Greičiau nei naršyklėje!
22 santykiai: Andžejus Potockis (1609), Boguslavas Radvila, Jonušas Radvila, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis taurininkas, Petras Valavičius, Potockiai, 1552 m., 1600 m., 1609 m., 1624 m., 1643 m., 1645 m., 1646 m., 1649 m., 1653 m., 1658 m., 1661 m., 1662 m., 1670 m., 1673 m., 1675 m..
Andžejus Potockis (1609)
Andžejus Potockis (apie 1553–1609) – ATR valstybinis veikėjas, karaliaus rotmistras, Podolės pataurininkas (1590), Belokamensko seniūnas, Podolės Kameneco kaštelionas (nuo 1607 metų).
Nauja!!: Kristupas Potockis ir Andžejus Potockis (1609) · Žiūrėti daugiau »
Boguslavas Radvila
Boguslavas Radvila (1620 m. gegužės 3 d. Gdanske – 1669 m. gruodžio 31 d. netoli Karaliaučiaus) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir Boguslavas Radvila · Žiūrėti daugiau »
Jonušas Radvila
Kunigaikštis Jonušas Radvila (1612 m. gruodžio 2 d. Papilio dvare prie Biržų – 1655 m. gruodžio 31 d. Tikocino pilyje prie Balstogės, Lenkija, palaidotas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje) – kunigaikštis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos politinis bei karinis veikėjas.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir Jonušas Radvila · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos didysis taurininkas
Taurininko herbas Lietuvos didysis taurininkas – vienas iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro valdžios pareigūnų.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir Lietuvos didysis taurininkas · Žiūrėti daugiau »
Petras Valavičius
Petras Valavičius (m. prieš 1624 metus) – Lietuvos didysis taurininkas 1589 metais, karaliaus rūmininkas.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir Petras Valavičius · Žiūrėti daugiau »
Potockiai
Potockių Lancutos pilis. Potockių rūmai Červonograde (dabar Religijos muziejus) Palenkės Mendzižece Kšešovicėje Potockiai (arba Patackai) – ATR didikų giminė.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir Potockiai · Žiūrėti daugiau »
1552 m.
1552 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir 1552 m. · Žiūrėti daugiau »
1600 m.
1600 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir 1600 m. · Žiūrėti daugiau »
1609 m.
1609 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir 1609 m. · Žiūrėti daugiau »
1624 m.
1624 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir 1624 m. · Žiūrėti daugiau »
1643 m.
1643 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir 1643 m. · Žiūrėti daugiau »
1645 m.
1645 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir 1645 m. · Žiūrėti daugiau »
1646 m.
1646 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir 1646 m. · Žiūrėti daugiau »
1649 m.
1649 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir 1649 m. · Žiūrėti daugiau »
1653 m.
1653 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir 1653 m. · Žiūrėti daugiau »
1658 m.
1658 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir 1658 m. · Žiūrėti daugiau »
1661 m.
1661 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir 1661 m. · Žiūrėti daugiau »
1662 m.
1662 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir 1662 m. · Žiūrėti daugiau »
1670 m.
1670 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir 1670 m. · Žiūrėti daugiau »
1673 m.
1673 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir 1673 m. · Žiūrėti daugiau »
1675 m.
1675 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Kristupas Potockis ir 1675 m. · Žiūrėti daugiau »
