Greičiau nei naršyklėje!
13 santykiai: Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Berdyčivas, Emanuelis Vladislovas Tiškevičius Logoiskis, Grafas (titulas), Lahoiskas, Leliva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mykolas Jonas Tiškevičius Logoiskis, Teodoras Tiškevičius Logoiskis, Tiškevičiai, Vėliavininkas (Rytų Europa), 1650 m., 1704 m..
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Nauja!!: Kazimieras Tiškevičius Logoiskis ir Bajorai (Lietuva ir Lenkija) · Žiūrėti daugiau »
Berdyčivas
Berdyčivas – srities pavaldumo miestas Ukrainoje, Žytomyro srityje.
Nauja!!: Kazimieras Tiškevičius Logoiskis ir Berdyčivas · Žiūrėti daugiau »
Emanuelis Vladislovas Tiškevičius Logoiskis
Emanuelis Vladislovas Tiškevičius Logoiskis (apie 1650 m. – 1704 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas.
Nauja!!: Kazimieras Tiškevičius Logoiskis ir Emanuelis Vladislovas Tiškevičius Logoiskis · Žiūrėti daugiau »
Grafas (titulas)
Grafas – kilmingųjų titulas, žymintis rangąžemesnį nei markizo ar markgrafo (arba kunigaikščio, šalyse, kur markizo titulo nėra).
Nauja!!: Kazimieras Tiškevičius Logoiskis ir Grafas (titulas) · Žiūrėti daugiau »
Lahoiskas
Lahòiskas (arba Logoiskas) – miestas vidurio Baltarusijoje, 36 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo Minsko; rajono centras.
Nauja!!: Kazimieras Tiškevičius Logoiskis ir Lahoiskas · Žiūrėti daugiau »
Leliva
Leliva – šlėktos giminių herbas.
Nauja!!: Kazimieras Tiškevičius Logoiskis ir Leliva · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Kazimieras Tiškevičius Logoiskis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Mykolas Jonas Tiškevičius Logoiskis
Mykolas Jonas Tiškevičius Logoiskis (apie 1680 m. Logoiske – 1762 m. Biržuose) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Kazimieras Tiškevičius Logoiskis ir Mykolas Jonas Tiškevičius Logoiskis · Žiūrėti daugiau »
Teodoras Tiškevičius Logoiskis
Teodoras Tiškevičius Logoiskis (apie 1680 m. – 1748 m. gegužės 27 d. Logoiske) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Leliva herbo grafas, LDK valstybės veikėjas.
Nauja!!: Kazimieras Tiškevičius Logoiskis ir Teodoras Tiškevičius Logoiskis · Žiūrėti daugiau »
Tiškevičiai
Tiškevičių rūmai Trakuose Tiškevičiai – rusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antroje pusėje.
Nauja!!: Kazimieras Tiškevičius Logoiskis ir Tiškevičiai · Žiūrėti daugiau »
Vėliavininkas (Rytų Europa)
Karūnos didysis vėliavininkas Sebastianas Sobieskis 1605 m. Gardino žemės vėliava Vėliavininkas, chorunžas, arba karūžas – vienas iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro ir žemietijų valdžios pareigūnų bei Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės jaunesnysis karininkas.
Nauja!!: Kazimieras Tiškevičius Logoiskis ir Vėliavininkas (Rytų Europa) · Žiūrėti daugiau »
1650 m.
1650 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kazimieras Tiškevičius Logoiskis ir 1650 m. · Žiūrėti daugiau »
1704 m.
1704 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kazimieras Tiškevičius Logoiskis ir 1704 m. · Žiūrėti daugiau »
