LSU) – valstybinė universitetinė aukštoji mokykla, turinti sporto, fizinio ugdymo, reabilitacijos (kineziterapijos) ir sveikatinimo mokslų kryptį.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Lietuvos sporto universitetas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija (LSMU VA) – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akademinis padalinys, iki 2010 m. – buvusi Lietuvos veterinarijos akademija.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija
Lietuvos Taryba
Dvidešimt pirmosios Tarybos narių Vilniuje, 1917 m. Iš kairės, sėdi: Jonas Vileišis, dr. Jurgis Šaulys, kun. Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, dr. Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, kan. Kazimieras Steponas Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius.Stovi: Kazys Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Lietuvos Taryba
Lietuvos TSR
Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, oficialiai Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika) – okupuotos Lietuvos pavadinimas, taikytas 1940–1941 ir 1944–1990 m. Formaliai viena iš Sovietų sąjungos respublikų, sudaryta okupacinės sovietų valdžios pagrindu. Nuo 1945 m.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Lietuvos TSR
Magdeburgo teisė
Magdeburgo teisė – viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Magdeburgo teisė
Maras
Maras – sunki užkrečiama liga, sukeliama Yersinia pestis bakterijų (iki 1967 m. vadinta Pasteurella pestis).
Peržiūrėti Kauno istorija ir Maras
Marvelė
Marvelė – Kauno miesto dalis, esanti į vakarus nuo Nemuno ir Neries santakos, kairiajame Nemuno krante, tarp Vytauto Didžiojo tilto ir Kauno vakarinio lanksto.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Marvelė
Napoleonas Bonapartas
Napoleonas Bonapartas (pasivadinęs Napoleonu I; 1769 m. rugpjūčio 15 d. Ajačas, Korsika – 1821 m. gegužės 5 d. Šv. Elenos sala) – pirmasis Prancūzijos imperatorius (1804 m. gruodžio 2 d. – 1814 m. balandžio 6 d., taip pat 1815 m. kovo 1 d. – birželio 22 d.).
Peržiūrėti Kauno istorija ir Napoleonas Bonapartas
Napoleono žygis į Rusiją
Napoleono žygis į Rusiją– 1812 m. vykusi Napoleono Bonaparto vadovaujamos Prancūzijos Didžiosios armijos invazija į Rusijos imperiją.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Napoleono žygis į Rusiją
Naujamiestis (Kaunas)
Kauno naujamiestis – centrinė Kauno miesto dalis, esanti į rytus nuo Senamiesčio, beveik pačiame miesto centre.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Naujamiestis (Kaunas)
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Nemunas
Neris
Neris arba Vilija – antroji pagal ilgį Lietuvos upė; Nemuno dešinysis, didžiausias intakas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Neris
Nikolajus I
Nikolajaus I monograma Nikolajus I (kitaip dar – Mikalojus I,; lietuviškai dar vadinamas – Mikalojus I; 1796 m. liepos 6 d. – 1855 m. kovo 2 d.) – nuo 1825 iki 1855 metų buvo Rusijos imperatorius.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Nikolajus I
Nikolajus Krylovas
Nikolajus Krylovas (1903 m. balandžio 29 d. – 1972 m. vasario 9 d.) – sovietų armijos generolas, TSRS maršalas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Nikolajus Krylovas
Oberostas
Rytų frontas 1917 m. Po 1918 m. Brest-Litovsko taikos Vokietijos imperijai atitekusios žemės Oberosto pašto ženklai Oberostas – administracinis-teritorinis vienetas, sudarytas 1915 m.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Oberostas
Oginskio kanalas
Oginskio kanalas. 2012 m. Oginskio kanalas – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) kanalas, 1783 m.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Oginskio kanalas
Olaus Magnus
Olausas Magnusas (gimė kaip Olaf Månsson 1490 m. lapkritį Linšiopinge – 1557 m. ar 1558 m. rugpjūčio 1 d. Romoje) – Švedijos istorikas, kartografas, katalikų arkivyskupas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Olaus Magnus
Opera
Sidnėjaus operos pastatas Opera (ital. opera) – sceninis muzikinis veikalas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Opera
Ostlandas
Ostlandas (– ‘Rytų kraštas’), oficialiai Ostlando reichskomisariatas () – 1941–1944 m.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Ostlandas
Palemonas
Palemonas – Kauno miesto dalis, esanti šiaurės rytiniame pakraštyje, prie magistralės ir Kauno marių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Palemonas
Palemono dinastija
Palemono dinastija – legendinė Lietuvos ir Žemaitijos valdovų dinastija.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Palemono dinastija
Panemunė (Kaunas)
Panemunė (anksčiau Aukštoji Panemunė) – Kauno miesto dalis, esanti į pietryčius nuo miesto centro, kairiajame Nemuno krante priešais Žemuosius Šančius, aukščiau Jiesios upės žiočių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Panemunė (Kaunas)
Panemunės seniūnija
Panemunės seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kauno miesto savivaldybės pietryčiuose, kairiajame Nemuno krante.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Panemunės seniūnija
Petrašiūnai
Petrašiūnai – Kauno miesto dalis rytiniame jo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Petrašiūnai
Petrašiūnų seniūnija
Petrašiūnų seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kauno miesto savivaldybės rytinėje dalyje, prie vandens jėgainės.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Petrašiūnų seniūnija
Pirmasis pasaulinis karas
Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Pirmasis pasaulinis karas
Potvynis (hidrologija)
Šlažų tiltu Potvynis – kasmetinis, pastovus upės vandens lygio pakilimas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Potvynis (hidrologija)
Ragotinė
Boriso Alekandrovičiaus laikų ragorinė Ragotinė – ieties rūšis.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Ragotinė
Raudonoji armija
Raudonosios armijos paradas Charkove, 1920 m. Raudonoji armija (visas pavadinimas Darbininkų ir valstiečių Raudonoji armija) – Sovietų Rusijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų pavadinimas 1918–1946 m. Vėliau ši armija pervadinta į Tarybinę Armiją.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Raudonoji armija
Romas Kalanta
Romas Kalanta (1953 m. vasario 22 d. Alytuje – 1972 m. gegužės 14 d. Kaune) – lietuvių disidentas, pagarsėjęs savo susideginimu protestuojant prieš TSRS valdžiąLietuvoje.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Romas Kalanta
Rugpjūčio 1
Rugpjūčio 1 yra 213-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 214-a).
Peržiūrėti Kauno istorija ir Rugpjūčio 1
Rugpjūčio 12
Rugpjūčio 12 yra 224-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 225-a).
Peržiūrėti Kauno istorija ir Rugpjūčio 12
Rugsėjo 26
Rugsėjo 26 yra 269-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 270-a).
Peržiūrėti Kauno istorija ir Rugsėjo 26
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Rusijos imperija
Ryga
Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Ryga
Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis
Varšuvos stotis Peterburge Tiltas Daugpilyje Kabelių apylinkėse Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis driekėsi nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis
Sausio 29
Sausio 29 yra 29-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Sausio 29
Sitkūnai
Sitkūnai – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, 17 km į šiaurę nuo Kauno, šalia magistralės.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Sitkūnai
Steigiamasis Seimas
Kauno miesto teatras, kuriame 1920 m. gegužės 15 d. vyko pirmasis Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdis. Lietuvos albumas Steigiamojo Seimo rūmai, dab. Kauno Maironio universitetinė gimnazija. Lietuvos Steigiamasis Seimas – pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės parlamentas išrinktas tiesioginiuose, demokratiniuose, visuotiniuose, slaptuose rinkimuose.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Steigiamasis Seimas
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Tarybų Sąjunga
Tauras
Tauras (Bos primigenius) – išnykęs dykaraginių (Bovidae) žinduolių būrio, jaučių (Bovinae) pošeimio gyvūnas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Tauras
Telšių vyskupija
Telšių vyskupija – viena iš septynių Lietuvos vyskupijų, didžiausia pagal plotą.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Telšių vyskupija
Trakų vaivadija
Trakų vaivadija – nuo 1413 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Trakų vaivadija
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Vaidotas
Kauno pilis Paminklinis akmuo prie Kauno pilies kunigaikščiui Vaidotui atminti Vaidotas (g. XIV a. – m. po 1401 m.) – LDK kunigaikščio Kęstučio sūnus, vadovavęs Kauno pilies gynybai.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vaidotas
Vakarų Europa
Vakarų Europa Vakarų Europa − vienas iš kelių geografinių ir politinių Europos regionų.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vakarų Europa
Vakarų pasaulis
Vakarų pasaulis Vakarų pasaulis gali turėti daug reikšmių priklausomai nuo konteksto.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vakarų pasaulis
Valstybės teatras
Valstybės teatras – pirmasis profesionalus lietuvių teatras, įsteigtas Kaune.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Valstybės teatras
Varniai
Varniai – miestas Telšių rajono savivaldybėje, 33 km į pietus nuo Telšių, prie Varnelės upės.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Varniai
Vasario 14
Vasario 14 yra 45-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vasario 14
Vilijampolė
Vilijampolė – Kauno miesto dalis, esanti Neries ir Nemuno dešiniajame krante, prie šių upių santakos.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vilijampolė
Vilijampolės rajonas
Vilijampolės rajonas – 1950–1955 m. administracinis teritorinis vienetas Lietuvos centre, Nemuno dešiniajame krante.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vilijampolės rajonas
Vilijampolės seniūnija
Vilijampolės seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kauno miesto savivaldybės vakaruose, Neries ir Nemuno kairiajame krante.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vilijampolės seniūnija
Vilkaviškis
Vilkaviškis – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 23 km į šiaurės vakarus nuo Marijampolės.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vilkaviškis
Vilniaus gubernija
Vilniaus gubernija – Rusijos imperijos gubernija, Vilniaus generalgubernatorijos dalis.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vilniaus gubernija
Vokiečiai
reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vokiečiai
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vokiečių ordinas
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vokietija
Vokietijos imperija
Vokietijos imperija (oficialiai Deutsches Reich), taip pat žinoma kaip Antrasis reichas – valstybė Europoje, gyvavusi nuo Vokietijos suvienijimo 1871 m. iki 1918 m., kai sosto atsisakė imperatorius Vilhelmas II.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vokietijos imperija
Vygandas Marburgietis
Vygandas Marburgietis (gyveno apie 1365–1409 m.) – Vokiečių ordino heroldas (diplomatas) Prūsijoje, kuris viduriniąja vokiečių aukštaičių kalba eiliuotai parašė Prūsijos kroniką(baigė 1394 m.). Iš kronikos originalo liko tik atskiri fragmentai - apie 500 eiliuotų eilučių (iš viso jų, kaip manoma, būta apie 17 000).
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vygandas Marburgietis
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vytautas Didysis
Vytauto Didžiojo karo muziejus
Vytauto Didžiojo karo muziejus – Lietuvos karybos muziejus.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vytauto Didžiojo karo muziejus
Vytauto Didžiojo universitetas
Vytauto Didžiojo universitetas – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, klasikinis laisvųjų menų (''artes liberales'') universitetas.
Peržiūrėti Kauno istorija ir Vytauto Didžiojo universitetas
XIV amžius
Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Kauno istorija ir XIV amžius
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Kauno istorija ir XVI amžius
XVII amžius
Septynioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1601 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1700 metų gruodžio 31 dieną.
Peržiūrėti Kauno istorija ir XVII amžius
1030 m.
1030 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1030 m.
1140 m.
1140 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1140 m.
1361 m.
1361 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1361 m.
1362 m.
1362 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1362 m.
1398 m.
1398 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1398 m.
1408 m.
1408 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1408 m.
1441 m.
1441 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1441 m.
1473 m.
1473 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1473 m.
1486 m.
1486 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1486 m.
1498 m.
1498 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1498 m.
1500 m.
1500 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1500 m.
1519 m.
1519 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1519 m.
1530 m.
1530 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1530 m.
1540 m.
1540 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1540 m.
1566 m.
1566 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1566 m.
1655 m.
1655 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1655 m.
1658 m.
1658 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1658 m.
1659 m.
1659 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1659 m.
1661 m.
1661 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1661 m.
1701 m.
1701 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1701 m.
1707 m.
1707 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1707 m.
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1795 m.
1796 m.
1796 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1796 m.
1797 m.
1797 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1797 m.
1800 m.
1800 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1800 m.
1801 m.
1801 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1801 m.
1808 m.
1808 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1808 m.
1831 m.
1831 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1831 m.
1842 m.
1842 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1842 m.
1847 m.
1847 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1847 m.
1861 m.
1861 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1861 m.
1862 m.
1862 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1862 m.
1876 m.
1876 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1876 m.
1877 m.
1877 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1877 m.
1882 m.
1882 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1882 m.
1889 m.
1889 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1889 m.
1892 m.
1892 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1892 m.
1898 m.
1898 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1898 m.
1899 m.
1899 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1899 m.
1905 m.
1905 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1905 m.
1914 m.
1914 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1914 m.
1915 m.
1915 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1915 m.
1917 m.
1917 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1917 m.
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1918 m.
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1919 m.
1920 m.
1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1920 m.
1922 m.
1922 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1922 m.
1924 m.
1924 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1924 m.
1925 m.
1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1925 m.
1926 m.
1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1926 m.
1927 m.
1927 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1927 m.
1928 m.
1928 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1928 m.
1929 m.
1929 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1929 m.
1931 m.
1931 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1931 m.
1934 m.
1934 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1934 m.
1935 m.
1935 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1935 m.
1936 m.
1936 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1936 m.
1938 m.
1938 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1938 m.
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1939 m.
1939 m. Europos krepšinio čempionatas
1939 m.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1939 m. Europos krepšinio čempionatas
1940 m.
1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1940 m.
1941 m.
1941 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1941 m.
1941 m. birželio sukilimas
Birželio sukilimas buvo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vadovaujamas sukilimas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjęs 1941 m.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1941 m. birželio sukilimas
1942 m.
1942 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1942 m.
1943 m.
1943 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1943 m.
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1944 m.
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1946 m.
1947 m.
1947 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1947 m.
1950 m.
1950 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1950 m.
1951 m.
1951 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1951 m.
1953 m.
1953 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1953 m.
1955 m.
1955 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1955 m.
1958 m.
1958 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1958 m.
1959 m.
1959 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1959 m.
1960 m.
1960 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1960 m.
1961 m.
1961 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1961 m.
1972 m.
1972 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1972 m.
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1988 m.
1989 m.
1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1989 m.
1990 m.
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1990 m.
1992 m.
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1992 m.
1993 m.
1993 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį ir pasibaigiantys tąpačiąsavaitės dienąpagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1993 m.
1995 m.
1995 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 1995 m.
2000 m.
2000 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 2000 m.
2005 m.
2005 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Peržiūrėti Kauno istorija ir 2005 m.
, Kauno apskritis (1565–1795), Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia, Kauno baltarusių draugija, Kauno baltarusių kultūros ir švietimo draugija, Kauno centrinė elektrinė, Kauno geležinkelio tunelis, Kauno getas, Kauno gubernija, Kauno herbas, Kauno Juozo Gruodžio konservatorija, Kauno kolelis, Kauno koncentracijos stovykla, Kauno krašto apygarda, Kauno manifestacija, Kauno meno mokykla, Kauno miesto apygarda, Kauno miesto savivaldybė, Kauno paliaubos, Kauno pilies gynyba, Kauno pilis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Kauno radijo stotis, Kauno rajono savivaldybė, Kauno rotušė, Kauno senamiestis, Kauno senasis uostas, Kauno seniūnija, Kauno sporto halė, Kauno sritis, Kauno susirėmimas, Kauno tvirtovė, Kauno valsčius, Kauno valstybinė filharmonija, Kijevo Rusia, Kleboniškis, Krepšinis, Kryžius, Lampėdžiai, Lapkričio 29, Lauda (korporacija), Legenda, Lietuva, Lietuviai, Lietuvių aktyvistų frontas, Lietuvos banko rūmai (Kaunas), Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos generalinė sritis, Lietuvos gubernija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Lietuvos sporto universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija, Lietuvos Taryba, Lietuvos TSR, Magdeburgo teisė, Maras, Marvelė, Napoleonas Bonapartas, Napoleono žygis į Rusiją, Naujamiestis (Kaunas), Nemunas, Neris, Nikolajus I, Nikolajus Krylovas, Oberostas, Oginskio kanalas, Olaus Magnus, Opera, Ostlandas, Palemonas, Palemono dinastija, Panemunė (Kaunas), Panemunės seniūnija, Petrašiūnai, Petrašiūnų seniūnija, Pirmasis pasaulinis karas, Potvynis (hidrologija), Ragotinė, Raudonoji armija, Romas Kalanta, Rugpjūčio 1, Rugpjūčio 12, Rugsėjo 26, Rusijos imperija, Ryga, Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, Sausio 29, Sitkūnai, Steigiamasis Seimas, Tarybų Sąjunga, Tauras, Telšių vyskupija, Trakų vaivadija, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Vaidotas, Vakarų Europa, Vakarų pasaulis, Valstybės teatras, Varniai, Vasario 14, Vilijampolė, Vilijampolės rajonas, Vilijampolės seniūnija, Vilkaviškis, Vilniaus gubernija, Vokiečiai, Vokiečių ordinas, Vokietija, Vokietijos imperija, Vygandas Marburgietis, Vytautas Didysis, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Vytauto Didžiojo universitetas, XIV amžius, XVI amžius, XVII amžius, 1030 m., 1140 m., 1361 m., 1362 m., 1398 m., 1408 m., 1441 m., 1473 m., 1486 m., 1498 m., 1500 m., 1519 m., 1530 m., 1540 m., 1566 m., 1655 m., 1658 m., 1659 m., 1661 m., 1701 m., 1707 m., 1795 m., 1796 m., 1797 m., 1800 m., 1801 m., 1808 m., 1831 m., 1842 m., 1847 m., 1861 m., 1862 m., 1876 m., 1877 m., 1882 m., 1889 m., 1892 m., 1898 m., 1899 m., 1905 m., 1914 m., 1915 m., 1917 m., 1918 m., 1919 m., 1920 m., 1922 m., 1924 m., 1925 m., 1926 m., 1927 m., 1928 m., 1929 m., 1931 m., 1934 m., 1935 m., 1936 m., 1938 m., 1939 m., 1939 m. Europos krepšinio čempionatas, 1940 m., 1941 m., 1941 m. birželio sukilimas, 1942 m., 1943 m., 1944 m., 1946 m., 1947 m., 1950 m., 1951 m., 1953 m., 1955 m., 1958 m., 1959 m., 1960 m., 1961 m., 1972 m., 1988 m., 1989 m., 1990 m., 1992 m., 1993 m., 1995 m., 2000 m., 2005 m..