Dirbame, kad atkurtume „Unionpedia“ programą „Google Play“ parduotuvėje
🌟Supaprastinome savo dizainą, kad būtų lengviau naršyti!
Instagram Facebook X LinkedIn

Kazimieras Leonas Sapiega (1697) ir Polocko vaivada

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Kazimieras Leonas Sapiega (1697) ir Polocko vaivada

Kazimieras Leonas Sapiega (1697) vs. Polocko vaivada

Kazimieras Leonas Sapiega (Kazimierz Leon Sapieha, 1697 m. gegužės 28 d. – 1738 m. gegužės 20 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos artilerijos generolas (1725–1738), Bresto vaivada (1735–1738). Polocko vaivadijos herbas Polocko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Polocko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Polocko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Polocko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.

Panašumai tarp Kazimieras Leonas Sapiega (1697) ir Polocko vaivada

Kazimieras Leonas Sapiega (1697) ir Polocko vaivada turi 5 dalykų dažni (Unijapedija): Aleksandras Mykolas Sapiega, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis kancleris, Lietuvos lauko etmonas, 1775 m..

Aleksandras Mykolas Sapiega

Aleksandras Mykolas Sapiega (1730 m. rugsėjo 12 d. Vysokoje- 1793 m. gegužės 28 d. Varšuva) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos lauko etmonas (1762–1775 m.), Polocko vaivada (1754–1775 m.), Nuolatinės tarybos narys (1773–1775 m.), Lietuvos didysis kancleris nuo 1775 metų, Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo maršalka (1789 m.), Targovicos konfederacijos maršalka, Lietuvos dvaro paiždininkis.

Aleksandras Mykolas Sapiega ir Kazimieras Leonas Sapiega (1697) · Aleksandras Mykolas Sapiega ir Polocko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Kazimieras Leonas Sapiega (1697) ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Polocko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos didysis kancleris

Kanclerio herbas Lietuvos didysis kancleris – nuo XV a. vidurio aukščiausia Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės centrinės valdžios pareigybė.

Kazimieras Leonas Sapiega (1697) ir Lietuvos didysis kancleris · Lietuvos didysis kancleris ir Polocko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos lauko etmonas

Lietuvos lauko etmonas (lenk. Hetman polny litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės karo vadas, Didžiojo etmono pavaduotojas.

Kazimieras Leonas Sapiega (1697) ir Lietuvos lauko etmonas · Lietuvos lauko etmonas ir Polocko vaivada · Žiūrėti daugiau »

1775 m.

1775 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1775 m. ir Kazimieras Leonas Sapiega (1697) · 1775 m. ir Polocko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Kazimieras Leonas Sapiega (1697) ir Polocko vaivada

Kazimieras Leonas Sapiega (1697) yra 48 santykius, o Polocko vaivada turi 94. Kaip jie turi bendro 5, Jaccard indeksas yra 3.52% = 5 / (48 + 94).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Kazimieras Leonas Sapiega (1697) ir Polocko vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: