Kijevo kunigaikščiai ir Simonas Olelkaitis

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Kijevo kunigaikščiai ir Simonas Olelkaitis

Kijevo kunigaikščiai vs. Simonas Olelkaitis

Kijevo kunigaikščiai, Kijevo didieji kunigaikščiai – Kijevo Rusios, vėliau – Kijevo kunigaikštystės valdovai, valdę IX–XII a. Jie buvo Riurikaičių dinastijos pagrindinė atšaka, nuo kurios šakojosi daugybė kitų atšakų. Simonas Olelkaitis (1420–1470 m.) – paskutinis Kijevo kunigaikštis, valdęs 1454–1470 m., o 1443–1455 m. – Slucko kunigaikštis.

Aleksandras Olelka

Aleksandras Olelka (XV a. pradžia – m. 1454 m. Kijevas) – Kopylio ir Slucko kunigaikštis (1443-1454 m.) ir Kijevo kunigaikštis (1443-1454 m.), Slucko kunigaikščių Olelkaičių dinastijos pradininkas.

Aleksandras Olelka ir Kijevo kunigaikščiai · Aleksandras Olelka ir Simonas Olelkaitis · Žiūrėti daugiau »

Gediminaičių dinastija

Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija.

Gediminaičių dinastija ir Kijevo kunigaikščiai · Gediminaičių dinastija ir Simonas Olelkaitis · Žiūrėti daugiau »

Kijevo kunigaikštystė

Kijevo kunigaikštystė (senoji rusų kalba: Киевское князство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII–XV a. Dniepro vidurupyje ir į vakarus nuo jo.

Kijevo kunigaikštystė ir Kijevo kunigaikščiai · Kijevo kunigaikštystė ir Simonas Olelkaitis · Žiūrėti daugiau »

Kijevo vaivadija

Kijevo vaivadija – 1471–1569 m.

Kijevo kunigaikščiai ir Kijevo vaivadija · Kijevo vaivadija ir Simonas Olelkaitis · Žiūrėti daugiau »

Kyjivas

Kyjivas, arba Kijevas – Ukrainos sostinė.

Kijevo kunigaikščiai ir Kyjivas · Kyjivas ir Simonas Olelkaitis · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Kijevo kunigaikščiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Simonas Olelkaitis · Žiūrėti daugiau »